Civilinė byla Nr. 2-292-198/2012
Teisminio proceso Nr.2-55-3-00399-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
113.1;113.6.1.3;117.1;117.2;117.3;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė,
sekretoriaujant Angelei Andrikonienei
šalims nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo pripažinimo ir teisingo atlyginimo už pažeidimus priteisimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-420-592/2006 ir
n u s t a t ė:
ieškovas A. B. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 10, 13, 14, 41 straipsnių pagrindais prašo pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika pažeidė Konvencijos 6 str., 10 str., 13 str., 14 str. nagrinėjant jo, ieškovo, skundą ir ieškinį civilinėje byloje 2-420-592/2006. Prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 000 000 litų teisingą atlyginimą už jo , ieškovo, teisių pažeidimą. Sprendimo vykdymą pavesti atsakovės atstovui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi su ieškiniu ( atsakovas Lietuvos advokatūra) į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-420-592/2006 jo ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2007-06-12 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-02-08 nutartimi minėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistus. Šias aplinkybes patvirtina civilinės bylos medžiaga, 2006-10-24 sprendimas, teismo 2007-06-12 ir 208-02-08 nutartys. Nurodo, kad Lietuvos teismai ir kitos institucijos nagrinėdami ieškovo 2005-06-01 skundą ir ieškinį pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 10, 13, 14 straipsnius, todėl Lietuvos Respublika privalo sumokėti, ieškovo manymu, už jo teisių pažeidimus teisingą atlyginimą. Nurodo, kad skundas ir ieškinys nebuvo išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, lygybės sąlygomis, nepriklausomų ir nešališkų teismų. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinių bylų 2-420-592/2006 ir 2-2160-592/2006 medžiagos ir jų nagrinėjimo eiga, Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr.1-15-831/2009 medžiaga ir eiga. Todėl atsakovė Lietuvos Respublika privalo ieškovui už jo teisių pažeidimą sumokėti 250 000 litų atlyginimą. Ieškinio nagrinėjimo metu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieš jį, ieškovą, ir pažeista saviraiškos laisvė. Šias aplinkybes patvirtina Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr1-15-831/2009 ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų 2-3811-258/2011 ir 2-3812-603/20011 medžiagos ir eiga. Todėl atsakovas, ieškovo teigimu, privalo sumokėti jam 250 000 litų teisingą atlyginimą už jo teisių pažeidimą. Skundo ir ieškinio nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Šias aplinkybes patvirtina civilinių bylų 2-420-592/2006 ir 2-2160-592/2006 medžiagos ir eiga. Todėl, kaip nurodo ieškovas, Lietuvos Respublika privalo jam sumokėti 250 000 litų teisingą atlyginimą už jo teisių pažeidimą. Taip pat nurodo, kad skundo ir ieškinio nagrinėjimo metu buvo taikomi dvigubi teisingumo standartai ir jo atžvilgiu vykdoma diskriminacija. Šias aplinkybes patvirtina civilių bylų 2-420-592/2006, 2-2160-592/2006, 2-3811-258/2011, 2-3812-603/2011 medžiagos ir eiga bei baudžiamosios bylos 1-15-831/2009 medžiaga ir eiga. Todėl, ieškovo nuomone, Lietuvos Respublika privalo jam sumokėti 250 000 litų teisingą atlyginimą už jo teisių pažeidimą. Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad civilinėje byloje 2-420-592/2006 buvo išnagrinėti ieškinio (c.b.2-292-198/2012) reikalavimai, todėl nepagrįstas atsakovės atstovės teiginys, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis neva prašydamas dar kartą peržiūrėti civilinės bylos 2-420-592/2006 procesinius sprendimus. LR Konstitucinis teismas 2006-08-19 nutarime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (civilinė byla 3K-7-7/2007) dėl valstybės atsakomybės Konvencijos 6 str.1 d., CK 6.272 str. pagrindu nustatė, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiuose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Konstitucijos, tarptautinių susitarimų kontekste. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta. Nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio. Tais atvejai, kai nacionalinė teisė nereglamentuoja valstybės atsakomybės už tam tikrus pažeidimus, valstybės atsakomybę teismas nustato vadovaudamasis tarptautinėmis sutartimis kaip nacionalinės sistemos dalimi pagal Konstitucijos 138 str. 3 d. Ieškovo nuomone atsakovės atstovo teiginiai dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui yra nepagrįsti, atsakovo atstovas negali nurodyti teismui kokius ieškovo prašomus įrodymus išreikalauti, o kokių neišreikalauti, nes taip suvaržoma ne tik ieškovo teisė į įrodinėjimą (CPK 178 str.), bet suvaržoma teisė laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis bei šalių lygiateisiškumas. Ieškovui nesuprantami atsakovės atstovo argumentai, nurodyti atsiliepime į ieškinį, kai nurodoma, kad bylų medžiagos ir eiga negali būti vertinami kaip įrodymai ir tuo pačiu prašoma neišreikalauti ieškovo nurodytų bylų teigiant, kad nėra galimybės dėl įrodymų nebuvimo tinkamai atsikirsti į ieškinį.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys nepagrįstas ir prašo jo netenkinti. Ieškovas prašo pripažinti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai nagrinėjant civilinę bylą 2-420-592/2006 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Teismo ar teisėjo kaltė turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas Civilinio proceso kodekso numatyta specialia instancine tvarka. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia nei instancine tvarka pažeistų Konstitucijos 109 str. įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Todėl viena iš būtinų sąlygų, kaip nurodo atsakovės atstovas, tenkinti ieškinį, pareikštą dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka. Nei viename teismo procesiniame dokumente ( Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-24 sprendime, Vilniaus apygardos teismo 2007-06-12 nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartyje) nėra nurodyti neteisėti teismo veiksmai, sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas visiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis dar kartą prašydamas peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus, ko nenumato Civilinio proceso kodeksas. Ieškovo ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio nustatytų reikalavimų. Ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų neteisėtus teismo veiksmams, nagrinėjant civilinę bylą 2-420-592/2006. Iš esmės ieškovas įrodinėjimo pareigą perkelia teismui, o atsakovas neturi galimybės tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus. Atsakovės atstovas triplike nurodė, kad atsakovė neginčija ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas, bet nurodo, kad ši teisė turi būti realizuojama nepiktnaudžiaujant CPK suteiktomis teisėmis. Išnagrinėjęs skundą tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas gali konstatuoti, kad skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Ieškovas ieškinyje remiasi įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, kuriuose nėra konstatuoti teismo neteisėti veiksmai, kaltė. Ieškovas neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o subjektyviai vertina bylos nagrinėjimo eigą, nepateikdamas įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis jis remiasi. Ieškovas nenurodė kokiais konkrečiais įrodymais iš prašomų pareikalauti bylų remsis ir kokias aplinkybes pagrįs įrodymai iš minėtų bylų. Tik nurodžius kokie įrodymai reikalingi, galima spręsti klausimą apie reikalingumą išreikalauti bylas. Nurodo, kad ieškovas visas prašomas pareikalauti bylas vedė pats, todėl reikalingi įrodymai turi būti pas jį. Mano, kad ieškovo įrodinėjimas buvus jo nurodytoms aplinkybėms bylos eiga yra teisiškai nepagrįstas.
Ieškinys atmestinas. (CPK 178 str., 185 str.).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą 2-420-592/2006 pagal A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl teisių pažeidimo 2006 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo A. B. ieškinį atmetė (b.l.5-6). Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka 2007m.birželio 12 d. išnagrinėjęs civilinę bylą ( 2A-428/2007) pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006m spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (b.l.7-8). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą ( 3K-3-97/2008) pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006m.spalio 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A. B. ieškinį Lietuvos advokatūrai dėl teisių pažeidimo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006m. spalio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. birželio 12 d. nutartį paliko nepakeistus (b.l.7-11).
Ieškovas ieškinyje teigia, kad Lietuvos teismai ir kitos institucijos nagrinėdami jo ieškinį ir skundą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6,10,13,14 straipsnius, nurodydamas, kad skundas ir ieškinys nebuvo išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, lygybės sąlygomis, nepriklausomų ir nešališkų teismų, ieškinio nagrinėjimo metu prieš jį, ieškovą, buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, pažeista saviraiškos laisvė, skundo ir ieškinio nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą, buvo taikomi dvigubo teisingumo standartai ir jo atžvilgiu vykdoma diskriminacija. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas nenurodo ir nepateikia įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovo nurodymas, kad ieškinį grindžia civilinių bylų 2-420-592/2006, 2-2160-592/2006 ,2-3811-258/2011, 2-3812-603/2011 bei baudžiamosios bylos 1-15-831/2009 eiga ir medžiaga yra abstraktaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstas (CPK 177 str.2 d). Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, procesinėmis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais nesinaudojo (CPK 42 str.), todėl ieškovo nurodymas remtis minėtų „ civilinių bylų bei baudžiamosios bylos eiga ir medžiaga “ iš esmės vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str.1 d., 2 d.). Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl savo asmeninių interesų, todėl teismui nėra pareigos rinkti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad civilinę bylą 2-420-592/2006 pirmąja, apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjo šališkas teismas, nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad byla išnagrinėta per neproporcingai ilgą laiką, pažeidžiant lygybės principą. Nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija, taikomi, kaip nurodo ieškovas, „dvigubo teisingumo“ standartai (CPK 177 str.1 d., 178 str.). Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo teises pažeidė ne tik Lietuvos teismai, nagrinėdami civilinę bylą 2-420-592/2006, bet ir kitos institucijos. Kokios institucijos ir kokiais veiksmais pažeidė ieškovo teises nenurodyta. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantys į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą (Teismų praktika Nr.14, psl.154).
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė asmens teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, 2 dalyje numatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Vienas iš įstatymų, įtvirtinančių teisę į žalos atlyginimą, yra Civilinis kodeksas. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 2 dalyje. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.1 d.). Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teismo veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia nei instancine tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Nei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-24 sprendimu civilinėje byloje 2-240-592/2006, nei Vilniaus apygardos teismo 2007-06-12 nutartyje ( civilinės bylos Nr.2A-428/2007), nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartyje ( civilinės bylos Nr.3K-3-97/2008) nėra konstatuoti neteisėti teismo veiksmai, kaltė. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 str.), todėl ieškinys kaip nepagrįstas atmetamas. Iš ieškovo LR CPK 88 str. 3 p., 92 str. pagrindais priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 50,83 Lt (b.l.1).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu
n u s p r e n d ž i a:
A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo pripažinimo ir teisingo atlyginimo už pažeidimus priteisimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-420-592/2006 atmesti.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50,83 Lt (penkiasdešimt litų 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Birutė Jonaitienė