Civilinė byla Nr. 2A-2325-658/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01258-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.9; 3.3.1.19.8.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio (pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo – D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5114-638/2015 pagal ieškovės BUAB „AD projektas“ ieškinį atsakovams D. L., A. Ž. ir K. L. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „AD projektai“ kreipėsi į teismą (b.l. 84-87) prašydama:

1) priteisti iš atsakovo D. L. 1913,92 eurų žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti iš atsakovo A. Ž. 285,02 eurų žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovo K. L. 29263,28 eurų žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovai, būdami UAB „AD projektai“ vadovais, įmonei esant nemokiai neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl jiems kyla pareiga atlyginti kreditorių dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo patirtą žalą. Žalos dydžiu ieškovė laikė kreditorių finansinių reikalavimų dydį, kuris atsirado, kiekvienam iš atsakovų einant įmonės vadovo pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo D. L. 1913,92 euro žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. Ž. 285,02 euro žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo K. L., 29263,28 euro žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai D. L. ir K. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, kadangi jiems apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešu paskelbimu, teismas bylą nagrinėjo jiems nedalyvaujant. Teismas nustatė, kad atsakovai, būdami įmonės vadovais, įmonei esant nemokiai neįvykdė jiems nustatytos pareigos, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Teismas sprendė, kad kiekvienas iš atsakovų yra atsakingas už kreditorinių reikalavimų padidėjimą laikotarpiu kai ėjo įmonės direktoriaus pareigas (b.l. 113-117).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. L. (b.l. 128-130) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2015-06-30 gavo 2015-06-18 teismo pranešimą dėl atsiliepimų į patikslintą ieškinį pateikimo. Pranešime nurodyta, kad atsiliepimas turi būti pateiktas per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. 2015-07-09 teismui pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą iki 2015-08-15, kadangi kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių dėl nemokamos teisinės pagalbos teikimo. 2015-07-14 buvo priimtas sprendimas suteikti atsakovui teisinę pagalbą. Nuvykus susipažinti su bylos medžiaga buvo informuotas, kad 2015-07-10 teismas paskelbė sprendimą, pats teismo posėdis įvyko 2015-07-01. Teismas negalėjo posėdžio paskirti 2015-07-01 ir 2015-07-10 paskelbti sprendimo nesulaukęs termino atsiliepimams pateikti pabaigos. Taip pat negalėjo nagrinėti bylos atsakovui nedalyvaujant, kadangi apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui nebuvo tinkamai pranešta. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką teismas privalėjo atsakovą informuoti šaukimu, kadangi žinojo atsakovo adresą, procesinius dokumentus prieš tai tuo adresu įteikė, todėl visiškai nesuvokiama kodėl nutarė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbti viešu paskelbimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „AD projektai“ (b.l. 148-149) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas 2015-04-07 nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimo laiką ir nustatė būdą, kuriuo bus informuojami bylos dalyviai. Po 2015-05-07 teismo posėdžio, pateikus patikslintą ieškinį, teismas informavo atsakovą apie patikslintą ieškinį bei bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau atsakovas, žinodamas apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką, nesikreipė į teismą dėl termino procesiniams dokumentams pateikti pratęsimo. Atsakovas savo teises įgyvendino aplaidžiai, nesilaikė CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir tuo siekia išvengti atsakomybės ir vilkinti bylą.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, jog teismas išnagrinėjo, bylą nedalyvaujant atsakovui D. L., kai atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimas pripažįstamas tuo atveju, jei teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą. Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Tačiau kartu, kaip jau buvo minėta, netinkamas procesinių dokumentų įteikimo normų taikymas gali lemti šalių lygiateisiškumo, teisės į teisminę gynybą, teisės būti išklausytam bei kitų civilinio proceso teisės principų pažeidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui siuntė registruotu laišku ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 3, 28). Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti, su žyma „neatsiėmė“ (b.l. 35). Dokumentams grįžus neįteiktiems, teismas patikrino Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazę apie paskutinių metų atsakovo darbovietes ir gavo informaciją, kad duomenų apie asmens įsidarbinimus nėra (b.l. 42). 2015-02-23 nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti - patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ar darbo vietą, pasisakyti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų ir galimybės skirti kuratorių (b.l. 45-46). Vykdydama teismo įpareigojimą ieškovė nurodė, jog procesinių dokumentų įteikti atsakovui per antstolius arba pačiai nėra galimybės, kadangi nėra žinomos gyvenamoji ir darbo vietos, kuratorių paskirti galimybės nėra, todėl dokumentus prašo įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 54). 2015-03-10 nutartimi teismas nutarė procesinius dokumentus - ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (b.l. 56-57). Pranešimas buvo paskelbtas 2015-03-10 (b.l. 58). 2015-04-07 nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, paskirta teismo posėdžio data ir laikas (b.l. 59). Teismo šaukimas atsakovui įsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) grįžo neįteiktas, su žyma „neatsiėmė“ (b.l. 62). Teismas 2015 m. gegužės 7 d. parengiamąjį teismo posėdį atidėjo, kadangi atsakovui nepranešta apie teismo posėdį (b.l. 79). 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi teismas nutarė atsakovą apie 2015 m. liepos 1 d. vyksiantį teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu (b.l. 82-83), pranešimas specialiame interneto tinklapyje paskelbtas 2015-05-08 (b.l. 81). Kauno apylinkės teisme 2015-06-11 buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas pakeitė trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo bei pareiškė jam reikalavimą dėl žalos atlyginimo, sumažino prašomą priteisti sumą iš atsakovo A. Ž. bei padidino prašomą priteisti sumą iš atsakovo D. L. (apelianto) (b.l. 84-87). Šį ieškinį teismas priėmė 2015-06-16 nutartimi, nustatė 14 dienų terminą nuo ieškinio gavimo atsiliepimams pateikti. Kadangi patikslintu ieškiniu buvo ne tik pakeistas ieškinio dalykas, bet ir pakeista vieno iš byloje dalyvavusio asmens procesinė padėtis, t.y. pareikštas reikalavimas asmeniui, kuris iki tol procese dalyvavo trečiuoju asmeniu, teismas pagrįstai nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (CPK 45 str. 4 d., 142 str. 1 d.). Patikslintas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui D. L. įteiktas 2015-06-30 (b.l. 106). Sekančią dieną, t.y. 2015 m. liepos 1 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės ir atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Atsakovai D. L. ir K. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas laikė, kad apie posėdį pranešta tinkamai, kadangi jiems apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešu paskelbimu, ir bylą nagrinėjo jiems nedalyvaujant. Teismo procesinio sprendimo priėmimo atidėjimo metu, t.y. 2015-07-09 atsakovas D. L. pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą iki 2015-08-15, kadangi kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių dėl nemokamos teisinės pagalbos teikimo (b.l. 111). Teismas ant šio prašymo 2015-07-10 uždėjo rezoliuciją „į bylą“ ir tą pačią dieną priėmė sprendimą.

CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Iš šio reglamentavimo matyti, jog viešo paskelbimo būdas yra kraštutinė priemonė, naudotina tik tais atvejais (po to), kai teismas nustato, kad adresato gyvenamoji ar darbo vieta nežinoma ir dėl to negalima jam įteikti procesinių dokumentų CPK 123, 124, 127, 129 straipsniuose nustatytais būdais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas vieną kartą atsakovo gyvenamosios vietos adresu siuntęs ieškinį ir jo priedus ir šiems procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems bei gavęs duomenis apie tai, kad šiuo metu atsakovas niekur nedirba, ieškovui deklaratyviai nurodžius, kad kita gyvenamoji atsakovo vieta jam nežinoma, kuratoriaus skirti nepageidaujant – procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Teismas atsakovo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė ir šaukimą į teismo posėdį, tačiau pastarajam taip pat grįžus neįteiktam – apie vyksiantį teismo posėdį vietą ir laiką taip pat pranešė viešo paskelbimo būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl prielaidų procesinių dokumentų įteikimui viešo paskelbimo būdu, yra nurodęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji vieta nežinoma. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti, ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Nors nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, tačiau minėtoje nutartyje yra pateiktas bendro pobūdžio išaiškinimas dėl galimybės procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu fiziniam asmeniui, dėl CPK įtvirtintų dokumento įteikimo būdų eiliškumo, o pateikta aiškinimo taisyklė nėra skirta vienai konkrečiai bylai dėl nagrinėtos bylos faktinių aplinkybių išskirtinumo, todėl šiuo pateiktu išaiškinimu vadovautinasi ir sprendžiant klausimą dėl prielaidų procesinių dokumentų įteikimui viešo paskelbimo būdu buvimo nagrinėjamoje byloje. Pirmiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nuspręsdamas procesinius dokumentus atsakovui (apeliantui) įteikti viešo paskelbimo būdu itin formaliai įvertino reikšmingas byloje susidariusios situacijos aplinkybes, nesant realaus faktinio pagrindo sprendė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma. Procesiniai dokumentai atsakovui siųsti vieną kartą ir neįteikti dėl to, kad neatsiėmė, tačiau nebuvo nustatyta, kad nurodytas gyvenamosios vietos adresas neteisingas. Teismas, siekdamas užtikrinti, jog atsakovas bus tikrai informuotas apie vykstantį teismo procesą, turėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių (pvz., siųsti dokumentus antrą kartą), o geriausiai - įpareigoti ieškovą procesinius dokumentus įteikti per antstolį, jei pats ieškovas nesutinka, kad jam būtų išduotas procesinis dokumentas įteikti atsakovui. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl kito procesinių dokumentų įteikimo būdo - viešo paskelbimo, taikymo. Kad atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo nežinoma pavirtina faktas, kad vėliau siųsti procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys) atsakovui asmeniškai buvo įteikti teismui žinomu (tuo pačiu) jo gyvenamosios vietos adresu. Nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, šiuo atveju buvo nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmenų realias ir efektyvias, o ne teorines ar iliuzines teises.

Tolimesnė šios bylos procesinė eiga pagrindžia išvadą, jog formalus pranešimo apie vysiantį posėdį viešas paskelbimas šiuo atveju negali būti pripažįstamas tinkamu šalies informavimu apie 2015 m. liepos 1 d. vysiantį teismo posėdį. Įvertinus šios bylos procesinę eigą pripažintina, kad atsakovas net negalėjo protingai numanyti, kad jam, gavus pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo per 14 dienų, jau kitą dieną po pranešimo gavimo dienos įvyks parengiamasis teismo posėdis, kuriame jis turi pareigą dalyvauti. Dar daugiau, teisėjų kolegija pripažįsta, jog parengiamasis teismo posėdis 2015 m. liepos 1 d. apskritai negalėjo įvykti. CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui (parengiamojo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu) arba, jei mano, kad bylos nagrinėjimui iš esmės jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes bylą iš esmės galima išnagrinėti, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies. Nagrinėjamu atveju pirmasis parengiamasis posėdis buvo atidėtas, kadangi apie jo datą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta. Antrasis parengiamasis teismo posėdis vyko 2015-07-01, apie jį atsakovui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau šio posėdžio metu nebuvo CPK 225 straipsnio 7 punkte nustatytos sąlygos teismo posėdžiui įvykti – nebuvo nei gauti atsiliepimai, nei pasibaigęs terminas jiems pateikti. Tokia procesinė situacija susiklostė dėl to, kad po parengiamojo teismo posėdžio datos nustatymo, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Tačiau teismas, matydamas tokią situaciją, negalėjo bylos išnagrinėti iš esmės ir privalėjo nustatyti kitą parengiamojo teismo posėdžio datą. Be to, atsakovas nepasibaigus paties teismo nustatytam terminui atsiliepimui pateikti, pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau teismas niekaip į pareikštą prašymą nesureagavo, jo nesprendė. Teismas iki sprendimo priėmimo, nors ir turėjo informaciją apie tai, kad patikslintas ieškinys atsakovui yra įteiktas tik likus dienai iki posėdžio, kad iki posėdžio nėra pasibaigęs atsakovui paties teismo nutartimi nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, kad atsakovas kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo rengiant atsiliepimą į ieškinį - bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priimdamas sprendimą pažeidė atsakovo teisę į bylos šalių lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą (CPK 12, 17 straipsniai). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tokių aplinkybių egzistavimo nenustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nors proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo.

Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kitus, nagrinėjant bylą padarytus procesinius pažeidimus. Nors dėl jų skundo nėra, tačiau jų nepašalinimas, pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gali sąlygoti bylos šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo esminį pažeidimą. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad po patikslinto ieškinio priėmimo pasikeitė K. L. procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovo. Pasikeitus procesinei padėčiai, jam atsirado pareiga pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį (CPK 142 str. 2 d.). Jam teismo siųstas patikslintas ieškinys grįžo neįteiktas (b.l. 110), tačiau teismas nesiėmė priemonių procesinius dokumentus įteikti atsakovui kitu būdu ir bylą išnagrinėjo neįteikęs atsakovui nei patikslinto ieškinio, nei pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Apie parengiamąjį teismo posėdį K. L. buvo pranešta kaip trečiajam asmeniui, tačiau apie vyksiantį bylos, kurioje jam, jau kaip atsakovui, yra pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai atlyginti 29 263,28 Eur žalą, nagrinėjimą apskritai nebuvo pranešta. Šie procesiniai pažeidimai šalintini bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Jolita Cirulienė

Nerijus Meilutis

Rūta Palubinskaitė