Administracinė byla Nr. eI3-487-473/2022

           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2020-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2;

 (S)  

                                                                                    55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

dalyvaujant pareiškėjai R. B., pareiškėjos atstovei S. P.,

atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams J. V. (J. V.) ir J. G.-F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teismas

nustatė:

Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tyrėjos pareigas; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Įsakymu Tarnybos direktorius pripažino, kad ji, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Teigia, kad ji Tarnyboje dirbo nuo 2008 metų. Pareiškėjos atžvilgiu atsakovas iniciavo bei atliko itin daug tarnybinių patikrinimų, ėmė vertinti jos veiklą neigiamai, skyrė jai daug tarnybinių nuobaudų (Tarnybos direktoriaus 2018  m. gegužės 3 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymais). Tarp šalių vyksta aštuoni teisminiai procesai. 2020 m. darbdavys pareiškėjos atžvilgiu iniciavo ir ikiteisminį tyrimą, kuris šiuo metu atliekamas paties darbdavio. Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 ji nušalinta nuo pareigų nuo 2020 m. birželio 5 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos. Laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu Tarnyba išdavė pareiškėjai siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę (toliau – ir SME). Taip pat laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu Tarnyba organizavo jos veiklos už 2019 m. vertinimą ir kvietė ją atvykti į 2020 m. liepos 28 d. vykusį Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) posėdį. 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos R. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. 04-17-1-8872 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja neveikimu šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams ir padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus: 1) R. B., žinodama apie vykdomą kasmetinę vertinimo procedūrą – viršininko E. S. 2020 m. kovo 2 d. vertinimo išvadoje Nr. 04/11-1-1-2404 (toliau – Vertinimo išvada) įrašytą 2019 m. kasmetinį tarnybinės veiklos nepatenkinamą vertinimą (antrą kartą iš eilės) ir pateiktą motyvuotą siūlymą – atleisti pareigūnę iš vidaus tarnybos bei žinodama, kad jos tarnybinė veikla bus vertinama 2020 m. liepos 28 d. 13:00 val., tyčia neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį. Dėl tokio neteisėto veiksmo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą. Tarnyba nebegalėjo toliau tęsti ir baigti tikrinamos pareigūnės 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo procedūros per greičiausią laiką, išnykus svarbioms priežastims (2020-06-04 pasibaigus tikrinamos pareigūnės nedarbingumui ir mokymosi sesijai Vilniaus kolegijoje), ir įvertinti tikrinamos pareigūnės 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 2) be to, tikrinama pareigūnė – tyrėja R. B., gavusi Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. siuntimą Nr. 25/17-3-9019 atlikti specializuotą medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareigūnės sveikatos būklės tinkamumo tarnybai nustatymo, per 60 kalendorinių dienų siuntimo galiojimo laikotarpį, nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., tyčia neatvyko į CMEK atlikti SME dėl tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skilčiai ir neužsiregistravo vėlesniam sveikatos medicininiam patikrinimui. Dėl tokio neteisėto neveikimo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – buvo pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą; Tarnybai (darbdaviui) sutrukdyta įsitikinti, ar tikrinama pareigūnė dėl savo sveikatos būklės gali toliau tęsti tarnybą vidaus tarnyboje ir gali toliau eiti tyrėjos pareigas.

Pareiškėja nurodo, kad dar iki nuobaudos taikymo ji labai dažnai darbe jautėsi terorizuojama, patyrė darbdavio psichologinį smurtą, kuris ypač suintensyvėjo, kuomet, darbdavio įsitikinimu, 2019 m. balandžio mėnesį ji pagal Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pranešė apie galimus pažeidimus Tarnyboje, bei, darbdavio nuomone, bendravo su žiniasklaida apie tai. Po šių įvykių pareiškėja buvo pažeminta pareigose ir perkelta dirbti į Kauną. Kaune jai pretenzijų dėl vykdomų pareigų niekas neturėjo, tačiau staiga, tikėtina, po Tarnybos vadovybės nurodymo, tiesioginio pareiškėjos viršininko elgesys jos atžvilgiu labai pasikeitė, jos veikla buvo įvertinta neigiamai ir pasiūlyta ją atleisti iš tarnybos. Apie tokią išvadą ir siūlymą Pareiškėjai buvo pranešta 2020 m. kovo 2 d. Dėl tos dienos Darbdavio atstovų elgesio pareiškėja pasijuto blogai, atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, ji buvo išvežta į ligoninę. Nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja buvo nedarbinga.

Pareiškėja paaiškina, jog niekada nevengė priimti jokių Tarnybos jai įteikiamų dokumentų, tačiau dėl itin įtemptų santykių ir atsakovo atstovų manipuliavimo situacija, jos pasikeitusio teisinio statuso (laikino nušalinimo nuo pareigų), įvairių jos asmeninio gyvenimo aplinkybių, ji ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodžiusi darbdaviui, jog jai priimtiniausias būdas gauti dokumentus – elektroniniu paštu. Atsakovui ši aplinkybė ir jos pasirinktas dokumentų įteikimo būdas neabejotinai buvo žinomas, taigi nebuvo jokios būtinybės ir poreikio vykti pas ją namo, pas jos artimuosius, kaimynus, atakuoti skambučiais ar ją „gaudyti“ teismuose, Išvadoje deklaruojant siekį įteikti dokumentus.

Teigia, kad veiksmų (neveikimo), kurie darbdavio pripažinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarymo laikotarpiu ji buvo laikinai nušalinta nuo pareigų ir nedirbo, todėl neturėjo imperatyvios pareigos veikti atitinkamu darbdavio reikalaujamu būdu. Pažymi, kad Tarnyba priėmė sprendimą siųsti ją į CMEK atlikti SME tą pačią dieną, kai buvo priimtas įsakymas dėl jos nušalinimo nuo pareigų. Į 2020 m. liepos 28 d. Vertinimo komisijos posėdį Tarnyba kvietė pareiškėją atvykti 2020 m. birželio 29 d. pranešimu Nr. 1/17-3- 1913, tuo metu ir paties posėdžio metu ji buvo laikinai nušalinta nuo pareigų. Tvirtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų įstaigos vadovui teismo nutartimi nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui duoti siuntimą į CMEK. Nors nurodoma, kad ji pažeidė Pareigūnų privalomų periodinių patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 (toliau - Profilaktinių patikrinimų tvarkos aprašas) 14.1 punktą, numatantį, kad pareigūnas privalo pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nurodytu laiku, jos profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas nustatyta tvarka 2019 metų rugsėjo mėnesį. Tačiau ji buvo siunčiama atlikti ne profilaktinį sveikatos patikrinimą, o specializuotą medicininę ekspertizę, kurios atlikimą reglamentuoja visiškai kitas teisės aktas, t. y. Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1V-299.

Pareiškėja teigia, kad įtarimus dėl jos sveikatos darbdaviui sukėlė jos ilgas nedarbingumas bei psichologės K. P. pateikta 2020 m. birželio 4 d. pažyma Nr. S0604 „Dėl R. B. psichologinės charakteristikos“, tačiau ji niekada nebuvo supažindinta su jokia psichologine charakteristika, todėl jai nėra žinomos minėtos psichologės pažymos surašymo aplinkybės. Siuntimas atlikti jos SME buvo išduotas, nes ji buvo nedarbinga 2019 m. keturis mėnesius, o 2020 m. tris mėnesius, tačiau 2019 m. rudenį atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas patvirtino, kad ji tinkama eiti pareigas, todėl 2019 m. buvęs pareiškėjos nedarbingumo laikotarpis prarado aktualumą, nes po jo buvo patvirtinta, kad jos sveikata leidžia jai toliau dirbti tarnyboje. Dėl šios priežasties teigia, siųsdamas pareiškėją atlikti SME į CMEK, darbdavys nebegalėjo vadovautis aplinkybe, kad pareiškėja buvo nedarbinga keturis mėnesius 2019 m.

Pareiškėja mano, kad Išvadoje neteisingai konstatuota jos kaltė, nes darbdaviui buvo žinomi motyvai, kodėl ji neketina dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, taip pat neketina vykti į CMEK atlikti medicininės ekspertizės, t. y. ji buvo įsitikinusi, kad tokios pareigos neturi laikino jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Išvadoje ir Įsakyme jos neva padaryti tarnybiniai nusižengimai nepagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs. Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neadekvati ir neproporcinga neva padarytiems tarnybiniams nusižengimams. Mano, kad Išvadoje nurodomi jos tarnybiniai nusižengimai išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlę realių neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į jos kaltės nebuvimą vertintini kaip mažareikšmiai, už kuriuos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos paskyrimas yra neproporcingas. Nors Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjai per pastaruosius dvejus metus taikytos tarnybinės nuobaudos, tačiau neatsižvelgiama į aplinkybę, kad visos šios nuobaudos yra apskųstos teismams ir jų pagrįstumas bei teisėtumas teismų nėra konstatuoti, nes bylos nėra pasibaigusios įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Finansinių nusikaltimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad 2020 m. kovo 4 d. dėl pareiškėjos galimai neteisėtų veiksmų, kurie nėra susiję su paminėtais tarnybiniais patikrinimais, Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00010-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalį. 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjai įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nurodytų nusikalstamų veikų. Nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja turėjo gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą. 2020 m. birželio 5 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. TE-114, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, 3 dalimi ir 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad R. B. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymo ir tokiu atveju Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 45 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodo, kad toks pareigūnas privalo būti nušalintas, R. B. buvo nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Su minėtu įsakymu pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai 2020-06-05 13:47 val. Šio įsakymo pareiškėja neskundė.

Paaiškina, kad laikinai nušalinant nuo pareigų (darbo), darbo santykiai su darbuotoju nenutraukiami, tik laikinai neleidžiama atlikti tam tikro darbo ar eiti pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme. Pareiškėja yra statutinės įstaigos pareigūnė ir vadovų teisėtus nurodymus ji privalo vykdyti, jos statusas, nors ir pasikeitęs, bet nėra prarastas. Pareiškėja buvo nušalinta ne teismo nutartimi, o Tarnybos direktoriaus sprendimu, atsižvelgiant į Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytą reglamentavimą. Kadangi pareiškėja neatvyko į jos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo posėdį, atitinkamai atsakovas nesprendė apmokėjimo už dalyvavimą vertinimo komisijos posėdyje klausimo. Jai atvykus, būtų sprendęs klausimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas už praėjusius kalendorinius metus. Pareiškėja R. B. ir jos tiesioginis viršininkas E. S. pirmą kartą buvo informuoti 2020 m. kovo 9 d. Pareiškėja ir tiesioginis viršininkas papildomai buvo informuoti dėl kasmetinio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo2020 m. balandžio 3 d. Apie galimybę atlikti kasmetinį vertinimą komisijoje jie vėl informuoti 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėja nereagavo nei į vieną pranešimą ir nepateikė informacijos apie svarbias priežastis, dėl kurių ji negali dalyvauti atliekamame kasmetiniame tarnybinės veiklos vertinime.

 Pažymi, kad siuntimas į CMEK buvo išduotas pareiškėjos darbo metu ir tik vėliau, tą pačią dieną, ji nušalinta nuo pareigų. Pareiškėja supažindinta su nušalinimo įsakymu, dėl to ji negalėjo vykdyti pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, bet jai neatimta teisė lankytis medicinos įstaigoje. Nurodo, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojas M. P. (Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininkas) 2020 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/3-7454 informavo Tarnybos direktorių A. M., kad tyrėja R. B. be svarbios priežasties neatvyko į 2020 m. liepos 28 d. 13 val. vykusį Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį, kuriame turėjo būti vertinama jos 2019 m. tarnybinė veikla. Tarnybos direktorius A. M. rezoliucija Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje 2020 m. liepos 29 d. pavedė vedėjui A. G. atlikti tarnybinį patikrinimą.

Nurodo, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja neteisėtu neveikimu šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams ir tokiu būdu padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tarnybos direktorius 2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/17-1-8872 pagrindu 2020 m. spalio 14 d. pasirašė skundžiamą Įsakymą. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Tarnybos atliktos procedūros, įskaitant pareiškėjos kasmetinį veiklos vertinimą, tiesioginio vadovo vykdomą pareigūnės procesinę veiklos kontrolę, kito pobūdžio vidaus administravimo veiksmus ir priimtus vidaus administravimo aktus, neturėjo jokių sąsajų ir jokiu priežastiniu ryšiu nebuvo susietos su pareiškėjos veiksmais, susijusiais su jos kreipimusi į Generalinę prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo. Nurodo, kad pareiškėjai nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 30 d., nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. birželio 4 d. įskaitytinai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2020 m. birželio 17 d. R. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 6 d. apie 9 val. 17 min. ji patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatsargiai elgėsi su ugnimi, tai yra buto virtuvėje, kriauklėje, degino popierius, taip sudarydama sąlygas gaisrui kilti. Tarnybos direktoriui 2020 m. birželio 4 d. pateikta Tarnybos psichologės pažyma, kurioje nurodyta, kad „susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, galima teigti, jog R. B. pastaruoju metu gana sunkiai eina į kontaktą su Tarnybos darbuotojais ir vadovais. Yra pasikeitęs jos elgesys, bendravimas, emocinė būsena. <...> Susitikimo metu pastebėta, jog vartojami medikamentai. Kadangi pareigūnė R. B. turi teisę į tarnybinį ginklą, apklausia liudytojus, kyla klausimas ar jos psichinė ir psichologinė sveikata leidžia eiti tyrėjos pareigas.“

Nurodo, kad atsižvelgiant į CMEK tvarkos aprašo II skyriaus ekspertizės uždavinius (nustatyti (įvertinti)) 4.2. papunktį – „pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai“, Įstaigos vadovas, turėdamas duomenų, kad pareigūnas per metus didesnę laiko dalį serga, nei yra darbe ir vykdo jam pavestas funkcijas, ir įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų, rengia motyvuotą siuntimą ir siunčia pareigūną į CMEK, siekdamas gauti ekspertų sprendimą dėl pareigūno tinkamumo tarnybai nustatymo. Statuto 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas pareigūnams - būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas specialus atleidimo pagrindas – kai CMEK išvada patvirtina, kad pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Jei pareigūnas nesutinka tikrintis, tokios išvados CMEK negali pateikti, taigi pareigūnas trukdo darbdaviui įsitikinti, ar jis yra tinkamos sveikatos būklės, ar ne. Mano, kad atsisakydamas vykti atlikti medicinos ekspertizę (atsisakymo nepagrindžiant objektyviomis priežastimis), kai teisės aktų nustatyta tvarka jam išduodamas siuntimas, pareigūnas nesilaiko įstatymo nuostatų ir toks jo elgesys vertintinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Taip pat Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas, laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad teisės aktuose draudimo pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu įteikti siuntimą į CMEK ekspertizei atlikti nėra. Minėto siuntimo pagrindai sietini su atsiradusiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir jokių išimčių dėl siuntimo neišdavimo nėra. Be to, nušalintas pareigūnas visiškai pareigūno statuso nepraranda.

Atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. teismui pateiktame papildomame paaiškinime prie atsiliepimo dėl Tarnybos priimto sprendimo siųsti pareiškėją į CMEK nurodė, kad Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 86 punkte  nustatyta, jog VTS pareigūnai asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK yra siunčiami į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, užpildžius Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ne vėliau kaip po: 86.1. 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai; 86.2. 140 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų). Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2020 m. birželio 5 d. įskaitytinai, remiantis Tarnybos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas 186 kalendorinėms dienoms. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos direktorius, remdamasis CMEK tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatytu reikalavimo įvertinti pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai ir turėdamas duomenų, kad pareigūnė per metus didesnę dalį laiko serga, nei yra darbe ir vykdo jai pavestas funkcijas, norėdamas įsitikinti, ar pareigūnės sveikatos sutrikimai, dėl kurių jai išduodami nedarbingumo pažymėjimai, leidžia tinkamai atlikti savo pareigas, parengė motyvuotą siuntimą pareiškėjai į CMEK, siekdamas gauti ekspertų sprendimą dėl pareiškėjos tinkamumo tarnybai. Atkreipia dėmesį, kad siuntimas atlikti medicininę ekspertizė pareiškėjai galiojo 60 kalendorinių dienų, tačiau ji per šį laikotarpį į CMEK nenuvyko, kas patvirtina, jog ji nevykdė teisėto tarnybos direktoriaus nurodymo ir padarė darbo drausmė pažeidimą.

 Teismo posėdžio metu  atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 „Dėl tyrėjos R. B. nušalinimo“, atsižvelgiant į jos atžvilgiu Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2020 m. kovo 4 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00010-20 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalį buvo laikinai nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso, pradėto jai dėl įtarimų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, pabaigos.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas M. P. 2020 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu              Nr. 04/3-7454 informavo Tarnybos direktorių A. M., kad Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. B. be svarbios priežasties neatvyko į 2020 m. liepos 28 d. 13 val. Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį, kuriame turėjo būti vertinama jos 2019 m. tarnybinė veikla. Tarnybos direktorius A. M. rezoliucija Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje 2020 m. liepos 29 d. pavedė Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. G. atlikti tarnybinį patikrinimą.

Tarnybos specialistė S. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/17-3-7905 informavo Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, kad tyrėja R. B. be svarbių priežasčių pagal Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. išduotą siuntimą į CMEK atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 25/17-3-9019 per siuntimo galiojimo terminą, 60 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo siuntimo išdavimo dienos, neatvyko į CMEK atlikti SME ir pasitikrinti sveikatą ir nesiregistravo SME vėlesnei datai. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas 2020 m. rugpjūčio 13 d. rezoliucija DVS pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą ir jį sujungė su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, atliekamu pagal Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 29 d. pavedimą.

Tarnybos direktorius 2020 m. rugsėjo 16 d. patvirtino Teisės ir personalo skyriaus vedėjo A. G. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/17-1-8872 „Dėl Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos R. B. tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje konstatuota, kad: tikrinama pareigūnė, Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. B., žinodama apie Vertinimo išvadoje įrašytą 2019 m. kasmetinį tarnybinės veiklos nepatenkinamą vertinimą (antrą kartą iš eilės) ir pateiktą motyvuotą siūlymą – atleisti pareigūnę iš vidaus tarnybos bei žinodama, kad jos tarnybinė veikla bus vertinama 2020 m. liepos 28 d. 13 val. paskirtame Vertinimo komisijos posėdyje, minėtu laiku, t. y. 2020 m. liepos 28 d. 13 val., tyčia neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį. Dėl tokio neteisėto neveikimo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą, <...>, tai sutrukdė Tarnybai (darbdaviui) įsitikinti, ar tikrinama pareigūnė gali toliau eiti pareigūno pareigas vidaus tarnyboje. Taip pat nurodoma, kad tikrinama pareigūnė R. B., gavusi Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. siuntimą Nr. 25/17-3-9019 atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareigūnės sveikatos būklės tinkamumo tarnybai nustatymo, per 60 kalendorinių dienų siuntimo galiojimo laikotarpį, nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., tyčia nenuvyko į CMEK atlikti SME dėl tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skilčiai ir neužsiregistravo vėlesniam sveikatos medicininiam patikrinimui. Dėl tokio neteisėto neveikimo Tarnybai buvo padaryta žala ir kilo neigiami padariniai – buvo pažeista Tarnybos (darbdavio) teisė į tinkamą Tarnybos darbo organizavimą; Tarnybai (darbdaviui) sutrukdyta įsitikinti, ar tikrinama pareigūnė dėl savo sveikatos būklės gali toliau tęsti tarnybą vidaus tarnyboje ir gali toliau eiti tyrėjo pareigas. Išvadoje konstatuota, kad tokio pobūdžio neteisėtu neveikimu tikrinama pareigūnė šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nustatyta, kad tikrinamai pareigūnei 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. TE-184 už du tarnybinius nusižengimus, iš kurių vienas yra už tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimą, esant jų daugetui, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. TE-202 paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas. Taip pat galioja 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. TE-326 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Anksčiau, 2018–2019 m., pareiškėjai buvo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos – pastaba ir papeikimas. Išvadoje nurodytos pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) per 1 metus tikrinama pareigūnė padarė tris tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jai paskirtos galiojančios tarnybinės nuobaudos: du papeikimai ir vienas griežtas papeikimas už du tarnybinius nusižengimus, esant jų daugetui; 2) Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų – siekiant išvengti sau neigiamų vertinimo procedūros ir CMEK išvados pasekmių.

Tarnybos direktorius 2020 m. spalio 14 d. pasirašė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir jai skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnybinė atsakomybė pareiškėjai buvo taikyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 8 ir 10 punktais, 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktais, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 27 punktu ir atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/17-1-8872.

 Vadovaujantis Statutu (Redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. spalio 1 d.), pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 straipsnio 2 dalis). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo matyti, kad ji yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neteisėtu neveikimu, neatvykus į Vertinimo komisijos posėdį ir nenuvykus į CMEK atlikti SME.

Administracinių teismų praktikoje dėl šios kaltės formos yra išaiškinta, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (šiuo aspektu žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

Minėta jurisprudencija reiškia, kad teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos tarnautojas (pareigūnas) neatliko, o tai nustatyti galima atlikus tarnautojo (pareigūno) veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktų (pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ir pan.) analizę, t. y. turi būti konkretizuota tarnautojui (pareigūnui) nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis įvertintas su tais tarnautojo (pareigūno) faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4038-438/2019).

Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad pareigūnas, vadovaudamasis bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principu, privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas tarnybinio pavaldumo principas – pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – Tarnybos įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtinta, kad FNTT veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, lygybės įstatymams, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, asmeninės iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais.

 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalis nustato bendrus darbo santykių šalių bendravimo įgyvendinant savo teises ir pareigas sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus. Vykdant pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 58 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas, laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas) 6.1 punktas įtvirtina nuostatą – pagarba žmogui ir valstybei. Tarnybos tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų bei Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių. Savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir Tarnybos tarnautojais. Tinkamai atlikti pareigybės aprašyme ir pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Tarnybos etikos principų. Vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į valstybės interesus, saugoti valstybės ir Tarnybos paslaptis. Etikos kodekso 7.1 papunktis įpareigoja griežtai laikytis vidaus tarnybos, valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, nustatytų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statyto 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, ir Etikos kodekse nustatytų tarnybinės etikos principų taisyklių. Etikos kodekso 7.2 papunktis įpareigoja sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas FNTT įstatyme ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme bei pareiginėje instrukcijoje. Etikos kodekso 7.3 papunktis nustato pareigą elgtis nesavanaudiškai ir taip, kad būtų naudinga visuomenei ir valstybei.

Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 11-12 dalis, tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą vėl įvertina nepatenkinamai. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas) 26 punkte numatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų, nušalinimo nuo pareigų ar kitų svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su vertinimo išvada.

Tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje pareigūnas informuojamas raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios.

Pagal Tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 25 punktą, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pareiškėja yra kaltinama tuo, kad žinodama apie vykdomą kasmetinę vertinimo procedūrą – viršininko E. S. 2020 m. kovo 2 d. vertinimo išvadoje Nr. 04/11-1-1-2404 (toliau – Vertinimo išvada) įrašytą 2019 m. kasmetinį tarnybinės veiklos nepatenkinamą vertinimą (antrą kartą iš eilės) ir pateiktą motyvuotą siūlymą – atleisti pareigūnę iš vidaus tarnybos bei žinodama, kad jos tarnybinė veikla bus vertinama 2020 m. liepos 28 d. 13:00 val., tyčia neatvyko į Vertinimo komisijos posėdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nedalyvavo ankstesniame tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje dėl svarbios priežasties (pasiruošimo egzaminams), Tarnyba aktyviais veiksmais siekė informuoti pareiškėją apie tarnybinės veiklos vertinimą kitame posėdyje 2020 m. liepos 28 d. Tarnyba laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 14 d. siekė įteikti pareiškėjai pranešimą apie numatomą posėdį. Pareiškėjai pranešimai buvo siunčiami registruotu paštu, elektroniniu paštu, pareiškėjai taip pat buvo skambinama telefonu, Tarnybos TIPS vyriausioji specialistė vyko į pareiškėjos gyvenamąją vietą. 2020 m. liepos 14 d., 16.00 val. pareiškėjai buvo skambinama ir ji atsakė į skambutį bei įvyko pokalbis, kurio metu pareiškėja paaiškino, kad gauna pranešimus elektroniniu paštu, tačiau į Vertinimo komisijos posėdį nevyks dėl to, kad yra nušalinta nuo pareigų. 2020 m. liepos 28 d. 13.00 val. pareiškėja į Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį neatvyko.

Pareiškėja nurodo, kad neveikimo, kurie darbdavio pripažinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarymo laikotarpiu buvo laikinai nušalinta nuo pareigų, todėl neturėjo imperatyvios pareigos veikti atitinkamu darbdavio reikalaujamu būdu, t. y. vykti į Vertinimo pokalbį.

Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 nušalinta nuo pareigų nuo 2020 m. birželio 5 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos dėl įtarimo nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu.

  Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 4 d.). Nušalintas nuo pareigų pareigūnas iš karto po nušalinimo grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 5 d.). Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai jis nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tuos atvejus, kai pasibaigus pareigūno, kuris buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų arba pareigūnas šio statuto 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 7 d.).

Kaip matyti, pareigūno teisinis statusas ir konkrečios jo pareigos laikino nušalinimo metu nėra detaliai reglamentuotos Vidaus tarnybos statute. Laikinai nušalinus pareigūną nuo pareigų, jo faktinis darbas konkrečiose pareigose nutrūksta, jam nedirbant nemokamas ir darbo užmokestis.

Pagal Tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 26 punkto nuostatas pareigūno nušalinimas nuo pareigų yra laikoma aplinkybe, dėl kurios pareigūnas negali dalyvauti veiklos vertinimo pokalbyje, todėl yra numatyta galimybė vertinimo pokalbį atidėti iki išnyks ši priežastis. 

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad imperatyvi pareiga dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje pareigūnui, kuris yra nušalintas nuo pareigų, teisės aktais nenustatyta.

Be to, būtina vertinti ir tai, kad tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra nustatyti, ar pareigūnas yra tinkamas toliau eiti pareigas. Šiuo atveju pareigūnė buvo nušalinta nuo pareigų, todėl jokių pareiginių funkcijų nevykdė, todėl jos veiklos vertinimo procedūros įgyvendinimas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu šiuo atveju, teismo vertinimu, yra betikslis ir neatitinka pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslų.

Pareiškėja taip pat yra kaltinama tuo, kad darbdavio siuntimu nenuvyko į CMEK atlikti SME. Pareiškėja teigia, kad tokios pareigos ji neturėjo, kadangi siuntimo į CMEK laikotarpiu buvo nušalinta nuo pareigų ir apie savo atsisakymą vykti į CMEK pareiškėja informavo Tarnybą 2020 m. liepos 14 d. pokalbio telefonu metu.

Pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sveikatas patikrinimų tvarkos aprašas) 14.1 papunktis nustato, kad pareigūnas privalo pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytu laiku. KAV NVTS tyrėjo pareigybės aprašymo 5.8 papunktyje nustatytas specialusis reikalavimas – sveikatos būklė turi atitikti sveikatos būklės reikalavimų pareigūnams III skiltį.

Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. birželio 30 d.; toliau – ir CMEK tvarkos aprašas) 2.8 papunktyje nustatyta, kad specializuotoji medicininė ekspertizė  (toliau – ekspertizė) – tinkamumo tarnybai nustatymas asmenims, išvardytiems aprašo 1 punkte, šių asmenų psichologinio vertinimo atlikimas aprašo 26 punkte nustatytais atvejais, pareigūnų ir kursantų sveikatos sutrikdymo masto nustatymas, pareigūnų, išleidžiamų į pensiją, ir buvusių pareigūnų, kurie pageidauja pasinaudoti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos medicininės reabilitacijos paslaugomis, medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymas.

  Vienas iš Ekspertizės uždavinių yra nustatyti (įvertinti) pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai (CMEK tvarkos aprašo 4.2 punktas). Pagal CMEK tvarkos apraše nustatytą tvarką  ekspertizei tiriamuosius siunčia Specialiųjų tyrimų tarnyba, statutinė įstaiga, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, VRM (toliau – įstaiga). Įstaigų personalo tarnybos arba valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atliekantys personalo administravimo funkcijas, o jei įstaigos personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas, (toliau – įstaigos personalo tarnyba), tiriamiesiems išduoda užpildytus ir įstaigose registruotus siuntimus atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę (priedas) (toliau – siuntimas), kuriuos pasirašo Lietuvos Respublikos finansų ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, įstaigos vadovas ar jų įgaliotas asmuo (5 p.).  Siuntime turi būti nurodyti aprašo priede nurodyti duomenys (6 p.). Siunčiant pareigūną, siuntime papildomai nurodomi įstaigos ir jos padalinio, kuriame tarnauja pareigūnas, pavadinimas, pareigūno pareigos, tarnybos stažas metais, sąvado skiltis, pagal kurią pareigūno einamoms pareigoms nustatyti tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai, ir laikinojo nedarbingumo trukmė (nurodomi visi laikinojo nedarbingumo laikotarpiai) per pastaruosius 12 mėnesių (7 p.). 

CMEK tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad siuntimas pareigūnui galioja 60 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo siuntimo išdavimo dienos, jeigu siuntimą išdavusi įstaiga, atsižvelgdama į siuntimo uždavinį ir tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, nenurodo kito siuntimo galiojimo termino.

  Pagal CMEK tvarkos aprašo 10.1 punktą, pareigūnas ekspertizei siunčiamas, kai dėl ligos, traumos ar kito sveikatos pakenkimo padarinių negali atlikti pareigų ir tai patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) išvada, ar įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų.

  CMEK tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad prie siuntimo pridedama tarnybinė kursanto ar pareigūno charakteristika, kai: 1. kursantas ar pareigūnas siunčiamas ekspertizei esant neadekvačiam, priešingam visuomenėje priimtiems standartams, elgesiui ir įtariant galimus psichikos sutrikimus, nervų sistemos ligas; 2. siuntime nurodoma, kad tarnyboje naudojamas ginklas.

   CMEK tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad pareigūnas, kuriam ekspertizė atliekama dėl aprašo 10.1 papunktyje nurodytų priežasčių ir kuris negali dėl sveikatos būklės eiti savo pareigų, yra CMEK pripažįstamas netinkamu tarnybai pagal sąvado I–III skiltis arba tinkamu tarnybai, nurodant sąvado skiltį (skiltis), pagal kurią (kurias) pareigūnas gali eiti pareigas ir pagal kurią (kurias) pareigūnas negali eiti pareigų tarnyboje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad FNTT priėmė sprendimą siųsti pareiškėją į CMEK atlikti SME tą pačią dieną (2020 m. birželio 5 d.), kai buvo priimtas įsakymas dėl jos nušalinimo nuo pareigų (Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. siuntimas Nr. 25/17-3-9019 atlikti specializuotą medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareigūnės sveikatos būklės tinkamumo tarnybai nustatymo), taigi siuntė tikrintis sveikatą asmenį, kurio teisinis pareigūno statusas dėl jo nušalinimo buvo pasikeitęs. 

Atsakovė teigia, kad siuntimo į CMEK įteikimo pareiškėjai metu ji nebuvo nušalinta nuo pareigų, kadangi Tarnybos vado įsakymas nuo pareigų įteiktas tą pačią dieną vėliau.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 5 d. (tai buvo pirma diena po pareiškėjos nedarbingumo) pareiškėjai buvo nurodyta po pietų (apie 13 val.) atvykti ne į jos darbo vietą Kaune, bet į darbdavio patalpas Vilniuje veiksmų ikiteisminiame tyrime atlikimui. Ten pareiškėjai, be kita ko, buvo įteikti įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų ir siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Atsakovė iš esmės šių aplinkybių neginčija. Byloje duomenų, kad 2020 m. birželio 5 d. pareiškėja vykdė kokias nors darbines funkcijas, nėra.  Atvykus į Vilnių buvo iš karto nušalinta nuo pareigų. Tai, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų ir siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę buvo įteikti pareiškėjai kelių minučių skirtumu, nereiškia, kad tą dieną ji vykdė darbines funkcijas. Visi minėti dokumentai buvo atsakovo surašyti iš anksto. Todėl konstatuotina, kad FNTT pareiškėjai siuntimą į CMEK atlikti SME išdavė jos laikino nušalinimo nuo pareigų metu.

Aukščiau aptartų teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūno pareigą pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytu laiku, nenumato, kad pareigūnas tokią pareigą turi jo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpiu. Kaip jau minėta, jis šiuo laikotarpiu jokių tarnybinių pareigų neatlieka. Toks patikrinimas gali būti atliktas pasibaigus nušalinimo nuo tarnybos laikotarpiui ir jam tęsiant tarnybą.

Be to, vertintinas ir siuntimo į CMEK pagrindas.

Remiantis pareiškėjos Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tinkamumas tarnybai paskutinį kartą buvo įvertintas 2019 m. rugsėjo 20 d. ir pripažinta, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti pareigas vidaus tarnyboje.

Kaip matyti iš Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. siuntimo Nr. 25/17-3-9019, pareiškėja į CMEK buvo siunčiama CMEK aprašo 10.1 punkto pagrindu. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Tarnyba nusprendė pareiškėją siųsti į CMEK SE, atsižvelgdama į Teisės ir personalo skyriaus psichologės K. P. pateiktą 2020 m. birželio 4 d. pažymą Nr. s0604 „Dėl R. B. psichologinės charakteristikos“ ir į tai, kad 2019 m. pareigūnė sirgo 4 mėnesius – nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., o 2020 m. pareigūnė sirgo 3 mėnesius – nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d., todėl suabejojo, ar pareigūnė atitinka KAV NVTS tyrėjo pareigybės aprašymo 5.8 papunktyje nustatytą specialų reikalavimą: „sveikatos būklė turi atitikti Sveikatos būklės reikalavimų pareigūnams II skiltį“.

Pažymėtina, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su psichologės K. P. psichologine charakteristika.

Liudytoja K. P. teismo posėdyje nurodė, kad pažymą parengė Teisės ir personalo skyriaus vadovo žodiniu nurodymu, parengtą pažymą atidavė skyriui. Duomenų, ar pareiškėja susipažinus su pažyma, neturi. Be to, liudytoja paaiškino, kad iki pažymos parengimo su pareiškėja bendravo tik du kartus. Psichologinę pareiškėjos charakteristiką parengė po to, kai dalyvavo kratoje pareiškėjos namuose. Liudytoja teigė, kad pažyma yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, kokias rekomendacijas ji nurodė Tarnybai ar pareiškėjai, negalėjo atsakyti.

Pažymėtina, kad kratos metu pareiškėja jokių tarnybinių pareigų neatliko, psichologė, jos aiškinimu, su pareiškėja po nurodymo parengti psichologinę charakteristiką asmeniškai nebendravo. Charakteristiką rengė remdamasi tik vadovo ir pareiškėjos kolegų paaiškinimais.

Kaip jau minėta Siuntimas į CMEK yra grindžiamas ir ilgu pareiškėjos nedarbingumo laikotarpiu. Kaip jau minėta, pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 20 d. atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas patvirtino, kad ji tinkama eiti pareigas, todėl nurodytas nedarbingumo 2019 metais laikotarpis negali būti laikomas pagrindu abejoti pareiškėjos tinkamumu eiti pareigas dėl sveikatos būklės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės paaiškinimuose nurodytas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 86 punktas, kuriuo ji grindė siuntimą atlikti SE, nuo 2015 m. nebegalioja.

Taigi, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs SE atlikimo tikslus, siuntimo į CMEK išdavimo aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja, būdama nušalinta nuo pareigų, neturėjo pareigos vykti į CMEK atlikti SE. Be to, teismo vertinimu, pats siuntimas į CMEK išduotas be jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Atsakovės pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia, kodėl į CMEK pareiškėja buvo siunčiama būtent laikino nušalinimo metu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pareigūnas negali būti baudžiamas už tai, kad neįvykdė menamos / nesančios pareigos. Nepakanka to, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo darbdaviui atlikti asmens veiklos vertinimo ar siųsti jį tikrintis sveikatos į CMEK jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Turi būti aiškiai teisės aktuose įtvirtinta pareiga asmeniui atitinkamai elgtis ir jis negali būti baudžiamas už tai, kad nėra aiškaus konkrečių santykių teisinio reglamentavimo.

LVAT yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (VTS 2 str. 6 d.). Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai ar jo neveikimas svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

Šiuo konkrečiu atveju nesant aiškiai sureglamentuoto pareigūno elgesio modelio jo laikino nušalinimo metu, t. y. nesant sureglamentuotų jo pozityviųjų pareigų, teisės normų analogija negali būti taikoma siekiant jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn už neveikimą, taigi Tarnybos atsiliepime nurodyti argumentai dėl analogijos taikymo, šio atveju yra nepagrįsti.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Tarnybinio tyrimo išvadoje ir Tarnybos 2020 spalio 14 d. įsakyme Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nurodyti tarnybiniai nusižengimai yra neįrodyti, todėl yra teisėtas pagrindas panaikinti ginčijamą Tarnybos Įsakymą.

Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Patenkintus pareiškėjos reikalavimą panaikinti Įsakymą, tenkintini ir išvestiniai reikalavimai grąžinti ją į tarnybą bei priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat vadovaujasi šia praktika (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020 ir kt.).

Dėl teismo išlaidų

Pareiškėja 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą, kurį patikslino 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. vasario 28 d., ir prašo atlyginti šioje byloje patirtas išlaidas: 600 Eur – už skundo parengimą, 250 Eur – už advokato atstovavimą 2021 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje, 150 Eur – už advokato atstovavimą 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjos patirtas išlaidas dėl skundo parengimo patvirtina advokatės 2020 m. lapkričio 16 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. SP2049 ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymas, kurie pridėti prie prašymo. Pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių (8.2 p.).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 27 d. byloje vyko teismo posėdis, kurio trukmė – 1 val. 19 min. (nuo 10:29 val. iki 11.48 val.). Pareiškėją šiame posėdyje atstovavo advokatas V. I.. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 28 d. byloje vyko teismo posėdis, kurio trukmė 2 val. 23 min. (nuo 13.18 val. iki 15.41 val.).

Pareiškėjos patirtas išlaidas dėl atstovavimo 2021 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje patvirtina 2021 m. gruodžio 23 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20211223-1 ir 2021 m. gruodžio 23 d. pavedimas, pridėti prie prašymo. Pareiškėjos patirtas išlaidas dėl atstovavimo 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje patvirtina 2022 m. vasario 7 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr.SP2208 ir 2022 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas, pridėti prie 2022 m. vasario 28 d. prašymo.

Pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato atstovavimo nurodytuose teismo posėdžiuose suma neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyto dydžio.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad patenkinus pareiškėjos skundą, yra teisinis pagrindas visas pareiškėjos šioje patirtas išlaidas, t. y. 900 eurų (600 Eur + 250 Eur + 150 Eur) priteisti jos naudai iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Grąžinti pareiškėją R. B. į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas.

Priteisti R. B. iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos

Priteisti R. B. iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 900 (devynis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

            Sprendimą vykdyti skubiai, nurodant, kad R. B. grąžinama į tarnybą kitą dieną po teismo sprendimo paskelbimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                            Violeta Balčytienė