Civilinė byla Nr. e2-1188-773/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00750-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 10.8; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,
sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,
nedalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ atstovui advokato padėjėjui E. B.,
atsakovams R. L., R. B. ir jų atstovei advokatei J. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ ieškinį atsakovams R. L., R. B. dėl juridinio asmens dalyvių ir įmonės vadovo atsakomybės, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ELT valdymas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Statra“.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Elektrotinklas“ (toliau – Ieškovė) patikslintu ieškiniu (3 t., e. b. l. 97–115) prašo solidariai priteisti iš atsakovų R. L. ir R. B. 289 211 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas R. L. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui R. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui (patalpai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei R. B. priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui (patalpai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. priklausančiam kilnojamam turtui: 1) 10 571 vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ (toliau – UAB „Statra“) akcijų; 2) 100 vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ (toliau – UAB „ELT valdymas“) akcijų.
Ieškovė nurodė, kad šioje civilinėje byloje remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje patvirtintomis aplinkybėmis (civilinė byla Nr. 2A-79-464/2016) bei minėtoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kurie dėl proceso ekonomiškumo pakartotinai nepridedami. Ieškovė paaiškino, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo patenkintas ieškovės ieškininis reikalavimas atsakovams UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovais buvo patraukti R. L. ir R. B., tačiau jų atžvilgiu ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, nes byloje buvo surinkta nepakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovai būtų nepagrįstai praturtėję. Tai, kad nepagrįstas praturtėjimas minėtoje byloje buvo priteistas iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, neeliminuoja atsakovų civilinės atsakomybės dėl atliktų neteisėtų veiksmų ir pareigos asmeniškai atlyginti padarytą žalą, kuri pasireiškė ieškovės turto (piniginių lėšų) netekimu. Ieškovė nurodė, jog tiek UAB „ELT valdymas“, tiek UAB „Statra“ neatlygino jai minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistos žalos, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „ELT valdymas“ yra bankrutuojanti įmonė, UAB „Statra“ tokia taps artimiausiu metu, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovės patirtos žalos šios įmonės neatlygins. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės steigėjas bei savininkas, vienintelis akcininkas atsakovas R. L., veikdamas su bendrovės darbuotoja atsakove R. B., visą ieškovės verslą iškėlė į naujai įsteigtą UAB „ELT valdymas“ ir įsigytą UAB „Statra“. Konkuruojančio verslo subjekto UAB „ELT valdymas“ įsteigimas ieškovės patalpose, perėjimas dirbti į šį subjektą, dalies darbuotojų įdarbinimas, naudojimasis ieškovės resursais bei turima informacija apie klientus, taip pat dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimas į dar vieną konkuruojantį subjektą UAB „Statra“, dėl ko ši nedelsiant po įsteigimo / valdymo perėmimo gavo itin didelį pelną, suponuoja išvadą, jog minėti atsakovų veiksmai nulėmė nuostolingą ieškovės veiklą bei patirtą žalą. Minėtose įmonėse sukaupus pakankamai piniginių lėšų, buvo išpirktas visas likvidus ieškovės turėtas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o visos skolos ir kiti įsipareigojimai palikta ieškovei.
Ieškovė atsakovo R. L. atliktus nesąžiningus veiksmus grindžia fiduciarinių pareigų ieškovės atžvilgiu pažeidimu, nes atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, veikė pažeisdamas sąžiningumo ir protingumo kriterijus, buvo nelojalus juridiniam asmeniui, taip neišvengdamas interesų konflikto. Kaip neteisėtus R. L. veiksmus ieškovė nurodo jo iniciatyva įvykdytą ieškovės veiklos perkėlimą į konkuruojančius ūkio subjektus UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Tokį R. L. vadovavimą įmonei ieškovė apibūdina kaip neatsakingą ir nesąžiningą, nesilaikant verslo praktikos principų, nes atsakovas nesiekė gelbėti į sunkią finansinę padėtį patekusios įmonės, priešingai – atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų visumą, kuri lėmė UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita. Ieškovės teigimu, jei ne atsakovo R. L. aktyvūs anksčiau išvardinti nesąžiningi veiksmai, ji nebūtų patyrusi žalos dėl nesąžiningos konkurencijos, t. y. tos pajamos ir pelnas, kuriais generavo UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, būtų likę pas ieškovę. Ieškovė šių faktinių aplinkybių buvimą laiko pakankamu pagrindu konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo R. L. atliktų neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių.
Ieškovė teigia, kad atsakovė R. B., dalyvaudama ieškovės verslo perkėlime į konkuruojančius ūkio subjektus UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, pasinaudodama turima informacija, perviliodama ieškovės klientus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala. Ieškovė teigia, kad atsakovai R. L. ir R. B. ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti solidariai, nes nesąžiningų tikslų atsakovai siekė kartu, abu atsakovai iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo ir negalima nustatyti, kuri žalos ieškovei dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, nes nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokius konkrečius nesąžiningos konkurencijos veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų. Taip pat negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį.
Ieškovė savo prašymą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų nekilnojamajam turtui ir priverstinį įkeitimą kilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms grindžia tuo, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka ir įkeitimas UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ turto atžvilgiu. Ieškovė pažymi, kad priverstinė hipoteka ir įkeitimas minėtų juridinių asmenų atžvilgiu buvo nustatytas siekiant užtikrinti priteistos žalos išieškojimą iš šių juridinių asmenų. Todėl, ieškovės manymu, egzistuoja teisinis pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką ir įkeitimą atsakovų R. L. bei R. B. atžvilgiu. Ieškovė teigia, jog egzistuoja dvi būtinosios sąlygos taikyti priverstinę hipoteką bei įkeitimą. Pirmoji sąlyga siejama su tuo, jog teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovų, egzistuos teismo sprendimas dėl pinigų išieškojimo, kas ieškovės yra įvardijama kaip būtinoji sąlyga priverstinei hipotekai ir įkeitimui nustatyti. Kaip antrąją būtinąją sąlygą ieškovė įvardina tai, jog teismui turi būti pateiktas kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo. Ieškovė yra pateikusi teismui reikalavimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu, kuris yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.
Atsakovai R. L. ir R. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog šioje proceso stadijoje ieškinio tikslinimas nebegalimas, nes taip yra pažeidžiamos procesinės teisės. Atsiliepime nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nurodęs, jog negali būti grąžinami ir, atitinkamai, pirmojoje instancijoje iš naujo, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmojoje instancijoje, tikslinami ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Atsiliepime į ieškinį nurodoma, jog ieškovė patikslindama ieškinį pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko pakeitimas laikomas naujo ieškinio pateikimu, todėl toks ieškinio tikslinimas negali būti priimamas ir nagrinėjamas toje pačioje byloje. Tokiu atveju ieškovė turi teisę reikšti naują ieškinį atskirame procese.
Atsakovai ginčija atsakomybę, kilusią dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nes atsakomybė už nesąžiningą konkurenciją galima tik ūkio subjektams, o jais atsakovai nėra. Atsakovai pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi yra konstatuota, jog ieškovės vadinama anksčiau paminėta prejudicinė byla nėra prejudicinė šios bylos ir reikalavimų prieš R. L. ir R. B. prasme. Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti į pirmąją instanciją konstatavo, kad ieškovė įrodinėja atsakovų prievolę atlyginti žalą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėta veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė), todėl visas šias sąlygas ieškovė ir privalo įrodinėti, tačiau patikslintu ieškiniu ieškovė šių aplinkybių neįrodinėja ir savo reikalavimą grindžia prejudicinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė neatsižvelgia į tai, jog minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje teismas nurodė, jog vien prejudicinės bylos aplinkybės nesąlygoja atsakovų atsakomybės, o turi būti atskirai įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovai pažymi, kad ieškovė neįrodo civilinės atsakomybės sąlygų.
Visų pirma, ieškovė neįrodo neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovės patirti 289 211 Eur nuostolių, kurie pasireiškė UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ praturtėjimu, negali būti priežastimi taikyti atsakovams civilinę atsakomybę dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nes kaip ir minėta, atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kadangi jie nėra ūkio subjektai.
Visų antra ieškovė neįrodinėja, jog atsakovai parduodami įmonės turtą sandorius atliko ne rinkos kainomis. Pažymėtina, kad pardavus turtą, sumos pateko pas ieškovę ir iš šių pinigų buvo atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi. Ieškovė neįrodinėja, jog minėto turto pardavimas būtų sutrikdęs įmonės veiklą ir privedęs ją prie bankroto. Taip pat ieškovė aiškiai neapibrėžia, kokias pretenzijas reiškia atsakovui R. L. – ar dėl nesąžiningos konkurencijos, ar dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, ar abiejų.
Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodoma, jog ieškovė neįrodo nei žalos, nei priežastinio ryšio. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad negavo priteistos sumos iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Tam, kad atsakomybė kiltų atsakovams, ieškovė turi įrodyti, kad priteistos sumos iš minėtų įmonių ji negavo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tačiau šios aplinkybės neįrodinėja. Taip pat atsakovai pažymi, jog ieškovės prašoma iš atsakovų priteisti ne ieškovės negautas pajamas ir ne atsakovų gautą naudą, tačiau UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, kurios šioje byloje yra įtrauktos trečiaisiais asmenimis, gautą naudą. Ieškovė neįrodo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ negali atsiskaityti su ieškove, taip pat neįrodinėja priežastinio ryšio, kad šios įmonės su ieškove negali atsiskaityti būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl neįrodytas priežastinis ryšys tarp žalos ieškovei ir atsakovų veiksmų.
Atsakovai atsikirsdami į ieškinį dėl priverstinės hipotekos taikymo nurodė, kad ieškovė neįrodo visų būtinų priverstinės hipotekos sąlygų. Priverstinė hipoteka gali būti taikoma tik esant išskirtinėms aplinkybėms, nes tokiu atveju kreditoriui yra suteikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius. Atsakovai nurodo, jog nėra pagrindo taikyti priverstinę hipoteką, nes nei atsakovų nesąžiningumas, jei toks ir būtų konstatuotas, nei neteisėtų veiksmų atlikimo faktas ar tai, kad pritaikius hipoteką jos neužtektų visam reikalavimui padengti, nesuteikia kreditoriui prioriteto prieš kitus kreditorius. Ieškovė neįrodo, kodėl jai turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus atsakovų kreditorius.
Ieškovė papildomai į bylą pateikė 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. rašytinius paaiškinimus. Ieškovė nurodė, jog patikslintas ieškinys pateiktas vykdant Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kuriame nurodė tik papildomas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pateikė papildomų teisinių argumentų dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovų teiginiu, jog nesąžiningos konkurencijos veiksmus gali atlikti tik ūkio subjektas. Ieškovės nuomone, nesąžiningos konkurencijos veiksmus gali atlikti tik konkretus fizinis asmuo, veikdamas konkretaus ūkio subjekto vardu. Ieškovė taip pat nurodo, jog tam, kad šioje byloje iš atsakovų būtų priteistas žalos atlyginimas, neturi būti įrodoma, kad atsakovai iš savo neteisėtų veiksmų gavo konkrečią turtinę naudą. Ieškovės teigimu, žalos atlyginimas šioje byloje iš atsakovų gali būti priteisiamas, jeigu nustatoma, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė neteko turto, patyrė turtinių praradimų ir pan. Remdamasi 2018 m. balandžio 30 d. protokoline teismo nutartimi ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 21 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė atsakovų R. L. ir R. B. sąsajas su ieškove UAB „Elektrotinklas“ bei trečiaisiais asmenimis UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, pažymėdama, kada ir kuris atsakovas dirbo, buvo valdymo organas ar akcininkas šių trijų paminėtų juridinių asmenų, taip pat ieškovė pateikė prarastų pajamų ir pelno perviliojus ieškovės klientus apskaičiavimus. Pateiktoje informacijoje atsispindi 2010–2013 metų laikotarpio UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ pardavimo pajamos ir savikaina, veiklos sąnaudos bei grynasis pelnas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Teismas konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi nustatytos aplinkybės nėra laikytinos prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme dėl bylose įrodinėtinų aplinkybių skirtingumo. Teisėjų kolegija nurodė, kad tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje buvo pažymėta, kad ieškinio atmetimas atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo ir pan.), nereiškia ieškovės teisės pareikšti teisme ieškinį, kuris iš esmės grindžiamas tik minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nors įrodinėtinų juridinių faktų sudėtis nepagrįsto praturtėjimo ir reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu iš esmės skiriasi. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, jų atsakomybės sąlygų savarankiškai nenustatinėjo, o tik nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinio faktinis pagrindas ir teisių gynybos būdas turi būti sukonkretintas tam, kad būtų tinkamai užtikrinta atsakovų teisė gintis nuo jiems pareikšto ieškinio. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovės turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi pasiūlė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iki 2017 m. spalio 23 d. pateikti patikslintą ieškinį, o atsakovams ir tretiesiems asmenims pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovė turi nurodyti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtą atsakovų veiką (veiksmus, neveikimą), žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, atsakovų kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Teismas konstatuoja, kad ieškovė 2017 m. spalio 23 d. patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovų R. L. ir R. B. civilinė atsakomybė kyla dėl to, kad jie įsteigė su ieškove konkuruojančius verslo subjektus UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, perėjo į juos dirbti, įdarbino dalį darbuotojų, naudojosi ieškovės resursais ir turima informacija apie klientus, taip pat perkėlė dalį veiklos ir darbo išteklių į UAB „Statra“, dėl ko ši bendrovė nedelsiant po įsteigimo gavo didelį pelną, o ieškovo veikla buvo nuostolinga, ir taip padarė 289 211 Eur žalos.
Ieškovė nurodė, kad atsakovo R. L. neteisėti veiksmai pasireiškė nesąžiningos konkurencijos veiksmais pažeidžiant fiduciarines pareigas, nes būtent jo iniciatyva ieškovės veikla (verslas) buvo perkeltas pas konkuruojančius ūkio subjektus – UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, neatsakingai ir nesąžiningai vadovavo ieškovės veiklai, nesiekė gelbėti įmonės, priešingai, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, lėmusius UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur ir UAB „Statra“ 100 804 Eur nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, nepatvirtino komercinių paslapčių sąrašo (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 3 dalis), o perviliodamas klientus, naudodamasis turtu nebuvo sąžiningas, lojalus ir rūpestingas, elgėsi aiškiai suprasdamas, kad ieškovei sukelia nuostolius, veda nemokumo link.
Ieškovė nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį nei UAB „ELT valdymas“, nei UAB „Statra“ neatlygino jokios dalies žalos, todėl žalą turi atlyginti neteisėtus veiksmus atlikę R. L. ir R. B.. Ieškovė pažymėjo, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo R. L. neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja, nes kartu su R. B. padarė viską, kad ieškovė prarastų pozicijas rinkoje, atsirastų dirbtinų konkurentų, per R. B. įsteigė UAB „ELT valdymas“, įsigijo kontrolinį UAB „Statra“ akcijų paketą, vėliau į šias įmones perkėlė visą ieškovės verslą, piniginius srautus ir užsakymus nukreipė į konkuruojančias bendroves, naudojosi ieškovės darbuotojais ir telefono numeriais. Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad jeigu ne atsakovo R. L. nesąžiningi veiksmai, ieškovė nebūtų patyrusi žalos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, t. y. pajamos ir pelnas būtų pasilikęs pas ieškovę.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė R. B. atlikdama nesąžiningos konkurencijos veiksmus pažeidė pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos ieškovei. Atsakovė pas ieškovę dirbo nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d., todėl jai, kaip darbuotojai ir kaip atsakovo sugyventinei, buvo žinoma visa informacija, susijusi su ieškovės veikla ir klientais. Atsakovė R. B. atliko neteisėtus veiksmus, nes įsteigus konkuruojančią bendrovę perkėlė visus pagrindinius ieškovės klientus, perviliojo darbuotojus į UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, o būdama verslininkė aiškiai suprato, kad tokiais veiksmais ieškovei bus sukelta žala, ir kaip UAB „ELT valdymas“ vienintelė akcininkė ir UAB „Statra“ valdybos pirmininkė planingai to siekė, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Ieškovė pažymėjo, kad tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes jei atsakovė jų nebūtų atlikusi, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė, nes nesąžiningų tikslų jie siekė kartu, ieškovė žalą patyrė dėl abiejų atsakovų veiksmų sąveikos, negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, nes negalima nustatyti, kuris iš atsakovų kuriuos konkrečiai veiksmus atliko ir negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė teigė, kad teismui nusprendus ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu tenkinti, tuo pačiu turėtų būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo teismo sprendimu, nes egzistuos teismo sprendimas dėl pinigų išieškojimo, t. y. būtinoji sąlyga hipotekai (įkeitimui) nustatyti, ieškovė (kreditorė) prašo ją taikyti (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Priverstinės hipotekos nustatymas atsakovo R. L. butui, kurio vertė 41 126,04 Eur, ir atsakovės R. B. butui, kurio vertė 18 738,42 Eur, UAB „Statra“ 10 571 akcijų, kurių vertė 30 615,73 Eur, ir UAB „ELT valdymas“ 100 vnt. akcijų, kurių vertė 2896,20 Eur, iš viso 92 926,39 Eur turtui, nesuvaržys atsakovų teisių ir interesų labiau, negu yra būtina ieškovo turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, nes ji nebus didesnė, nei yra priteistas žalos atlyginimas.
Teismas pažymi, kad kaip nurodyta šioje civilinėje byloje, priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties 19 pastraipoje, tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta atsakovų veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinį ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, atsakovų kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Dėl atsakovo R. L. ir atsakovės R. B. civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo
Teismas, tirdamas neteisėtas atsakovų R. L. ir atsakovės R. B. veikas (veiksmus, neveikimą), įvertina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovai įsteigė su ieškove konkuruojančius verslo subjektus trečiuosius asmenis UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, perėjo į juos dirbti, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus pažeisdami fiduciarines pareigas, nes jų iniciatyva ieškovės veikla (verslas) buvo perkeltas pas konkuruojančius ūkio subjektus; atsakovai pas trečiuosius asmenis įdarbino dalį ieškovės darbuotojų; atsakovai naudojosi ieškovės resursais ir turima informacija apie klientus; atsakovai perkėlė dalį veiklos ir darbo išteklių į UAB „Statra“, dėl ko ši bendrovė netrukus po įsteigimo gavo didelį pelną, o ieškovės veikla buvo nuostolinga.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nustatytų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad UAB „Elektrotinklas“ buvo įsteigta 2004 m. vasario 13 d. Ieškovės steigėjas bei savininkas (vienintelis akcininkas) – R. L., kuris laikotarpiais nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. ir nuo 2011 m. liepos 29 d. iki įmonei buvo iškelta bankroto byla ėjo šios bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas. Įmonės buveinė (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės UAB „Elektrotinklas“ veikla – elektrotechniniai projektavimo ir montavimo darbai (apsauginės-priešgaisrinės signalizacijos, kompiuterinių – telefoninių tinklų, video sistemų, praėjimo sistemų, gaisro gesinimo sistemų, lauko ryšių, vidaus ir lauko elektrotechninių tinklų projektavimas ir montavimas) ir medienos pervežimo paslaugos. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi restruktūrizavimo byla nutraukta ir 2013 m. birželio 10 d. teismo nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Atsakovė R. B. bendrovėje oficialiai dirbo nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 1, b. l. 98, 103-193 ).
Teismas įvertina prie šios civilinės bylos prijungtoje susijusioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo UAB „ELT valdymas“ įregistruotas 2009 m. spalio 30 d.; įmonės steigėja – UAB „Elektrotinklas“ darbuotoja atsakovė R. B.; akcininkai – atsakovas R. L. ir R. B.; vadovas (direktorius) nuo įmonės įsteigimo iki 2012 m. birželio 18 d. – UAB „Elektrotinklas“ darbuotojas A. Ž., nuo 2012 m. birželio 18 d. – atsakovė R. B., nuo 2014 m. sausio 17 d. – atsakovas R. L.. Įmonės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); pagrindinė įmonės veikla yra analogiška ieškovės UAB „Elektrotinklas“ ūkinei veiklai (UAB „ELT valdymas“ aiškinamieji raštai prie 2010, 2011, 2012, 2013 metų balansų, Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 1, b. l. 27–30, 39–42, 51–52, 56–57, 102; UAB „ELT valdymas“ 2009 m. spalio 28 d. steigimo aktas t. 2, b. l. 13–19).
Teismas nustatė ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad atsakovė UAB „Statra“ savo veiklą pradėjo 1992 metais, iki 2010 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 2 darbuotojai, bendrovė ilgalaikio materialaus turto neturėjo. 2010 m. pradžioje atsakovas R. L. įsigijo UAB „Statra“ kontrolinį (10 571 vnt.) akcijų paketą, sudarantį 79,23 proc. visų UAB „Statra“ akcijų skaičiaus, vėliau UAB „Statra“ akcijas R. L. perleido savo dukrai S. L., kuri šias akcijas perleido atsakovui UAB „ELT valdymas“, o pastarasis – atsakovei R. B. Atsakovas R. L. buvo UAB „Statra“ valdybos narys, o įmonės vadovo pareigas nuo 2011 m. liepos 29 d., t. y. iš karto po atleidimo iš UAB „Elektrotinklas“, pradėjo eiti buvęs ieškovo darbuotojas A. J.. Įmonės paskutinė registracijos vieta sutampa su ieškovės buveinės vieta (duomenys neskelbtini), o pagrindinės veiklos pobūdis iš esmės tapatus ieškovės ūkinei veiklai – specializuotos statybos veikla (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 1, b. l. 58–77, 80–81, 84–85, 88–89, 92–93, 99–101).
Teismas, tirdamas, ar atsakovai R. L. ir R. B. atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus pažeidžiant fiduciarines pareigas, įvertina įrodymus ir faktines aplinkybes, ar atsakovo veiksmais ieškovės veikla (verslas) buvo perkeltas pas konkuruojančius ūkio subjektus trečiuosius asmenis, įdarbinant dalį ieškovės darbuotojų, naudojantis ieškovės resursais ir turima informacija apie klientus.
Dėl klientų perkėlimo
Teismas nustatė ir dėl to nėra ginčo, kad atsakovų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ pagrindinė veikla iš esmės yra tapati ieškovės ūkinei veiklai. Pažymėtina, kad tiek UAB „ELT valdymas“, tiek ir UAB „Statra“ aktyvią ūkinę veiklą pradėjo tik po atsakovų R. L. ir R. B. veiksmų, kurie tiesiogiai ir per susijusius asmenis (A. Ž., A. J.) vadovavo šių juridinių asmenų veiklai ir konkuravo su ieškove. Tai patvirtina esantys įrodymai (BUAB „Elektrotinklas“ bankroto administratorės N. M. 2015 m. sausio 5 d. rašytiniai paaiškinimai ir pateikti duomenys apie prarastas pajamas dėl klientų perviliojimo (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 6, b. l. 58–194), iš kurių matyti, kad ieškovei pradėjus restruktūrizavimo procesą į UAB „ELT valdymas“ buvo perkelta 17 klientų, su kuriais iki tol dirbo ieškovė, t. y. UAB „Leimesta“; UAB „Vita Baltic International“; UAB „Jonsta“; UAB „SVK“; UAB „Utenos Medea NT“; UAB „Juodeliai“; UAB „GKF“; UAB „Bangenė“; UAB „Eremas“; UAB „Ąžuolas“; UAB „Tremex“; AB „Grigiškės“; UAB „Swedspan girių bizonas“; UAB „Baltwood“; UAB „S. E. OYJ“; UAB „Timber logistic“; UAB „Rimvisa“. Teismo taip pat nustatyta, kad atsakovui R. L. įsigijus UAB „Statra“ kontrolinį akcijų paketą (79,23 proc. akcijų) ir į vadovo pareigas paskyrus A. J., į UAB „Statra“ buvo perkelta 19 klientų, su kuriais iki tol dirbo ieškovė, t. y. UAB „EG statyba“; UAB „Fucus statyba“; UAB „Dzūkijos statyba“; UAB „Vita Baltic International“; UAB „Alkor“; UAB „SVK“; UAB „Inarsta“; UAB „Ekstra statyba“; UAB „Parama“; UAB „Leimesta“; UAB „Alkesta“; UAB „Rimvisa“; UAB „Saugos sprendimai“; UAB „BEE-COM“; UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras Aqua“; UAB „Druskininkų vandentiekis“; VšĮ Druskininkų ligoninė; VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė; Alytaus rajono savivaldybės administracija.
Dėl darbuotojų perviliojimo ir finansinių srautų-pelno pokyčių UAB „Elektrotinklas“, UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“
Teismo iš minėtoje civilinėje byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad įsteigus UAB „ELT valdymas“ šioje bendrovėje pradėjo dirbti ieškovės darbuotojai A. Ž., E. L., M. M., N. Š. bei atsakovė R. B.. Atsakovui R. L. pradėjus valdyti UAB „Statra“, šioje bendrovėje įsidarbino ieškovės darbuotojai N. Š., R. P., L. L., S. Z. ir S. L. (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 3, b. l. 53–59).
Teismas iš pateiktų UAB „ELT valdymas“ finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „ELT valdymas“ pradėjusi savo veiklą nuo 2009 m. spalio 30 d. neturėjo jokio turto, išskyrus 10 000 Lt vertės įrankius ir įrenginius, turėjo tik vieną darbuotoją, tačiau 2010 metais gavo 210 620 Lt grynojo pelno, jos pardavimo pajamos siekė 775 822 Lt, o 2011 metais įmonėje dirbant tik trims darbuotojams, pardavimo pajamos išaugo net iki 1 867 336 Lt, o grynasis pelnas sudarė 88 199 Lt. 2012 metais bendrovės pardavimo pajamos faktiškai nesumažėjo, o grynasis pelnas išaugo iki 215 843 Lt (nors įmonėje dirbo tik 4 darbuotojai). 2013 metais UAB „ELT valdymas“ valdymas pardavimo pajamas sudarė 1 280 515 Lt, o grynasis pelnas išaugo iki 271 782 Lt (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 1, b. l. 27–57).
Teismas iš pateiktų UAB „ELT valdymas“ finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Statra“ pajamos, jos kontrolinį akcijų paketą įsigijus apeliantui R. L., žymiai išaugo: jau 2011 metais, lyginant su 2010 metais, pajamos išaugo daugiau nei 22 kartus ir sudarė 958 488 Lt, o grynasis pelnas – 127 292 Lt, darbuotojų skaičius išaugo nuo dviejų iki aštuonių. 2012 metais UAB „Statra“ bendrosios pajamos išaugo iki 2 556 580 Lt, o grynasis pelnas sudarė 156 950 Lt, įmonėje jau dirbo 12 darbuotojų. 2013 metais bendrovės bendrosios pajamos išaugo net iki 4 940 846 Lt, o grynasis pelnas sudarė 88 831 Lt (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 1, b. l. 58–93). Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Elektrotinklas“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad ūkinės veiklos rezultatai ginčo laikotarpiu žymiai blogėjo: bendrosios pajamos, lyginant 2009–2012 metus, sumažėjo nuo 2 357 050 Lt iki 640 945 Lt, o nuostoliai nuo 922 522 Lt (2010 m.) išaugo iki 1 479 148 Lt (2012 m.) (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 1, b. l. 105–126).
Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus įrodymus, atsižvelgia į susijusioje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį, civilinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pagal atsakovų R. L., UAB „ETL valdymas“, RUAB „Statra“ ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015, kurioje išvardintų kiekvieno iš ūkio subjektų veiklos pelningumo bei nuostolių kontekste teisėjų kolegija padarė išvadas, kad šiuos pokyčius didžia dalimi lėmė kryptingi ir nesąžiningi konkurencijos veiksmai, prasidėję dar iki restruktūrizavimo proceso ieškovei iniciavimo proceso, naudojimasis šiuo metu jau bankrutuojančios ieškovės materialiniais ir žmogiškaisiais resursais bei ištekliais, jos veikloje sukaupta komercine ir praktine pažangiąja patirtimi, darbuotojų žiniomis bei įgūdžiais, iš dalies – ir gamybine komercine paslaptimi (know-how). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovės klientų, kuriems ši teikė paslaugas ir iš šios veiklos generavo pajamas, perviliojimo į konkuruojančius subjektus fakto apeliantai neginčija. Aplinkybėms dėl nesąžiningai konkuruojančių subjektų bendradarbiavimo su jos buvusiais klientais pagrįsti ieškovė teikė sutartis (dėl dalies klientų), taip pat sudarytus tokių klientų sąrašus (t. 6, b. l. 59–69), apeliantų atsiskaitomųjų banko sąskaitų ir kasos knygų išrašus, leidžiančius nustatyti, kad šioms įmonėms apeliantės pervedinėjo pinigus (t. 6, b. l. 75–t. 10, b. l. 63). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadas, kad kryptingas apeliantų veikimas, teikiant paslaugas ieškovės klientams, vertintinas kaip perviliojimo faktas, savaime nepaneigiantis apeliantų veiksmų neteisėtumo. Vertindama nesąžiningo konkuravimo aplinkybes teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstas prielaidas, jog UAB „Statra“ nebuvo tiesiogiai su ieškove UAB „Elektrotinklas“ konkuruojanti įmonė. Priešingai – šių dviejų įmonių viešai internetinėje erdvėje skelbiami įmonių veiklos aprašymai (o taip pat ir kontaktiniai ryšio duomenys) identiškai sutampa (t. 1, b. l. 98–101). Šios įmonės taip pat identiškai deklaravo savo pagrindinės veiklos sritis, t. y. pastatų ir statinių įrengimas, elektrotechniniai projektavimo, montavimo darbai, vietiniai ir tarptautiniai krovinių pervežimai, ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, kad ieškovė UAB „Elektrotinklas“ ir atsakovės UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ buvo iš esmės konkuruojantys verslo subjektai, o buvusių ieškovės dalyvių ir valdymo organų atsakovų R. L. bei darbuotojos R. B. konkuruojančio verslo subjekto UAB „ELT valdymas“ įsteigimas ieškovės patalpose, perėjimas dirbti į šį subjektą, o taip pat dalies darbuotojų įdarbinimas, naudojimasis ieškovės resursais, turima informacija apie klientus, o taip pat dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimas į dar vieną konkuruojantį subjektą – UAB „Statra“, dėl ko ši netrukus po įsteigimo / valdymo perėmimo gavo itin didelį pelną, o ieškovės veikla buvo nuostolinga, šiuo konkrečiu atveju leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti apeliantų veiksmai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybės, jog UAB „Elektrotinklas“ bendrovėje nebuvo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, šiuo konkrečiu atveju nepriskyrė prie eliminuojančių atsakomybę už nesąžiningą konkurenciją aplinkybių. Sprendžiant, ar buvo nesąžiningai pasinaudota UAB „Elektrotinklas“ komercinėmis paslaptimis, atsižvelgtina ne vien į tai, kad apeliantas UAB „ELT valdymas“ buvo UAB „Elektrotinklas“ kreditorius, dalyvavęs UAB „Elektrotinklas“ restruktūrizavimo procese, ir į kitas reikšmingas aplinkybes: UAB „Elektrotinklas“ buvęs administracijos vadovas R. L. buvo ir UAB „ELT valdymas“ akcijų paketo savininkas, o šiai įmonei vadovavo buvusi UAB „Elektrotinklas“ darbuotoja – R. B.. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad patvirtinti komercinių paslapčių sąrašą yra bendrovės valdymo organų pareiga (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 3 dalis), kurios įgyvendinimu, kaip liudija tendencingas veikimas bendrovių UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ naudai, jie suinteresuoti nebuvo ir pažeidė fiduciarines pareigas ieškovei.
Teisėjų kolegija įvertino konkrečios informacijos, kurią ieškovė įvardijo kaip įmonės komercinę paslaptį, turinį, nurodė, kad komercinę vertę turinti informacija apie užsakovus (klientus) susideda iš daugelio įvairiausių duomenų (komponentų), kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl užsakymo, kainų nustatymo, kokios užsakymo apimtys ir kt. Teisėjų kolegija nurodė, kad akivaizdu, jog tokia ieškovės UAB „Elektrotinklas“ informacija, atitinkanti visus informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, UAB „ELT valdymas“ buvo žinoma ne vien dėl šios apeliantės dalyvavimo ieškovės bendrovės restruktūrizavimo procese kreditoriaus teisėmis, bet ir dėl UAB „ELT valdymas“ dalyvių ir valdymo organų R. L. bei R. B. aukščiau aptartų ryšių su UAB „Elektrotinklas“.
Atsižvelgdamas į aukščiau teismo ištirtus įrodymus ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad byloje jų yra pakankamai, jog būtų konstatuoti atsakovų R. L. bei R. B. neteisėti veiksmai ieškovės UAB „Elektrotinklas“ atžvilgiu, kurie pasireiškė atsakovams bendrai veikiant įsteigiant su ieškove konkuruojančius verslo subjektus trečiuosius asmenis UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, perėjus į juos dirbti, įdarbinant dalį ieškovės darbuotojų, atliekant kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus pažeidžiant fiduciarines pareigas, ieškovės veiklą (verslą) perkeliant pas konkuruojančius ūkio subjektus. Šias teismo išvadas patvirtina ir aptarta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartis, priimta tarp tų pačių šalių tiesiogiai susijusioje civilinėje byloje.
Dėl žalos fakto ir dydžio nustatymo, bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakomybės taikymo už komercinės paslapties panaudojimą
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra svarbūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl atsakomybės taikymo už komercinės paslapties paviešinimą, įgijimą ir jos panaudojimą, žalos fakto ir dydžio nustatymo, bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio civilinėse bylose taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjimo specifika bylose dėl komercinių paslapčių yra ta, kad paprastai įrodymai yra netiesioginiai. Įrodinėjimo ypatumai išsamiai atskleisti kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012;). Tais atvejais, kai žala padaroma bendrais kelių subjektų veiksmais, reikia nustatyti kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas. Tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – negautos pajamos ir nepagrįstas praturtėjimas): kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė. Veiksmų bendrumas, kaip minėta, vertinamas kiekvieno reikalavimo atžvilgiu atskirai. Tai padarius, turi būti vertinama, koks konkrečiai yra kiekvieno byloje pareikšto reikalavimo tarpusavio santykis su kitais byloje pareikštais reikalavimais. Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą), o ieškovas įrodinėja abu reikalavimus, teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus kriterijus, turi įvertinti: 1) kas ir kokius atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į komercinės paslapties paviešinimą (sprendžiant dėl negautų pajamų); 2) kas ir kokius atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtos naudos iš kito subjekto komercinės paslapties gavimą, kas gavo naudos (sprendžiant dėl nepagrįsto praturtėjimo). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi vertinti kiekvienos iš reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo rūšių santykį – ar galima juos priteisti kartu, ar konstatuoti jų sutaptį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagal teisinį reglamentavimą galimas ir abiejų reikalavimų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo) priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Teismas, spręsdamas dėl tokių reikalavimų santykio, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas non bis in idem principas, kuris yra realizuojamas nepriteisiant ir negautų pajamų, ir nepagrįsto praturtėjimo, kai šių pinigų sumų teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).
Teismas pažymi, kad ieškovė BUAB „Elektrotinklas“, atstovaujama bankroto administratorės N. M. ir advokato padėjėjo E. B., 2017 m. spalio 23 d. patikslintu ieškiniu atsakovo R. L. padarytą žalą grindė tuo, kad ieškovė neteko turto (piniginių lėšų), kurias būtų gavusi, jeigu atsakovas R. L. nebūtų atlikęs nesąžiningų veiksmų perkeldamas ieškovės verslą į UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, dėl ko šios įmonės nepagrįstai praturtėjo 289 211 Eur suma. Ieškovė, grįsdama priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, nurodė, kad atsakovas R. L. aktyviais veiksmais steigė ir įsigijo konkuruojančias bendroves, į jas nukreipė piniginius srautus ir užsakymus, perviliojo ieškovės darbuotojus, veikė ieškovės patalpose ir naudojosi tais pačiais numeriais, todėl akivaizdu, kad jei ne šie veiksmai, tai pajamos ir atitinkamas pelnas būtų pasiekęs ieškovę. Ieškovės nuomone, šių faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo R. L., kaip ieškovės vadovo ir akcininko, neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, konstatuotų prejudicinėje byloje, egzistavimą.
Teismas pažymi, kad ieškovė 2017 m. spalio 23 d. patikslintu ieškiniu atsakovės R. B. padarytą žalą grindė tuo, kad ši atsakovė, veikdama kartu su atsakovu R. L., atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė 289 211 Eur nuostolių, kurių dydis yra konstatuotas prejudicinėje byloje. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ įsteigimu ir jų valdymu, siekiant neteisėtai ir nesąžiningai konkuruoti su ieškove, ir ieškovės patirtų nuostolių, kurių dydis yra konstatuotas prejudicinėje byloje, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jei atsakovė nebūtų įsteigusi UAB „ELT valdymas“, ieškovė nebūtų patyrusi žalos dėl nesąžiningo konkuravimo su šia bendrove. Ieškovė teigė, kad jei atsakovė nebūtų ėjusi UAB „Statra“ valdybos pirmininkės pareigų, nebūtų įsigijusi šios bendrovės kontrolinio akcijų paketo, nebūtų perėmusi klientų iš ieškovės, nebūtų perviliojusi darbuotojų, žala, UAB „Statra“ nepagrįstas praturtėjimas, kuri buvo konstatuota prejudicinėje byloje, nebūtų patirta. Ieškovės nuomone, tai, kad atsakovė šiuos veiksmus padarė kartu su atsakovu R. L., nepaneigia egzistuojančio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Teismas pažymi, kad ieškovė, nurodytais argumentais įrodinėdama atsakovo R. L. ir atsakovės R. B. neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir priežastinį ryšį, jį iš esmės grindė ankstesnėje civilinėje byloje, kurią nepagrįstai įvardino prejudicine byla, nustatytu žalos faktu ir jos dydžiu. Ieškovė nepagrįstai laiko, kad žalos faktą ir dydį patvirtina susijusioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 nustatytas trečiųjų asmenų nepragrįstas praturtėjimas, kurį sudaro UAB „ELT valdymas“ gautas 188 407 Eur grynasis pelnas ir UAB „Statra“ gautas 100 804 Eur grynasis pelnas, iš viso 289 211 Eur, nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu 2010–2013 m. Teismas įvertina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išanalizuotoje 2016 m. vasario 15 d. nutartyje pažymėjo, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad apeliantai R. L. ir / ar R. B. būtų neteisėtai gavę pajamų (nepagrįstai praturtėję), taigi nėra teisinio pagrindo šioje byloje iš jų priteisti įmonių UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ gautą grynąjį pelną kaip nepagrįstą šių subjektų praturtėjimą. Teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas apie ieškovės teisę reikšti reikalavimus atsakovams dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduaciarinių pareigų įmonei pažeidimo ar pan.) reiškia, kad ieškovė turi įrodyti žalą, kurią ji patyrė dėl atsakovų veiksmų. O trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ grynasis pelnas nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu 2010–2013 m. kaip nepagrįstas praturtėjimas pagal anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką gali būti priteistas tik iš šį pelną gavusių asmenų.
Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi pasiūlė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ pateikti patikslintą ieškinį, nurodyti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė 2017 m. spalio 23 d. patikslintame ieškinyje atsakovų padarytą žalą nepagrįstai grindė trečiųjų asmenų gauto grynojo pelno pagrindu. Teismas sutinka su atsakovų atstovės advokatės R. T. 2017 m. gruodžio 1 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais, kad ieškovė turi įrodyti (pateikti skaičiavimus ir įrodymus), kokius netekimus ieškovė patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas pažymi, kad 2018 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas ieškovei, atstovaujamai advokato padėjėjo E. B., dar kartą pasiūlė iki 2018 m. gegužės 21 d. pateikti duomenis apie tai, kaip yra apskaičiuota konkreti žala, kurie konkrečiai klientai buvo perimti (jei buvo perimti) ir kaip tai įtakojo ieškovę; detalizuoti žalos apskaičiavimą kiekvieno kliento atžvilgiu; nurodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos.
Teismui ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ 2018 m. gegužės 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių 19–28 pastraipose nurodė apskaičiavimus, juos pagrindžiančius teisinius ir faktinius argumentus bei įrodymus dėl BUAB „Elektrotinklas“ patirtų nuostolių. Ieškovė apskaičiavo, kad UAB „ELT valdymas“ patirdama 1 Lt veiklos sąnaudų nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu uždirbo 1,24 Lt, o pelno marža šiuo laikotarpiu sudarė 19,35 proc. Ieškovė nurodė, kad dėl perviliotų klientų į UAB „ELT valdymas“ ieškovė neteko bent 2 190 228,14 Lt (634 333,91 Eur) pardavimo pajamų. Ieškovės teigimu, įvertinus UAB „ELT valdymas“ pelno maržos rodiklį nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu galima daryti išvadą, kad ieškovė dėl to neteko 122 743,61 Eur pelno, tai ir laikytina ieškovės minimaliais nuostoliais.
Ieškovė taip pat apskaičiavo, kad UAB „Statra“ patirdama 1 Lt veiklos sąnaudų nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu uždirbo 1,06 Lt, o pelno marža šiuo laikotarpiu sudarė 5,61 proc. Ieškovė nurodė, kad dėl perviliotų klientų į UAB „Statra“ ieškovė neteko bent 1 949 578,70 Lt (564 637,01 Eur) pardavimo pajamų. Ieškovės teigimu, įvertinus UAB „Statra“ pelno maržos rodiklį nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu galima daryti išvadą, kad ieškovė dėl to neteko 31 676,13 Eur pelno, tai ir laikytina ieškovės minimaliais nuostoliais. Ieškovės nuomone, toks skaičiavimas laikytinas pagrįstu ir teisingu, nes ieškovė, valdoma tų pačių asmenų (atsakovų), būtų gavusi tokią pačią pelno maržą kaip ir UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“. Ieškovė paaiškino, kad detalizuoti žalos apskaičiavimą kiekvieno pervilioto kliento atžvilgiu neturi objektyvios galimybės, nes ieškovė nedisponuoja UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ buhalteriniais dokumentais, o kitokį pelno maržos buvimą turi įrodyti atsakovai. Ieškovė pažymėjo, kad teismui pritarus pateiktam apskaičiavimui dėl netekto grynojo pelno, darytina išvada, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių išskirti faktiškai neįmanoma, ieškovės minimalūs nuostoliai (žala) sudaro 154 419,74 Eur (122 743,61 Eur + 31 676,13 Eur) .
Atsakovai R. L. ir R. B., atstovaujami advokatės J. K., 2018 m. birželio 6 d. paaiškinimuose pažymėjo, kad ieškovės apskaičiuota žala, įvertinant UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ gautą grynąjį pelną ir šių bendrovių pelno maržą, jokio realaus ir esminio skirtumo tarp pareikštų reikalavimų šioje ir susijusioje byloje nedaro, nes tai yra tas pats, tų pačių bendrovių už tą patį laikotarpį gautas grynasis pelnas, kurio suma sumažėjo nuo 289 211 Eur iki 154 419,74 Eur. Teismas su tokiais atsakovų atstovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Ieškovės pateikti 2018 m. gegužės 21 d. apskaičiavimai ir duomenys patvirtina, kad ieškovės patirta žala apskaičiuota ne pagal gautą trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ grynąjį pelną, bet būtent pagal ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ negautą pelną, kurį būtų gavusi, jei atsakovai nebūtų pervilioję ieškovės klientų į konkuruojančias įmones.
Teismas, tirdamas šiuos ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ atstovų atliktus žalos apskaičiavimus, kurie pasireiškė ieškovės negautu pelnu dėl atsakovų R. L. ir R. B. neteisėtų veiksmų, visų pirma įvertina tai, kad atsakovė šį žalos apskaičiavimą grindė byloje esančiais įrodymais, faktiniais duomenimis ir atliktais skaičiavimais dėl pelno, kurį būtų gavusi ieškovė UAB „Elektrotinklas“, jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų – pervilioję ieškovės klientų. Ieškovė nurodė, kad į UAB „ELT valdymas“ buvo pervilioti šie ieškovės klientai: 1) UAB „Leimesta“; 2) UAB „Vita Baltic International“; 3) UAB „Jonsta“; 4) UAB „SVK“; 5) UAB „Utenos Medea NT“; 6) UAB „Juodeliai“; 7) UAB „GKF“; 8) UAB „Bangenė“; 9) UAB „Eremas“; 10) UAB „Ąžuolas“; 11) UAB „Tremex”; 12) AB „Grigiškės“; 13) UAB „Swedspan girių bizonas“; 14) UAB „Baltwood“; 15) S. E. OYJ; 16) UAB „Timber logistik“; 17) UAB „Rimvisa“. Ieškovė pažymėjo: tai, kad aukščiau nurodytos 17 bendrovių (iki kol buvo perviliotos į UAB „ELT valdymas“) dirbo su ieškove ir analogiškas paslaugas pirkdavo iš ieškovės, patvirtina ieškovės banko sąskaitų išrašai (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 4, b. l. 4 iki t. 5, b. l. 54), ieškovės pateiktos sutarčių kopijos (t. 5, b. l. 174–193). Tai, kad aukščiau nurodytos 17 bendrovių nustojo dirbti su ieškove, nes buvo perviliotos į UAB „ELT valdymas“ ir pradėjo analogiškas paslaugas pirkti būtent iš UAB „ELT valdymas“, patvirtina UAB „ELT valdymas“ banko sąskaitų išrašai (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 6, b. l. 75, t. 8, b. l. 128), atsakovės UAB „ELT valdymas“ pateiktų sutarčių kopijos (t. 5, b. l. 133–152).
Ieškovė, pagrįsdama žalos faktą ir apskaičiuodama jos dydį dėl į UAB „Statra“ perviliotų klientų, nurodė, kad į šią bendrovę buvo pervilioti šie ieškovės klientai: 1) UAB „EG statyba“; 2) UAB „Fucus statyba“; 3) UAB „Dzūkijos statyba“; 4) UAB „Vita Baltic International”; 5) UAB „Alkor“; 6) UAB „SVK“; 7) UAB „Inarsta“; 8) UAB „Leimesta“; 9) UAB „Alkesta“; 10) UAB „Saugos sprendimai“; 11) UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras Aqua“; 12) UAB „Druskininkų vandentiekis“; 13) Alytaus rajono savivaldybės administracija. Tai, kad aukščiau nurodytos 13 bendrovių (įstaigų) (iki kol buvo perviliotos į UAB „Statra“) dirbo su ieškove ir analogiškas paslaugas pirkdavo iš ieškovės, patvirtina ieškovės banko sąskaitų išrašai (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, nuo t. 4, b. l. 4 iki t. 5, b. l. 54), ieškovės pateiktos sutarčių kopijos (nuo t. 5, b. l. 194 iki t. 6, b. l. 50). Tai, kad aukščiau nurodytos 13 bendrovių nustojo dirbti su ieškove, nes buvo perviliotos į UAB „Statra“ ir pradėjo analogiškas paslaugas pirkti būtent iš UAB „Statra“, patvirtina UAB „Statra“ banko sąskaitų ir kasos knygos išrašai (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 8, b. l. 129 iki t. 10, b. l. 63), atsakovės UAB „Statra“ pateiktų sutarčių kopijos (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1029-413/2015, t. 5, b. l. 79–152).
Ieškovės pateiktą negauto pelno apskaičiavimą teismas laiko tinkamu ir pakankamu įrodymu, nes pateiktas skaičiavimo būdas, įvertinant iš ieškovės perviliotų klientų duotas pajamas ir nesąžiningą konkurenciją vykdžiusių ūkio subjektų pelno maržą, yra racionaliai pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovai ieškovės pateiktų konkrečių skaičiavimų taisyklingumo neginčijo ir klaidingumo neįrodinėjo, pagal tokį apskaičiavimą iš viso ieškovės negautas 154 419,74 Eur pelnas yra žymiai mažesnis, nei susijusioje byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistas 289 211 Eur trečiųjų asmenų nepagrįstas praturtėjimas. Be to, atliktas ieškovės patirtos žalos apskaičiavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio, viena iš kurių yra komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti. Atsižvelgdamas į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas laiko pateiktą apskaičiavimą pakankamu pagrindu patirtos žalos dydžiui nustatyti, kuris apskaičiuotas pagal ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ negautą pelną – 154 419,74 Eur (CPK 178 straipsnis, CK 1.116 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl solidarios atsakovų R. L. ir R. B. atsakomybės bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo
Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).
Teismas nustatė, kad ieškovės nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų lėmė neteisėti bendri atsakovų R. L. ir R. B. veiksmai perkeliant ieškovės verslą į nesąžiningai konkuruojančias bendroves UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šių nesąžiningų tikslų atsakovai R. L. ir R. B. siekė kartu, ji buvo padaryta dėl abiejų atsakovų veiksmų sąveikos, t. y. jie abu iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir negalima nustatyti, kuri žalos ieškovei dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų. Teismas įvertina tai, kad abu atsakovai, R. L. ir R. B., dalyvavo abiejų nesąžiningai konkuravusių bendrovių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ veikloje, ir pagal žalos atsiradimo pobūdį – ieškovės negautą pelną – negalima išskirti, kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį, todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė. Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus atsakovų R. L. ir R. B., žalą, priežastinį ryšį bei kaltę, ieškinį tenkina iš dalies – priteisia ieškovei iš atsakovų solidariai atlyginti 154 419,74 Eur žalą.
Dėl iš atsakovų R. L. ir R. B. solidariai priteistos žalos išieškojimo vykdymo subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį
Teismas konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta susijusioje civilinėje byloje, bylos Nr. 2A-79-464/2016, tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl nepagrįsto praturtėjimo UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ atžvilgiu ir priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės RUAB „Statra“ priteisė 100 804 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas laiko, kad tuo atveju, jei žalos atlyginimas ar jo dalis būtų išsiieškota iš trečiųjų asmenų, kurie tiesiogiai gavo grynąjį pelną ieškovės sąskaita, žalos atlyginimas ieškovei būtų visiškai ar iš dalies atlygintas ir atsakovams neliktų prievolės ar jos dalies priteistos pagal teismo sprendimą, nes ji būtų pasibaigusi įvykdymu juridinio asmens, kuris nesąžiningos konkurencijos būdu faktiškai gavo naudą. Tačiau tuo atveju, jei pagal teismo sprendimą tretieji asmenys žalos neatlygintų, atsakovai R. L. ir R. B. turėtų atlyginti visą iš jų priteistą žalą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad, visų pirma, atsakovams civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos kilo kaip juridinių asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ dalyviams, o prievolės prigimtis yra šių juridinių asmenų veikiant per atsakovus nesąžininga konkurencija padaryta žala, dėl ko iš juridinių asmenų yra priteistas neteisėtu praturtėjimu atsiradusios žalos atlyginimas. CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kita vertus, subsidiarioji atsakomybė turi būti taikoma ir dėl to, kad būtų nenukrypta nuo restitutio in integrum principo ir išvengta situacijos, kai ieškovei pagal du teismo sprendimus būtų priteista daugiau žalos atlyginimo, nei byloje yra įrodyta. Kaip minėta kasacinio teismo praktikoje, teismas turi vertinti kiekvienos iš reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo rūšių santykį – ar galima juos priteisti kartu, ar konstatuoti jų sutaptį; pagal teisinį reglamentavimą galimas ir abiejų reikalavimų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo) priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Teismas, spręsdamas dėl tokių reikalavimų santykio, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas non bis in idem principas, kuris yra realizuojamas nepriteisiant ir negautų pajamų, ir nepagrįsto praturtėjimo, kai šių pinigų sumų teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati. Teismas sprendžia, kad nustačius atsakovų R. L. ir R. B. solidariai priteistos žalos išieškojimo vykdymo subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį, bus užtikrintas aukščiau nurodytų civilinės teisės principų laikymasis, pasiektas efektyvaus pažeistų teisių gynimo tikslas, deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialinės teisės normos pritaikytos vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo
Ieškovė prašė, teismui nusprendus ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovų R. L. ir R. B. atžvilgiu tenkinti, nustatyti priverstinę hipoteką ir įkeitimą teismo sprendimu, nes egzistuos teismo sprendimas dėl pinigų išieškojimo, t. y. būtinoji sąlyga hipotekai (įkeitimui) nustatyti, ieškovė (kreditorius) prašo ją taikyti (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ieškovė prašo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo R. L. butui, kurio vertė 41 126,04 Eur, ir atsakovės R. B. butui, kurio vertė 18 738,42 Eur, UAB „Statra“ 10 571 akcijų, kurių vertė 30 615,73 Eur, ir UAB „ELT valdymas“ 100 vnt. akcijų, kurių vertė 2896,20 Eur, iš viso 92 926,39 Eur turtui, nes ji nesuvaržys atsakovų teisių ir interesų labiau, negu yra būtina ieškovės turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, kadangi nebus didesnė, nei yra priteistas žalos atlyginimas.
Atsakovų R. L. ir R. B. advokatė R. T. atsikirsdama į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad ieškovė neįrodo visų būtinų priverstinės hipotekos taikymo sąlygų, išskirtinių aplinkybių jai taikyti, kad ieškovė, kaip kreditorius, įgytų prioritetą prieš kitus kreditorius.
Teismas konstatuoja, kad CK 4.175 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais šio kodekso numatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015 (Teismų praktika. 2015, 43, p. 60–67) išaiškinta, kad pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį, hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo. CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842). Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, t. y. įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). CK 4.178 straipsnio galiojančios redakcijos teisės normoje, kuri aktuali nagrinėjamos bylos atveju, detalizuojamos CK 4.175 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos, įtvirtinta, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka. Taigi, pirmiau nurodytų CK 4.175 ir 4.178 straipsnių normų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai, teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma. Minėta norma, atsižvelgiant į hipoteka suteikiamą kreditoriui privilegijuotą padėtį, į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, negali būti aiškinama plečiamai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, esant CK 4.178 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos, teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-87/2012).
Teismas šioje byloje, spręsdamas priverstinės hipotekos nustatymo klausimą atsakovų turtui, įvertina tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 154 419,74 Eur žalos atlyginimo suma, kuri fizinių asmenų atžvilgiu laikytina didelė. Taigi, egzistuoja teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo ir kreditoriaus prašymas taikyti priverstinę hipoteką. Teismas, spręsdamas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, taip pat įvertina išskirtines aplinkybes, kad ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ yra bankrutuojanti bendrovė, kurios bankrotas dėl atsakovų R. L. ir R. B. veiksmų pripažintas tyčiniu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018. Taigi, žala yra padaryta tyčiniais atsakovų veiksmais, o tai sudaro sąlygas pagrįstai vertinti dėl papildomos rizikos atsiradimo būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Be to, ginant ieškovės teises ir teisėtus interesus taikant priverstinę hipoteką ginami ir jos kreditoriai bankroto byloje, todėl tokiu būdu gintinas ir viešasis interesas.
Teismo įsitikinimu, šioje byloje yra teisinis pagrindas ir visos sąlygos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų R. L. bei R. B. turto atžvilgiu. Nustačius priverstinę hipoteką atsakovų teisės nėra pažeidžiamos, nes hipoteka nustatoma ne visam, o tik konkrečiam atsakovų turtui, priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, kurio bendra vertė yra mažesnė, nei priteisiama 154 419,74 Eur žalos atlyginimo suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Teismas nustatė, kad ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ ieškinys iš esmės yra patenkintas, nes iš abiejų atsakovų R. L. bei R. B. priteista solidariai atlyginti žala, procesinės palūkanos, nustatyta priverstinė hipoteka atsakovų turtui. Teismas įvertina ir tai, kad 154 419,74 Eur žalos atlyginimo suma yra priteista pagal pačios ieškovės pateiktus paskaičiavimus, pateiktus 2018 m. paaiškinimuose. Pažymėtina, kad šią sumą, t.y. 154 419,74 Eur, ieškovės atstovas teismo posėdyje ir prašė priteisti, todėl laikytina, kad pirminė ieškinio suma (289 211 Eur) neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes ieškovė po atliktų paskaičiavimų pati ją sumažino.
Teismas pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas jų nepriteisia (CPK 178 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu patyrė 8225,27 Eur bylinėjimosi išlaidas (pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)- 1800 Eur, pagal 2017 m. kovo 29 d. PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini)– 1000 Eur, pagal 2017 m. liepos 21 d. prašymą – 1 800 Eur, pagal 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 903,34 Eur, pagal 2018 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)– 998,25 Eur, pagal 2018 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1023,68 Eur, pagal 2018 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur (2 t., e. b. l. 98-102, 3 t., e. b. l. 18-22, 35, 72, 75-76, 4 t., e. b. l. 179-187, 5 t., e. b. l. 39,41).
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymi, kad išnagrinėjus bylą, nustatyta, jog ieškovė, bankrutuojanti įmonė, kreipėsi į teismą su iš esmės pagrįstu ieškiniu, reikalaudama iš atsakovų priteisti žalą, procesines palūkanas, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovų turtui, tuo tarpu atsakovai visiems reikalavimams nepagrįstai prieštaravo. Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus atsakovų R. L. ir R. B. veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę, todėl ieškinį tenkino ir žalą priteisė pagal pačios ieškovės pateiktą galutinį žalos atlyginimo paskaičiavimą. Vertinant atsakovų procesinį elgesį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog jos minimalūs patirti nuostoliai sudaro 154 419,74 Eur, tačiau atsakovai prašė atmesti ieškinį visa apimtimi, prieštaravo 154 419,74 Eur nuostolių sumai, visoms civilinėms atsakomybėms sąlygoms atsakovų atžvilgiu, reikalavimams dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priverstinės hipotekos taikymo. Teismas pažymi, kad toks atsakovų procesinis elgesys laikytinas netinkamu, nes teismas nustatė akivaizdžias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teismo įsitikinimu, šios bylos individualiomis aplinkybėmis nebūtų sąžininga ir teisinga iš bankrutavusios įmonės priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų atsakovams vien tik dėl to, kad ieškovė pakeitė žalos atlyginimo dydžio paskaičiavimą ir jį sumažino, nes žala ieškovei padaryta būtent atsakovų tyčiniais neteisėtais veiksmais, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė bankrutuojanti įmonė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo 3 144 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už patikslintą ieškinį (3 t., e. b. l. 97). Remiantis padarytomis teisinėmis išvadomis, ieškinį iš esmės patenkinus, 3 144 Eur žyminis mokestis už ieškinį solidariai priteistinas iš atsakovų valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 4,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovų solidariai (1 t., p. b. l. 2, CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BUAB „Elektrotinklas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 154 419,74 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus devyniolika eurų 74 cnt) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovų R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteistos žalos išieškojimą vykdyti subsidiariai su iš trečiųjų asmenų UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ priteistos žalos atlyginimu pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 2A-79-464/2016.
Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas R. L. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui (patalpai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini).
Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. visiškai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui (patalpai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini).
Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kai atsakovė R. B. pilnai įvykdys teismo sprendimą, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam kilnojamajam turtui: (1) 10 571 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Statra“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų; (2) 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 144 Eur žyminio mokesčio ir 4,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Mindaugas Šimonis