Civilinė byla Nr. e2A-720-577/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.6; 3.2.4.7; 3.2.4.9.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geronta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geronta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Valtoda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos bei delspinigių iš skolininkės UAB „Geronta“ priteisimo. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikintas 2022 m. vasario 22 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-8023-931/2022 ir priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė UAB „Valtoda“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Geronta“ 19 732,38 Eur skolą, 685,17 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas už visą įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:

1.1.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė su atsakove rangos sutartį Nr. VAL2021/06-10, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo darbus užsakovės (atsakovės) objekte, įvykdyti kitus Sutartyje nustatytus rangovo įsipareigojimus, o atsakovė įsipareigojo priimti rangovės tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovės teigimu, 2021 m. rugsėjo 30 d. šalių pasirašytas atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė laiku, tinkamai ir visiškai. Už atliktus rangos darbus ieškovė 2021 m. rugsėjo 30 d. išrašė 48 032,38 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000001723. Sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs. Šiuo metu pagal Sutartį yra susidariusi 19 032,38 Eur dydžio skola.

1.2.       Ieškovė atsakovei yra atlikusi ir durų montavimo darbus, už kuriuos 2021 m. liepos 30 d. išrašė ir atsakovei pateikė 700 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000001665. Atsakovė už suteiktas durų montavimo paslaugas neatsiskaitė.

2.       Atsakovė UAB „Geronta“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė neginčijanti, kad ieškovė yra atlikusi durų montavimo darbus, ir kad atliktų darbų akte nėra nurodyti darbų trūkumai. Pažymėjo, kad atliktų darbų aktas patvirtino tik atitinkamo kiekio darbų atlikimą ir vizualinę atitiktį kokybės reikalavimams, tačiau tai nėra patvirtinimas, kad darbų rezultatas atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsakovės teigimu, pradėjo pasireikšti ieškovės netinkamai atliktų darbų požymiai – fasado plokštumo nelygumai, įtrūkimai, atkibusi fasado apdaila, dėmės ant fasado. Darbai atlikti nekokybiškai ir (ar) panaudojant netinkamas medžiagas, nesilaikant technologinių reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Atsakovės teigimu, ji turi teisę sulaikyti mokėjimus dėl nustatytų rangovo darbų defektų. Atsakovė savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.46 straipsnio 2 dalies, 6.208 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo įstatyme leidžiamu savigynos būdu, t. y. sustabdė atliktų darbų apmokėjimą, kol ieškovė neištaisys darbų defektų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Valtoda“ iš atsakovės UAB „Geronta“ 19 732,38 Eur skolą, 685,17 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (20 417,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 791 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

4.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros iki šiol nėra apmokėtos. Pažymėjo, kad pasirašius atliktų darbų aktą būtent atsakovei tenka ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės įrodinėjimo pareiga. Atkreipė dėmesį, jog 2022 m. rugpjūčio 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, suteikta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime išdėstytas aplinkybes dėl rangos darbų defektų, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (susirasti advokatą), tačiau atsakovė nei nustatytu terminu, nei į antrą parengiamąjį posėdį jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes apie darbų defektus, nepateikė.

5.       Teismo vertinimu, atsakovės pozicija dėl sąskaitų neapmokėjimo priežasčių nėra nuosekli. Nors atsiliepime teigiama, kad abi PVM sąskaitos faktūros nuo 2021 m. liepos ir rugsėjo mėn. neapmokėtos dėl paaiškėjusių darbų defektų, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės direktorius nurodė, kad dalį defektų ir durų montavimo trūkumus pastebėjo tik po pirmojo parengiamojo posėdžio. Be to, atsakovė prašė skirti ekspertizę, kad būtų nustatyti darbų trūkumai. Teismo nuomone, toks prašymas iš esmės reiškia, kad pati atsakovė nėra tikra, ar kažkokie darbų trūkumai apskritai egzistuoja.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl nesumokėjimo už durų montavimo darbus taip pat nėra pakankamai aiški ir nuosekli. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsiliepime apie durų montavimo darbų trūkumus neužsimenama, todėl nėra aišku, kaip galimi fasado apšiltino defektai yra susiję su sąskaitos už durų montavimo apmokėjimo sustabdymu. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad durų montavimo trūkumai paaiškėjo tik po parengiamojo teismo posėdžio nuvykus apžiūrėti objektą. Kadangi nepateikti įrodymai, jog ieškovė netinkamai atliko durų montavimo darbus, teismas atsakovės nurodomas prievolės apmokėti sąskaitą sustabdymą laikė nepagrįstu.

7.       Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus pagrindui atsakovei sustabdyti savo prievolių apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas vykdymą. Kadangi atsakovė nepagrįstai laiku neapmokėjo ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 19 732,38 Eur skolą tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.       Atsakovė UAB „Geronta“ apeliaciniu skundu prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, paskirti byloje statybos darbų ekspertizę, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba išnagrinėti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir neleido atsakovei savo argumentų pagrįsti eksperto išvadomis, nepagrįstai atmetė prašymą dėl statybos darbų ekspertizės skyrimo. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog šalys bandė ginčą spręsti taikiai ir šalims buvo pavykę susitarti, nes buvo suderintas taikos sutarties tekstas ir atsakovės pasirašytas. Ieškovė buvo davusi žodinį patvirtinimą dėl sutarties pasirašymo, tačiau posėdžio dieną atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Prašymas dėl statybos darbų ekspertizės skyrimo buvo pateiktas tuo metu kai atsakovei tapo aišku, jog ieškovė atsisako pasirašyti suderintą taikos sutartį ir ginčas bus sprendžiamas teisme. Neskyrus ekspertizės liko neatskleista bylos esmė.

8.2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra pradėję aiškėti ieškovės netinkamai atliktų darbų požymiai (pasekmės) objekte. Ieškovės atliktų darbų trūkumai: fasado plokštumos nelygumai, įtrūkimai, atkibusi fasado apdaila nuo apšiltinimo sluoksnio, fasadas tapo dėmėtas, pastebėti po darbų atlikimo. Ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški ir/arba buvo atliekami panaudojant netinkamas medžiagas ar nesilaikant technologinių reikalavimų.

8.3. Atsakovė argumentus dėl durų montavimo išdėstė pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl atsiskaitymo už durų montavimą buvo grindžiamas vieninteliu ieškovės apskaitos dokumentu - nepasirašyta PVM sąskaita faktūra. Teismas nevertino atsakovės argumentų, jog ieškovė nepateikė įrodymų nei dėl durų montavimo užsakymo, nei dėl durų tinkamo sumontavimo ir darbų rezultato perdavimo. Iš su apeliaciniu skundu teikiamų kadastrinių matavimų bylų matyti, jog objekte yra 4 įėjimai, todėl nėra aišku, kaip ir kodėl buvo sumontuotos 8 durys. Šių aplinkybių teismas nevertino pasitikėdamas tik ieškovės pateiktais dokumentais ir paaiškinimais.

8.4. Tokie statybos darbų defektai kaip fasado plokštumos nelygumai, įtrūkimai, atkibusi fasado apdaila, įrodinėjama išvadomis, kurias pateikia specialių žinių turintys ekspertai. Nepaskyrus statybos darbų kokybės įvertinimo ekspertizės, darbų kokybės klausimas liko neišnagrinėtas. Neatlikus išsamaus įrodymų tyrimo, neatskleidus bylos esmės yra nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovė neįrodė ieškovės statybos darbų trūkumų.

8.5. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė negalėjo pasinaudoti įstatyme leidžiamu savigynos būdu – priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paaiškėjus ieškovės atliktų darbų trūkumams, atsakovė pasinaudojo sulaikymo teise. Tokią teisę suteikė šalių pasirašytos Sutarties 6.7 punktas. Nepaskyrus statybos darbų kokybės įvertinimo ekspertizės ir neištyrus darbų kokybės klausimų nebuvo pagrindo daryti išvadą apie atsakovės teisę sustabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą.

9.         Ieškovė UAB „Valtoda“ atsiliepime prašo atsisakyti priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus, netenkinti jos prašymo dėl ekspertizės skyrimo, apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas įvertino atsakovės argumentus, išaiškino jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, sudarė galimybes ir suteikė pakankamai laiko pateikti visus, atsakovės nuomone, reikšmingus įrodymus. Atsakovė nepateikė į bylą nei vieno rašytinio įrodymo, atsakovės pozicija byloje nenuosekli ir prieštaringa, be to paremta deklaratyviais ir objektyviais įrodymais nepagrįstais teiginiais. Atsakovės prašymai dėl naujų įrodymų priėmimo bei ekspertizės skyrimo nepagrįsti. Atsakovė piktnaudžiauja procesu, siekia jį vilkinti, atitolinti skolos ieškovei išieškojimo arba jos išvengti.

9.2. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties derinimo ir sudarymo neatitinka tikrovės. Ieškovės teigimu, šalims pasirašius darbų atlikimo aktą, ji niekada nesulaukė jokių pretenzijų iš atsakovės dėl atliktų darbų kokybės, neatsiskaitymą už atliktus darbus atsakovė motyvavo lėšų trūkumu. Iš esmės jokios derybos dėl taikaus ginčo užbaigimo tarp šalių nevyko ir joks taikos sutarties tekstas tarp šalių nebuvo suderintas.

9.3. Apeliacinio skundo motyvai dėl rungtyniškumo principo pažeidimo nepagrįsti. Atsakovė prašė pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, kuris buvo grindžiamas tuo, kad pradėjo pasireikšti galimai ieškovės netinkamai atliktų darbų požymiai (pasekmės) (neprojektinis drėgmės prasismelkimas) ir kad atsakovė siekia gauti objektyvią specialisto nuomonę, ar statybos objekte nustatytų aplinkybių priežastimi gali būti ieškovo netinkamas darbų atlikimas; prašyme atsakovė nurodė, kad specialisto nuomonę atsakovė tikisi gauti artimiausiu metu ir kad būtent jos pagrindu bus suformuluota jos pozicija byloje. Teismas pratęsė terminą atsiliepimui pateikti, tačiau atsakovė su atsiliepimu į ieškinį nepateikė specialisto nuomonės ir jokio kito rašytinio įrodymo. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė visiškai kitokius darbų atlikimo nekokybiškai/netinkamai požymius (fasado plokštumo nelygumus, įtrūkimus, atkibusią fasado apdailą nuo apšiltinimo sluoksnio, fasado dėmėtumą). Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį, teismas pasiūlė bylos šalims iki teismo posėdžio pateikti visus turimus įrodymus, nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovė iki parengiamojo teismo posėdžio nepateikė į bylą nei įrodymų, nei procesinių prašymų dėl įrodymų (įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, liudytojų apklausos ar kt.). 2022 m. rugpjūčio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė paprašė atidėti teismo posėdį bei leisti teikti į bylą papildomus įrodymus. Teismas tenkino prašymą ir nustatė atsakovei terminą iki 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikti papildomus įrodymus. Nustatytu terminu atsakovė jokių įrodymų nepateikė. 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu atsakovė pateikė naujus procesinius prašymus (atidėti teismo posėdį ir skirti mediaciją, atidėti teismo posėdį, kad atsakovas galėtų pareikšti priešieškinį, sudaryti galimybę skirti byloje ekspertizę, apklausti ieškovės vadovą, architektą, konstruktorių, kitus liudytojus).

9.4. Išdėstytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės teiginius dėl tariamo rungtyniškumo principo pažeidimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė sutartus darbus atliko nekokybiškai ir, atitinkamai, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, ieškinį tenkino.

9.5. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismui neskyrus ekspertizės ir neleidus tinkamai atsikirsti į ieškovės reikalavimą, buvo pažeistas rungtyniškumo principas bei neatskleista bylos esmė, nepagrįsti. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 12 d. antrojo parengiamojo posėdžio metu prašydama paskirti ekspertizę nebuvo pateikusi nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti teiginius apie tariamus ir/ar galimus ieškovės atliktų darbų trūkumus. Teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę, kadangi jos skyrimas būtų buvęs paremtas tik spėjimu ir prielaidomis, bet ne teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, kas prieštarautų kasacinio teismo praktikai, proceso koncentracijos ir operatyvumo principams, būtų sudaręs atsakovei sąlygas piktnaudžiauti procesu ir jį vilkinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Geronta“ ir UAB „Valtoda“ sudarė rangos sutartį Nr. VAL2021/06-10, kuria rangovė UAB „Valtoda“ įsipareigojo savo rizika, medžiagomis, darbo priemonėmis tinkamai atlikti fasado šiltinimo darbus užsakovo (atsakovės) objekte (duomenys neskelbtini), pateikti visus reikalingus dokumentus bei įvykdyti kitus Sutartyje numatytus rangovo įsipareigojimus, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). 2021 m. birželio 11 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 23 000 Eur avansą, o 2021 m. liepos 26 d. – 6 000 Eur avansą. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį ieškovė pridavė darbus (sienų šiltinimas polistireno plokštėmis EPS70 N 250 mm, šiltinimo sluoksnio smeigiavimas (armavimas), tinkavimas silikoniniu dekoratyviniu tinku 2 mm (samanėlė), pastolių nuoma, montavimas) už iš viso 58 119,18 Eur sumą su PVM (48 032,38 Eur be PVM). Tą pačią dieną ieškovė pagal Sutartį išrašė atsakovei 48 032,38 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000001723 už rugsėjo mėn. statybos darbus (Sutartis Nr. VAL2021/06-10), sąskaitoje paslaugų gavimo faktą parašu patvirtino sutartį tarp šalių pasirašiusi atsakovės atstovė K. U.. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2021 m. spalio 5 d. Be to, ieškovė 2021 m. liepos 30 d. išrašė atsakovei 700 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000001665 už 8 vienetų durų montavimą. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2021 m. liepos 30 d. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė šių sąskaitų pilnai neapmokėjo, kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl rungtyniškumo principo

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė sutartus darbus atliko nekokybiškai, kad po perdavimo akto pasirašymo atsirado darbų defektai, taip pat padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus pagrindui atsakovei sustabdyti savo prievolių apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas vykdymą. Atsakovė su tokia išvada nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir neleido atsakovei savo argumentų pagrįsti eksperto išvadomis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

14.       CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

15.       Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Taigi, ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Taigi, viena vertus, proceso šalis gali rinktis savo reikalavimus ir (ar) atsikirtimus įrodinėti ekspertizės išvada ir teismui teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kita vertus, ekspertizė byloje gali būti skiriama tik nustačius ekspertizės skyrimo tikslingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-132-302/2023).

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad paaiškėjus ieškovės atliktų darbų trūkumams, atsakovė pasinaudojo mokėjimų sulaikymo (prievolės įvykdymo sustabdymo) teise. Kaip matyti iš 12-ame šios nutarties punkte nurodytų duomenų, byloje pateiktų PVM sąskaitų apmokėjimo terminai suėjo atitinkamai 2021 m. spalio 5 d. bei 2021 m. liepos 30 d. Taigi jeigu atsakovė laiku neapmokėjo ieškovės pateiktų sąskaitų (sulaikė mokėjimus) būtent dėl nustatytų trūkumų, akivaizdu, kad konkretūs trūkumai atsakovei turėjo būti žinomi jau minėtu laiku. 

17.       Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra pradėję aiškėti ieškovės netinkamai atliktų darbų požymiai (pasekmės) objekte, ir ieškovės atliktų darbų trūkumai: fasado plokštumos nelygumai, įtrūkimai, atkibusi fasado apdaila nuo apšiltinimo sluoksnio, fasadas tapo dėmėtas, pastebėti jau po darbų atlikimo, tačiau vien šie atsakovės teiginiai, teismui nepateikus jokių duomenų, galinčių bent preliminariai patvirtinti atsakovės nurodytas neatsiskaitymo priežastis - aplinkybes apie netinkamą ieškovės darbų kokybę (pavyzdžiui pretenzijas ieškovei, trūkumų fiksavimą ir pan.), savaime nėra pagrindas ekspertizės skyrimui. Taip pat pažymėtina, jog argumentai dėl bandymo ginčą spręsti taikiai neatleidžia atsakovės nuo civiliniame procese įtvirtintų pareigų, ir juolab, negali būti laikomos apribojusiomis šias pareigas įvykdyti.

18.       Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai.

19.       Pažymėtina, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai suponuoja ir teismo, ir dalyvaujančių byloje asmenų pareigą aktyviai veikti siekiant kuo operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo (CPK 7 straipsnis). Civilinio proceso tikslų įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).

20.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pateikė teismui 2022 m. gegužės 30 d. prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, kuriame nurodė, jog pradėjo pasireikšti galimai ieškovės netinkamai atliktų darbų požymiai (pasekmės), t. y. objekte adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas neprojektinis drėgmės prasismelkimas. Taip pat nurodyta, jog atsakovė (artimiausiu metu) siekia gauti specialisto nuomonę ar nustatytų aplinkybių priežastimi gali būti UAB „Valtoda“ netinkamas darbų atlikimas, bei priimti sprendimą dėl pozicijos šiame teisminiame ginče. 2022 m. birželio 15 d. pateiktame atsiliepime, kaip ir paminėjo apeliantė, nurodomi pastebėti darbų trūkumai - fasado plokštumo nelygumai, įtrūkimai, atkibusi fasado apdaila nuo apšiltinimo sluoksnio, fasadas yra dėmėtas, tačiau su atsiliepimu jokie įrodymai nebuvo nepateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas byloje parengiamąjį teismo posėdį 2022 m. birželio 29 d. nutartyje išaiškino, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Atsakovė iki parengiamojo teismo posėdžio nepateikė jokių įrodymų ar prašymų dėl jų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, liudytojų apklausos ar kt. 2022 m. rugpjūčio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas (įmonės vadovas) palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, tačiau prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybes susitarti taikiai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Išklausius 2022 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog ieškovės atstovas nurodė, jog galimybės sudaryti taikos sutartį išnaudotos, tačiau teismas patenkino atsakovės prašymą, atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2022 m. rugsėjo 12 d., išaiškino atsakovei pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai, ir aiškiai nurodė, jog įrodymai turi būti pateikti iki 2022 m. rugsėjo 5 d. (atsakovės vadovas posėdžio metu teigė ketinantis pateikti antstolio fotofiksacijas, susijusias su objektų kokybe). Atsakovė nei iki nustatytos datos, nei iki kito paskirto posėdžio jokių papildomų įrodymų nepateikė, 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu dar kartą prašė atidėti teismo posėdį ir skirti mediaciją, atidėti teismo posėdį, kad atsakovė galėtų pareikšti priešieškinį, taip pat prašė sudaryti galimybę skirti byloje ekspertizę, apklausti ieškovės vadovą, kitus asmenis. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymų (įskaitant ir prašymo dėl ekspertizės skyrimo).

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad šalys bandė ginčą spręsti taikiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo netenkino nepagrįstai. Visų pirma, atsakovei buvo pakankamai laiko sužinoti ieškovės poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, o apeliaciniame skunde objektyvūs duomenys, jog atitinkami ieškovės veiksmai sąžiningai leido tikėtis, kad taikos sutartis iki teismo posėdžio bus pasirašyta, nenurodė ir nepateikė (pavyzdžiui, šalių susirašinėjimo ir pan.). Be to, atsakovei buvo žinomos galimos atitinkamų įrodymų ar prašymų nepateikimo pasekmės, t. y. teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai teikiamus įrodymus, juolab parengiamajame teismo posėdyje buvo nustatytas konkretus terminas iki kada įrodymai  turi būti pateikti.

22.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes apie atsakovės procesinį elgesį, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė net nebuvo suformulavusi prašymo skirti ekspertizę (prašė sudaryti galimybę pareikšti tokį prašymą), tai, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų spręsti, jog atsakovė ieškovės išrašytų sąskaitų neapmoka (sulaiko mokėjimus) būtent dėl atliktų darbų kokybės, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl rungtyniškumo principo procese pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Būtent atsakovė nepasinaudojo teismo sudarytomis galimybėmis ir neįvykdė pareigos įrodyti atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y., kad ieškovės statybos darbai turi trūkumų.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nepritarti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytam pastebėjimui, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neginčija, kad ieškovė atsakovės naudai taip pat yra atlikusi durų montavimo darbus, dėl ko 2021 m. liepos 30 d. išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 700 Eur sumai. Apeliaciniame skunde atsakovė visiškai nepasisakė dėl skundžiamo sprendimo argumentų, susijusių su reikalavimu dėl skolos už durų montavimą. Kaip minėta, teismas atsakovės poziciją laikė neaiškia ir nenuoseklia, pažymėjo, kad nėra aišku, kaip galimi fasado apšiltino defektai susiję su sąskaitos už durų montavimo apmokėjimo sustabdymu. Teismas nurodė, jog nepateikti įrodymai, jog ieškovė netinkamai atliko durų montavimo darbus, todėl prievolės apmokėti sąskaitą sustabdymą laikė nepagrįstu. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija, jog sąskaitą už durų montavimą yra priėmusi, duomenų apie pretenzijas ieškovei dėl jų kiekio į bylą neteikė, sąskaitos neapmokėjo net iš dalies, todėl šios aplinkybės papildomai patvirtina atsakovės pozicijos nepagrįstumą. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme byla nėra nagrinėjama iš naujo. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo bei ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme

24.       Apeliantė kartu apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, prašo prijungti prie bylos -  žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas, taip pat nuotraukas. Nurodė, kad pagal kadastrinių bylų duomenis yra 4 įėjimo durys, o ieškovė pateikė nepasirašytą sąskaitą, kurioje nurodyta, kad sumontuotos 8 durys. Pasak apeliantės, nuotraukose užfiksuoti netinkamai atlikti fasado tinkavimo darbai, nes dėl tikėtinai plono fasado tinko sluoksnio matosi apšiltinimo medžiagos klijavimo vietos, vietomis atšokęs tinkas. Apeliantės nuomone, šie duomenys reikalingi atskleisti bylos esmę ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovė teigia nesuspėjusi pateikti šių įrodymų į bylą (dėl pastangų ginčą išspręsti taikiai), o prašymas dėl statybos darbų kokybės įvertinimo ekspertizės teismo buvo atmestas. Mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti teikiamus įrodymus ir skirti byloje ekspertizę nustatyti statybos darbų kokybei bei apskaičiuoti išlaidas defektams pašalinti.

25.       Ieškovė prašė atmesti atsakovės prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, kadangi atsakovė neįrodė įstatyme nustatytų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų.

26.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

27.       Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28.       Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantės teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kaip jau aptarta šioje nutartyje, atsakovė nesutikimą su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo sieja su jos atliktų darbų trūkumais, ir tokią poziciją atsakovė nurodė dar 2022 m. gegužės 31 d. prašyme pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (prieštaravimai dėl teismo įsakymo bei kreditorės pareiškimo pareikšti dar anksčiau, t. y. 2022 m. balandžio 22 d.), teismas ne kartą išaiškino atsakovei tenkančią pareigą įrodymais pagrįsti atsikirtimus. Atkreiptinas dėmesys, jog kadastrinių matavimų dokumentai parengti 2021 m. spalio 19 d. bei 2021 m. lapkričio 18 d., o apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent teoriškai būtų apribojusios galimybę šiuos dokumentus pateikti teismui su atsiliepimu į ieškinį ar vėliau (pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neginčija, kad ieškovė atsakovės naudai taip pat yra atlikusi durų montavimo darbus, dėl ko 2021 m. liepos 30 d. išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 700 Eur sumai). Derybos dėl taikos sutarties sudarymo taip pat nevertintinos kaip kliūtis padaryti ginčo objektų nuotraukas (fiksuojant atsakovės teigimu, esamus ieškovės darbų trūkumus). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė turėjo visas galimybes, nepaisant derybų su ieškove, pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, jog iš atsakovės pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokie trūkumai jose tariamai yra užfiksuoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neegzistuoja CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas netenkinamas.

29.       Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę, nes pagal atsakovės pateiktus įrodymus, jos skyrimas būtų buvęs paremtas tik spėjimu ir prielaidomis, bet ne teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, taip pat nesant pagrindo priimti naujus įrodymus ir nenustačius, kad jų įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą skirti byloje ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokius klausimus ketintų užduoti ekspertams, t. y. kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su teikiamais įrodymais, siekia įrodyti.  

30.       Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, atsakovė neįrodė netinkamo ieškovės darbų atlikimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

31.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 270 Eur išlaidas. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Geronta“ (j. a. k. 305453324) ieškovei UAB „Valtoda“ (j. a. k. 186485484) 1 270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjos              Rūta Burdulienė

             Jadvyga Mardosevič

             Rūta Veniulytė-Jankūnienė