Administracinė byla Nr. A-1844-602/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00177-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

dalyvaujant vertėjai O. V.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovui Ž. G.,

užsieniečiui R. S. (R. S.), jo atstovui advokatui A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. (R. S.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Migracijos valdyba (toliau – ir Valdyba) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. (toliau – ir Užsienietis) suėmimą iki 2023 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo.

2.       Valdyba teikime nurodė:

2.1.                      2018 m. lapkričio 9 d. užsienietis prašė rašytinį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu Užsienietis jį apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.

2.2.                      Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2.3.                      Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

2.4.                      Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymu paskirtas bausmės jas iš dalies sudėdamas ir skyrė R. S. galutinę subendrintą 3 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

2.5.                      2020 m. liepos 1 d. Užsienietis buvo lygtinai paleistas ir tą pačią dieną VSAT pareigūno sprendimu Užsienietis iki 48 val. sulaikytas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimu buvo tenkintas VSAT teikimas ir Užsienietis sulaikytas iki 2020 m. spalio 3 d. Nors nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis jį skundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi skundą atmetė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 2 d. sprendimu sulaikymas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo netenkintas teikimas dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

2.6.                      2020 m. spalio 27 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu Užsienietis jį apskundė, bet Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.

2.7.                      2021 m. gruodžio 2 d. užsienietis trečiąkart pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu Užsienietis jį apskundė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.

2.8.                      2022 m. spalio 28 d. užsienietis ketvirtąkart pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą ir paliko sprendimą nepakeistą.

2.9.                      2023 m. balandžio 21 d. atsakovas kreipėsi į kompetentingos institucijos dėl Užsieniečio kelionės dokumento gavimo. 2023 m. balandžio 26 d. 9.30 val. Užsienietis buvo sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)  114 straipsnio 1 dalį, todėl VSAT kreipėsi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo. 2023 m. balandžio 26 d. Užsienietis nepateikė prieglobsčio prašymo, nes neturėjo tam tikrų dokumentų, todėl jis nelaikytinas prieglobsčio prašytoju. Nėra galimybės taikyti jam alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3.       Užsienietis nurodė, kad yra vedęs, turi devynių mėnesių vaiką, vaiko motina nėra jo sutuoktinė. Paaiškino, kad vaiko gimimo dokumentuose jis nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, nes jis, neturėdamas asmens tapatybės dokumento, negali pripažinti tėvystės. Negali sugrįžti į kilmės šalį, nori likti Lietuvos Respublikoje, nori gauti prieglobstį.

4.       Užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojant užsienietį pranešti apie savo buvimo vietą. Pažymėjo, kad užsienietis turi ryšių su Lietuvos Respublika, yra vedęs, turi vaiką, kuriuo rūpinasi, taip pat turi gyvenamąją vietą – nuomojasi būstą. Užsienietis niekada nesislėpė nuo pareigūnų, visada atsiliepdavo į skambučius, atvykdavo. Paaiškino, kad gyvenamąją vietą užsienietis pakeitė dėl to, kad ankstesniame būste buvo sudėtinga gyventi su mažu vaiku. Jis nežinojo, kad reikia pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl to ir nepadarė. Be to, užsienietis pats 2023 m. balandžio 26 d. nuvyko į įstaigą, norėdamas pateikti rašytinį prieglobsčio prašymą, apie tai buvo žinoma ir VSAT, tačiau jis neturėjo su savimi nuomos sutarties originalo, todėl jo prieglobsčio prašymas nebuvo priimtas, nustatyta, kad visus duomenis jis turėtų pateikti 2023 m. balandžio 27 d., bet netrukus buvo sulaikytas.

II.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu Teikimą tenkino iš dalies, trims mėnesiams skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 16.30 val. pranešti Migracijos departamentui ar VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6.       Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 19 d. užsienietis sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, LITEKO nėra duomenų, kad ši santuoka būtų nutraukta. Teismas iš Užsieniečio pasakojimo nustatė, kad jis turi 9 mėnesių amžiaus sūnų, tačiau vaiko motina nėra jo žmona; vaiko gimimo dokumentuose jis nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, nes jis, neturėdamas asmens tapatybės dokumento, negali įregistruoti tėvystės, tačiau jis rūpinasi sūnumi. VSAT pareigūnams yra žinoma, kad Užsienietis siekia pripažinti savo tėvystę, tačiau to šiuo metu negali padaryti dėl to, kad neturi asmens tapatybės dokumento.

7.       Teismas nustatė, kad Užsienietis savo gyvenamąją vietą buvo nurodęs adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal 2023 m. vasario 7 d. nuomos sutartį, jis nuomojasi būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties terminas iki 2024 m. vasario 7 d. atsakovas apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neinformuotas.

8.       Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 26 d. užsienietis norėjo pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau tai jam nepavyko padaryti dėl to, kad su savimi jis neturėjo tam tikrų dokumentų.

9.       Teismas įvertino aplinkybę, kad posėdžio metu užsienietis žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bei atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, ir trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, padarė išvadą, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme, taigi, jis negali būti sulaikytas teikime nurodytais pagrindais, t. y. vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktais, nes prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje.

10.       Teismas, aptaręs aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis turi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; prieglobsčio motyvai, kuriais grindžiamas prašymas dėl prieglobsčio prašymo, nėra atskleisti; nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos; kad jis atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan. Teismas padarė išvadą, jog vien tai, kad asmuo neinformavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, savaime nereiškia, kad jis tokiu būdu siekė sutrukdyti asmenims įvykdyti jo išsiuntimo procedūrą pagal priimtus Migracijos departamento sprendimus.

11.       Teismas, įvertinęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. rašte nurodytą informaciją, kad Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes yra teistas, teistumas nėra išnykęs, galioja iki 2025 m. lapkričio 15 d., nurodė, kad ši pažyma išduota daugiau nei prieš metus, todėl neatspindi situacijos, esančios šiuo metu, nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos už 2017 m. įvykdytas nusikalstamas veikas, jis daugiau nenusikalto, t. y. laikėsi Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidė.

12.       Teismas akcentavo, kad asmuo nenori išvykti iš Lietuvos Respublikos, čia gyvena gana ilgą laiko tarpą ir siekia gauti prieglobstį. Teismas sprendė, kad Įstatymo tikslus (išnagrinėti asmens prašymą suteikti prieglobstį ir jį įvykdyti) galima pasiekti taikant švelnesnes priemonei nei sulaikymą, todėl trims mėnesiams skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte (užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą).

III.

13.       Valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti Valdybos Teikimą pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Valdyba pakartoja faktines bylos aplinkybes, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog posėdžio metu užsienietis žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietį vertino kaip prieglobsčio prašytoją, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog Užsienietis suteikti prieglobstį Lietuvoje prašo jau penktą kartą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs ne vieną galutinę bei neskundžiamą nutartį dėl užsieniečio prieglobsčio nesuteikimo bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl kitokios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju būtų nepakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

13.2.                      Valdyba, įvertinusi Įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kada sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, akivaizdžiai tuo piktnaudžiaudamas, nereiškia, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos turi būti sustabdytas.

13.3.                      Valdyba, vadovaudamasi 2017 m. kovo 7 d. Europos Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/432 dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (toliau – ir 2017 m. kovo 7 d. EK Rekomendacija) nuostatomis, įvertinusi 2022 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamento priimto sprendimo Nr. 22S148852 turinį, pabrėžia, kad ir šiuo konkrečiu atveju Užsieniečio paskutinis prieglobsčio prašymas Migracijos departamento buvo įvertintas kaip nepagrįstas, kadangi Užsienietis nepateikė naujų esminių motyvų, o ketvirtojo prašymo suteikti prieglobsti pateikimas po to, kai dėl trijų ankstesnių prašymų buvo priimti galutiniai sprendimai, vertintas kaip piktybiškas naudojimasis teise kreiptis dėl prieglobsčio, siekiant sutrukdyti įsiteisėjusių sprendimų vykdymą. Užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis bei siekia pasinaudoti jomis bandydamas pratęsti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, bei Europos Sąjungoje.

13.4.                      Užsienietis taip pat vengia susitikti su VSAT bei nurodo /slepia tikrąją savo gyvenamąją vietą, todėl kyla pasislėpimo rizika nuo galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, netinkamai vertino užsieniečio elgesį bei nepagrįstai jo atžvilgiu taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri gali būti skiriama tik tokiam asmeniui, kuris bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, nes nagrinėjamu atveju Užsieniečio veiksmai traktuotini kaip nebendradarbiavimas, kadangi Užsienietis Migracijos departamentui neteikė informacijos apie save, savo gyvenamąją vietą ir slapstėsi, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13.6.                      Atsakovas pakartojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktame rašte Nr. 5-S-22556 nurodytas aplinkybes, taip pat Teikime nurodytas aplinkybes dėl Užsieniečio teistumo, ir pažymėjo, jog Užsieniečio padaryti tyčiniai nusikaltimai nėra vienkartiniai ar atsitiktiniai, toks Užsieniečio elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį nusikalsti ir ignoruoti teisės aktų reikalavimus, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

13.7.                      Šiuo metu atsakovas aktyviai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ambasada dėl užsieniečio grįžimo pažymėjimo išdavimo, todėl Užsieniečio sulaikymas yra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kuriu neįmanoma pasiekti jo nesulaikius, nes tikėtina, kad Užsienietis vengs išsiuntimo procedūros ir kils rizika, kad įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas gali būti neįvykdytas.

14.       Užsienietis R. S. pateiktame atsiliepime nesutinka su Valdybos apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Užsienietis nurodo, kad Valdyba, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą su teikimu dėl Užsieniečio suėmimo, vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktais. Kadangi Užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju, jis negali būti sulaikytas Teikime nurodytais pagrindais. Valdyba Teikimo negrindžia Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei jame nurodytais prieglobsčio prašytojo galimo sulaikymo pagrindais, todėl šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo skirti Užsieniečiui realų sulaikymą vietoj ginčijamu teismo sprendimu jam pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui trims mėnesiams skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 16.30 val. pranešti Migracijos departamentui ar VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.       Byloje nustatyta, kad Valdyba su 2023 m. balandžio 26 d. Teikimu kreipėsi dėl Užsieniečio sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų, 2 dalies, 5 dalies 9 ir 10 punktų pagrindu, motyvuodama tuo, kad Užsienietis šiuo metu neturi prieglobsčio prašytojo statuso, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo, ir Užsieniečio sulaikymas būtinas įgyvendinti įsiteisėjusį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

18.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis teismo posėdžio metu pateikė prieglobsčio prašymą, jo tapatybė yra nustatyta, jis turi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; prieglobsčio motyvai, kuriais grindžiamas prašymas dėl prieglobsčio prašymo, nėra atskleisti; nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, sprendė, kad Įstatymo tikslus (išnagrinėti asmens prašymą suteikti prieglobstį ir jį įvykdyti) galima pasiekti taikant švelnesnes priemonei nei sulaikymą, todėl Valdybos teikimą tenkino iš dalies, ir trims mėnesiams skyrė Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą).

19.       Valdyba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo, jog Užsienietis vengia susitikti su VSAT pareigūnais bei nurodo /slepia tikrąją savo gyvenamąją vietą, todėl kyla pasislėpimo rizika nuo galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl prašo Užsieniečio atžvilgiu taikyti sulaikymą, kuris yra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Valdyba pažymi, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procesu, teikdamas jau penktą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

20.       Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu žodžiu išreiškė prieglobsčio prašymą, todėl įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

21.       Byloje nustatyta, kad Teikimas dėl Užsieniečio sulaikymo buvo grindžiamas sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų, 2 dalies, 5 dalies 9 ir 10 punktų pagrindu (kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, bei kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, asmeniui tapus prieglobsčio prašytoju, jis negali būti sulaikytas Teikime nurodytais pagrindais, nes prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Valdyba apeliaciniame skunde nenurodo, jog ji kreipėsi į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų pakeitimo, ar teikė naują teikimą dėl Užsieniečio suėmimo.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai grindžiami tikslu įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių sutikti su Valdyba, jog netaikant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų šis tikslas negalėtų būti pasiektas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis tikslas neabejotinai gali būti pasiektas nebūtinai kelis mėnesius pagal Valdybos Teikimą teismui ribojant žmogaus judėjimo laisvę, kad atitinkamos institucijos tinkamai planuotų, parengtų ir pabaigtų Užsieniečio išsiuntimo procedūrą, nes tai gali būti pasiekta ir taikant alternatyvias sulaikymui priemonės.

23.       Byloje nepateikta duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisako teikti informaciją ar pagalbą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečio „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022). Užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip pagrindas pratęsti judėjimo laisvės apribojimų taikymą. Byloje taip pat nepateikti duomenys, kad yra nustatyta konkreti Užsieniečio išsiuntimo į jo kilmės valstybę data.

24.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu (šios nutarties 10 ir 11 p.), ir padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar kad jis atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan. Nors Valdyba apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog Užsienietis nepateikė informacijos apie savo gyvenamąją vietą, patvirtina jo nebendradarbiavimo faktą, tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečio „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip pagrindas pratęsti judėjimo laisvės apribojimų taikymą. Byloje taip pat nepateikti duomenys, kad yra nustatyta konkreti Užsieniečio išsiuntimo į jo kilmės valstybę data. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, augina vaiką; Užsienietis pats atvyko į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio prašymo pateikimo, patikslino gyvenamosios vietos duomenis, dalyvavo teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog Užsienietis gali pasislėpti vengdamas sugrąžinimo į kilmės valstybę. Tokios išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, kad Užsienietis, teikdamas jau penktą prieglobsčio prašymą, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, ir dėl to Užsieniečio atžvilgiu būtina taikyti griežčiausią priemonę – jo sulaikymą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos už 2017 m. įvykdytas nusikalstamas veikas, Užsienietis laikėsi Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidė, o byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 5-S-22556 neatspindi šiuo metu esančios situacijos.

26.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Teikime nurodytų aplinkybių vertinimą. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė (Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą) buvo proporcinga priemonė, siekiant teisėtų Įstatyme nustatytų tikslų. Todėl Valdybos apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius