Administracinė byla Nr. A-356-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03545-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.5; 14.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P.-D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Senojo miesto architektai“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A. P.-D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos skyrius) 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-12497; 2) panaikinti Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 1–6, 107–113, 120–125). Taip pat prašė priteisti bylinėjimo išlaidas.
Paaiškino, kad yra kaimyniniame žemės sklype esančio daugiabučio pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto savininkė, todėl detaliojo plano sprendiniai turi tiesioginės įtakos jos interesams, t. y. pareiškėjos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, kurio kambario langas nukreiptas į planuojamą teritoriją. Pareiškėja dėl šių gretimos teritorijos detaliojo plano sprendinių 2012 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija; planavimo organizatorius) ir UAB „Senojo miesto architektai“ (toliau – ir Detaliojo plano rengėjas) pateikė savo pasiūlymus. Pareiškėja 2013 m. sausio 12 d. gavo Detaliojo plano rengėjo atsakymą į pasiūlymą dėl 0,05 ha sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių. Su šiuo atsakymu nesutiko, atsakymą apskundė Inspekcijos skyriui. Inspekcijos skyrius 2013 m. vasario 28 d. pateikė atsakymą dėl atmestų planavimo pasiūlymų, kuriame konstatavo, kad Detalusis planas neatitinka poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, todėl įpareigojo planavimo organizatorius tikslinti Detaliojo plano sprendinius ir naują užstatymą planuoti užtikrinant STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ reikalavimus. Detaliojo plano rengėjas papildė Detaliojo plano reglamentų ribas. Pareiškėja, pakartotinai susipažinusi su Detaliojo plano sprendiniais, pastebėjo, jog į visus anksčiau reikštus jos pasiūlymus nebuvo tinkamai atsižvelgta, todėl 2013 m. birželio 3 d. pakartotinai pateikė savo pastabas dėl sprendinių. Pareiškėja 2013 m. birželio 21 d. gavo Detaliojo plano rengėjo atsakymą į pateiktas pastabas. Su šiuo atsakymu nesutiko, dėl to 2013 m. liepos 3 d. kreipėsi į Inspekcijos skyrių. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakymą, kuriuo buvo atmesti pareiškėjos argumentai, todėl kreipėsi į teismą. Atsakovo internetinėje svetainėje 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo paskelbta, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. priimta teigiama išvada dėl detaliojo plano. Pareiškėjos nuomone, ši išvada taip pat yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėja rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių XI skyriumi. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju esminės įtakos Detaliojo plano sprendiniams turi STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatos. Teigė, kad Detaliajame plane numatyta antžeminio užstatymo statinių zona (2 aukštai) ir projektuojamas užstatymo aukštis iki kraigo/karnizo – iki 10 m, iki 2 aukštų akivaizdžiai prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnio 193 punkto nuostatoms. Nurodė, jog nesutinka su Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (13-2)-D8 išreikšta nuomone, kuri yra visiškai nepagrįsta, nemotyvuota. Detaliajame plane nustatyta antrojo aukšto užstatymo zona (žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius)) negarantuoja ne mažesnio kaip 60o regėjimo kampo pro užstoto pastato langus, todėl detaliojo plano sprendiniai neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2. punkto reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjos interesus. Pažymėjo, kad atsakovas savo atsakyme nenurodė jokiu faktų, argumentų ar teisinio pagrindo, kuo remiantis buvo priimtas atitinkamas sprendimas. Atsakyme nepasisakoma dėl pareiškėjos pateiktų argumentų ir faktinių aplinkybių vertinimo.
Atsakovas Inspekcijos skyrius atsiliepimuose į skundą (I t., b. l. 147–149, II t., b. l. 120–122) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Pasak atsakovo, vadovaujantis teisės aktais nėra pareigos planavimo organizatoriui priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Inspekcija teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti planavimo pasiūlymai ir priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Pareiškėja iš Inspekcijos skyriaus nepagrįstai reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinių ginčų nagrinėjimo metu. Ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu svarbiausia yra nustatyti, ar organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakė į pasiūlymus ir išanalizuoti, ar pasiūlymai buvo tinkamai užfiksuoti ir įvertinti. Šiuo atveju Inspekcijos skyrius tinkamai atliko jam priskirtas funkcijas ir atkreipė Detaliojo plano rengėjo UAB „Senojo miesto architektai“ dėmesį, kad 2013 m. birželio 21 d. atsakymas į pareiškėjos atstovės pateiktas pastabas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas, todėl buvo pasiūlyta papildyti minėtą atsakymą ir išsamiai teisės aktų nuostatomis pagrįsti Detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano rengėjas 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštu pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą į išsakytas pastabas, tuo pabaigdamas teritorijų planavimo sprendinių svarstymo ir derinimo stadiją. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog atsakovas netinkamai taikė teisės aktus, nurodė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį. Nors detaliojo plano sprendiniai turėtų būti realizuojami parengiant techninį statinio projektą, tačiau šiuo atveju jau Detaliuoju planu nustatomi sprendiniai nepažeidžia esminių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas laikė, kad statybos techniniai reglamentai rengiant Detalųjį planą pritaikyti tinkamai. Tvirtino, jog pareiškėjos teisės nepažeidžiamos taikant STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 ir 193 punktų reikalavimus, nes Detaliuoju planu numatyta, kad atstumas nuo užstojančio statinio pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.1 punktą yra ne mažesnis negu jo aukštis, o jo išdėstymo reikalavimai yra numatyti STR „Visuomeninės paskirties pastatai“ 3 priede „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“. Šiuo atveju Detaliuoju planu numatyta pastatyti ne aukštesnį kaip 8,5 m aukščio visuomeninės paskirties statinį, o atstumas pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.1 punktą skaičiuojamas vadovaujantis minėta reglamentacija, t. y. skaičiuojant atstumus nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės statinio dalies. Šiuo atveju naujai numatoma statyti statinio dalis yra ne mažesnė negu jo aukštis, todėl net nereikėtų spręsti dėl 193.2 punkto reikalavimų. Nors laikytina, kad ir 193.2 punkto reikalavimai yra išlaikyti Detaliojo plano sprendiniais ir pro užstoto pareiškėjos langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60° regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje laikant, kad tai yra pasiekiama skaičiuojant keleto mažesnių regėjimo kampų sumą. Šią aplinkybę patvirtina ir Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 16 d. raštas Nr.(13-2)-D8-4167. Atkreipė dėmesį, kad Detaliojo plano sprendinių svarstymo ir derinimo stadija pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punktą jau yra baigta ir prasidėjusi teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija. Inspekcijos skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. išdavė „Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) su teigiama patikrinimo išvada ir nurodymu, kad teritorijų planavimo dokumentą tvirtinti galima, toliau vykdoma Detaliojo plano tvirtinimo procedūra. Pasak atsakovo, tai yra dar viena priežastis, jog ginčijamo rašto panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Senojo miesto architektai“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepimuose į skundus (I t., b. l. 54–60, II t., b. l. 110–117) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti.
Teigė, kad pareiškėja netinkamai nurodo ir klaidingai interpretuoja faktines bylos aplinkybes, o parengtas Detalusis planas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Detaliojo plano sprendiniais nustatyta užstatymo zona ir leistini maksimalūs užstatymo parametrai, bet ne konkretūs rekonstruojamo pastato sprendimai. Rengiant techninį projektą bus nustatyti konkretūs rekonstruojamo pastato gabaritai. Detaliuoju planu nesudaromos prielaidos rengti teisės aktams prieštaraujantį visuomeninio pastato rekonstrukcijos statybos projektą. Atkreipė dėmesį, jog Detaliuoju planu nėra faktiškai užstatomas pareiškėjos langas, o tik nustatomos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Detalusis planas yra rengiamas, kad sklypo teisėtas valdytojas panorėjęs galėtų įgyvendinti savo pasirinktus ir Detaliajame plane numatytus sumanymus. Netgi nepriklausomai nuo to, kokios paskirties pastatą pasirinktų statyti statytojas (visuomeninės ar gyvenamosios) – Detaliojo plano sprendiniuose yra įrašyta įpareigojanti pastaba Nr. 2 „Techninio projekto architektūriniai sprendimai rengiami vadovaujantis STR 2.02.02:2004 ir STR 2.02.01:2004 reikalavimais, nepažeidžiant gretimų pastatų butų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo, todėl, rengiant techninį statinio projektą, jo rengėjai privalės atsižvelgti į šiuose STR numatytus apribojimus. Todėl tvirtino, kad Detaliuoju planu jokios skunde minimos pareiškėjos teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos. Paaiškino, jog Administracijos Miesto plėtros departamentas ir detaliojo plano rengėjai atsižvelgė į pateiktą Inspekcijos skyriaus pastabą. Pagrindinis brėžinys buvo papildytas užstatymo zonos reglamentų riba ir pastabomis dėl STR 2.02.02:2004 bei STR 2.02.01:2004 reikalavimų užtikrinimo. Atkreipė dėmesį, kad Detaliuoju planu numatoma rekonstruoti visuomeninės paskirties pastatą, todėl užstatymo galimybę reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeniniai pastatai“. Aiškino, jog antrojo aukšto užstatymas projektuojamas atitrauktas apie 4,5–5 m nuo sklypo ribos bei gretimų daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų, todėl sprendimas atitinka visus taikytinus teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad pareiškėja klaidingai sieja Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius ir konkretų techninį projektą, kuriam galėtų būti išduotas statybos leidimas ir pradėti statybos darbai. Nurodė, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos (500 kv. m) Vilniuje detalaus plano. Pareiškėja savo skundais nepagrįstai apriboja kitų asmenų interesus. Be jos nurodomų teisių – turi būti atsižvelgiama ir į sklypo (duomenys neskelbtini), teisėtų valdytojų, Detaliojo plano rengėjo ir kitų asmenų interesus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimuose į skundą (I t., b. l. 86–90, II t., b. l. 106–107) pažymėjo, jog šioje byloje jai savarankiškų reikalavimų nebuvo pareikšta, todėl, teikdama atsiliepimą į skundą, nurodė, jos manymu, svarbias faktines aplinkybes bei esmines ginčo situaciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu. Administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 500 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos Naujininkų seniūnijoje, detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – žemės sklypų ribų keitimas, laisvos valstybinės žemės prijungimas, žemės tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais. Pažymėjo, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas, gavęs pastabas iš gretimo gyvenamojo namo gyventojų dėl Detaliojo plano sprendinių, persiuntė suinteresuotų asmenų raštus detaliojo plano rengėjui – UAB „Senojo miesto architektai“. 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įtrauktos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. liepos 20 d. planavimo sąlygos Nr. (12-22)12.58-867. Minėtose sąlygose, kuriose taip pat nurodomas ir planuojamo teritorijos detaliojo plano rengimo tikslas – sklypo ribų keitimas, prijungiant laisvos valstybinės žemės, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas, numatoma pastatyti pastato antrą aukštą, įtvirtintos sąlygos (reikalavimai rengiamam detaliajam planui) (9 p.). Viena iš nurodytų sąlygų – užtikrinti natūralaus apšvietimo sąlygas planuojamuose objektuose; planuojant statinius turi būti išlaikomi gretimuose sklypuose esantiems ar statomiems pastatams atitinkamuose teisės aktuose tos paskirties pastatams nustatyti natūralaus apšvietimo reikalavimai. Ginčo žemės sklypo ir gretimos teritorijos detalusis planas buvo suderintas 2013 m. vasario 20/21 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje, kurioje dalyvavo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, taip pat suderinęs pateiktą teritorijos detalųjį planą. Tai reiškia, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas patvirtino, jog buvo laikomasi jo išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, tame tarpe ir išlaikomi gretimuose sklypuose esantiems ar statomiems pastatams atitinkamuose teisės aktuose tos paskirties pastatams nustatyti natūralaus apšvietimo reikalavimai. Inspekcijos skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. išdavė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo konstatuodamas, kad planavimo organizatorius yra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 straipsniuose, detaliojo plano rengėjas atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 36 straipsnyje, dokumento sudėtis, sprendiniai, planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas, rengimo, viešumo užtikrinimo, derinimo procedūros atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, detaliojo plano sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus (Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844, 7 p.). Atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, jog ginčo žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta pastaba, kad techninio projekto architektūriniai sprendimai rengiami vadovaujantis STR 2.02.02:2004 ir STR 2.02.01:2004 reikalavimais, nepažeidžiant gretimų pastatų butų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo. Tai reiškia, kad techninio projekto rengimo stadijoje insoliacijos ir regėjimo kampo skaičiavimai turės būti atlikti papildomai, projektuojant konkrečius pastato rekonstravimo sprendinius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos A. P.-D. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-12497. Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė.
Teismas nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. Administracijos Miesto plėtros departamento direktorius planavimo organizatoriui UAB „Piratų laivas“ išdavė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas) detaliojo plano planavimo sąlygų sąvadą, o Bendrovė parengė minėto žemės sklypo detalųjį planą. A. P.-D. 2013 m. birželio 3 d. pateikė Bendrovei pastabas. Bendrovė 2013 m. birželio 21 d. rašte A. P.-D. paaiškino, kad Detaliojo plano sprendiniai nebus koreguojami, nes jie yra suderinti Nuolatinėje statybų komisijoje, taip pat yra gauta Vilniaus visuomenės sveikatos centro teigiama vertinimo išvada bei raštiška Aplinkos ministerijos pritarianti nuomonė. Pareiškėja 2013 m. liepos 3 d. su skundu kreipėsi į Inspekcijos skyrių, kuris 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 23.2-2D-124797 konstatavo, kad Bendrovės parengto detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3, 24, 26 straipsnių nuostatoms, taip pat nepažeidžia STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.1 ir 193.2 punktuose nustatytų reikalavimų. Minėtame sprendime taip pat konstatuota, kad Bendrovės 2013 m. birželio 21 d. pareiškėjai pateiktas atsakymas nėra motyvuotas, todėl ji įpareigojama šį atsakymą papildyti ir detaliojo plano sprendinius išsamiau pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Inspekcijos skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo detaliojo plano patikrinimo išvada yra teigiama ir šis detalusis planas gali būti tvirtinamas.
Teisėjų kolegija atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, jog teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, planavimo organizatorius, turėdamas teigiamą išvadą, gali detalųjį planą teikti tvirtinti vietos savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam administracijos direktoriui, todėl būtent sprendimas, kuriuo patvirtintas (nepatvirtintas) detalusis planas laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu tam tikras teisines pasekmes. Patikrinimo aktas, kuriuo buvo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Atsižvelgus į tai pripažino, kad skundo reikalavimas dėl Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvados panaikinimo administracinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, todėl byla šioje skundo dalyje buvo nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Teismas nurodė, jog būtina įvertinti skundžiamo Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Teismas nustatė, jog yra kilęs ginčas dėl Bendrovės parengto detaliojo plano sprendinių atitikties norminių teisės aktų reikalavimams, ir toks ginčas priskirtinas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje numatytų ginčų kategorijai, kuriems yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka.
Teismas atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, skundžiamo Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo metu detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese reglamentuojančių Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 50 punktus, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2., 193, 193.1, 193.2 punktus. Teisėjų kolegijos nuomone, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 punkto nuostatos aiškintinos taip, jog dėl naujai statomo ar rekonstruoto statinio pro užstoto pastato langus turi būti užtikrintas ne mažesnis negu 60? regėjimo kampas, kuris negali būti išreiškiamas atskira regėjimo kampų suma.
Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjai priklausančio buto langas yra nukreiptas į detaliuoju planu planuojamą teritoriją, o regėjimo kampas (nevertinant atskirų regėjimo kampų suminės vertės) nesiekia 60?. Tai patvirtino ir detaliajame plane Bendrovės pateikiami skaičiavimai. Be to, pažymėjo ir tai, jog atsakovas ir Bendrovė teismui pateiktuose atsiliepimuose iš esmės nepaneigė pareiškėjos pateiktuose apskaičiavimuose (eksperto konsultanto G. T.) nurodytų išvadų, kad tuo atveju, jeigu regėjimo kampas būtų skaičiuojamas iš užstoto pastato lango vidinės pusės, net ir suminė regėjimo kampų vertė būtų mažesnė negu 60?. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad Detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta ginčo teritorijoje rekonstruojamo pastato antrojo aukšto užstatymo zona, prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 punkto reikalavimams, taip pat Taisyklių 50 punkto nuostatoms.
Vertinant skundžiamo Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, taip pat pažymėjo, jog iš Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo turinio matyti, kad jame yra išvardintos teisės aktų nuostatos bei konstatuota, jog planavimo organizatoriaus įgaliota detaliojo plano rengėja (Bendrovė) šio plano rengimą, viešą svarstymą bei derinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, tačiau jokios faktinės aplinkybės, nurodytos A. P.-D. 2013 m. liepos 3 d. skunde nebuvo analizuojamos bei vertinamos. Atsižvelgus į tai, pripažino, kad Inspekcijos skyrius pareiškėjos pateikto skundo iš esmės nenagrinėjo, skundžiamas atsakovo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas nelaikytinas motyvuotas ir pagristas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl naikintinas.
Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėja teismui nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 121–125), kuriuo prašo nustačius, kad Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (23.2)-2D-12497 yra neteisėtas, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria administracinė byla dėl skundo reikalavimo – panaikinti Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvadą (teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto) Nr. (duomenys neskelbtini) – nutraukta ir toje dalyje priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Nurodo, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šioje byloje nebuvo pareikšta savarankiškų reikalavimų, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesus.
Remiasi ABTĮ 86, 87 straipsniais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pakankamų argumentų bei motyvų, sudarančių pagrindą teigti, jog 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, juo yra išspręstas ginčas iš esmės ir bylos šalims yra aiškūs tolimesni veiksmai – priėmus tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra įtvirtinta tokia situacija, kai detaliojo plano teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, kuriame nurodyta teigiama išvada leidžia tvirtinti detalųjį planą, yra galiojantis ir teisėtas, tačiau to paties detaliojo plano (kariam išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas) sprendiniai yra neteisėti.
Teigia, jog šiuo atveju Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta teigiama išvada, suteikia teisę savivaldybės tarybai ar administracijos direktoriui tvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detalųjį planą, t. y. šis Patikrinimo aktas suponuoja, kad detaliojo plano sprendiniai yra teisėti, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esant teigiamai išvadai, motyvai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą yra riboti, sietini su detaliojo plano sprendinių pažeidimais/negalėjimu įgyvendinti, kurių nustatymas nepatenka į Inspekcijos skyriaus kompetenciją. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, teismas turėjo panaikinti ir Patikrinimo aktą, nes šis sukelia teisines pasekmes, t. y. detalusis planas gali būti tvirtinamas.
Tvirtina, jog nors teismų praktikoje patikrinimo aktas, kuriuo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, tačiau šioje byloje, nustačius detaliojo plano sprendinių neteisėtumą, Patikrinimo aktas detalųjį planą tvirtinančiai institucijai sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Mano, kad patikrinimo aktas nesukeltų teisinių pasekmių ir negalėtų būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu tik tuo atveju, jeigu būtų ginčijamas tik patikrinimo aktas ir teismas nevertintų detaliojo plano sprendinių.
Atsakovas Inspekcijos skyrius apeliaciniu skundu (III t., b. l. 127–129) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo panaikintas Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (23.2)-2D-12497, panaikinti ir priimti naują sprendimą kuriuo pareiškėjo skundą dalyje dėl Inspekcijos skriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-12497 panaikinimo, atmesti, o sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistu.
Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013, 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Tvirtina, jog ginčo nagrinėjimui buvo netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo aprašas) nuostatos. Teismas netinkamai vertino valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymą, kurio apskundimo teismui galimybė numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Atkreipia dėmesį, kad nėra pareigos planavimo organizatoriui priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, o privalo motyvuotai raštu atsakyti. Teismo nurodymas, kad Inspekcija skundų nagrinėjimo dėl planavimo organizatoriaus pateiktų pasiūlymų metu privalo atlikti teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą, yra prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir formuojamai teismų praktikai. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Mano, kad teismas, panaikindamas Inspekcijos skyriaus raštą ir nurodydamas, kad Inspekcijos skyrius privalėjo įvertinti, jog Detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta ginčo teritorijoje rekonstruojamo pastato antro aukšto užstatymo zona reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirti atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu. Laiko, kad teismas nenurodė jokių pažeidimų, Inspekcijos skyriaus atsakymas turėtų būti pripažintas atitinkančiu materialines ir procedūrines teisės normas ir surašytas kompetentingo subjekto.
Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo įstatymas numato specifinio dokumento – motyvuoto atsakymo – apskundimą teismui, todėl jo atitikimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams ginčo išsprendimui nėra aktualus.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas daro išvadą, jog STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 punkto nuostatos aiškintinos taip, jog dėl naujai statomo ar rekonstruojamo statinio pro užstoti pastato langus turi būti užtikrintas ne mažesnis negu 60° regėjimo kampas, kuris negali būti išreiškiamas atskira regėjimo kampų suma, tačiau kokiu teisiniu pagrindu daroma tokia išvada nėra nurodoma, kaip ir tai, kad Detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta ginčo teritorijos rekonstruojamo pastato antrojo aukšto užstatymo zona, prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 punkto reikalavimams. Detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktams vertinimas atliekamas tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka detalusis planas yra tikrinamas ir tvirtinamas. Teismo nurodomi teisės aktai nenustato Inspekcijos skyriui pareigos, gavus iš asmens skundą dėl nepatenkintų pasiūlymų, iš esmės nagrinėti pareiškėjo pasiūlymus ir planavimo organizatoriaus motyvus, dėl kurių nebuvo sutikta su asmens pasiūlymais.
Inspekcijos skyrius papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (III t., b. l. 182–184) nurodo, jog teismas, panaikindamas Inspekcijos skyriaus raštą ir nurodydamas, kad jis privalėjo įvertinti, jog Detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta ginčo teritorijoje rekonstruojamo pastato antro aukšto užstatymo zona, reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirti atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu. O pasikeitusio teisinio reguliavimo atveju, net ir Inspekcijai pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos nurodomus argumentus, Inspekcijos pozicijai pasikeisti nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad 2014 m. lapkričio 13 d. įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nauja redakcija, kurioje nebeliko 60 laipsnių regėjimo kampo skaičiavimo. Šiuo metu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ formuluotė atitinka STR 2.02.02:2004 „Visuomeniniai pastatai“ statinių išdėstymo sklype reikalavimus. Pareiškėjos teisės nepažeidžiamos, nes suplanuota visuomeninės paskirties pastato statyba, o jo išdėstymo reikalavimai yra numatyti statybos techninio reglamento Visuomeninės paskirties pastatai 3 priede „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“.
Pareiškėja A. P.-D. atsiliepimu į apeliacinius skundus (III t., b. l. 136–138) prašo: 1) sprendžiant klausimą dėl Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. teigiamos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, vadovautis pareiškėjos 2013 m. spalio 8 d. patikslintame skunde nurodytais argumentais; 2) netenkinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinio skundo; 3) tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą apeliacinį skundą. Taip pat pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo administracinėje byloje (III t., b. l. 153–154).
Sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik vertino sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano sprendinių teisėtumą, bet ir nustatė pažeidimą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo išspręsti ir Patikrinimo akto teisėtumo klausimą.
Tvirtina, jog kiti pareiškėjos argumentai, kurie įrodo, kad Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. teigiama išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat turėtų būti panaikinta, yra nurodyti teismui pateiktame 2013 m. spalio 8 d. patikslintame skunde.
Mano, jog teismas dalyje dėl Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-12497 panaikinimo priėmė teisingą sprendimą, tinkamai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl Inspekcijos skyriaus apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas.
Atsakovas Inspekcijos skyrius atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (III t., b. l. 140–142) prašo jį atmesti.
Laiko, kad teismas, vertindamas skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė.
Atkreipia dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies norma nurodo, kad savivaldybės taryba ar jos pavedimu administracijos direktorius gali atsisakyti tvirtinti detalųjį planą motyvuotu sprendimu. Jokia įstatymo nuostata neriboja teikiamų motyvų apimties.
Teigia, kad skundo objektu turėtų būti administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, nes tik galiojantis detalusis planas galėtų sukelti konkrečias teisines pasekmes. Patikrinimo aktas nėra administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir skundas dėl patikrinimo akto panaikinimo negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai nusprendė, kad Išvada nesukelia pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Inspekcijos skyriaus apeliacinį skundą (III t., b. l. 144–145) prašo tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo reikalavimą.
Nurodo, kad iš esmės palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl pasiūlymų ir ginčų dėl rengiamų teritorijos planavimo dokumentų nagrinėjimo tvarkos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Senojo miesto architektai“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (III t., b. l. 149–151) nurodo, kad palaiko Inspekcijos skyriaus skundą ir taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu dalyje, kurioje teismas skundą iš dalies patenkino ir panaikino Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-12497.
Pažymi, jog teismas daro išvadą, kad STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 punkto nuostatos aiškintinos taip, jog dėl naujai statomo ar rekonstruojamo statinio pro užstoti pastato langus turi būti užtikrintas ne mažesnis negu 60° regėjimo kampas, kuris negali būti išreiškiamas atskira regėjimo kampų suma, tačiau kokiu teisiniu pagrindu daroma tokia išvada nėra nurodoma, kadangi nėra patvirtintos metodikos regėjimo kampo skaičiavimui; o Aplinkos ministerijos nuomonė yra ne kartą oficialiai išreikšta raštais, kad 60° regėjimo kampas gali būti skaičiuojamas kaip keleto mažesnių regėjimo kampų suma (Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 16 d. raštas Nr. (13-2)-D8-4167 kopiją). Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paruošusi statybos techninio reglamento pakeitimą, kuriame numatoma panaikinti sunkiai apibūdinamą 60° regėjimo kampą, ir atstumus išreikšti metrais. Tvirtina, jog lingvistinė šios normos analizė leidžia daryti išvadas, kad pro visus užstoto pastato langus turi būti garantuojamas vienas ne mažesnis kaip 60° regėjimo kampas, ir kad pro vieną langą garantuojamas ne mažesnis kaip 60° regėjimo kampas gali susidėti iš kelių regėjimo kampų sumos. Mano, kad aiškinant šią normą turi būti atsižvelgiama į abiejų pusių interesus ir teisingą jų pusiausvyrą.
Nurodo, jog Detaliuoju planu numatoma rekonstruoti visuomeninės paskirties pastatą, todėl užstatymo galimybę reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeniniai pastatai“. Detaliuoju planu 2-ojo aukšto užstatymas projektuojamas atitrauktas 4,5–5 m nuo sklypo ribos bei gretimų daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų, todėl šis sprendimas atitinka visus taikytinus teisės aktų reikalavimus. Detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktams vertinimas atliekamas tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka detalusis planas yra tikrinamas ir tvirtinamas. Sklypui (duomenys neskelbtini) galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. suteikia galimybes rekonstruoti esamą pastatą pristatant 2-ąjį aukštą. Detaliojo plano sprendiniais yra nustatyta užstatymo zona ir leistini maksimalūs užstatymo parametrai, bet ne konkretūs rekonstruojamo pastato sprendimai. Statybos techninis reglamentas iš esmės taikomas statybos projektui, bet ne Detaliajam planui. Rengiant techninį projektą bus atlikti esamo pastato architektūriniai apmatavimai, patikslintas esamo 1 aukšto (duomenys neskelbtini) picerijos stogo aukštis, privalomi konstrukcijų tyrimai, kurių pagrindu bus patikslinti suplanuoto 2-ojo aukšto užstatymo gabaritai.
Mano, jog Inspekcijos skyrius pareiškėjai pateikė motyvuotą atsakymą nepažeidžiantį jokių teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-12497 ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas planavimo organizatoriui UAB „Piratų laivas“ parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano planavimo sąlygų sąvadą (I t., b. l. 167). UAB „Senojo miesto architektai“ parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos (plotas ~500 kv. m) detalųjį planą (II t., b. l. 138–200, III t., b. l. 1–56). A. P.-D. 2013 m. birželio 3 d. pateikė planavimo organizatoriui ir detaliojo plano rengėjui pastabas, kuriose pažymėjo, kad parengto detaliojo plano sprendiniai: 1) prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2, 193.1 ir 193.2 punktų nuostatoms, nes atstumas tarp suprojektuoto pastato iki pastato, kuriame yra pareiškėjai priklausantis butas, yra mažesnis už projektuojamo pastato aukštį, užstoto pastato langui nėra garantuojamas 60° regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje; 2) detaliajame plane numatyta užstatymo statinių zona ir projektuojamas užstatymo aukštis iki kraigo/karnizo akivaizdžiai prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkto nuostatoms ir Teritorijų planavimo įstatymo 3, 24, 26 straipsnių reikalavimams (I t., b. l. 18–19). UAB „Senojo miesto architektai“ 2013 m. birželio 21 d. rašte A. P.-D. paaiškino, kad detaliojo plano sprendiniai nebus koreguojami, nes jie yra suderinti Nuolatinėje statybų komisijoje, taip pat yra gauta Vilniaus visuomenės sveikatos centro teigiama vertinimo išvada bei raštiška Aplinkos ministerijos pritarianti nuomonė (I t., b. l. 20). Pareiškėja 2013 m. liepos 3 d. kreipėsi į Inspekcijos skyrių su skundu, kuriame, be kita ko, prašė: 1) ištirti ar Bendrovės paruošto detaliojo plano sprendiniai atitinka 2012 m. rugsėjo 6 d. planavimo sąlygų sąvadą, STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192, 193 punktams bei Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams; 2) nustačius, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtų teisės aktų reikalavimams, įpareigoti Bendrovę šiuos sprendinius pakoreguoti (I t., b. l. 21–23). Inspekcijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2013 m. liepos 3 d. skundą, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 23.2-2D-124797 konstatavo, kad Bendrovės parengto detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3, 24, 26 straipsnių nuostatoms, taip pat nepažeidžia STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.1 ir 193.2 punktuose nustatytų reikalavimų (I t., b. l. 24–25). Minėtame sprendime taip pat konstatuota, kad Bendrovės 2013 m. birželio 21 d. pareiškėjai pateiktas atsakymas nėra motyvuotas, todėl ji įpareigojama šį atsakymą papildyti ir detaliojo plano sprendinius išsamiau pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Atsakydama į šį 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, Bendrovė pareiškėjai pateikė 2013 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (23.2)-2D-12497, kuriame informavo, kad Detaliojo plano sprendiniai, rengėjų nuomone, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams iki 2015 m. (I t., b. l. 71). Inspekcijos skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo detaliojo plano patikrinimo išvada yra teigiama ir šis detalusis planas gali būti tvirtinamas (I t., b. l. 70).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad Patikrinimo aktas, kuriuo buvo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, bylą dalyje pagal skundo reikalavimą dėl Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvados panaikinimo nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-12497, nusprendęs, jog Detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta ginčo teritorijoje rekonstruojamo pastato antrojo aukšto užstatymo zona, prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 punkto reikalavimams, taip pat Taisyklių 50 punkto nuostatoms, be to, atsakovo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas nelaikytinas motyvuotas ir pagristas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas Inspekcijos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinius skundus, prašydami pakeisti šį sprendimą: Inspekcijos skyrius prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti; Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria administracinė byla pagal skundo reikalavimą dėl Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvados panaikinimo nutraukta, ir prašo šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkinti.
Pažymėtina, kad pareiškėjos skundžiamu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 70), patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vietovės lygmens detalųjį planą, buvo nurodyta, kad patikrinimo išvada yra teigiama ir šį detalųjį planą galima tvirtinti. Teisėjų kolegija klausimo dėl galimybės apskųsti tokį patikrinimo aktą atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patikrinimo aktas, kuriuo buvo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, todėl byla šioje skundo dalyje pagrįstai buvo nutraukta.
Skundžiamos Inspekcijos skyriaus išvados priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) buvo nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, detaliojo plano patikrinimas yra vienas iš veiksmų, atliekamų iki jo pateikimo tvirtinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad įgaliotos teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos priimtas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, kuriame dėl šio dokumento duota teigiama išvada, nėra administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir jų skundas dėl patikrinimo akto, kuriuo buvo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-571/2012, 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-72/2013). Būtent detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007). Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2009, 17) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-978/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-428/2013).
Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Inspekcijos skyriaus patikrinimo aktas pats savaime pareiškėjai nesukelia jokių konkrečių teisinių pasekmių, atitinka teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką. Teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad esant teigiamai teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadai, trečiajam suinteresuotam asmeniui galimybės atsisakyti tvirtinti detalųjį planą yra ribotos: Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) numatyta, jog detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Taigi, įstatymas detalųjį planą tvirtinančiai institucijai suteikia teisę jį savo nuožiūra tvirtinti arba netvirtinti. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, sprendimas tvirtinti arba netvirtinti detalųjį planą yra savarankiškas savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus tarybos pavedimu sprendimas, kuris nepriklauso nuo teigiamos išvados patikrinimo akte. Pabrėžtina, jog teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007; 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-683/2014). Taigi, vien tai, jog yra galiojantis Inspekcijos skyriaus patikrinimo aktas su teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada, nepaisant to, kokius dar sprendimus dėl detaliojo plano sprendinių teisėtumo yra priėmęs Inspekcijos skyrius, nereiškia, jog toks detalusis planas turi būti patvirtintas, kadangi diskrecija priimti galutinį sprendimą dėl tokio detaliojo plano patvirtinimo tenka ne Inspekcijos skyriui, o būtent detalųjį planą tvirtinančiai institucijai (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d.). Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl šiuo atveju turėtų būti nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, jog patikrinimo aktas, kuriuo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl pareiškėjos skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-12497 teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas buvo priimtas atsakovui išnagrinėjus pareiškėjos skundą, pateiktą Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) nustatyta tvarka.
Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-500 redakcija) nustatė, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) numatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
Taigi, teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau nustato pareigą bet kuriuo atveju motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šiuo atveju planavimo organizatoriaus įgalioti detaliojo plano rengėjai UAB „Senojo miesto architektai“, atsakydami į pareiškėjos pateiktas pastabas, neprivalėjo priimti pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą atsakyti jai. Pagal nustatytą reglamentavimą atsakovas turėjo patikrinti, ar planavimo organizatorius aptartą pareigą įvykdė tinkamai.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl šių Teritorijų planavimo įstatymo normų yra nurodęs, jog antrojoje straipsnio dalyje pasiūlymus pateikusių asmenų atžvilgiu planavimo organizatoriui numatyta tik pareiga motyvuotai atsakyti raštu. Tokį atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinus ir įvertinus, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1699/2014).
Taigi, paminėtos teisės normos nenustato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo planavimo dokumentų. Pagal nustatytą reglamentavimą, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytu skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo etapu yra vertinama būtent planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus pateikusiam asmeniui tinkamumą, t. y. ar atsakymas buvo motyvuotas ir pateiktas raštu.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui, vertindamas, ar Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, turėjo patikrinti, kiek pagrįstas pareiškėjos skundas, kad atsakymas į detaliojo plano pasiūlymus buvo neišsamus, nemotyvuotas, tačiau teismas neturėjo vertinti atsakovo atsakymo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1699/2014). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013). Toks tvirtinimas sąlygotas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis nuostatomis, kur įvardytiems teisiniams vienetams tenka tik pareiga teikti motyvuotus atsakymus į pasiūlymus, pastaruosius apibendrinti bei pateikti kitiems teritorijų planavimo veikloje dalyvaujantiems subjektams, turintiems teisę spręsti dėl detaliojo plano derinimo.
Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Inspekcijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikino tuo pagrindu, kad Detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta ginčo teritorijoje rekonstruojamo pastato antrojo aukšto užstatymo zona, prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 punkto reikalavimams, taip pat Taisyklių 50 punkto nuostatoms, be to, skundžiamas sprendimas nelaikytinas motyvuotas ir pagristas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Inspekcijos skyrius 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime nustatė, kad UAB „Senojo miesto architektai“ 2013 m. birželio 21 d. atsakymas į pareiškėjos atstovės pastabas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas, todėl pareiškėjai kelia abejones dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams, ir atsižvelgiant į tai, prašė papildyti minėtą atsakymą ir išsamiau teisės aktų nuostatoms pagrįsti Detaliojo plano sprendinius. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į šį Inspekcijos skyriaus sprendimą, detaliojo plano rengėjas 2013 m. rugpjūčio 20 d. raštu pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą į pareiškėjos pastabas. Taigi, matyti, jog atsakovas laikėsi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų ir vertino planavimo organizatoriaus (jo įgalioto asmens) atsakymo į pareiškėjos pasiūlymus išsamumą, motyvų buvimą, ir pagrįstai nurodė parengti labiau pagrįstą atsakymą. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką, darytina išvada, jog atsakovas, priimdamas tokį sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nebuvo pagrindo. Tuo tarpu Detaliojo plano sprendinių atitiktis teritorijų planavimo teisės aktų nuostatoms turėjo būti vertinama tik tuomet, kai detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo tikrinamas ir tvirtinamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pareiškėjos skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-12497 panaikinimo atmetant kaip nepagrįstą.
Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-12497 keistinas, skundą dėl šio reikalavimo atmetant kaip nepagrįstą, likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju sprendimas priimtas ne jos naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos A. P.-D. skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-12497 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė