Civilinė byla Nr. e2A-629-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02777-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 3.1.3.7

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

 

2023 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, mažosios bendrijos Emtronika apeliacinius skundus bei atsakovės mažosios bendrijos Emtronika prisidėjimą prie atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ (uždarosios akcinės bendrovės ,,Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja), mažajai bendrijai Emtronika dėl sprendimo dalies, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pagal ieškovų A. N., G. R., M. J., L. R., G. J., V. U., K. T., S. A., D. L., M. P., A. T., J. V. Z. (J. V.Z.), J. Z., I. M., J. V. N., D. R., A. P., V. D., E. M., G. D., T. V., J. C. (J. C.), V. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ (uždarosios akcinės bendrovės ,,Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja), mažajai bendrijai Emtronika dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras Edgaras Normantas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, V. Z., M. M., D. M. – P., L. Š., K. G., L. B, A. B., R. R., B. G., M. J., J. P.,  E. Z., J. S., R. P., G. P., D. P., A. J., L. P., R. P., E. L. (E. L.).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau ir – prokuroras), kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1.                      panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-1978“ (toliau – ir Sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo) dalyje, kuria buvo nuspręsta ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip Vilniaus miesto savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui;

1.2.                      pripažinti negaliojančia tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m. rugsėjo 12 d. pasirašytos UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties (toliau – ir Akcijų pasirašymo sutartis) dalį dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, investuojant ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

1.3.                      pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) (toliau ir – 2014 m. rugsėjo 30 d. Aktas) dalį dėl ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „Start Vilnius“.

1.4.                      panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 30-3155 „Dėl leidimo UAB „Start Vilnius“ viešo konkurso būdu parduoti nekilnojamąjį turtą“ (toliau – ir  2014 m. spalio 28 d. Įsakymas) dalį dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1.5.                      panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015 m. gruodžio 12 d. parduodamo objekto viešo konkurso protokolo Nr. A27-89/15(2.14.1.8-EK5) (toliau – ir Viešo konkurso protokolas) dalį, kuria viešo konkurso laimėtoja dėl ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo, skelbiama mažoji bendrija (toliau – ir MB) Emtronika.

1.6.                      pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 31 d. tarp UAB „Start Vilnius“ ir MB Emtronika sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2963 (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis) dalį dėl ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo MB Emtronika;

1.7.                      Išreikalauti iš MB Emtronika neteisėto valdymo ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei;

1.8.                      Netenkinus reikalavimo dėl turto išreikalavimo Vilniaus miesto savivaldybei iš svetimo MB Emtronika valdymo, taikyti restituciją ir ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei, o MB Emtronika grąžinti už pastatus sumokėtą 15 200 Eur kainą;

1.9.                      Priteisti išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą – 3 600 Eur.

2.       Prokuroras pažymėjo, kad dėl ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-l105-275/2018, 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo prokuroro ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutarties, 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto, 2014 m. spalio 28 d. Įsakymo, Viešo konkurso protokolo, Pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl minėtų ūkinių pastatų. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančias ginčo administracinių aktų ir sandorių dalis dėl likusių ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir devyni ginčo pastatai); taip pat išspręsti restitucijos arba vindikacijos klausimus dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dvylika ginčo pastatų; ginčo pastatai).

3.       Prokuroras nurodė, kad Sprendimu dėl įstatinio kapitalo didinimo Vilniaus miesto savivaldybė (toliau ir – savivaldybė) perdavė UAB ,,Start Vilnius“ nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą pagal priedą, tame tarpe dvylika ginčo pastatų, kaip savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui. Akcijų pasirašymo sutartimi vienintelė UAB „Start Vilnius“ akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė padidino bendrovės įstatinį kapitalą 5 888 130 Lt (1 705 320,32 Eur), išleisdama 588 813 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 10 Lt (2,90 Eur). Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė 588 813 paprastųjų vardinių akcijų ir įsipareigojo bendrovei sumokėti Akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą kainą – 5 888 130 Lt (1 705 320,32 Eur), nepiniginiu įnašu – perduodamu nekilnojamuoju turtu, nurodytu Sprendime dėl įstatinio kapitalo didinimo ir jo priede. 

4.       Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. Aktu ginčo pastatai perduoti UAB „Start Vilnius“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. Įsakymu, atsižvelgiant į UAB ,,Start Vilnius“ valdybos 2014 m. spalio 1 d. posėdžio protokolą Nr. 25, buvo leista parduoti viešo konkurso būdu turtą, nurodytą Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo priede, už ne mažesnę negu turto vertintojų nustatytą vidutinę rinkos kainą. UAB „Start Vilnius“ paskelbė apie 2015 m. kovo 12 d. organizuojamą viešąjį konkursą, kurio metu buvo parduodami ginčo pastatai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Viešo konkurso protokolu konkurso laimėtoja pripažinta MB Emtronika, pasiūliusi didžiausią 15 200 Eur kainą. Pirkimo–pardavimo sutartimi MB Emtronika nuosavybės teise perleisti ginčo pastatai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT) 2015 m. birželio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SNŽ‑265(14.49.57.) (toliau – Nuomos sutartis) išnuomojo MB Emtronika valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka aštuoneriems metams.

5.       Minėtame Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. daliniame sprendime administraciniai aktai ir sandoriai, dalyje dėl ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – trys ginčo pastatai) pripažinti negaliojančiais; visa apimtimi pripažinta negaliojančia Nuomos sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-49-236/2020 nurodytas dalinio sprendimo dalis paliko nepakeistas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. daliniame sprendime administracinių aktų ir sandorių dalis pripažinto negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindais kaip prieštaraujančias savivaldybės tikslams ir imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDJĮ) 19 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Prokuroro vertinimu, minėtais pagrindais negaliojančiomis pripažintinos administracinių aktų bei sandorių dalys dėl devynių ginčo pastatų. 

6.       Pripažinus negaliojančiomis administracinių aktų ir sandorių dalis dėl devynių ginčo pastatų, taip pat esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl aktų ir sandorių negaliojimo, dalyje dėl trijų ūkinių pastatų, prokuroras prašė taikyti vindikaciją arba restituciją bei grąžinti visus dvylika ginčo pastatų savivaldybei. Pasisakydamas dėl MB Emtronika sąžiningumo, prokuroras nurodė, kad ji Pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo pastatus įsigijo ne jų naudojimui pagal nustatytą paskirtį –  pagalbinio ūkio, o nugriovimui ir naujai statybai. MB Emtronika pastatų nenaudojo, jų neremontavo ir neprižiūrėjo. Atsakovė nuosekliai siekė ne pirkti žemės sklype esančius ekonominės vertės ir funkcinės paskirties neturinčius pastatus, bet sukurti formalias sąlygas ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį. Jei teismas nuspręstų taikyti restituciją, prokuroras prašė restituciją taikyti natūra.

7.       Ieškovai A. N., G. R., M. J., L. R., G. J., V. U., K. T., S. A., D. L., M. P., A. T., J. V. Z., J. Z., I. M., J. V. N., D. R., A. P., V. D., E. M., G. D., T. V., J. C., V. Š. (toliau – ieškovai fiziniai asmenys, gyventojai) ieškiniu prašė:

7.1.                      pripažinti negaliojančia Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo dalį, kuria buvo nuspręsta devynis ginčo pastatus perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip Vilniaus miesto savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui;

7.2.                      pripažinti negaliojančia Akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl UAB ,,Start Vilnius“ įstatinio kapitalo padidinimo, investuojant devynis ginčo pastatus; 

7.3.                      pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto dalį dėl devynių ginčo pastatų perdavimo UAB „Start Vilnius“;

7.4.                      pripažinti negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl devynių ginčo pastatų  pardavimo MB Emtronika;

7.5.                      taikyti restituciją ir ginčo pastatus grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei, o MB Emtronika grąžinti 15 200 Eur.

8.       Ieškovai yra gyvenamųjų patalpų, esančių savarankiškai funkcionuojančiuose gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – gyvenamieji namai), savininkai. Prie gyvenamųjų namų yra ginčo pastatai, naudoti gyventojų kietajam kurui saugoti. Gyventojams pripažintina teisė ginčo pastatus įsigyti pirmumo teise. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės investuoti ginčo pastatų, prieš tai nepasiūliusi jų pirkti gyventojams. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas pripažinti administracinius aktus, susijusius su devynių ginčo pastatų investavimu, negaliojančiais, kaip prieštaraujančiais, be kita ko, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau ir – PBĮAIĮ) 24 straipsnio 3 daliai.

9.       Gyventojų nuomone, Pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja CK 6.394 straipsniui, nes perleidžiant turtą sutartimi nebuvo nustatyta UAB ,,Start Vilnius“ teisių į valstybinės žemės sklypą apimtis. Pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyti jokie žemės sklypą identifikuojantys duomenys, todėl sutartis negalioja ir dėl CK 6.392 straipsnio bei 1.109 straipsnio pažeidimų.

10.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinius nurodė, kad su jais nesutinka. Nurodė, kad gyventojai, nebūdami šioje byloje ginčijamų sandorių šalimi, neteikę savivaldybei prašymų įsigyti ginčo pastatų, nedalyvavę viešame šių pastatų pardavimo aukcione, neginčydami viešo aukciono rezultatų, neprašydami perkelti pirkėjų teisių, neprašydami pripažinti nuosavybės teisės į ginčo pastatus, neprašydami ūkinių pastatų pripažinti priklausiniais, atitinkamai negali ginčyti ir savivaldybei perduoto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėtumo. Atsakovių įsitikinimu, gyventojų ieškinys turėtų būti atmestas kaip pareikštas materialinio suinteresuotumo neturinčių asmenų. Atsakovės nurodė, kad imperatyvi pareiga savivaldybei parduoti turtą fiziniams asmenims VSTVNDJĮ nėra numatyta. Be pardavimo VSTVNDJĮ 14, 15, 18, 20, 21 ir 22 straipsniuose savivaldybei yra numatyti net keli alternatyvūs būdai, kuriais ji savo nuožiūra gali naudoti nekilnojamąjį turtą (panauda, nuoma, perleidimas kitų subjektų nuosavybėn, pardavimas, investavimas, atnaujinimas).

11.       Atsakovės, pasisakydamos dėl negaliojančio sandorio padarinių, teigė, kad sugrąžinus ginčo pastatus savivaldybei, viešasis interesas nebūtų apgintas. Priešingai, teismo sprendimas, kuriuo dvylika ginčo pastatų arba būtų išreikalauti iš MB Emtronika, arba būtų taikyta restitucija, viešąjį interesą pažeistų. MB Emtronika šioje byloje yra pareiškusi, kad tuo atveju, jeigu ginčo pastatai iš jos būtų išreikalauti, ji iš savivaldybės reikalautų nuostolių atlyginimo. Atsakovių vertinimu, situacija, kuomet savivaldybė, atgavusi ginčo pastatus, galimai turėtų dalyvauti dar viename teisminiame procese dėl nuostolių atlyginimo su MB Emtronika, negali būti laikoma viešojo intereso apgynimu. Byloje nėra nustatyta, kad ginčo pastatai, grąžinus juos savivaldybei, visuomenei turėtų socialinę ar kitokią reikšmingą vertę.

12.       Atsakovė MB Emtronika su ieškiniais nesutiko. Nurodė, kad tiek prokuroras, tiek gyventojai praleido ieškinio senaties terminą ginčyti Pirkimo–pardavimo sutarties dalį. Reikalavimai dėl atitinkamų administracinių aktų dalių panaikinimo taip pat pareikšti praleidus kreipimosi į teismą terminus.

13.       Teigė, kad prokuroro reikalavimas dėl devynių ginčo pastatų kelia pagrįstų abejonių dėl paties prokuroro subjektyvumo, ginant viešąjį interesą, nes savivaldybės sprendimu buvo perduoti daugiau nekilnojamo turto objektų. Iš prokuroro pozicijos nėra aišku, kodėl būtent devynių nekilnojamojo turto objektų perdavimas yra pažeidžiantis viešąjį interesą, o dėl likusių objektų viešojo intereso pažeidimas nėra nustatytas.

14.       Atsakovės vertinimu, šiuo atveju vindikacija netaikytina, nes nėra vindikacijos taikymo sąlygų. Pagal bendrąją taisyklę valstybės institucijų klaidos, padarytos perleidžiant nuosavybę, neturėtų būti taisomos taikant restituciją natūra, t. y. prievarta paimant nuosavybę. Tokiais atvejais egzistuoja dvi alternatyvos – restitucijos atlikimas sumokant ekvivalentą pinigais arba restitucijos netaikymas. Be to, MB Emtronika yra sąžiningas trečiasis asmuo, iš kurio ginčo pastatai negali būti išreikalauti (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Jei teismas nuspręstų taikyti restituciją ar vindikaciją, atsakovė nurodė, kad jai turi būti atlyginta ne tik pastatų vertė, bet ir išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), susijusios su pastatų eksploatavimu, t. y. pastatų projektinių pasiūlymų parengimu, topografinės nuotraukos parengimu ir statinių kadastriniais matavimais (CK 6.323 straipsnio 1 dalis)

.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

15.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė ieškinius tenkinti ir:

15.1.                      panaikinti Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo dalį, kuria buvo nuspręsta devynis ginčo pastatus perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip Vilniaus miesto savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui; 

15.2.                      pripažinti negaliojančia Akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl UAB ,,Start Vilnius“ įstatinio kapitalo padidinimo, investuojant devynis ginčo pastatus;

15.3.                      pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto dalį dėl devynių ginčo pastatų perdavimo UAB „Start Vilnius“;

15.4.                      panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. Įsakymo dalį devynių ginčo pastatų;

15.5.                      panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Viešo konkurso protokolo dalį, kuria viešo konkurso laimėtoja dėl devynių ginčo pastatų įsigijimo skelbiama MB Emtronika;

15.6.                      pripažinti negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl devynių ginčo pastatų pardavimo MB Emtronika;

15.7.                      taikyti restituciją ir ginčo pastatus grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei, o iš UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ MB Emtronika naudai priteisti 15 200 Eur;

15.8.                      priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, MB Emtronika ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 900 Eur iš kiekvieno atsakovo;

15.9.                      priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, MB Emtronika ieškovams A. N., G. R., M. J., L. R., G. J., V. U., K. T., S. A., D. L., M .P., A. T., J. V. Z., J. Z., I. M., J V. N., D. R., A. P., V. D., A. M., G. D., T. V., J. C., V. Š. 11 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 800 Eur iš kiekvieno atsakovo.

16.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, prokuroras patikslintą ieškinį papildė reikalavimais dėl tos pačios Pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo dalyje dėl devynių ginčo pastatų ir sutarties dalies negaliojimo pasekmių, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies ginčijimo.

17.       Teismas MB Emtronika argumentus, susijusius su prokuroro subjektyvumu vertinant viešojo intereso pažeidimą, vertino kaip gynybinę poziciją. Teismas pažymėjo, kad prokuroras turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl viešojo intereso gynimo.

18.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑1105-275/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-49-236/2020) konstatuota, kad Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutarties, 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto dalys dėl trijų ginčo pastatų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, t. y. VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 daliai ir VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Atitinkamai vėliau sekę veiksmai dėl turto perleidimo, priimti aktai ir sandoriai, dalyje dėl trijų ūkio pastatų, taip pat pripažinti negaliojančiais, nes buvo disponuojama turtu, kuris neteisėtai buvo įgytas UAB „Start Vilnius“. Skundžiamame sprendime teismas nurodė esantis saistomas ankstesnių teismų procesinių sprendimų ir negalintis spręsti priešingai dėl tų pačių administracinių aktų bei sandorio dalių dėl likusių devynių ginčo pastatų. Atsižvelgiant į tai, teismas ginčo administracinius aktus ir sandorius dalyje dėl devynių ginčo pastatų pripažino negaliojančiais.

19.       Teismas, spręsdamas dėl gyventojų teisinio suinteresuotumo, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą nagrinėjamoje byloje, kurioje teismas nurodė, kad byloje ieškiniai pareikšti dėl savivaldybės turto perleidimo, taip galimai pažeidžiant ne tik viešąjį interesą, tačiau galimai ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, kurie kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Dėl šių priežasčių byloje yra viešojo intereso elementas, todėl kilęs ginčas pagal ieškovų (fizinių asmenų) pareikštą ieškinį turi būti sprendžiamas peržengiant ieškinio ribas, kurias nustatė ginčo šalys, nes priešingu atveju, t. y. neperžengus ieškinio ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai turi teisinį suinteresuotumą ieškinio reikalavimams reikšti.

20.       Pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimams taikomo ieškinio senaties termino, teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nusprendė, jog byloje egzistuoja svarbios priežastys atnaujinti praleistą 1 mėn. ieškinio senaties terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodė negalintis pakartotinai spręsti šio klausimo.  

21.       Teismas nustatė, kad gyventojai patenka į asmenų, turinčių teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą (jo dalis), kategoriją, t. y. būdami butų (patalpų), esančių gyvenamuosiuose namuose, savininkais, turi teisę pirmenybės tvarka įsigyti gyvenamųjų namų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus (jų dalis). Pagal PBĮAIĮ 24 straipsnį savivaldybei, kaip ginčo pastatų valdytojai, nustatyta pareiga informuoti gyvenamųjų patalpų savininkus apie ketinimą parduoti tokį turtą ir pasiūlyti jį įsigyti, ir tik po tokių veiksmų seka parduodamo turto pirkėjų veiksmai, nes būtent savivaldybės institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi užtikrinti tinkamą jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo įgyvendinimą. Teismas nenustatė, kad savivaldybė būtų tinkamai įvykdžiusi jai nustatytą pareigą ir informavusi gyventojus apie ketinimą investuoti ginčo pastatus, todėl sprendė, jog savivaldybė pažeidė ieškovų (gyventojų) teises. Atitinkamos priimtų administracinių aktų dalys pripažintos negaliojančiomis, be kita ko, kaip prieštaraujančios PBĮAIĮ 24 straipsnio 3 daliai. 

22.       Skundžiamame sprendime, vertindamas Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl devynių ginčo pastatų, teismas nustatė, kad sutarties 3.1 punkte numatyta, jog sutarties sudarymui yra pateiktas 2014 m. gruodžio 31 d. NŽT sutikimas dėl nekilnojamojo daikto perleidimo Nr. 49ST-(14.49.5)-1916, kuriuo neprieštaraujama, jog būtų perleisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esantys pastatai. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad daikto pirkėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo, jei tokį įmanoma suformuoti prie parduodamo daikto, nuomos (įsigijimo), sutarties sudarymo. Teismas nusprendė, kad minėtuose sutarties punktuose įrašyti akivaizdžiai neteisingi duomenys apie tai, jog valstybinėje žemėje, kurioje stovi ginčo pastatai, žemės sklypai nėra suformuoti. Teismas konstatavo, kad Pirkimo–pardavimo sutartis dalyje dėl devynių ginčo pastatų negalioja ir kaip prieštaraujanti CK 6.394  straipsnio 3 daliai, nes parduodant ginčo pastatus UAB „Start Vilnius“ teisių į valstybinės žemės sklypą apimtis nebuvo numatyta ir įvertinta.

23.       Teismas atmetė gyventojų argumentus dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies prieštaravimo CK 6.392 ir 1.109 straipsniams. Teismas nustatė, kad priešingai nei įrodinėjo gyventojai, Pirkimo—pardavimo sutartyje buvo nurodyta žemės sklypo vieta, adresas, unikalūs numeriai. Kadangi parduodami buvo pastatai, o ne žemės sklypas, ginčo santykiams CK 1.109 straipsnis neaktualus.

24.       Teismas sprendė esant pagrindą taikyti restituciją, siekiant atkurti iki teisę pažeidžiančių neteisėtų aktų ir sandorių sudarymo buvusią padėtį. Teismo vertinimu, palikus ginčo pastatus atsakovės nuosavybėje, būtų įteisinta imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių sandorių pagrindu atsiradusi nuosavybė, taip pažeidžiant pagrindinius teisės principus.

25.       Vertindamas MB Emtronika argumentus dėl jos, kaip sąžiningo trečiojo asmens padėties, teismas nurodė, kad MB Emtronika nėra trečiasis asmuo CK 4.96 straipsnio prasme, nes ji yra pripažinto negaliojančiu sandorio (Pirkimo–pardavimo sutarties) šalis.

26.       Spręsdamas dėl restitucijos taikymo būdo, teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2020  m. sausio 22 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad MB Emtronika įsigytus savivaldybei priklausiusius ginčo pastatus ketino griauti ir jų vietoje statyti daugiabutį, t. y. ginčo žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių pastatų naudojimu, bet su būsimo, iš esmės kitokio statinio statyba. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinkybes, kad MB Emtronika nuo pat įsigijimo ūkinių pastatų nenaudojo, jų pagerinimo, remonto darbų neatliko ir su tuo susijusių išlaidų nepatyrė. Aplinkybė, kad atsakovė patyrė išlaidas dėl naujo daugiabučio namo statybos parengiamųjų projektavimo darbų, teismui pripažinus, jog atsakovė nelaikytina trečiuoju asmeniu, nelaikytina pernelyg didele našta, nes nurodytas išlaidas kitame procese atsakovė gali išsireikalauti iš asmenų, dėl kurių kaltų (neteisėtų) veiksmų šios išlaidos buvo patirtos.

27.       Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas nusprendė nesant pagrindo išvadai, kad restitucijos taikymas natūra būtų neįmanomas, sukeltų didelius nepatogumus ar šalių padėtys nesąžiningai pablogėtų. Teismas konstatavo, kad ginčo pastatai turi būti grąžinti savivaldybei, o UAB „Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ turi grąžinti atsakovei MB Emtronika už ginčo pastatus sumokėtą kainą – 15 200 Eur.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

28.       Atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų fizinių asmenų ieškinys ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovų fizinių asmenų naudai, bei priimti naują sprendimą – ieškovų fizinių asmenų ieškinį atmesti; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas prokuroro reikalavimas taikyti restituciją natūra ir priimti naują sprendimą – restitucijos netaikyti; 3) netekinus antrojo reikalavimo pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo 118 punkto motyvus ,,<...> išlaidas dėl naujo daugiabučio namo statybos parengiamųjų projektavimo darbų kitame procese atsakovė gali išsireikalauti iš asmenų, dėl kurių kaltų (neteisėtų) veiksmų šios išlaidos buvo patirtos“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Atsakovių vertinimu, gyventojai neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti ginčo administracinių aktų ir sandorių dalių. Pirmosios instancijos teismo nurodoma ištraukta iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties savaime nepagrindžia ieškovų teisinio suinteresuotumo, nes Lietuvos apeliacinis teismas apskritai neanalizavo ir nekonstatavo, kad teisinis suinteresuotumas šiuo atveju egzistuoja.

28.2.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad savivaldybė pažeidė ieškovų fizinių asmenų teises (interesus) išsipirkti ginčo pastatus. Nei PBĮAIĮ, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumatė savivaldybei pareigos ieškoti ir identifikuoti asmenis, galimai suinteresuotus atitinkamo savivaldybės turto įsigijimu. Be to, įstatymas apskritai nenumatė pareigos informuoti suinteresuotus asmenis turtą investuojant.

28.3.                      Restitucijos taikymas natūra pažeidžia viešąjį interesą, nes savivaldybei ginčo pastatai nereikalingi funkcijoms vykdyti, dėl jų panaudojimo (galimai pakartotinio investavimo) reikės spręsti iš naujo. Dėl šių aplinkybių savivaldybės padėtis nesąžiningai iš esmės pablogėja.

28.4.                      Atsakovių vertinimu, restitucija galėjo būti taikoma tik konstatavus, kad MB Emtronika neturi teisės į jokių išlaidų atlyginimą, nes sandoriuose ji neveikė kaip sąžiningas asmuo, nesiekė įgyti ūkinių pastatų ir juos naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, jei Lietuvos apeliacinis teismas nustatytų, kad restitucija pritaikyta teisingai, atsakovės prašo pašalinti iš skundžiamo sprendimo 118 punkto motyvus.

29.       Atsakovė MB Emtronika prisidėjo prie atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo, išskyrus apeliacinio skundo III skyriaus 27 – 36 punktuose dėstomus argumentus.

30.       Atsakovė (apeliantė) MB Emtronika apeliaciniame skunde prašo: 1) taikyti ieškinio senatį; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti prokuroro ieškinį dalyje dėl MB Emtronika atžvilgiu keliamų reikalavimų ir gyventojų ieškinį visa apimti; 3) tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad byloje turi būti taikoma restitucija arba vindikacija – pakeisti restitucijos arba vindikacijos taikymo būdą bei, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, palikti nekilnojamuosius daiktus atsakovei MB Emtronika nuosavybės teise; 4) skirti prokurorui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovei; 5) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo. Pirkimo–pardavimo sutartimi perleista dvylika ginčo pastatų, tačiau per įstatyme numatytą senaties terminą prokuroras ginčijo tik dalį sutarties dėl trijų ginčo pastatų. Aplinkybė, kad praėjus daugiau nei trejiems metams po pradinio ieškinio pateikimo prokuroras nusprendė ginčyti ir likusią sutarties dalį nereiškia, kad prokuroras nepraleido sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino. 

30.2.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nuspręsdamas, kad ginčas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo ir  ginčo turto išreikalavimo iš atsakovės kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškia viešasis interesas. Pažymi, kad savivaldybė perleido UAB ,,Start Vilnius“ daugiau pastatų, tačiau prokuroras prašo išreikalauti tik dvylika ginčo pastatų. Reiškiant ieškinį viešojo intereso pagrindu prokuroras turėtų ginčyti arba visus sandorius dėl visų statinių, kurie buvo perduoti iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Start Vilnius“ ir vėliau buvo parduoti viešame aukcione, bei reikalauti šį turtą sugrąžinti Vilniaus miesto savivaldybei, arba turėtų neprašyti išreikalauti iš atsakovės ginčo pastatų. Ieškovo (prokuroro) reikalavimas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje dėl trijų ginčo pastatų perleidimo, o 2020 m. pabaigoje patikslintas ieškinio reikalavimas dėl likusių devynių ginčo pastatų perleidimo yra pareikšti praėjus daugiau nei dviems ir penkiems metams po sutarties sudarymo, t. y. yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, todėl teismas turėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą, jei toks būtų nustatytas. Be to, prokurorui nusprendus inicijuoti viešojo intereso gynimą buvo pažeistas kitas viešasis interesas, kuris apima atsakovės teisėtus lūkesčius ir teisinių santykių stabilumą.

30.3.                      Ieškovai fiziniai asmenys neturi materialinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl teismas turėjo civilinės bylos dalį pagal ieškovų (fizinių asmenų) ieškinio reikalavimus nutraukti. Teismo išvados, kad gyventojų materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus patvirtina PBĮAIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pirma, PBĮAIĮ įstatymas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., t. y. jau po ginčo pastatų perleidimo. Antra, gyventojai iki ginčijamų aktų ir sandorių sudarymo ilgus metus niekam jokių pretenzijų dėl ginčo pastatų nereiškė, taip pat nereiškė pageidavimų šiuos pastatus išsipirkti.

30.4.                      Sprendimo dalis dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, remiantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, yra neteisėta ir nepagrįsta. Formalus NŽT suklydimas sutikime nurodant, kad ginčo pastatai yra nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, nepažeidžia CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes žemės sklypo savininko sutikimas buvo gautas, o be to, kaip nustato ši teisės norma, pastato pardavimas yra galimas ir be žemės sklypo savininko (NŽT) sutikimo.

30.5.                      Teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos ir vindikacijos taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos byloje kilusio ginčo klausimu. Šioje byloje reikalavimus pareiškusių ieškovų nei su MB Emtronika, nei su UAB „Start Vilnius“ ir (ar) savivaldybe nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ginčo pastatai galėjo būti išreikalauti tik pagal vindikacijos taisykles. Tačiau šiuo atveju neegzistuoja  įstatyme numatyti pagrindai vindikacijai taikyti.

30.6.                      Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad MB Emtronika nėra trečiasis asmuo. MB Emtronika yra trečiasis asmuo, kuris įsigijo turtą iš UAB ,,Start Vilnius“, kuri turtą įsigijo negaliojančio sandorio pagrindu iš savivaldybės. MB Emtronika ginčijamų sandorių grandinėje yra trečiasis asmuo, o ne pirminio ginčijamo sandoris šalis, kuomet restitucijos taikymas byloje būtų galimas.

30.7.                      Teismas nepagrįstai atsakovę vertino kaip nesąžiningą asmenį. Teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo MB Emtronika nesąžiningumui konstatuoti, nes turto savininkas turi teisę pasirinkti kaip disponuoti turima nuosavybe.

30.8.                      Prokokurui turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prokuroras, pateikęs ieškinį dėl ginčo devynių pastatų, iš esmės prieštarauja savo paties 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimui, kuriuo atsisakė kreiptis į teismą dėl kitų savivaldybės UAB ,,Start Vilnius“ perduotų pastatų išreikalavimo, t. y. taiko dvigubus standartus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad prokuroras elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

31.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į MB Emtronika apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliantės motyvais dėl skundžiamo sprendimo negaliojimo, dalyje dėl ieškovų fizinių asmenų ieškinio. Dėl apeliacinio skundo reikalavimų, susijusių su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria patenkinti prokuroro reikalavimai, prašo spręsti teismo nuožiūra, nes pareikšti motyvai ir reikalavimai orientuoti į MB Emtronika asmeninį interesą, tuo tarpu savivaldybės ir administracijos apeliaciniame skunde tuo pačiu klausimu pateikti reikalavimai orientuoti į viešojo intereso gynimą.

32.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

32.1.                      Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 22 d. nutartimi grąžinus dalį bylos nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu įpareigojo prokurorą pateikti vertinimą dėl viso savivaldybės ir valstybės turto realizavimo pagal 2014 m. spalio 28 d. Įsakymą. Teismo protokolinė nutartis buvo laikoma pagrindu tyrimui dėl galimai pažeisto viešojo intereso pažeidimo atlikti, vertinant ginčo aktus ir sprendimus dėl visų dvylikos ginčo pastatų, o protokolinės nutarties data laikoma ieškinio senaties termino pradžios diena. Prokuroro vertinimu, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, tačiau prokuroras pateikė prašymą jį atnaujinti dėl būtinumo ginti viešąjį interesą. Be to, prokuroro vertinimu, Pirkimo–pardavimo sutarčiai ginčyti turėtų būtų taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas.

32.2.                      Nėra pagrindo sutikti su MB Emtronika argumentu, kad ginčas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies negaliojimo ir ginčo pastatų išreikalavimo iš MB Emtronika nekilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai. Byloje nustatytos aplinkybės dėl investuoto turto tikslų, imperatyvių įstatymo normų pažeidimų pagrindžia viešojo intereso, susijusio su savivaldybės turto perleidimu, pažeidimą.

32.3.                      Teismas nagrinėja bylą pareikštų reikalavimų apimtyje ir neturi pagrindo spręsti dėl prokuroro veiksmų, priimant 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimą, bei jo motyvų. Nutarime prokuroras nurodė aplinkybes, dėl kurių nuspręsta nesikreipti į teismą dėl visų Vilniaus miesto savivaldybės UAB ,,Start Vilnius“ perleistų pastatų.

32.4.                      UAB ,,Start Vilnius“ negalėjo parduoti pastatų, nenustačius jos pačios teisių į valstybinės žemės sklypą apimties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pirkimo–pardavimo sutarties dalį pripažino negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviai įstatymo nuostatai – CK 6.394 straipsnio 3 daliai.

32.5.                      Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai taikė restituciją, o ne vindikaciją, nes atsakovai yra niekiniais pripažintų sandorių šalys. Todėl MB Emtronika atžvilgiu nėra taikomas sąžiningo įgijėjo institutas. Be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad MB Emtronika nebuvo sąžininga. Atsakovė neketino naudoti įsigyto ginčo turto pagal paskirtį, o siekė įgyti teisę į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą lengvatine tvarka, siekiant statyti kitos paskirties statinius, tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principą.

32.6.                      Prokuroro vertinimu, ginčo atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netaikyti restitucijos natūra. Aplinkybės, kad savivaldybei ginčo turto nereikia, nesudaro pagrindo keisti restitucijos taikymo būdo.

32.7.                      Nėra pagrindo pašalinti skundžiamo sprendimo 118 punkto motyvų, nes jie nesudaro prielaidų naujam ginčui kilti. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodyti motyvai nereiškia teismo pripažinimo, kad MB Emtronika turi teisę į išlaidų atlyginimą.

32.8.                      Prokuroras pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovai fiziniai asmenys patenka į asmenų, turinčių teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kategoriją, todėl turi teisinį suinteresuotumą.

32.9.                      Ieškinio pareiškimas (papildomų reikalavimų patikslintame ieškinyje suformulavimas) negali būti laikomas procesinių teisių pažeidimu, todėl MB Emtronika prašymas dėl baudos skyrimo prokurorui turėtų būti atmestas.

33.       Ieškovai A. N., G. R., G. J., S. A., D. L., M. P., A. T., J. Z., E. M., S. M. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

33.1.                      Teisės normos nustato gyvenamųjų pastatų (įskaitant daugiabučius) savininkų pirmenybės teisę įsigyti jiems priklausančių pastatų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės investuoti ginčo pastatų, prieš tai nepasiūliusi jų pirkti gyvenamuosiuose namuose esančių patalpų savininkams. Atsižvelgiant į tai, ieškovai turi teisinį suinteresuotumą.

33.2.                      Ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido. Sandorio negaliojimo faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

33.3.                      Notaro klaida Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodant klaidinančią informaciją, kad žemės sklypas nesuformuotas, daro sandorį niekiniu ir negaliojančiu.

33.4.                      Teismas teisingai pritaikė byloje restituciją, pagrindo taikyti kitokį restitucijos būdą nėra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

35.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu dėl įstatinio kapitalo didinimo, be kita ko, nusprendė: 1) perduoti UAB „Start Vilnius“ piniginį įnašą 2 500 000 Lt (724 050,05 Eur) ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; 2) padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą nuo iki 66 965 480 Lt (19 394 543,56 Eur), išleidžiant 588 813 paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; 3) įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių ir UAB „Start Vilnius“ direktorių pasirašyti turto perdavimo – priėmimo aktą ir Akcijų pasirašymo sutartį; 4) įpareigoti UAB „Start Vilnius“ direktorių atlikti visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu; 5) įpareigoti Finansų departamentą pervesti UAB „Start Vilnius“ 2 500 000 Lt (724 050,05 Eur) iš Ekonomikos ir investicijų departamento programai skirtų lėšų.

36.       Vienintelė UAB „Start Vilnius“ akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. rugsėjo 12 d. Akcijų pasirašymo sutartimi padidino bendrovės įstatinį kapitalą 5 888 130 Lt (1 705 320,32 Eur), išleisdama 588 813 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 10 Lt (2,90 Eur). Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė 588 813 paprastųjų vardinių akcijų ir įsipareigojo bendrovei sumokėti Akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą kainą – 5 888 130 Lt (1 705 320,32 Eur), nepiniginiu įnašu – perduodamu nekilnojamuoju turtu, nurodytu Sprendime dėl įstatinio kapitalo didinimo ir jo priede.

37.       Savivaldybė 2014 m. rugsėjo 30 d. Aktu perdavė UAB „Start Vilnius“ savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą, kurio vertė – 3 388 130 Lt (981 270,27 Eur). Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutarties ir 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto pagrindu nuosavybės teisė į perduotus nekilnojamojo turto objektus buvo įregistruota UAB „Start Vilnius“.

38.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. Įsakymu leista UAB ,,Start Vilnius“ parduoti, be kita ko, ginčo pastatus už ne mažesnę negu turto vertintojų nustatytą vidutinę rinkos kainą. UAB „Start Vilnius“ paskelbė apie 2015 m. kovo 12 d. organizuojamą viešąjį konkursą. 2015 m. gruodžio 12 d. Viešo konkurso protokolu konkurso laimėtoja pripažinta MB Emtronika, pasiūliusi didžiausią 15 200 Eur kainą. Pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta 2015 m. kovo 31 d., MB Emtronika nuosavybės teise perleisti ginčo pastatai.

39.       NŽT 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-838-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 49VL(14.49.2.)-486 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, sklypo dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – NŽT įsakymas) pakeitė visiems ūkiniams pastatams, tarp jų ir ginčo ūkio pastatams, eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą. Tokiu būdu NŽT įsakymais Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusiems ūkiniams pastatams vietoj 2011 m. vasario 17 d. įsakymu nustatytos 153 kv. m ploto bendrojo naudojimo žemės dalies, tenkančios bendro 246 kv. m ploto ūkio pastatams, 2015 m. birželio 15 d. įsakymu apskaičiavo ir nustatė naudoti 776 kv. m sklypo dalį bei 449 kv. m bendro naudojimo plotą. Pastarojo įsakymo pagrindu 2015 m. birželio 17 d. Nuomos sutartimi NŽT išnuomojo MB Emtronika 1 225 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 4 056 kv. m ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka aštuoneriems metams.

40.       Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1105-275/2018 prokuroro ieškinį tenkino iš dalies ir:

40.1.                      panaikino Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo dalį, kuria buvo nuspręsta tris ginčo pastatus perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui;

40.2.                      pripažino negaliojančia Akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl UAB ,,Start Vilnius“ įstatinio kapitalo padidinimo, investuojant tris ginčo pastatus;

40.3.                      pripažino negaliojančia 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto dalį dėl trijų ginčo pastatų perdavimo UAB „Start Vilnius“.

40.4.                      panaikino 2014 spalio 28 d. Įsakymo dalį dėl trijų ginčo pastatų;

40.5.                      panaikino Viešo konkurso protokolo dalį, kuria viešo konkurso laimėtoja dėl trijų ginčo pastatų įsigijimo skelbiama MB Emtronika;

40.6.                      pripažino negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl trijų ginčo pastatų pardavimo MB Emtronika;

40.7.                      panaikino NŽT įsakymą;

40.8.                      pripažino negaliojančia Nuomos sutartį, kuria NŽT išnuomojo MB Emtronika 1 225 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 4 056 kv. m ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

41.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr.  e2‑1951-275/2019 gyventojų (V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. V. Z. (J. V. Z.), S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š. (I. Š.), D. L., G. R., M. J., A. N., E. M., J. Z.) ieškinį patenkino iš dalies ir: 1) pripažino negaliojančiu NŽT įsakymą; 2) pripažino negaliojančia Nuomos sutartį. Kitoje dalyje (dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutartį) ieškinį atmetė.

42.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑49‑236/2020 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. dalinio sprendimo bei nutarė:

42.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. dalino sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą;

42.2.                      panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. dalinio sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. V. Z. (J. V. Z.), S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š. (I. Š.), D. L., G. R., M. J., A. N., E. M., J. Z. ieškinio dalis dėl UAB „Start Vilnius“ ir MB Emtronika Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą;

42.3.                      panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. papildomą sprendimą ir klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartimi prie šios bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-299-433/2020 pagal ieškovų A. N., G. R., M. J., L. R., G. J., V. U., K. T., S. A., D. L., M. P., A. T., J. V. Z., G. D., V. V., J. Z., S. M., T. V., I. Š., D. R., A. P. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, MB Emtronika dėl daikto pripažinimo priklausiniu, teisės privatizuoti priklausinį pripažinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bylos nagrinėjimo metu ieškinys ne kartą buvo tikslinamas.

44.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑378‑803/2022:

44.1.                      patvirtino prokuroro ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (UAB ,,Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja) 2022 m. kovo 31 d. taikos sutartį dėl dalies civilinėje byloje prokuroro pareikštų reikalavimų: dėl dešimties nekilnojamojo turto objektų, esančių Vilniuje, adresais: (duomenys neskelbtini) (dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl (duomenys neskelbtini) (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šią civilinės bylos dalį nutraukė;

44.2.                      Kitą prokuroro ieškinio dalį atmetė;

44.3.                      Ieškovų A. N., G. R., M. J., L. R., G. J., V. U., K. T., S. A., D. L., M. P., A. T., J. V. Z., J. Z., I. M., J. V. N., D. R., A. P., V. D., E. M., G. D., T. V., J. C., V. Š. ieškinį atmetė.

45.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑851‑567/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatęs absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

46.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų (prokuroro ir gyventojų) patikslintus ieškinius (nutarties 1 ir 7 punktai): pripažino ginčo administracinių aktų ir sandorių dalis dėl devynių ginčo ūkio pastatų negaliojančiais. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir MB Emtronika, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Atsakovių argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo iš esmės susiję su: 1) viešojo intereso elemento nagrinėjamoje byloje (ne)egzistavimu ir jo gynimo ribomis pagal prokuroro reikalavimus; 2) ieškinio senaties termino praleidimu; 3) ieškovų (gyventojų) teisiniu suinteresuotumu reikšti ieškinio reikalavimus; 4) restitucijos taikymo (ne)pagrįstumu ir restitucijos taikymo būdu.

Dėl viešojo intereso elemento nagrinėjamoje byloje

47.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje pateiktais argumentais, nusprendė, jog ginčas susijęs su viešuoju interesu.

48.       Atsakovė MB Emtronika apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nuspręsdamas, kad ginčas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo ir ginčo turto išreikalavimo iš atsakovės kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neformuoja vienos viešojo intereso sąvokos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012  m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Teisės doktrinoje taip pat nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

50.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje įtvirtintas principines valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatas, yra pabrėžęs, kad valstybės (savivaldybės) turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei ir turi būti racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011  m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

51.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tinkamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

52.       Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – savivaldybei priklausančiu (iki ginčijamų aktų ir sandorių dalių sudarymo priklaususiu) nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad institucijų ir pareigūnų tinkamas, neprieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų normoms funkcijų, susijusių su savivaldybės turtu ir jo perleidimu, vykdymas yra viešojo intereso dalis. Nors atsakovės MB Emtronika vertinimu, Pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo ir ginčo pastatų išreikalavimo iš atsakovės klausimai nėra susiję su viešuoju interesu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija. Atsakovė nepagrįstai Pirkimo–pardavimo sutartį išskiria iš kitų ginčo administracinių aktų ir sandorių konteksto. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, t. y. tai, kad pirmosios instancijos teismo priimti spendimai keletą kartų buvo panaikinti, grąžinant atitinkamas bylos dalis nagrinėti iš naujo, lėmė, jog administraciniai aktai ir sandoriai dalyse dėl trijų ginčo pastatų jau yra pripažinti negaliojančiais arba panaikinti; taip pat panaikintas NŽT įsakymas ir pripažinta negaliojančia Nuomos sutartis (klausimas dėl valstybinės žemės disponavimo, naudojimo ir valdymo, be kita ko, taip pat susijęs su viešuoju interesu). Skundžiamu sprendimu buvo spręsta dėl Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutarties, 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto, 2014 m. spalio 28 d. Įsakymo, Viešo konkurso protokolo, Pirkimo–pardavimo sutarties dalyse dėl devynių ginčo pastatų teisėtumo ir minėtos administracinių aktų ir sandorių dalys panaikintos arba pripažintos negaliojančiomis. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad Sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo priimtas neatlikus būtinų įstatyme numatytų veiksmų, galinčių turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui. Sprendimu dėl įstatinio kapitalo didinimo ir jo pagrindu sudaryta Akcijų pasirašymo sutartimi savivaldybės turtas perduotas pažeidžiant nustatytą imperatyvų reguliavimą – teisės aktuose įtvirtintą turto perdavimo tvarką ir reguliavimo tikslus bei saugomas vertybes, tuo tarpu vėlesni turto perleidimo veiksmai pat yra neteisėti, nes buvo disponuojama turtu, kuris neteisėtai buvo įgytas UAB „Start Vilnius“ (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma įrodo savivaldybės turto sumažinimą, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl klausimai dėl Pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo ir aktų bei sandorių negaliojimo pasekmių yra susiję su viešuoju interesu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu negali būti disponuojama savo nuožiūra, šis turtas turi būti naudojamas tik tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka visuomenės, o ne pavienių privačių subjektų interesus.

53.       Atsakovė MB Emtronika taip pat teigia, kad reiškiant ieškinį viešojo interesu pagrindu prokuroras turėtų ginčyti arba visus sandorius dėl visų statinių, kurie buvo perduoti iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Start Vilnius“ ir vėliau buvo parduoti viešame aukcione, bei reikalauti šį turtą sugrąžinti Vilniaus miesto savivaldybei, arba turėtų neprašyti išreikalauti iš atsakovės ginčo pastatų. Prokuroras, pateikęs ieškinį dėl ginčo devynių pastatų, iš esmės prieštarauja savo paties 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimui, kuriuo atsisakė kreiptis į teismą dėl kitų savivaldybės UAB ,,Start Vilnius“ perduotų pastatų išreikalavimo, t. y. taiko dvigubus standartus, dėl to MB Emtronika prašo prokurorui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

54.       Viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad prokuroras nagrinėjamoje byloje taip pat reiškė reikalavimus dėl administracinių aktų ir sandorių dalių, kuriomis buvo perleista kitų dešimt nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), adresais: (duomenys neskelbtini) (dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl (duomenys neskelbtini) (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta prokuroro, Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ taikos sutartis dėl šių nekilnojamojo turto objektų. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybės, kodėl prokuroras atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl visų savivaldybės UAB ,,Start Vilnius“ perduotų nekilnojamojo turto objektų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė, nesutikdama su prokuroro 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu, turėjo teisę nutarimą ginčyti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją bei neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

55.       Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad argumentai dėl prokuroro subjektyvumo, priimant sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, nepaneigia būtinybės ginti viešąjį interesą ginčo ribose. Aptartų motyvų pagrindu taip pat atmetamas MB Emtronika prašymas dėl baudos prokurorui paskyrimo.

56.       Atsakovės MB Emtronika įsitikinimu, prokuroro reikalavimas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia dėl trijų ginčo pastatų perleidimo, o 2020 m. pabaigoje patikslintas ieškinio reikalavimas dėl likusių devynių ginčo pastatų perleidimo yra pareikšti praėjus nepateisinamai ilgam terminui nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

57.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-335-08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

58.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų visumos nustatė šias esmines aplinkybes, turinčias reikšmę vertinant MB Emtronika argumentus dėl neapteisinamai ilgo laiko praėjimo po ginčo administracinių aktų priėmimo ir sandorių sudarymo:

58.1.                      Tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas 2016 m. lapkričio 23 d. iš Generalinės prokuratūros gavus ieškovų (fizinių asmenų) pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo.

58.2.                      Prokuroras į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016 m. gruodžio 21 d. Ieškiniu prokuroras, be kita ko, ginčijo Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl trijų ginčo pastatų, argumentuodamas tuo, kad trys ginčo pastatai yra nugriauti ir nebeegzistuoja.

58.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. daliniu sprendimu atmetė prokuroro argumentus dėl trijų ginčo pastatų neegzistavimo, tačiau administracinius aktų ir sandorių, tame tarpe ir Pirkimo–pardavimo sutarties, dalis dėl trijų ginčo pastatų pripažino negaliojančiomis savo iniciatyva, nustatęs imperatyvių teisės nuostatų pažeidimą, perleidžiant savivaldybės turtą UAB ,,Start Vilnius“.

58.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. dalino sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą dalinio sprendimo dalį paliko nepakeistą.

58.5.                      Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas dalį bylos, 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu įpareigojo prokuratūrą pateikti savo vertinimą dėl viso savivaldybės UAB ,,Sart Vilnius“ perleisto turto per 60 dienų.

58.6.                      Prokuroras, atlikęs tyrimą dėl viso savivaldybės UAB ,,Start Vilnius“ perleisto turto, 2020  m. lapkričio 20 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, be kita ko, ginčydamas Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl devynių ginčo pastatų.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju, atsisakius ginti viešąjį interesą ir šiuo pagrindu prokuroro ieškinį atmetus, susidarytų teisiškai neapibrėžta situacija, kuomet dalis Pirkimo–pardavimo sutarties dėl trijų ginčo pastatų negalioja, o likusi dalis būtų paliekama galioti, nors ginčo pastatai perleisti tų pačių aktų ir sandorių pagrindu. Kitaip tariant, dėl tų pačių aplinkybių būtų sprendžiama kitaip ir nebūtų užtikrinta reali pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. pirmosios instancijos teismas pats įpareigojo prokuratūrą pateikti savo vertinimą dėl viso savivaldybės UAB ,,Sart Vilnius“ perleisto turto, dėl to vėliau prokuroras pateikė reikalavimą dėl likusios Pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgus į nurodytas priežastis, darytina išvada, kad šiuo atveju interesas realiai įvykdyti teisingumą, galutinai išsprendžiant reikalavimą dėl visos Pirkimo–pardavimo sutarties (ne)teisėtumo, nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

60.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartus motyvus, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje nustatatė viešojo intereso elementą. Atsakovės MB Emtronika apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neteikia pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą.

Dėl prašymo taikyti ieškinio senaties terminą prokuroro ieškinio reikalavimui dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

61.       Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime, spręsdamas dėl atsakovės MB Emtronika reikalavimo taikyti ieškinio senatį prokuroro reikalavimui dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, nurodė, kad prokurorui papildžius ieškinio reikalavimus dėl tos pačios Pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, kurios dalis jau pripažinta negaliojančia, laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

62.       Atsakovės MB Emtronika vertinimu, prokuroras praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimams dėl Pirkimo–pardavimo sutarties dėl devynių ginčo pastatų pripažinimo negaliojančia (CK 1.125 straipsnio 3 dalis), o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojantį teisinį reguliavimą.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nagrinėjamas teisinis santykis nepatenka į CK 1.125  straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidėjo valia derėtų teisme ginčyti itin operatyviai, galėtų būti, pavyzdžiui, iš konkurso rezultatų atsirandantys reikalavimai, kai reikalavimus reiškia geriausią konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą pateikęs subjektas, kuriam viešo konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisės (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), arba konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys, ar panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo reiškiami. Nors prokuroras prašė teismo panaikinti viešo aukciono rezultatus ir panaikinti aukciono rezultatų pagrindu sudarytą Pirkimo–pardavimo sutarties dalį, tačiau jo reiškiami reikalavimai yra kilę ne iš aukciono rezultatų, t. y. ieškovas iš esmės siekė ginčo administraciniais aktais ir sandoriais, be kita ko, Pirkimo–pardavimo sutartimi sukeltų neigiamų padarinių pašalinimo, prašydamas panaikinti ginčo Pirkimo–pardavimo sutarties dalį ir grąžinti savivaldybės neteisėtai perleistą turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimams pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Aptariamos pozicijos pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-78-464/2017).

64.       Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2015 m. kovo 31 d. Prokuroras patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl devynių ginčo pastatų ir restitucijos taikymo, pareiškė 2020 m. lapkričio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl ieškovų (gyventojų) teisinio suinteresuotumo 

65.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovai turi teisinį suinteresuotumą ginčyti administracinius aktus ir sandorius, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.

66.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir MB Emtronika, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad gyventojai neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti ginčo administracinių aktų ir sandorių dalių, nes jie nėra įgalioti ginti viešąjį interesą. Tuo tarpu, atsakovių vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodoma ištraukta iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties savaime nepagrindžia ieškovų teisinio suinteresuotumo.

67.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. daliniame sprendime sprendė dėl administracinių teisės aktų ir sandorių, kurių pagrindu buvo perleistas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis turtas, teisėtumo ir ex officio (pagal pareigas; savo iniciatyva) juos pripažino niekiniais ir negaliojančiais pagrindais, kuriais nesirėmė prokuroras. Tačiau, pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 10 d. daliniame sprendime nurodė, kad ieškovai (fiziniai asmenys) nepareiškė reikalavimo nuginčyti administracinius aktus ir sandorį, kurių pagrindu turto savininke tapo UAB „Start Vilnius“, todėl atmetė ieškovų reikalavimą dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokiu būdu toje pačioje byloje pirmosios instancijos teismas daliniais sprendimais sprendė tokius pačius klausimus, tačiau iš esmės skirtingai. Atsižvelgęs į tai, kad ieškiniai pareikšti dėl savivaldybės turto perleidimo, taip galimai pažeidžiant ne tik viešąjį interesą, tačiau galimai ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, kurie kreipėsi į teismą teisminės gynybos, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, jog šioje byloje yra viešojo intereso elementas, todėl kilęs ginčas pagal ieškovų (fizinių asmenų) pareikštą ieškinį turėjo būti sprendžiamas peržengiant ieškinio ribas, kurias nustatė ginčo šalys.

68.       Įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį, iš esmės sutinkama su atsakovių argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nurodytais išaiškinimais kaip savaime pagrindžiančiais ieškovų (gyventojų) teisinį suinteresuotumą ieškinio reikalavimams reikšti, nes nurodyti motyvai pateikti sprendžiant klausimą ne dėl ieškovų suinteresuotumo, o dėl teismo pareigos peržengti ieškovų (gyventojų) ieškinio ribas, atsižvelgiant į galimai pažeistus viešąjį ir privatų interesus. Pirmosios instancijos teismas, atsakovėms procesiniuose dokumentuose keliant kausimą dėl ieškovų (gyventojų) teisinio suinteresuotumo, turėjo įvertinti atsakovių argumentus ir iš esmės pasisakyti dėl gyventojų teisės reikšti reikalavimus dėl administracinių aktų ir sandorių, kurių šalimis jie nebuvo, dalių ginčijimo.

69.       Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šių proceso teisės normų pagrindu darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

70.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 33–35 punktus).

71.       Kadangi neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas yra susiję su viešojo intereso gynimu, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, inter alia (be kita ko), kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje atskirai įtvirtintas asmenų, galinčių ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistas teises bei interesus. Ši taisyklė turi išimtį, kurią savo praktikoje suformulavo kasacinis teismas: tais atvejais, kai viešosios teisės pažeidimas sutampa su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, privatus asmuo pripažįstamas turinčiu teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio prasme ir toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015). Neįrodžius šių sąlygų, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo.

72.       Gyventojai ieškinyje nurodė, kad Sprendimu dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutartimi, 2014 m. rugsėjo 30 d. Aktu ne tik pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, bet ir pažeista ieškovų pirmumo teisė lengvatine tvarka išpirkti jų namų valdoje esančius ūkinius pastatus (PBĮAIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip negaliojančiais pripažintų aktų ir sandorių rezultatas, taip pat pripažintina negaliojančia.

73.       PBĮAIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį.

74.       Pažymėtina tai, kad Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutarties ir 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto sudarymo metu PBĮAIĮ dar negaliojo (PBĮAIĮ įsigaliojo tik nuo 2015 m. sausio 1 d.). Tuo metu savivaldybės gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis santykius reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (toliau – Valstybės paramos būstui įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Valstybės paramos būstui įstatymo 12  straipsnio 2 dalies 4 punkte iš esmės buvo įtvirtinta analogiška PBĮAIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktui norma, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį. To paties straipsnio 5 dalis numatė, kad ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6 mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jie gali būti privatizuojami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami. 

75.       Pažymėtina, kad VSTVNDJĮ (2013 m. liepos 16 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. galiojusi įstatymo redakcija) 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas: 1) jį privatizuojant pagal įstatymus (pvz., pagal minėtą Valstybės paramos būstui įstatymą); 2) perduodant jį valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn; 3) kitais šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. VSTVNDJĮ 19 straipsnyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti investuojamas, perduodant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip įnašą. Minėtame straipsnyje reglamentuota savivaldybei priklausančio turto investavimo tvarka.

76.       Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmiau nurodyti viešosios nuosavybės perleidimo būdai, nekilnojamąjį turtą investuojant ir parduodant (privatizuojant) pagal Valstybės paramos būstui įstatymą, skiriasi tiek perleidimo sąlygomis, tiek ir savo tvarka. Ieškovams, kaip butų (patalpų), esančių gyvenamuosiuose namuose, savininkams, teisė pirmenybės tvarka įsigyti gyvenamųjų namų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus (jų dalis) suteikiama tik parduodant (privatizuojant) ūkio paskirties pastatus. Šiuo atveju ginčo pastatai buvo perleisti juos investuojant pagal VSTVNDJĮ 19 straipsnį, todėl ieškovams nepripažįstama pirmenybės teisė juos įsigyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovai iki ginčijamų aktų ir sandorių sudarymo būtų kreipęsi į savivaldybę dėl ginčo pastatų įsigijimo.

77.       Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai fiziniai asmenys neįrodė, jog pažeidimai, atlikti perleidžiant savivaldybės turtą Sprendimu dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutartimi, 2014 m. rugsėjo 30 d. Aktu, susiję ne tik su viešąja teise, bet ir privačiu interesu. Kaip minėta, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, be kita ko, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo. Gyventojai, nebūdami šioje byloje ginčijamų sandorių šalimis, nedalyvavę viešame šių statinių pardavimo aukcione, neprašydami pripažinti nuosavybės teisės į ginčo ūkinius pastatus, neprašydami ūkinių pastatų pripažinti priklausiniais, neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti savivaldybei perduoto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėtumo, nes tokia teisė pagal įstatymą priklauso prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms (CPK 49 straipsnis).

78.       Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovams (fiziniams asmenims) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas reikšti ieškinio reikalavimus. Išvada, kad ieškovai (fiziniai asmenys) nagrinėjamoje byloje neįrodė savo suinteresuotumo, yra pakankama atmesti ieškinį (CPK 5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

79.       Kadangi gyventojų ieškinys pirmosios instancijos teismas turėjo būti atmestas, neįrodžius jų teisinio suinteresuotumo, neteisėtos laikomos ir tos skundžiamo sprendimo dalys, kuriomis patenkinti gyventojų reikalavimai dėl Sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo, Akcijų pasirašymo sutarties, 2014 m. rugsėjo 30 d. Akto dalių pripažinimo negaliojančiomis, kaip prieštaraujančioms PBĮAIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktui, ir Pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, kaip prieštaraujančia CK 6.394 straipsnio 3 daliai (prokuroras reikalavimų šiais pagrindais nereiškė).

Dėl restitucijos taikymo ir jos būdo

80.       Pirmosios instancijose teismas nagrinėjamoje byloje nustatė pagrindą taikyti restituciją. Teismas vertino, kad MB Emtronika nėra trečiasis asmuo CK 4.96 straipsnio prasme, nes ji yra pripažinto negaliojančiu sandorio (Pirkimo–pardavimo sutarties) šalis, todėl jos atžvilgiu netaikomas sąžiningo įgijėjo institutas.

81.       Atsakovė MB Emtronika nesutinka, kad byloje egzistuoja pagrindas taikyti restituciją, nes byloje reikalavimus pareiškusių ieškovų nei su MB Emtronika, nei su UAB „Start Vilnius“ ir (ar) savivaldybe nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ginčo pastatai galėjo būti išreikalauti tik pagal vindikacijos taisykles. Be to, atsakovės vertinimu, iš jos, kaip sąžiningos įgijėjos, negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas (CK 4.96 straipsnis).

82.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintas vindikacijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m.  liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013).

83.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal prokuroro ieškinį pripažinus administracinių aktų ir sandorių dalis, kuriomis perleisti savivaldybės ginčo pastatai, negaliojančiomis, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne vindikacijos (t. y. daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) pagal CK 4.96 straipsnį, o sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos, kuriuos reglamentuoja CK 1.80 straipsnis ir CK 6.145–6.153 straipsniai, klausimas, taip siekiant atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutartį ginčo pastatai grąžinami ne kitai Pirkimo–pardavimo sutarties šaliai UAB ,,Start Vilnius“ (UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“), o Vilniaus miesto savivaldybei, nes ginčo atveju negaliojančiomis taip pat pripažintos administracinių aktų bei sandorių dalys, kurių pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė ginčo pastatus perleido UAB ,,Start Vilnius“.

84.       Nors pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nukreipiantį į vindikaciją reglamentuojančio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, sprendžiant restitucijos klausimą, ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai, trečiuoju asmeniu laikomas ne pagal ginčijamą sandorį turtą įgijęs asmuo, o asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 65 punktas; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-86-969/2019, 41 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas,  turtą prašoma išreikalauti iš negaliojančiu pripažinto sandorio (Pirkimo–pardavimo sutarties) šalies – atsakovės MB Emtronika.

85.       Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas).

86.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, susijusias su MB Emtronika nesąžiningumu, įvertinęs, jog atsakovė neatliko jokių ginčo pastatų gerinimo darbų, nenustatė aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma natūra, ir iš atsakovės MB Emtronika savivaldybei priteisė ginčo pastatus, o iš UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ MB Emtronika naudai už ginčo pastatus sumokėtą kainą – 15 200 Eur.

87.       Šiame kontekste pažymėtina, kad MB Emtronika ginčo pastatus įsigijo iš UAB ,,Start Vilnius“ ir nežinojo (bei neturėjo žinoti), kad UAB ,,Start Vilnius“ parduoda jai savivaldybės neteisėtai perleistą turtą. Klausimas dėl restitucijos taikymo, kai pagrindas ją taikyti atsiranda dėl valstybės (savivaldybės) institucijų padarytų klaidų, priklausomai nuo restitucijos objekto pobūdžio, padaryto pažeidimo, dėl kurio siekiama apriboti asmens nuosavybės teisę, pobūdžio ir reikšmingumo, restitucijos taikymu siekiamo apginti viešojo intereso pobūdžio ir reikšmingumo, klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmės, klaidos identifikavimo ir priemonių ją ištaisyti ėmimosi spartos ir kitų teisiškai reikšmingų kriterijų, gali būti sprendžiamas taip: 1) taikant restituciją natūra; 2) taikant restituciją alternatyviuoju būdu – sumokant ekvivalentą pinigais; 3) netaikant restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑86‑969/2019). Restitucijos taikymas natūra ginčo atveju suponuoja MB Emtronika subjektinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą ribojimą, todėl sprendžiant dėl restitucijos, kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, turi būti sprendžiama dėl jos teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo.

88.       Restitucijos taikymas ad hoc (šiuo atveju) atitinka pirmąją ribojimo sąlygą – yra teisėtas (įstatyme nustatytas), nes Pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia visa apimti. Negaliojančiomis pripažintos ir administracinių aktų bei sandorių dalys, kuriomis savivaldybė ginčo pastatus perleido UAB ,,Start Vilnius“.

89.       Pasisakant dėl antrosios ribojimo sąlygos, t. y. restitucijos taikymo būtinumo siekiant užtikrinti viešuosius tikslus, nurodytina, jog ginčo sandorio objektas – savivaldybės turtas. Kaip minėta, sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į savivaldybės turtą,  būtų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą. Todėl restitucijos taikymas, siekiant eliminuoti administracinių aktų ir sandorių, sudarytų pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, teisinius padarinius ir grąžinti ginčo pastatus savivaldybei, kad ši įgyvendintų nuosavybės teisę į ginčo pastatus taip, jog būtų užtikrintas įstatymo leidėjo  įvardytų tikslų, disponuojant savivaldybės turtu, įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad egzistuoja antroji nuosavybės teisės ribojimo sąlyga.     

90.       Trečiosios ribojimo sąlygos, t. y. restitucijos taikymo proporcingumo, vertinimas sietinas su patikrinimu, ar asmeniui, kurio nuosavybės teisę siekiama apriboti, neteks pernelyg didelė asmeninė našta. „Pernelyg didelė našta“ yra vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar restitucijos taikymas nereikš pernelyg didelės naštos asmeniui priskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

91.       Atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, restitucijos taikymas natūra pablogintų savivaldybės padėtį – savivaldybei ginčo pastatai nereikalingi funkcijoms vykdyti, dėl jų panaudojimo (galimai pakartotinio investavimo) reikės spręsti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad taikant restituciją natūra savivaldybė atsidurtų blogesnėje padėtyje. Be kita ko, pažymėtina, kad ginčo administracinių aktų ir sandorių dalys negaliojančiomis pripažintos dėl pačios savivaldybės veiksmų. Teismų praktikoje nurodoma, kad valstybei (savivaldybei), kurios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑86‑969/2019).

92.       Atsakovės MB Emtronika vertinimu, taikant restituciją natūra ji atsidurtų blogesnėje padėtyje. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovę vertino kaip nesąžiningą asmenį, nes turto savininkas turi teisę pasirinkti kaip disponuoti turima nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija.

93.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio šalies sąžiningumas sudarant sandorį nėra restitucijos taikymo galimybę per se (pati savaime) lemianti teisinė kategorija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016, 51 punktas).

94.       Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams dėl atsakovės MB Emtronika nesąžiningumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatyta, kad MB Emtronika ginčo žemės sklype planuoja ir (ar) planavo veiklą, susijusią ne su esančių statinių naudojimu, bet su būsimo, iš esmės kitokio, statinio statyba. Įsigyjant prastos būklės ūkinius ginčo pastatus atsakovė siekė sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu. Esant akivaizdžiam MB Emtronika siekiui valstybiniame žemės sklype vykdyti komercinę ūkinę veiklą (daugiabučio statybą), nesusijusią su turimų ūkinių pastatų eksploatavimu, yra pagrindas apriboti atsakovės lūkestį, susijusį ginčo pastatų nuosavybe.

95.       Trečia, byloje nenustatyta, kad MB Emtronika būtų atlikusi ginčo pastatų pagerinimo darbus, jog būtų naudojusi ginčo pastatus pagal paskirtį. Taip pat nenustatyta, kad pastatų būklė (ir) ar vertė iš esmės būtų pakitusi ir, jog pastatai atsakovei turėtų asmeninę, socialinę ar kitą svarbią vertę.

96.       Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu restitucijos taikymas natūra būtų negalimas.

97.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat nurodo, kad restitucija galėjo būti taikoma tik konstatavus, kad MB Emtronika neturi teisės į jokių išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jei Lietuvos apeliacinis teismas nustatytų, kad restitucija pritaikyta teisingai, atsakovės prašo pašalinti iš skundžiamo sprendimo 118 punkto motyvus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 118 punkte nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė (MB Emtronika) patyrė išlaidas dėl naujo daugiabučio namo statybos parengiamųjų projektavimo darbų, teismui pripažinus, jog atsakovė nelaikytina trečiuoju asmeniu (sąžiningu įgijėju) nelaikytina pernelyg didele našta, kadangi nurodytas išlaidas kitame procese atsakovė gali išsireikalauti iš asmenų, dėl kurių kaltų (neteisėtų) veiksmų šios išlaidos buvo patirtos.

98.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad MB Emtronika patirtų nuostolių atlyginimo gali reikalauti inicijuojant naują teisminį procesą, savaime nereiškia, kad teismas pripažino atsakovės teisę į nuostolių atlyginimą, nes tokio pobūdžio reikalavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas, todėl nėra pagrindo šalinti atitinkamus skundžiamo sprendimo motyvus.

99.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai taikė restituciją ir tinkamai nustatė jos taikymo būdą – natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas restitucijos taikymo būdas pernelyg neapsunkina nei vienos šalies, yra teisėtas, proporcingas ir būtinas.

Dėl bylos procesinės baigties

100.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinių skundų argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovų (gyventojų) teisinį suinteresuotumą ieškinio reikalavimams reikšti. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – ieškovų (gyventojų) ieškinys atmetamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino prokuroro ieškinį, tinkamai nustatė restitucijos būdą, todėl likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistu.

101.       Atsakovės MB Emtronika prašymas dėl baudos paskyrimo prokurorui atmetamas (žr. šios nutarties 54–55 punktus).

102.       Į esminius šalių argumentus atsakyta, dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

103.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

104.       Atmetus ieškovų fizinių asmenų ieškinį, jiems bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

105.       Pagal bendrąją taisyklę, atmetus ieškovų ieškinį, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovų (fizinių asmenų). Visgi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

106.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų (fizinių asmenų) nepriteisti. Nepaisant to, kad ieškovų (fizinių asmenų) ieškinys atmestas, bylos galutinis rezultatas iš esmės nepasikeitė – ginčo administracinių aktų ir sandorių dalys pripažintos negaliojančiomis, taikyta restitucija, pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, o atsakovės laikomos pralaimėjusiomis bylą šalimis. Šiuo apsektu taip pat įvertinama tai, kad gyventojai savo ieškinį dėl viešosios teisės pažeidimų grindė iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir prokuroras. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, t. y. prie bylos keletą kartų buvo prijungtos kitos bylos, pirmosios instancijos teismo sprendimai keletą kartų buvo panaikinti, grąžinant atitinkamas bylos dalis nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovų (gyventojų) ieškiniai ne kartą buvo tikslinami, kas galiausiai lėmė, jog pagal galutiniai suformuotus ieškinio reikalavimus nebeliko pagrindo pripažinti ieškovų teisinio suinteresuotumo jiems reikšti.

107.       Prokuroro patirtos bylinėjimosi išlaidos (3 600 Eur) pirmosios instancijose teisme (už ekspertizės atlikimą) priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 900 Eur.

108.       Ieškovai (fiziniai asmenys) pateikė apeliacinės instancijos teismo prašymą priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinių skundų reikalavimai dėl ieškovų (fizinių asmenų) ieškinio atmetimo patenkinti, ieškovų (fizinių asmenų) apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neatlyginamos.

109.       Kitos bylos šalys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį ir pagrįstumą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovų A. N., G. R., M. J., L. R., G. J., V. U., K. T., S. A., D. L., M. P., A. T., J. V. Z. (J. V. Z.), J. Z., I. M., J. V. N., D. R., A. P., V. D., E. M., G. D., T. V., J. C. (J. C.), V. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, mažajai bendrijai Emtronika dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, mažajai bendrijai Emtronika dėl sprendimo dalies, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinti visiškai.

Panaikinti 2014 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1‑1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.  (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perduoti uždarajai akcinei bendrove „Start Vilnius“ kaip Vilniaus miesto savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 12 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ pasirašytos uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, investuojant ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės akto Nr. A403‑51/14(2.2.6.23-FN4) dalį dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“.

Panaikinti 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3155 „Dėl leidimo UAB „Start Vilnius“ viešo konkurso būdu parduoti nekilnojamąjį turtą“ dalį dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus parduodamo objekto viešo konkurso protokolo Nr.  A27-89/15(2.14.1.8-EK5) dalį, kuria viešo konkurso laimėtoja dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijimo, skelbiama mažoji bendrija Emtronika.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, registracijos Nr. 2963, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ ir mažosios bendrijos Emtronika, dalį dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo mažajai bendrijai Emtronika.

Taikyti restituciją ir ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš mažosios bendrijos Emtronika, juridinio asmens kodas 303057671, priteisti Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, o iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vystymo kompanija“, juridinio asmens kodas 120750163, mažajai bendrija Emtronika, juridinio asmens kodas 303057671, priteisti 15 200 Eur (penkiolika tūkstančių du šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“, juridinio asmens kodas 120750163, mažosios bendrijos Emtronika, juridinio asmens kodas 303057671, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, po 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

 

Teisėjai                                   Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                            Žilvinas Terebeiza

 

 

                        Tomas Venckus