Administracinė byla Nr. TA-87-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03504-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas D. E. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, LKT) Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Tarnybos Finansų skyrius, remdamasis antstolės M. G. 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S-23-7-29979 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2023 m. rugsėjo 27 d. užblokavo jo asmeninę sąskaitą, 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 19 d. areštavo 100 Eur ir 30 Eur sumas iš asmeninėje sąskaitoje turėtų lėšų. Pažymėjo, kad sąskaita buvo atblokuota tik 2023 m. lapkričio 17 d. Sąskaitos blokavimas ir lėšų areštas atlikti nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų paskelbė badavimo protesto akciją nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d., 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 3 d., protesto tikslu susižalojo rankų kraujagysles, buvo psichologiškai išsekęs, dėl patiriamų išgyvenimų jo prašymu konsultavosi su psichologu. Dėl šių neigiamų dvasinių išgyvenimų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

3.       Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad išskaitos iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų piniginių išmokų atliekamos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas. Tarnybos Finansų skyrius 2023 m. rugsėjo 19 d. (reg. Nr. G-23-7825) gavo iš antstolės M. G. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (2023 m. rugsėjo 14 d. Nr. S-23-7-29979). Antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo 107 750,88 Eur skolos ir 5 196,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 112 947,76 Eur, iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Tarnybos sąskaitoje. Pareiškėjas yra paskirtas į paprastąją grupę, gali laisvai disponuoti suma, neviršijančia pusės BVK 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų penkių bazinių socialinių išmokų dydžio (t. y. 122,50 Eur) per mėnesį. Pareiškėjo asmeninės sąskaitos išklotinėje matyti, kad sąskaitos likutis 2023 m. spalio 1 d. – 529,84 Eur, iki 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjas jau buvo pasinaudojęs leistinu apsipirkimo limitu (apsipirko už 133,68 Eur) ir 2023 m. spalio 10 d. pervestos lėšos (100 Eur) iš trečiųjų asmenų buvo areštuotos.

5.       Atsakovo atstovas nurodė, kad Tarnyba, atsižvelgdama į 2023 m. spalio 18 d. pareiškėjo skundą, patikrinusi ir ištyrusi visas aplinkybes, 2023 m. lapkričio 13 d. raštu sutiko, jog iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos neteisėtai buvo išskaičiuota 122,50 Eur suma, pareiškėjo atsiprašė ir šią sumą pareiškėjui grąžino.

6.       Tarnybos nuomone, pareiškėjas skunde apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.

II.

7.       Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8.       Teismas nustatė, kad Tarnybai buvo pateiktas antstolės M. G. 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-23-7-29979, kuriame nurodyta, jog antstolė areštuoja 107 750,88 Eur skolos ir 5 196,88 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 112 947,76 Eur, iš skolininkui D. E. priklausančių lėšų, esančių Tarnybos sąskaitoje.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2023 m. spalio mėnesį priklausė paprastajai nuteistųjų grupei. Šią aplinkybę patvirtina ir Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. spalio mėn. raštas. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo pateiktus dokumentus, neginčijo aplinkybės, kad priklausė paprastajai nuteistųjų grupei, todėl pagal CPK 739 straipsnio 9 punkto ir BVK 38 straipsnio 3 dalį, iš pareiškėjo galėjo būti išieškoma suma, neviršijanti pusės penkių bazinių socialinių išmokų dydžio. Taigi, didžiausia galima pinigų suma, už kurią pareiškėjas per mėnesį galėtų nusipirkti asmeninių daiktų, 2023 m. buvo 245 Eur (49 x 5). Vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, pareiškėjui minimaliai asmeninėje sąskaitoje turėjo būti paliekama pusė minėtos sumos, t. y. asmeninėje sąskaitoje turėjo likti 122,50 Eur (245 Eur/2) suma, į kurią negalima nukreipti išieškojimo.

10.       Teismas iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime nedirbo ir darbinių pajamų negavo, 2023 m. spalio 10 d. gavo piniginį pervedimą 100 Eur, 2023 m. spalio 19 d. gavo piniginį pervedimą 30 Eur iš trečiojo asmens. Pravieniškių 2-asis kalėjimas pagal antstolės M. G. patvarkymą 2023 m. spalio 10 d. areštavo 100 Eur, 2023 m. spalio 19 d. areštavo 30 Eur.

11.       Teismas, įvertinęs ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija iš pareiškėjo sąskaitos nepagrįstai 2023 m. spalio mėnesį išskaičiavo (areštavo) 122,50 Eur.

12.       Teismas nustatė, kad Tarnyba 2023 m. lapkričio13 d. raštu Nr. S-21-2000 pripažino, jog 2023 m. spalio mėnesį neteisėtai išskaitė 122,50 Eur sumą iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos ir atsiprašė. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui grąžinta išskaičiuota 122,50 Eur vykdymo išlaidų suma.

13.       Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti įrodytu faktą, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjui gavus 100 Eur piniginį pervedimą, o 2023 m. spalio 19 d. – 30 Eur piniginį pavedimą, neteisėtai, pažeisdama BVK 38 straipsnio 3 dalies, CPK 739 straipsnio 9 punkto nuostatas, visas šias sumas areštavo, nors 122,50 Eur sumos areštuoti neturėjo teisėto pagrindo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti administracijos veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, nes valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdydami jiems priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.

14.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomo neturtinės žalos dydžio priteisimo nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog dėl neteisėtai iš jo sąskaitos išskaičiuotų piniginių lėšų patyrė dvasinius išgyvenimus, paskelbė badavimo protesto akciją nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d., 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 3 d. protesto tikslu susižalojo rankų kraujagysles, buvo psichologiškai išsekęs, dėl patiriamų išgyvenimų konsultavosi su psichologu, pinigai į sąskaitą grąžinti tik po kreipimosi į kito kalėjimo administraciją.

15.       Teismas nurodė, kad 2023 m. spalio 18 d. pareiškėjo prašymas patvirtina, jog pareiškėjas dėl išskaitų tvarkos paaiškinimo kreipėsi į Panevėžio kalėjimo administraciją. Iš 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 3 d. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas dėl šių neteisėtų administracijos veiksmų žalojosi, kreipėsi psichologo pagalbos, 2023 m. lapkričio 14 d. jam teikta psichologo pagalba.

16.       Teismas vertino, kad pareiškėjas išgyveno dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų nepagrįstai areštavus jo sąskaitoje esančias lėšas. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir emocinės savijautos, teismas pripažino, kad įvertinus nustatytus pažeidimus, pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui apribojimas lėšoms truko beveik mėnesį – nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., per šį laikotarpį pareiškėjas badavo, žalojosi, kreipėsi išskaitų tvarkos išaiškinimo į kito kalėjimo administraciją, konsultuotas psichologo, sprendė, kad šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija, teisingai kompensuojančia pareiškėjo patirtus išgyvenimus, todėl sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau jis neįrodė patyręs tokios apimties išgyvenimų.

17.       Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad: Tarnyba jau 2023 m. lapkričio 13 d. rašte pripažino, jog darbuotojai nepagrįstai areštavo visus 130 Eur, atsiprašė pareiškėjo, įspėjo darbuotojus dėl tinkamo tolesnio pareigų vykdymo; lėšos areštuotos ne dėl tyčinių darbuotojų veiksmų, o netinkamai aiškinant teisės normas; areštavus pareiškėjo 130 Eur, pareiškėjas nepatyrė nepritekliaus dėl areštuotų pinigų, nes sąskaitos išrašas patvirtina, kad be šių pinigų, pareiškėjas turėjo sąskaitoje daugiau pinigų asmeniniams poreikiams; pareiškėjas neįrodė, jog dėl konstatuotų pažeidimų jam būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz. sukrėtimai, kurie turėtų įtakos tolimesniam pareiškėjo gyvenimui); nors nustatyti badavimo ir žalojimosi faktai, tačiau šie faktai negali būti sureikšminami sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, nes pareiškėjo reakcija į jo teisių pažeidimą nebuvo proporcinga valdžios institucijos neteisėtų veiksmų apimčiai ir pobūdžiui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas, siekdamas užtikrinti teisingą šalių pusiausvyrą, priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

18.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir pripažinti, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Teismui nusprendus kitaip, prašo grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19.       Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog iš pareiškėjo 2023 m. spalio mėn. išskaičiavo (areštavo) 122,50 Eur, tačiau nesutinka su teismo pozicija, jog šiuo atveju pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

20.       Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios savo sveikatos būklės, kaip teigia skunde.

21.       Tarnybos nuomone, visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų objektyviai neįvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, jo teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė neturtinės žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Iš pareiškėjo sąskaitos išskaičiuoti (areštuoti) 122,50 Eur, buvo grąžinti pareiškėjui ir jokių finansinių nuostolių jis nepatyrė, todėl tuo pagrindu prašyti neturtinės žalos atlyginimo nėra jokio pagrindo, o skunde minimi pareiškėjo neigiami išgyvenimai nesietini su nagrinėjimu ginču, o sietini ir nukreipti į pareiškėjo neigiamą požiūrį į pačią bausmių vykdymo sistemą ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

22.       Akcentuoja, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sąlygas, tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįstai konstatuoti apie pareiškėjo patirtos neturtinės žalos buvimą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nevertino, kad pareiškėjui iš sąskaitos išskaičiuoti (areštuoti) 122,50 Eur, buvo grąžinti, ir ši aplinkybė, Tarnybos vertinimu, nesudarė pagrindo spręsti, jog pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.

23.       Tarnyba pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose, su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

24.       Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta neturtinė žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

25.       Tarnybos vertinimu, priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo pažeisti objektyvumo ir teisėtumo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, kai jam, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2- jame kalėjime, 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 19 d. buvo nepagrįstai areštuota 100 Eur ir 30 Eur sąskaitoje turimų lėšų, atlyginimo priteisimo.

27.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija iš pareiškėjo sąskaitos nepagrįstai 2023 m. spalio mėn. išskaičiavo (areštavo) 122,50 Eur sumą, t. y. kalėjimo administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes, vykdydama jai priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28.       Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, kuri galėtų būti įvertinta pinigais. Tarnybos nuomone, šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

29.       Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31.       Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32.       Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, tačiau teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

33.       Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdu, dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

34.       Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje

35.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

36.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37.       Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

38.       Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

39.       Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

40.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija iš pareiškėjo sąskaitos nepagrįstai 2023 m. spalio mėn. išskaičiavo (areštavo) 122,50 Eur sumą, t. y. kalėjimo administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes, vykdydama jai priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

42.       Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Tarnyba pripažino, jog neteisėtai išskaitė 122,50 Eur sumą, pareiškėjo atsiprašė, tačiau pareiškėjas dėl pažeidimo protestavo, susižalojo rankų kraujagysles, jam teikta psichologinė pagalba, pinigai į sąskaitą grąžinti tik po pareiškėjo kreipimosi į kito kalėjimo administraciją), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. 

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                Veslava Ruskan

                                                                                Milda Vainienė