(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Coc Center of Commerce“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Asigna“ skundą dėl 2023 m. birželio 5 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Coc Center of Commerce“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų 2-uoju darbotvarkės klausimu 4 dalies bei nutarimų Nr. 3.1. ir Nr. 3.2. panaikinimo bei nemokumo administratorės siūlomų nutarimų patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Coc Center of Commerce“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Asigna“ (toliau – pareiškėja, nemokumo administratorė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo:

1.1                      Panaikinti BUAB „Coc Center of Commerce“ 2023 m. birželio 5 d. 9:00 val. įvykusio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu 4 dalį bei nutarimus Nr. 3.1. ir Nr. 3.2.

1.2                      Išspręsti klausimus iš esmės ir patvirtinti nemokumo administratorės siūlomus nutarimus Nr. 2 (su administratoriaus pasiūlyta darbotvarke (3-imis klausimais), Nr. 3.1. dėl debitoriaus UAB ,,Kvadratai“ skolos nurašymo ir 3.2 dėl debitorių skolų realizavimo tvarkos, konkrečiau: 1) patvirtinti sekančią 2023 m. birželio 5 d. BUAB „Coc Center of Commerce“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę: a) dėl pirmininkaujančio kreditorių susirinkimui išrinkimo; b) dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; c) BUAB „Coc Center of Commerce“ turimų reikalavimo teisių realizavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo; d) nurašyti UAB „Kvadratai“ 21,18 Eur dydžio skolą ir toliau išvardintas debitorines skolas: UAB „Beleza Medica“; P. G.; MB „Center of Commerce“; (4) UAB „ITINA“; pardavinėti atskirais turtiniais vienetais e-varžytinėse. Pradinę kiekvienos debitorinės skolos pardavimo kainą pirmose e-varžytinėse nustatyti 80 proc. skolos dydžio, o nerealizavus skolos, kiekvienose paskesnėse e-varžytinėse pradinę pardavimo kainą mažinti 20 proc. nuo paskutinės nustatytos pradinės pardavimo kainos. Nustatyti, kad pardavimo kaina apskaičiuojama skelbimo (apie pardavimo) dienos duomenimis, t. y. skolos pardavimo kaina apskaičiuojama kartu su tai dienai sukauptomis priteistomis metinėmis palūkanomis. Nustatyti minimalią kainos kėlimo sumą – 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos.

2.       Nemokumo administratorė paaiškina, kad 2023 m. birželio 5 d. sušaukė bendrovės kreditorių susirinkimą. Nurodo, jog susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma procentine išraiška sudarė 74,71 proc. Kreditorė UAB ,,Essmedi“ turi 34 821,31 Eur dydžio patvirtintą kreditorinį reikalavimą, kas sudaro 10,29 proc. susirinkimo balsų, kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) turi 50 681,70 Eur dydžio patvirtintą kreditorinį reikalavimą, kas sudaro 14,98 proc. susirinkimo balsų, kreditorius UAB „Insanta“ turi 167 255,30 Eur dydžio patvirtintą kreditorinį reikalavimą, o tai sudaro 49,44 proc. susirinkimo balsų. Nemokumo administratorės teigimu, 2023 m. birželio 5 d. susirinkimui ji pasiūlė patvirtinti tokią pačią susirinkimo darbotvarkę, kuri buvo svarstoma 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose. Kartu kreditoriams buvo pateiktas motyvuotas paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dar 2023 m. kovo 17 d. nemokumo administratorė el. paštu kreditoriams išsiuntė motyvuotą atsakymą dėl pareiškimo dėl tyčinio bankroto pagrindų nebuvimo. Nurodo, jog 2023 m. birželio 5 d. susirinkime kreditorė UAB „Essmedi“ balsuodama „prieš“ administratorės pateiktą pasiūlymą 2-uoju darbotvarkės klausimu, pateikė savo alternatyvų pasiūlymą: „Į darbotvarkę nėra įtraukti anksčiau kreditorių UAB ,,Essmedi“ ir UAB ,,Insanta“ pateikti pasiūlymai“, tačiau remiantis balsavimu („už” – 10,29 proc.; ,,prieš” – 0,00 proc.; nebalsavo – 64,42 proc.) kreditorės pasiūlytam nutarimo projektui priimti nepakako balsų. Nurodė, kad kreditorė UAB „Insanta“ balsuodama „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą, 2-uoju darbotvarkės klausimu, pateikė savo alternatyvų pasiūlymą: „Į darbotvarkę įtraukti punktą dėl kreditorių nuomonės svarstant galimybes teikti pareiškimą dėl tyčinio bankroto“, dėl ko susirinkime teigiamai balsavus pačiai UAB „Insanta“ („už” – 49,55 proc., ,,prieš” – 0,00 proc.; nebalsavo – 25,16 proc.) buvo nutarta priimti kreditorės pasiūlymą.

3.       Nurodo, kad susirinkime buvo svarstomas ir 3-iasis darbotvarkės klausimas, dėl bendrovės turimų reikalavimo teisių realizavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo. Savo ruožtu nemokumo administratorė 3.1. nutarimu pasiūlė nurašyti UAB „Kvadratai“ 21,18 Eur dydžio skolą, tačiau atsižvelgiant į balsavimo rezultatus („už” – 25,27 proc. „prieš“ – 49,44 proc.) pasiūlytas nutarimo projektas – nepriimtas, dėl ko buvo nutarta nenurašyti skolos. Pažymi, jog tiek kreditorės UAB „Insanta“ ir UAB ,,Essmedi“, balsuodamos „prieš“, nepateikė argumentų dėl nesutikimo su siūlomu nutarimo projektu ir nesiūlė jokių nutarimo projekto alternatyvų. Paaiškina, kad tuo pačiu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama ir dėl debitorinių skolų pardavimo, 3.2. nutarimu nemokumo administratoriui pasiūlius debitorines skolas pardavinėti atskirais turtiniais vienetais e-varžytinėse ,,<...> pradinę kiekvienos debitorinės skolos pardavimo kainą pirmose e- varžytinėse nustatyti 80 proc. skolos dydžio, o nerealizavus skolos, kiekvienose paskesnėse e- varžytinėse pradinę pardavimo kainą mažinti 20 proc. nuo paskutinės nustatytos pradinės pardavimo kainos. Nustatyti, kad pardavimo kaina apskaičiuojama skelbimo (apie pardavimo) dienos duomenimis, t. y. skolos pardavimo kaina apskaičiuojama kartu su tai dienai sukauptomis priteistomis metinėmis palūkanomis. Nustatyti minimalią kainos kėlimo sumą – 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos“. Tačiau atsižvelgiant į balsavimo rezultatus („už” – 14,98 proc.; „prieš“ – 59,73 proc.) administratorės pasiūlytas nutarimo projektas nepriimtas. Nurodo, kad kreditorė UAB „Essmedi“, balsuodama „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą, pateikė savo alternatyvų pasiūlymą: ,,(1) kol kas tęsti priverstinį visų skolų išieškojimą, nes kreditorė mano, kad nėra išnaudotos visos galimybės mėginant iš skolininkų išsiieškoti visas jų mokėtinas pinigų sumas ir (2) paraleliai į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti ir spręsti proceso dėl tyčinio bankroto inicijavimo klausimą, kadangi egzistuoja visi tyčinio bankroto požymiai (nustatyti ir eksperto A. M. išvadoje), nes kreditorė nesutinka su administratorės atsakymu dėl tyčinio bankroto nebuvimo. Atsižvelgiant į balsavimo rezultatus („už” – 10,29 proc. ,,prieš“ – 0,00 proc., nebalsavo – 64,42 proc.) buvo priimtas kreditorės UAB „Essmedi“ pateiktas pasiūlymas. Papildomai nurodo, kad kreditorė UAB „Insanta“, balsuodama „prieš“ 3.2. nutarimą ir nulemdama nutarimo nepriėmimą, nepateikė argumentų dėl nesutikimo ar projekto alternatyvų.

4.       Nemokumo administratorės nuomone, ginčijamas nutarimas Nr. 2.4. yra neteisėtas ir nepagrįstas, o jį priimdama kreditorė UAB „Insanta“ grubiai pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą nutarimą. Pabrėžia, kad susirinkime dalyvavo tik dalis kreditorių ir nei vienas kreditorius susirinkime nedalyvavo gyvai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 51 straipsnio 6 dalimi, kreditorių susirinkimas neturėjo teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais. Pasak nemokumo administratorės, ginčijami nutarimai Nr. 3.1. ir Nr. 3.2 yra neteisėti ir nepagrįsti. Teigia, kad kreditorės UAB „Insanta“ ir UAB „Essmendi“ nepagrįstai nepritarė nemokumo administratorės pasiūlytam nutarimui ir priėmė ginčijamą nutarimą Nr. 3.1. kreditoriams nusprendžiant nenurašyti debitoriaus UAB ,,Kvadratai“ skolos, kai skola yra mažareikšmė ir kai jos išieškojimas yra neracionalus ir reikalaujantis daugiau lėšų procesas nei gautina nauda. Pasak administratorės, kreditorės UAB ,,Insanta“ ir UAB ,,Essmedi“ tyčia ir visiškai nepagrįstai vengia operatyvaus bei veiksmingo bankroto proceso užbaigimo, taip dar labiau vilkinant šio klausimo priėmimą. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl bendrovės likvidavimo dėl bankroto priimta 2022 m. rugpjūčio 2 d., nemokumo administratorė, vadovaujantis JANĮ nustatytais terminais bei siekdama operatyvaus ir veiksmingo bankroto bylos užbaigimo, susirinkime 3.2. nutarimu pasiūlė debitorines skolas pardavinėti atskirais turtiniais vienetais e-varžytynėse. Akcentuoja, jog atsižvelgiant į įstatyme nustatytą varžytinių tvarką, jau ir dabar pradėjus pardavinėti debitorines skolas reikės ne vieną kartą pratęsti likvidavimo terminą, tuo tarpu atidedant debitorinių skolų pardavimą varžytynėse yra nepagrįstai vilkinamas bankroto proceso užbaigimas. Nemokumo administratorės teigimu, ji išnaudojo visas galimybes mėginant iš skolininkų išieškoti visas jų mokėtinas pinigų sumas. Paaiškina, kad debitorių P. G., MB ,,Center of Commerce“, UAB „ITINA“ skolos yra priteistos ir išieškomos antstolių, o debitoriui UAB „Beleza Medica“ iškelta bankroto byla ir yra pateiktas kreditorinis reikalavimas. Papildomai nurodo, jog debitorius UAB ,,ITINA“ šioje bankroto procedūroje turi ir kreditoriaus statusą, todėl per laikotarpį, kuomet buvo šaukiami trys susirinkimai tais pačiais darbotvarkės klausimais, praktiškai išmokėjo visą priteistą skolą, atitinkamai, tikėtina, jog šio debitoriaus skola nebus pardavinėjama, dėl pilno atsiskaitymo. Taip pat svarbu pabrėžti, jog antstoliams vykdant išieškojimus iš debitorių P. G. bei MB ,,Center of Commerce“, nebuvo pervesta nei kiek lėšų, administratorės žiniomis, minėti debitoriai jokio registruoto turto neturi. Nemokumo administratorė nurodo, kad ji neketina teikti pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi nemato tyčinio bankroto iškėlimo pagrindų.

5.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

6.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Insanta“ atsiliepime prašo skundą atmesti. Dėl ginčijamo nutarimo Nr. 2.4. teisėtumo, kreditorė nurodo, kad pasinaudodama JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikta teise, balsuodama „prieš“ administratorės pateiktą siūlymą dėl darbotvarkės patvirtinimo, kreditorė teisėtai ir pagrįstai pateikė savo alternatyvų pasiūlymą dėl susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo. Pažymi, kad šis administratorės argumentas prieštarauja kitiems skunde nurodytiems argumentams, kuriais jis kaltina kreditorę, kad pastaroji balsuodama prieš kitus nutarimus, nepateikė savo alternatyvaus nutarimo projekto. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog susirinkime gyvai nedalyvavo nei vienas kreditorius, nereiškia, jog kreditorė neteisėtai raštu pateikė alternatyvų pasiūlymą, be to, kreditoriams buvo suteikta teisė dalyvauti ir balsuoti susirinkime tiek gyvai, tiek raštu, o ir patys kreditoriai neišreiškė prieštaravimų, neskundė ginčijamo nutarimo. Kreditorės nuomone, šiuo aspektu būtina pažymėti ir pačių kreditorių aktyvumą apskritai dalyvaujant įmonės kreditorių susirinkimuose. Teigia, kad paskutiniuose trijuose susirinkimuose dalyvavo tik tie patys trys kreditoriai: UAB „Essmedi“, UAB „Insanta“ ir VMI. Teigia, kad administratorė nepagrindė, jog egzistuotų bent formalus ginčijamo nutarimo Nr. 2.4. pažeidimas, be to, ginčijamas nutarimas Nr. 2.4. nėra laikytinas esminiu nutarimu bankroto procese, nes juo siekiama tik gauti kreditorių nuomonę dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymi, kad UAB „Bankroto tyrimų centras“ teismo ekspertas A. M. yra atlikęs bendrovės 2020 m. sausio 21 d. – 2022 m. kovo 16 d. laikotarpio veiklos auditą ir parengęs konsultacinę išvadą, kurioje nustatyti įmonės tyčinio bankroto požymiai. Nurodo, kad nemokumo administratorė iki 2023 m. kovo mėn. palaikė kreditorius dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau po buvusio bendrovės vadovo P. G. susisiekimo su administratore, pastaroji pakeitė nuomonę bei pradėjo skatinti kreditorius kuo greičiau baigti bankroto procesą.

7.       Dėl ginčijamo nutarimo Nr. 3.1. teisėtumo kreditorė UAB „Insanta“ nurodo, kad nors MB „Kvadratai“ skola bendrovei yra 21,18 Eur dydžio, tačiau administratorė, apart pretenzijos išsiuntimo skolininkui, nesiėmė veiksmų išieškoti skolą, pavyzdžiui, pareikšti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymi, kad pagal viešai skelbiamą informaciją, skolininkas MB „Kvadratai“ yra pelningai veikianti įmonė, todėl manytina, kad skolininkas MB „Kvadratai“ tiesiog negavo administratorės pretenzijos ir nepadengė įsiskolinimo arba piktybiškai nepadengia įsiskolinimo atsižvelgdamas į skolos dydį ir bendrovės bankrotą. Paaiškina, kad 2022 m. liepos 28 d. susirinkime yra patvirtinta bankroto administravimo sąmata, kuria patvirtinta teisinės išlaidos – 3 000 Eur + PVM ir teisminės išlaidos – pagal faktą, tačiau kreditorė neturi duomenų, kad administratorė būtų viršijus sąmatoje patvirtintą sumą teisinėms išlaidoms ar būtų išreiškus prašymą padidinti šią sumą, todėl tuo atveju, jei administratorė neturi pakankamai teisinių žinių parengti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ji gali kreiptis į advokatą. Anot kreditorės, administratorė nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl būtent dabar būtų naudinga nurašyti MB „Kvadratai“ skolą, kai tuo tarpu vis dar vykdomas kitų keturių skolų išieškojimas iš skolininkų UAB „Beleza Medica“, P. G., MB „Center of Commerce“ ir UAB „ITINA“, kurių bendra išieškoma suma – 118 006,87 Eur. Akivaizdu, kad išieškojus minėtas keturias skolas ar jas pardavus, tik tada galimai būtų logiška nurašyti MB „Kvadratai“ skolą dėl jos dydžio ir užbaigti bankroto procesą, bet ne priešinga veiksmų seka. Pabrėžia, kad įstatymas nenustato, jog kreditorių susirinkime kreditoriui bet kokiu klausimu balsuojant „prieš“, jis turi pareigą dėl to pateikti alternatyvų nutarimo projektą.

8.       Dėl ginčijamo nutarimo Nr. 3.2. teisėtumo kreditorė nurodo nesutinkanti su administratorės pozicija, kad jau atlikti visi veiksmai dėl debitorinių skolų išieškojimo ir todėl tikslinga pradėti jų pardavimo procesą. Kreditorės nuomone, dar per anksti pradėti pardavinėti įmonės debitorines skolas, nes: 1) dėl UAB „Beleza Medica“ skolos, susirinkimo metu dar teismo nutartimi nebuvo patvirtintas bendrovės 55 483,29 Eur kreditorinis reikalavimas UAB „Beleza Medica“ bankroto byloje, todėl kreditorė nežinojo skolos išieškojimo perspektyvų, todėl neturėjo pagrindo pritarti sprendimo dėl UAB „Beleza Medica“ debitorinės skolos pardavimo. Kreditorės nuomone, tikslinga sulaukti, kol bendrovės kreditorinis reikalavimas bus patvirtintas UAB „Beleza Medica“ bankroto byloje ir susipažinta su bankroto bylos medžiaga bei perspektyvomis išieškoti skolą; 2) dėl P. G. ir MB „Center of Commerce“ skolos, nurodo, kad taip ir mano, jog kol neturima patikimos informacijos, kad nėra realių galimybių išieškoti skolų, tol nėra tikslinga pradėti pardavinėti jų skolas 20 proc. mažesne kaina; 3) dėl UAB „ITINA“ skolos, nurodė, kad iš viešos informacijos ši įmonė yra pelningai veikia, todėl kreditorė neturėjo pagrindo manyti, kad skolos išieškojimas nėra realus. Kreditorė pažymi, kad pradėjo rengti pareiškimą dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, todėl ginčijamų nutarimų panaikinimas vien dėl to, kad būtų greičiau baigta bankroto procedūra, reikštų viešojo intereso bei kreditorių interesų pažeidimą.

9.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Essmedi“ atsiliepime prašo skundą atmesti. Teigia, kad palaiko kreditorės UAB „Insanta“ atsiliepime išdėstytus argumentus. Kreditorės teigimu, savo teisėmis ji pasinaudojo 2023 m. birželio 5 d. susirinkime, kuriame balsavo užpildydama administratorės parengtą ir el. paštu atsiųstą balsavimo raštu biuletenį. Akcentuoja, kad administratorės parengtame biuletenyje kiekvienas kreditorius valią galėjo išreikšti „už“ arba „prieš“ dėl konkretaus darbotvarkės klausimo. Taip pat biuletenio formos paskutiniame stulpelyje kreditoriams buvo sudaryta galimybė pateikti kreditoriaus pasiūlymą, tačiau iš administratorės skundo susidaro įspūdis, kad kreditoriai privalėjo balsuoti tik taip, kaip to tikėjosi administratorė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

10.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi COC Center of commerce, UAB, iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Asigna“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. kovo 14 d.; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

11.       Nemokumo administratorė 2023 m. birželio 5 d., sušaukė kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo įtraukti trys klausimai: 1) dėl pirmininkaujančio kreditorių susirinkimui; 2) dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; 3) dėl BUAB „Coc Center of Commerce“ turimų reikalavimo teisių realizavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo. Kreditorių susirinkime raštu balsavo trys kreditoriai (UAB „Essmedi“, UAB „Insanta“ bei VMI), kurių reikalavimai bankroto byloje iš viso sudaro 252 758,31 Eur (74,71 proc.) visų patvirtintų kreditorių reikalavimų dalį. Nemokumo administratorė skundžia 2-ojo darbotvarkės klausimo 4 dalimi bei Nr. 3.1. ir Nr. 3.2. darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. 

12.       JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, turintys teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

13.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).

14.       Nagrinėjamoje byloje pateiktu nemokumo administratorės skundu keliami tiek procedūrinio, tiek materialinio pobūdžio klausimai dėl 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo, todėl toliau atskirai pasisakytina dėl kiekvieno skundžiamo nutarimo skunde ir atsiliepimuose pateiktų argumentų kontekste.

Dėl ginčijamo nutarimo Nr. 2.4. teisėtumo

15.       Iš byloje pateikto 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo“ nurodoma, jog 2023 m. gegužės 16 d. įvykusio susirinkimo metu darbotvarkės klausimu Nr. 2 buvo priimtas nutarimas: „Į darbotvarkę siūlome įtraukti klausimą dėl tyčinio bankroto, o tiksliai siūlyti teikti pareiškimą dėl tyčinio bankroto.“, anot administratorės, nutarimas priimtas kreditoriaus, kuris šiuo klausimu jau buvo gavęs administratorės atsakymą su motyvuotu paaiškinimu. 2023 m. birželio 5 d. susirinkimo protokole nurodoma, jog pasiūlyta šiam susirinkimui patvirtinti 2023 m. gegužės 17 d. pranešime dėl 2023 m. birželio 5 d. susirinkimo sušaukimo pateiktą susirinkimo darbotvarkę, o tuo atveju, jei susirinkimas neįvyktų dėl kvorumo nebuvimo, pakartotinis susirinkimas šaukiamas 2023 m. birželio 12 d., paliekant tą pačią susirinkimo darbotvarkę. Pastarasis nutarimas nebuvo priimtas („už” balsavo 14,98 proc., „prieš“ – 59,73 proc.). Susirinkimo protokole pažymima, kad kreditorė UAB „Insanta“, balsuodama „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą, pateikė savo alternatyvų pasiūlymą: „Į darbotvarkę įtraukti punktą dėl kreditorių nuomonės svarstant galimybes teikti pareiškimą dėl tyčinio bankroto“. Pastarasis nutarimas priimtas („už” balsavo 49,55 proc.). Susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu iš viso nutarta: patvirtinti sekančią 2023 m. birželio 5 d. susirinkimo darbotvarkę: (1) dėl pirmininkaujančio kreditorių susirinkimui išrinkimo; (2) dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; (3) BUAB „Coc Center of Commerce“ turimų reikalavimo teisių realizavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo; (4) į darbotvarkę įtraukti punktą dėl kreditorių nuomonės svarstant galimybes teikti pareiškimą dėl tyčinio bankroto.

16.       Nemokumo administratorė, nesutikdama su susirinkime priimtu nutarimu Nr. 2.4. „į darbotvarkę įtraukti punktą dėl kreditorių nuomonės svarstant galimybes teikti pareiškimą dėl tyčinio bankroto“ nurodo, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, o jį priimdama kreditorė UAB „Insanta“ grubiai pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, nes susirinkime dalyvavo tik dalis kreditorių ir nei vienas kreditorius susirinkime nedalyvavo gyvai, todėl, anot administratorės, vadovaujantis JANĮ 51 straipsnio 6 dalimi, kreditorių susirinkimas neturėjo teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais.

17.       Vadovaujantis JANĮ 49 straipsnio 4, 5 dalimis, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.

18.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 74,71 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, t. y., kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Iš byloje pateiktų BUAB „Coc Center of Commerce“ kreditorių susirinkimo protokolų nustatyta, jog 2022 m. spalio 24 d., 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 16 d. bei 2023 m. birželio 5 d. susirinkimuose visuomet dalyvavo šios trys kreditorės – UAB „Essmedi“, UAB „Insanta“ bei VMI, kurios iš esmės susirinkimuose balsavo pateikdamos balsavimo biuletenius raštu iš anksto. Šiuo atveju ginčijamas nutarimas priimtas kreditorei UAB „Insanta“ nepritarus nemokumo administratorės siūlomai susirinkimo darbotvarkei ir pastarajai kreditorei, kaip alternatyvą, pasiūlius į darbotvarkę įtraukti punktą dėl kreditorių nuomonės svarstant galimybes teikti pareiškimą dėl tyčinio bankroto.

19.       Vadovaujantis JANĮ 51 straipsnio 3 dalimi, kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto. Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė tiek teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, tiek ir dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Įstatyme detaliau nereguliuojama šios teisės įgyvendinimo tvarka nei vykstant kreditorių susirinkimui, nei balsuojant iš anksto. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, suformuotoje galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), nurodoma kad ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų – ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, jog iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsavimo metu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-720-381/2020).

20.       Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kreditoriai iš anksto nebuvo supažindinti su 2023 m. birželio 5 d. susirinkimo darbotvarke, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog kreditoriams iš anksto buvo žinoma ta aplinkybė, jog dar 2023 m. gegužės 16 d.  kreditorių susirinkime kreditorė UAB „Insanta“, nesutikdama su nemokumo administratorės pasiūlyta darbotvarke ir balsuodama „prieš“, pateikė alternatyvų pasiūlymą – „Į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl tyčinio bankroto, o tiksliai siūlyti teikti pareiškimą dėl tyčinio bankroto“. Taigi kreditoriams, tiek tiems, kurie dalyvauja kreditorių susirinkimuose balsuodama, tiek tiems, kurie nedalyvauja balsuodama, tačiau informaciją apie susirinkimų eigą gauna iš nemokumo administratorės, buvo žinomas kreditorės UAB „Insanta“ alternatyvus pasiūlymas, susijęs su siūlymu kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčinio, todėl, teismo vertinimu, tokia kreditorės siūloma alternatyva negali būti laikoma siurprizine. Dėl nurodyto, teismas vertina kaip nepagrįstus nemokumo administratorės argumentus dėl skundžiamo kreditorių sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, motyvuojant tuo, kad apie tokį sprendimą iš anksto kreditoriai nebuvo informuoti.

21.       Kita vertus, JANĮ 44 straipsnis įtvirtina kreditorių susirinkimo teises, tarp kurių iš esmės nėra numatyta galimybė įpareigoti nei nemokumo administratorių, nei kreditorių susirinkimą ar komitetą kreiptis dėl bankrutuojančio juridinio asmens bankroto procedūros pripažinimo tyčine. Pagal JANĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Taigi šiuo atveju įstatymas numato ribotą subjektų, galinčių kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, subjektų ratą, tačiau analizuojamu atveju reikšminga pažymėti, kad bankroto pripažinimo tyčiniu procedūrą gali inicijuoti bet kuris kreditorius, kurio reikalavimo teisė yra patvirtinta bankroto byloje. Tokiu būdu šia procesine teise gali naudotis tiek individualus kreditorius, tiek tam tikra kreditorių grupė, o JANĮ nenumato, jog šios teisės realizavimui būtų reikalingas kreditorių susirinkimo ar komiteto pritarimas ir (ar) įgalinimas.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ ir anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo teises, iš esmės analogiškos, šioje byloje nagrinėjamam klausimui aktuali dėl ĮBĮ nuostatų taikymo suformuota teismų praktika, kurioje pasisakyta, kad privalomai vykdytini yra tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimami kreditorių susirinkimui įstatymu priskirtos kompetencijos ribose ir kurie turi privalomą galią įmonės kreditoriams bei administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-609-241/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1586-381/2020). Sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas, susijusias su kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų privalomumu ir apskundimo teismui galimybe (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys), darytina išvada, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).

23.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje kt.).

24.       Šiuo atveju teismas pripažįsta, jog ginčijamas nutarimas Nr. 2.4. iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir negali turėti įtakos kreditorių ar kitų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įgyvendinimui, juolab, kad ir pati kreditorė UAB „Insanta“ atsiliepime į nemokumo administratorės skundą nurodė, jog rengia pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tuo tarpu ginčijamo susitarimo panaikinimas taip pat iš esmės nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Dėl šios priežasties civilinė byla dalyje dėl nemokumo administratorės prašymo panaikinti 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2.4. nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl ginčijamo nutarimo Nr. 3.1. (ne)teisėtumo

25.       Iš byloje pateikto 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl BUAB „Coc Center of Commerce“ turimų reikalavimo teisių realizavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo. Nemokumo administratorė susirinkimo darbotvarkės 3.1. punktu pasiūlė nurašyti debitorės UAB „Kvadratai“ 21,18 Eur dydžio skolą, tačiau susirinkime nutarta šios skolos nenurašyti („už” balsavo 25,27 proc., „prieš“ – 49,44 proc.). 

26.       Nemokumo administratorė, nesutikdama su minėtu nutarimu, skunde teigia, jog skola yra mažareikšmė ir jos išieškojimas yra neracionalus bei reikalaujantis daugiau lėšų procesas nei gautina nauda, o kreditorės UAB ,,Insanta“ ir UAB ,,Essmedi“ nepateikė alternatyvių pasiūlymų bei vengia operatyvaus bankroto proceso užbaigimo. Atsiliepimuose kreditorės UAB „Insanta“ ir UAB „Essmedi“ nurodo, kad administratorė, išskyrus rašytinės pretenzijos pateikimą skolininkei UAB „Kvadratai“, nesiėmė veiksmų išieškoti skolą, pavyzdžiui, pareikšti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuomet minėta skolininkė yra veikianti įmonė, todėl, anot kreditorių, manytina, kad skolininkas UAB „Kvadratai“ tiesiog negavo administratorės pretenzijos ir nepadengė įsiskolinimo arba piktybiškai nepadengia įsiskolinimo atsižvelgdamas į skolos dydį ir bendrovės bankrotą.

27.       Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimo teisės įtvirtintos JANĮ 44 straipsnyje, taip pat kitose šio įstatymo normose. Kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius juridinio asmens bankroto proceso klausimus, tarp kurių yra ir teisė spręsti dėl juridinio asmens turto nurašymo (JANĮ 44 straipsnio 11 punktas, 86 straipsnio 2, 4 dalys, 90 straipsnio 2, 3 dalys, 91 straipsnio 5, 6 dalys, 92 straipsnio 1 dalis ir kiti).

28.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

29.       Taigi bankroto procese iš esmės siekiama dviejų tikslų – maksimalaus kreditorių reikalavimų tenkinimo ir operatyvaus nemokiu tapusio juridinio asmens bankroto procedūrų užbaigimo – pusiausvyros. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo kontekstą bei minėtus bankroto proceso tikslus, sutinka su kreditore UAB „Insanta“, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų ir nemokumo administratorė nepagrindė, jog ėmėsi visų priemonių išieškant iš skolininkės UAB „Kvadratai“ 21,18 Eur skolą bankrutuojančios bendrovės naudai. Nors sutiktina su nemokumo administratore, kad nurodyta skola mažareikšmė, tačiau nesant duomenų, jog nemokumo administratorė ėmėsi aktyvių veiksmų išieškant šią skolą (pavyzdžiui, kreditorės UAB „Insanta“ pasiūlyto būdo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ar kitų), vertinant proceso efektyvumo aspektu (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas), šiuo atveju kreditorių susirinkimas pagrįstai sprendė skolos nenurašyti. Administratorės argumentai, jog kreditorių susirinkimui balsuojant „prieš“, kreditorės nepasiūlė alternatyvių sprendimų ir iš esmės vengia operatyvaus bankroto procedūrų užbaigimo vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi kreditorės savo atsiliepimuose į administratorės skundą nurodė, jog iš esmės prieštarauja skolos nurašymui, kadangi nebuvo siekiama veiksmingo jos išieškojimo, tokiu būdu kreditorių pozicija šiuo klausimu yra pakankamai aiški ir, teismo nuomone, nėra nukreipta prieš operatyvų bankroto procedūrų užbaigimą, kadangi kreditorės siekia didesnio visų kreditorių reikalavimo patenkinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nemokumo administratorės skundas dalyje dėl susirinkimo sprendimo Nr. 3.1. panaikinimo netenkintinas.

Dėl ginčijamo nutarimo Nr. 3.1. (ne)teisėtumo

30.       Kaip jau buvo minėta, 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl BUAB „Coc Center of Commerce“ turimų reikalavimo teisių realizavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo. Nemokumo administratorė susirinkimo darbotvarkės 3.2. punktu pasiūlė debitorines skolas (debitorių UAB „Beleza Medica“, P. G.; MB „Center of Commerce“, UAB „ITINA“) pardavinėti atskirais turtiniais vienetais e-varžytinėse. Pradinę kiekvienos debitorinės skolos pardavimo kainą pirmose e-varžytinėse nustatyti 80 proc. skolos dydžio, o nerealizavus skolos, kiekvienose paskesnėse e-varžytinėse pradinę pardavimo kainą mažinti 20 proc. nuo paskutinės nustatytos pradinės pardavimo kainos. Nustatyti, kad pardavimo kaina apskaičiuojama skelbimo (apie pardavimo) dienos duomenimis, t. y. skolos pardavimo kaina apskaičiuojama kartu su tai dienai sukauptomis priteistomis metinėmis palūkanomis. Nustatyti minimalią kainos kėlimo sumą – 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos. Tačiau šis nemokumo administratorės siūlymas nebuvo priimtas („už” balsavo 14,98 proc., „prieš“ – 59,73 proc.).

31.       Iš 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, jog kreditorė UAB „Essmedi“ pateikė savo alternatyvų pasiūlymą: „1) Kreditorius mano, kad kol kas nėra išnaudotos visos galimybės mėginant iš skolininkų išsiieškoti visas jų mokėtinas pinigų sumas; 2) Kreditorius nesutinka su nepagrįstu ir atsakingų asmenų atžvilgiu jų naudai šališku administratoriaus 2023 m. kovo 20 d. atsakymu dėl pareiškimo dėl tyčinio bankroto pagrindų nebuvimo ir mato esant bent kelis akivaizdžius tyčinio bankroto požymius. Todėl, teikia šiuos pasiūlymus: 1) Kol kas tęsti priverstinį visų skolų išieškojimą; 2) Paraleliai į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti ir jame spręsti proceso dėl tyčinio bankroto inicijavimo klausimą, kadangi egzistuoja visi tyčinio bankroto požymiai (nustatyti ir pateiktoje eksperto A. M. išvadoje).“. „Už” minėtą pasiūlymą balsavo 10,29 proc., galiausiai, trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nutarta: kol kas tęsti priverstinį visų skolų išieškojimą ir paraleliai į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti ir jame spręsti proceso dėl tyčinio bankroto inicijavimo klausimą, kadangi egzistuoja visi tyčinio bankroto požymiai.

32.       Nemokumo administratorė, nesutikdama su minėtais sprendimais, skunde teigia, jog jau ir dabar pradėjus pardavinėti debitorines skolas reikės ne vieną kartą pratęsti įstatyme numatytą likvidavimo terminą. Anot nemokumo administratorės, ji išnaudojo visas galimybes mėginant iš skolininkų išieškoti pinigines lėšas. Kreditorių UAB „Insanta“ ir UAB „Essmedi“ nuomone, dar per anksti pradėti pardavinėti įmonės debitorines skolas.

33.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

34.       Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

35.       Kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

36.       Kaip nurodė nemokumo administratorė, debitorių P. G. (36 668,46 Eur skola), MB ,,Center of Commerce“ (19 543,76 Eur skola) ir UAB „ITINA“ (6 311,36 Eur skola) skolos yra priteistos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir šiuo metu vykdomas priverstinis jų išieškojimas. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad debitorė UAB „ITINA“ yra kartu ir BUAB „Coc Center of Commerce“ kreditorė (patvirtintas 2 722,52 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas), be to, kaip nurodė nemokumo administratorė, debitorė praktiškai išmokėjo visą priteistą skolą, atitinkamai, tikėtina, jog šios debitorės skola pardavinėjama dėl pilno atsiskaitymo. Teismo vertinimu, esant duomenų apie debitorės UAB „ITINA“ atsiskaitymą, be to, egzistuojant galimybei atlikti tarpusavio (bankrutuojančios bendrovės ir debitorės) reikalavimų įskaitymus, minėtos debitorinės skolos pardavimas nebūtų tikslingas, todėl šioje apimtyje kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė administratorės siūlymui. Kiek tai susiję su debitorių P. G. bei MB ,,Center of Commerce“ skolomis, administratorė nurodo, jog nurodytų skolų išieškoti nepavyko, be to, administratorės turimais duomenimis, minėti asmenys neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių duomenų (CPK 178 straipsnis), be to, iš kreditorių pateiktuose atsiliepimuose išdėstytos pozicijos matyti, jog kreditoriai taip pat neturi pakankamai informacijos apie minėtų debitorių galimybes grąžinti skolas, todėl, teismo vertinimu, kreditoriams nepakanka duomenų apsispręsti, ar šiuo atveju turto (skolų) realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams nei tolimesnis priverstinis skolų išieškojimas. Esant tokiai faktinei situacijai, nėra pagrindo naikinti skundžiamo susirinkimo sprendimo nurodytoje apimtyje.

37.       Galiausiai, kiek tai susiję su UAB „Beleza Medica“ (55 483,29 skola), administratorė nurodo, kad pastarajai debitorei yra iškelta bankroto byla ir yra pateiktas tvirtinimui kreditorinis reikalavimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1127-880/2023 UAB „Beleza Medica“ iškelta bankroto byla. Nurodytoje bankroto byloje 2023 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, be kita ko, ir antrosios eilės kreditorės BUAB COC Center of Commerce 57 316,62 Eur (I-uoju etapu – 55 793,49 Eur, II-uoju etapu – 1 523,13 Eur). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 28 d.; taigi, analizuotinas debitorinis reikalavimas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios debitorės bankroto byloje. Pažymėtina, jog šiuo metu debitorės bankroto procese dar nepriimtas procesinis sprendimas dėl įmonės likvidavimo, todėl, kaip pagrįstai atsiliepimuose į nemokumo administratorės skundą nurodė kreditorės UAB „Insanta“ ir UAB „Essmedi“, šiuo atveju nėra pakankamai duomenų apie kreditorinio reikalavimo patenkinimo, taigi, atitinkamai, ir skolos išieškojimo, perspektyvas, todėl ekonomiškumo aspektu kreditorių susirinkimas pagrįstai nusprendė administratorės siūloma tvarka nepardavinėti ir minėtos debitorės UAB „Beleza Medica“ skolos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais buvo pažeistos procedūrinės ir materialiosios JANĮ nuostatos, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamus 2023 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, todėl nemokumo administratorės MB „Asigna“ skundas atmetamas. Pažymėtina, jog netenkinus nemokumo administratorės skundo dėl skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, atitinkamai netenkintinas ir nemokumo administratorės reikalavimas patvirtinti jos siūlomus nutarimus.

39.       Atmetus nemokumo administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, yra pagrindas tenkinti kreditorės UAB „Insanta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kreditorė UAB „Insanta“ prašo priteisti 700 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į nemokumo administratorės skundą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja PVM sąskaita-faktūra bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.

40.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

41.       Teismas konstatuoja, kad kreditorės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktuose nurodytų dydžių, yra teisėta ir pagrįsta, todėl priteistina iš BUAB „BUAB COC Center of Commerce“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

atmesti nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Asigna“ skundą dėl 2023 m. birželio 5 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Coc Center of Commerce“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų Nr. 3.1. ir Nr. 3.2. panaikinimo bei nemokumo administratorės siūlomų nutarimų patvirtinimo.

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Asigna“ skundą dėl 2023 m. birželio 5 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Coc Center of Commerce“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu 4 dalies panaikinimo.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Insanta“, juridinio asmens kodas 303123858, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Coc Center of Commerce“, juridinio asmens kodas 305436499, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Priimtą nutartį išsiųsti nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

         Teisėja                                                       Ramunė Mikonienė