Civilinė byla Nr. e2YT-662-962/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09410-2018-5

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.4.2.8; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė, 

sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant pareiškėjui B. M., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas prašo pripažinti jo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kauno mieste. 

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš V. J. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 5,78 arų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sutartimi pareiškėjas perėmė buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus. V. J. sutartimi perdavė pareiškėjui sandėlį, įrengtą gyventi vasaros metu, nurodė, kad parduodamos patalpos išpirktos, niekam neperleistos, neįkeistos, nedovanotos, arešto, draudimų ir teisminių ginčų šių patalpų atžvilgiu nėra. Sandėlis pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu ir pastatytas šalia žemės sklypo, kurį pareiškėjas įsigijo pirmiau minėta sutartimi, nesuformuotame žemės sklype – valstybinėje žemėje. Pastatas pastatytas 1963 metais, pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) įsigydamas žemės sklypą, priėmė pastato valdymą ir tęsia valdymą iki šiol, tai yra jau dvidešimt metų valdo ūkio pastatą, tačiau nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitu įstatyme numatytu būdu. Daiktas nėra įregistruotas viešame registre, pareiškėjas yra sąžiningas daikto įgijėjas, jam niekas niekada nėra pareiškęs reikalavimų ar pretenzijų dėl neteisėto daikto valdymo ar jo nuosavybės, visą daikto valdymą daiktas buvo valdomas teisėtai ir nepertraukiamai, atvirai, kaip savas. 

 Teismo posėdyje pareiškėjas prašo tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad norėjo įsigyti žemės sklypą namo statybai, jam statinio nereikėjo, tačiau turto pardavėja nesutiko parduoti tik žemės sklypo, todėl įsigijo ir pastatą, už jį mokėjo 1000 JAV dolerių. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka, pastato pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta rašytine forma, sutartis negalėjo būti patvirtina notariškai, nes pastatas dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių buvo neįregistruotas registre. Statinys pastatytas valstybinėje žemėje, adresas statiniui nesuteiktas. Statinio pardavėjai jis leido pastate gyventi dar kelis metus po to, kai įsigijo pastatą, vėliau savo lėšomis remontavo pastato stogą, pjovė žolę aplink pastatą, pareiškėjui statant gyvenamąjį namą, šiame pastate gyveno darbininkai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos iniciatyva 2015 m. sausio mėnesį buvo nutrauktas tyrimas dėl savavališkos statinio statybos. Adresas pastatui nesuteikiamas, nes nėra registruota nuosavybės teisė į daiktą.

Pareiškėjo atstovas posėdžio metu palaiko pareiškimą, prašo pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pastatas stovi valstybinėje žemėje, pastatui adresas nesuteiktas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tyrė galimą savavališko statybos faktą, nenustačius tokio fakto, tyrimas nutrauktas. Pastatas pastatytas 1963 metais, tuo metu tai buvo kaimo teritorija, todėl pagal galiojusį teisinį reguliavimą nesudėtingus statinius buvo galimą statyti be leidimo. Teigė, kad teismui pateiktoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 21 d. išvadoje nepateikiami duomenys apie pastato neteisėtumą, mano, kad jeigu nėra įrodymų apie pastato neteisėtumą, laikoma, kad pastatas yra pastatytas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik teismui nustačius, kad pareiškime nurodyto pastato valdymas atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas, mano, jog pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės į pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas posėdyje palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, paaiškino, jog siekiant įgyti daiktą nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, būtina įrodyti visas sąlygas, šiuo atveju nėra pateikta duomenų apie statinio teisėtumą, taip pat nėra pateikta duomenų apie statytoją. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. sausio mėnesį tyrimą dėl savavališkos statinio statybos nutraukė dėl senaties, o ne dėl to, kad buvo konstatuotas statybos teisėtumas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo sprendimą priimti savo nuožiūrą, įvertinus byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių statinio statybos teisėtumą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad B. M. 2013 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 9 d. savavališkos statybos aktas ir reikalavimas potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti nustačius, kad statiniai pastatyti daugiau nei prieš dešimt metų. Pažymėjo, kad 2015 metais tarp sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko ir B. M. buvo kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į pirmiau minėtą ūkio pastatą, inspekcija pagal kompetenciją negali nustatyti, kas yra teisėtas šio pastato savininkas – bendrija, siekianti nugriauti pastatą, ar B. M.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdyje nedalyvauja, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532 straipsnio 1 dalies nuostatomis specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta kitų suinteresuotų asmenų, nei nurodytų pareiškėjo pareiškime, pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nebuvo ginčijamas pareiškėjo nurodyto pastato valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas atmetamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. J. ir B. M. sudarė sutartį prie žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria V. J. pardavė B. M. medinį ūkio pastatą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno mieste, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1963 m. (el. b. 1 t., b. l. 5, 8-13). 1998 m. kovo 28 d. privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi B. M. iš V. J. įsigijo žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijęs žemės sklypą tapo SB (duomenys neskelbtini) nariu (el. b. 1 t., b. l. 6-7, 14). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 22 d. surašė senos statybos nesudėtingo statinio, nesuformuotoje valstybinėje žemėje bendro naudojimo sklype (duomenys neskelbtini), kurio statytojas B. M., patikrinimo nagrinėjant skundą aktą (el. b. 1 t., b. l. 15). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. balandžio 14 d. panaikino savavališko statybos aktą ir reikalavimą nugriauti statinį (el. b. 1 t., b. l. 16-17, 54-55). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto registre atsisakyta patenkinti B. M. prašymą registruoti ūkio pastatą, kuris pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre (el. b. 1 t., b. l. 18-20). Byloje pateikta statinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kauno mieste, nuotrauka (el. b. 1 t., b. l. 53). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į statinį, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) neregistruotos (el. b. 1 t., b. l. 69). Teikdamas prašymą suteikti ar keisti adresą pastatui pareiškėjas privalo pateikti VĮ Registrų centro pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į daiktą įregistravimą (el. b. 1 t., b. l. 70). SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas 2013 m. spalio 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė dėl savavališkų statybų valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., 10). 2013 m. gruodžio 12 d. B. M. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., 11-19, 20-23). B. M. 2015 m. sausio 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė prašymą dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo panaikinimo (el. b. 2 t., 24). 2015 m. balandžio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius panaikino savavališkos statybos aktą ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius suėjus senačiai (el. b. 2 t., 25-26). SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas 2015 m. gegužės 6 d. pateikė prieštaravimus dėl 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo (el. b. 2 t., 27-29). 2016 m. birželio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prieštaravimų nagrinėjimas nutrauktas (el. b. 2 t., 30). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2015 m. liepos 2 d. gautas Seimo nario padėjėjo kreipimasis dėl pastato, esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., 31-33, 34). SB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui B. M. dėl įpareigojimo nugriauti savavališką pastatą (el. b. 2 t., 53-55, 56-63). B. M. 2016 m. vasario 20 d. pateikė pranešimą Aplinkos ministerijai dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), teisėtumo (el. b. 2 t., 69-76). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu atsakė B. M. dėl 2016 m. vasario 20 d. pranešime nurodytų aplinkybių, kurios jau buvo anksčiau žinomos, pasikartojančios ir pateiktos Inspekcijai (el. b. 2 t., 77-80).

Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno mieste). Byloje prašoma nustatyti nuosavybės teises į teisiškai neįregistruotą statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, prašymas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 5,78 arų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pardavėja rašytine sutartimi perdavė pareiškėjui sandėlį, pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu ir pastatytą šalia pirmiau minėto žemės sklypo nesuformuotame žemės sklype – valstybinėje žemėje. Pastatu pareiškėjas atvirai, nepertraukiamai naudojasi daugiau nei dvidešimt metų.

Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentavo nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Nuosavybės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Galimybė įgyjamąja senatimi fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn įgyti daiktą yra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, ji įtvirtinta CK 4.47 straipsnio 11 punkte. Šiai galimybei įgyvendinti nepakanka vien daikto valdymo tam tikrą laikotarpį fakto, bet būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis laikomas savavališka statyba, todėl neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tokiu atveju nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

Pareiškėjas (jo atstovas) teigia, jog (duomenys neskelbtini) įsigydamas žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tuo pačiu metu įsigijo ir statinį, esantį valstybinėje žemėje šalia įsigyjamo žemės sklypo, pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu. Statinio pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas rašytine forma, sandoris negalėjo būti patvirtintas notariškai, nes pastatas dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių buvo neįregistruotas registre. Įsigijęs statinį, pareiškėjas jį prižiūrėjo (remontavo stogą) ir juo naudojosi (leido gyventi darbininkams, stačiusiems pareiškėjo gyvenamąjį namą). Pareiškėjo atstovas 2018 m. spalio 29 d. teismo posėdyje teigė, jog statinys buvo statomas 1963 m., tuo metu tai buvo kaimo teritorija, todėl pagal galiojusį teisinį reguliavimą leidimai statyboms nebuvo reikalingi, tačiau šių teiginių nepagrindė, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius statinio statybos teisėtumą, tačiau duomenų ir įrodymų, kad statinys būtų sukurtas (pastatytas) teisėtai nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. gruodžio 12 d. B. M. surašė savavališkos statybos aktą ir 2013 m. gruodžio 13 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2015 m. balandžio 14 d. tyrimas dėl savavališkos statinio statybos nutrauktas dėl senaties, o ne dėl to, kad buvo konstatuotas statybos teisėtumas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad ginčo statiniai atsirado statybos būdu, tačiau neįrodytas jos teisėtumas, t. y. kad statyba vykdyta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai), todėl laikoma, kad pareiškėjas neįrodė, jog statinys pastatytas teisėtai. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties institutą. Aplinkybės, jog pareiškėjas galimai statinį valdo nepertraukiamai daugiau nei 20 metų, šioje byloje nėra svarbios, nes pareiškėjas  nuosavybės teisės į statinį įgyti negali. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Indrė Petrokienė