Administracinė byla Nr. A-530-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03638-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GECO-Taika“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) 2014 m. liepos 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą atidėti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus nagrinėjimą iki bus pašalintos kliūtys, dėl kurių negalima tęsti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ir/ar bus gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo/negalimumo.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2013 m. birželio 20 d. laimėjo aukcioną ir ketino vykdyti katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, siekdamas įrengti kogeneracinę jėgainę bei gaminti šilumą iš atsinaujinančių energijos išteklių Šiaulių mieste. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovui pateikė prašymą gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energijos sektoriuje. Atsakovas 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1770 paprašė pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas atsakovui raštu paaiškino, kad neturėjo galimybės pateikti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (toliau – ir Išvada) dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, ir įsipareigojo tokią išvadą pateikti nedelsiant po to, kai ji bus gauta. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-123, kuriuo nepritarė pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai – biokuro kogeneracinės jėgainės įrengimui, kol bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa, kiti ją lydintys teisės aktai. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-1722-394/2014). Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2014 m. vasario 4 d. pradėjo tyrimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-300 „Dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio vystymo“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, 2014 m. birželio 26 d. tyrimas papildytas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T-123.

Skundžiamu Sprendimu atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų leidimui išduoti, nusprendė neišduoti jam leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir viešąjį interesą. Atsakovas teisinio pagrindo atsisakyti išduoti Leidimą neturėjo, nes jis neturėjo duomenų, kad pareiškėjo veikla neatitiks aplinkos apsaugos reikalavimų. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 16 straipsnio 7 dalis, įtvirtinanti, kad atsisakymas išduoti Leidimą gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš nurodytų dokumentų, turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai dokumentai nepateikiami dėl pareiškėjo kaltės. Šiuo atveju pareiškėjas negali pateikti dokumento dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. AIEĮ 14 straipsnio 14 dalies 1 punktas įtvirtina galimybę atsakovui pratęsti terminą dokumentų pateikimui. Be to, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad sąlyga dėl Leidimo išdavimo termino netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis. Taigi atsakovas turėjo ne atsisakyti pareiškėjui išduoti Leidimą, o sustabdyti prašymo nagrinėjimą.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, motyvuodamas tuo, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybai 2014 m. balandžio 24 d. priėmus sprendimą Nr. T-123, jis neteko galimybės atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą bei pateikti Išvadą. Ši išvada buvo būtinas dokumentas, kurį reikėjo pateikti atsakovui, norint gauti Leidimą. Dėl šio sprendimo pareiškėjas buvo pateikęs skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-1722-394/2014), Konkurencijos taryba 2014 m. vasario 4 d. pradėjo tyrimą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-300 teisėtumo, 2014 m. birželio 26 d. tyrimas papildytas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T-123. Pareiškėjo nuomone, tam, kad šioje byloje būtų galima remtis trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų neteisėtumu, būtinas bylos sustabdymas iki Šiaulių apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1722-394/2014, įsiteisės joje priimtas sprendimas, bus baigtas Konkurencijos tarybos tyrimas Nr. 1S-16/2014 ir įsiteisės jos priimtas sprendimas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Ministerija kelis kartus (2013 m. spalio 15 d. ir 2014 m. birželio 3 d.) pareiškėjo prašė pateikti papildomus dokumentus, siekiant įvertinti galimybę išduoti jam Leidimą, tačiau pareiškėjas prašomų dokumentų nepateikė. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo abejoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. priimtu sprendimu Nr. T-123. Ministerija kompetentingai ištyrė visas faktines aplinkybes, suteikė pakankamai laiko pareiškėjui pateikti trūkstamus dokumentus, priimdama Sprendimą vadovavosi AIEĮ 16 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad Leidimas išduodamas tik pateikus nurodytus dokumentus, tačiau pareiškėjas visų dokumentų nepateikė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energiją), turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką, galimybes laiku gauti visus reikiamus dokumentus bei juos pateikti atsakovui.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, motyvuodamas tuo, kad byla neturi prejudicinio ryšio su pareiškėjo nurodytomis administracinėmis bylomis Nr. I-1722-394/2014, nagrinėjama Šiaulių apygardos administraciniame teisme, ir Nr. I-926-283/2015, nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, jei teismas gali pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „GECO-Taika“ skundą atmetė.

Teismas išdėstė bylai aktualų teisinį reguliavimą bei nustatė, kad atsakovas pareiškėjui du kartus (2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. (8.6-10)3-3843 ir 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1770) išaiškino, kokių privalomų pateikti dokumentų jo pateiktam prašymui dėl Leidimo išdavimo trūksta, kartu buvo išaiškintos nurodytų dokumentų nepateikimo pasekmės – Leidimo neišdavimas, tačiau pareiškėjas atsakovo nurodymų neįvykdė. Byloje esanti medžiaga patvirtino, kad nei kartu su 2013 m. rugsėjo 17 d. prašymu Leidimui gauti, nei vėliau (iki skundžiamo sprendimo priėmimo) pareiškėjas atsakovui nepateikė visų AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų privalomų pateikti dokumentų, t. y. aplinkos apsaugos reikalavimų užtikrinimo, vykdant planuojamą ūkinę veiklą, dokumentų – atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neginčija fakto dėl nurodytų dokumentų nepateikimo atsakovui, konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimų, vadinasi, atsakovas pagrįstai vadovavosi EEĮ 21 straipsnio 2 dalimi, AIEĮ 16 straipsnio 5 ir 7 dalimis ir, pareiškėjui tinkamai neįvykdžius reikalaujamos procedūros, priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą – atsisakė išduoti pareiškėjui Leidimą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas pakankamai ilgas laiko tarpas trūkstamiems dokumentams pateikti (nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. birželio 17 d.). Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energiją), turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką, galimybes laiku gauti visus reikiamus Leidimui gauti dokumentus bei juos pateikti atsakovui. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog Sprendimas buvo nepagrįstas, neobjektyvus ir priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, pažeidė teisėtų lūkesčių principą bei viešąjį interesą. Teismo vertinimu, pareiškėjas sau palankia linkme interpretavo AIEĮ 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą teigdamas, kad atsisakymas išduoti Leidimą gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš nurodytų dokumentų dėl savo kaltės. Teismas priėjo išvadą, kad toks plečiamasis aiškinimas nepagrįstas, kadangi AIEĮ 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta atsisakymo išduoti Leidimą formuluotė yra aiški ir konkreti, jai nėra reikalingas joks papildomas aiškinimas. AIEĮ 16 straipsnio 7 dalis numato, kad, jei gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų – kas nustatyta nagrinėjamu atveju – arba pateikti duomenys yra neteisingi, jam atsisakoma išduoti Leidimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minimas AIEĮ 14 straipsnio 14 dalies 1 punktas nagrinėjamai bylai neaktualus, kadangi minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintos elektros tinklų operatoriaus teisės ir pareigos.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai suteikė pareiškėjui teisę iš naujo kreiptis į atsakovą su prašymu. Tokiu atveju jo kreipimasis būtų vertinamas iš naujo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstų bylos sustabdymo pagrindų, todėl pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą atmetė. Teismas nusprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Konstatavęs, kad antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, atmetęs pirmąjį reikalavimą kaip nepagrįstą, teismas kartu atmetė ir antrąjį pareiškėjo reikalavimą.

III.

Pareiškėjas UAB „GECO-Taika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas, kartu su prašymu išduoti Leidimą negavęs visų AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, privalo priimti sprendimą atmesti prašymą. Atsakovas privalo vertinti, ar pareiškėjo nurodytos trūkstamų dokumentų nepateikimo priežastys yra svarbios, ir tuo atveju, jei nurodomos priežastys pripažįstamos svarbiomis, atidėti sprendimo dėl Leidimo išdavimo priėmimą iki išnyks svarbios priežastys, užkertančios pareiškėjui galimybę pateikti trūkstamus dokumentus. Tai patvirtina tiek teisės aktų nuostatos (EEĮ 17 str. 3 d., AIEĮ 14 str. 14 d. 1 p., 16 str. 6 d., 8 d.), tiek paties atsakovo veiksmai. Pareiškėjas pažymi, kad trūkstami dokumentai nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių – savivaldybės sprendimo, kuriuo nepritarta pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoms. Kol galioja šis sprendimas, pareiškėjas neturi objektyvių galimybių pateikti atsakovui trūkstamus dokumentus. Savivaldybės sprendimo teisėtumo klausimas nagrinėjamas dviejose administracinėse bylose, tad, kol įsiteisėjusiais teismo sprendimais nėra patvirtintas jo teisėtumas, egzistuoja svarbios priežastys atidėti atsakovo sprendimo dėl Leidimo išdavimo priėmimą, o ne priimti sprendimą Leidimo neišduoti. Teismas šių aplinkybių nevertino ir klaidingai nusprendė, kad jos nėra teisiškai reikšmingos teisingam bylos išsprendimui.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad Leidimo išdavimas pradinio ir vėlesnio kreipimosi pagrindu sukelia skirtingus padarinius. Leidimo išdavimas pradinio prašymo pagrindu susijęs su tinkamu pareiškėjui Ketinimų protokole numatytų pareigų įvykdymu, pareiškėjo teise 12 metų gauti aukcione laimėtą skatinamąjį tarifą, taip pat viešuoju interesu vartotojų šilumos poreikius tenkinti mažiausiomis sąnaudomis. Atsakovo sprendimo dėl Leidimo (ne)išdavimo priėmimo atidėjimas nesukelia jokių neigiamų padarinių pareiškėjui ar visuomenei.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pabrėžia, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi, AIEĮ 16 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų Leidimui išduoti, nurodytų atsakovo raštuose (2013 m. spalio 15 d. raštas Nr. (8.6-10)3-3843 ir 2014 m. birželio 3 d. raštas Nr. (8.6-10)3-1770), nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kaip neatitinkančio EEĮ 21 straipsnio 2 dalies, AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovas sutiko su teismo pozicija, kad pareiškėjas sau palankia linkme interpretuoja AIEĮ 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą, teigdamas, kad atsisakymas išduoti Leidimą gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš nurodytų dokumentų dėl savo kaltės, nes toks plečiamasis aiškinimas yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat pažymi, kad administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų. Teismai tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Be to, atsakovas pabrėžia, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios ūkinės gamybinės rizikos (atliktos investicijos) tenka pačiai įmonei, tuo tarpu vartotojas (elektros energijos) turi būti įstatymo ginamas papildomai, nes jis yra silpnesnioji sandorio šalis. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris, pasirinkęs verslo modelį – gaminti elektros energiją, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką, taip pat ir galimybes laiku gauti visus Leidimui gauti reikalingus dokumentus bei juos pateikti atsakovui.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi nusprendė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016 (proceso Nr. 3-61-3-03493-2014-9). Nutartis motyvuojama tuo, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016 iškelti klausimai galbūt turės įtakos ir šiai administracinei bylai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsniu ir atsižvelgęs į tai, kad administracinė byla Nr. A-353-858/2016, kuri buvo pagrindas sustabdyti šią administracinę bylą, buvo išnagrinėta ir procesinis sprendimas joje įsiteisėjo, t. y. aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, išnyko, atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Tačiau šioje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (8.6-10)3-2096 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais, 8 straipsniu, Energetikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „GECO-Taika“ nepateikė dokumentų, reikalingų leidimui išduoti, nurodytų Energetikos ministerijos raštuose (2013 m. spalio 15 d. Nr. (8.6-10)3-3843 ir 2014 m. birželio 3 d. Nr. (8.6-10)3-1770), nusprendė neišduoti pareiškėjui UAB „GECO-Taika“ leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus statant 5,0 MW biokuro elektrinę (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkančiam EEĮ 21 straipsnio 2 dalies, AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atidėti UAB „GECO-Taika“ prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus nagrinėjimą iki bus pašalintos kliūtys, dėl kurių negalima tęsti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ir / ar bus gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo / negalimumo, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „GECO-Taika“ apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, jog teismas nepagrįstai nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, kad trūkstami dokumentai nebuvo pateikti atsakovui dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių – t. y. dėl priimto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T-123, kuriuo savivaldybės taryba nusprendė nepritarti pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai – biokuro kogeneracinės jėgainės įrengimui, rekonstruojant esamą katilinę (duomenys neskelbtini), ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoms, kol bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa, kiti ją lydintys teisės aktai.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „GECO-Taika“ 2013 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su 2013 m. rugsėjo 17 d. prašymu gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (I t., b. l. 12–13). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė atsakovui šiuos dokumentus: tarp AB „Lesto“ ir UAB „GECO-Taika“ 2013 m. kovo 20 d. pasirašytą Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą Nr. KP-44030-13-0918; AB „Lesto“ 2013 m. kovo 14 d. išduotas UAB „GECO-Taika“ Išankstines prisijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų sąlygas; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; 2013 m. kovo 19 d. su AB „Gliukozė“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; žemės sklypo dalių planą; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“, kurio 2.3 punkte pareiškėjas UAB „GECO-Taika“ patvirtintas Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtoju ir jam skirta 5 MW skatinimo kvota taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą; 2013 m. rugpjūčio 17 d. įgaliojimą T. K. (I t., b. l. 9–11, 14–21, 131–156).

Ministerija 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. (8.6-10)3-3843 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją, kad kartu su jo 2013 m. rugsėjo 17 d. prašymu gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje buvo pateikti ne visi dokumentai, nurodyti AIEĮ 16 straipsnyje, EEĮ 16 ir 21 straipsniuose ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380, o pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, įpareigojo pareiškėją pateikti ar patikslinti rašte išvardytus dokumentus, tarp jų pateikti dokumentus, parodančius, kaip vykdant planuojamą ūkinę veiklą, t. y. elektrinės statybą ir elektros energijos gamybą, bus užtikrinami aplinkos apsaugos reikalavimai, t. y. pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą ir galiojančią atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos veiklos galimybių, taip pat įpareigojo pateikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (I t., b. l. 113–114).

Ministerija 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1770 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pakartotinai paprašė UAB „GECO-Taika“ iki 2014 m. birželio 17 d. pateikti / patikslinti Ministerijos 2013 m. spalio 15 d. rašte Nr. (8.6-10)3-3843 nurodytus dokumentus (I t., b. l. 24–25).

Atsakydamas į Ministerijos 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr. (8.6-10)3-1770, pareiškėjas 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. 02-07-12 pateikė atsakovui prašomus duomenis bei dokumentus, o būtent: patikslintą teritorijos žemėlapį; patvirtinimą apie valstybės rinkliavos sumokėjimą; Šiaulių RAAD 2013 m. rugsėjo 25 d. atrankos išvadą Nr. (4)SR-S-2361(7.1) ir 2013 m. lapkričio 26 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (4)SR-S-2890(7.1), kuriose įtvirtinta priimta išvada, kad 20,0 MW šiluminės ir 5,0 MW elektrinės galios biokuru kūrenamos kogeneracinės jėgainės įrengimui, rekonstruojant esamą katilinę (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimas privalomas; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T-123 „Dėl UAB „GECO-Taika“ poveikio aplinkai vertinimo programos bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio specialiajame plane nenumatytų šilumos gamintojų, ketinančių tiekti šilumos energiją į Šiaulių miesto centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų“; ištrauką iš Šiaulių RAAD internetinės svetainės apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimą (I t., b. l.  26–38). Paminėtame 2014 m. birželio 12 d. rašte Nr. 02-07-12 pareiškėjas, be kita ko, informavo Ministeriją apie tai, kad UAB „GECO-Taika“, vykdydama Šiaulių RAAD galutinę atrankos išvadą, parengė poveikio aplinkai vertinimo programą ir ją viešai paskelbė 2014 m. balandžio 8 d., tačiau 2014 m. balandžio 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-123, kuriuo nepritarė pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai – biokuro kogeneracinės jėgainės įrengimui ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, kol bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa, kiti ją lydintys teisės aktai. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „GECO-Taika“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės sprendimas Nr. T-123; UAB „GECO-Taika“ apskundė sprendimą Nr. T-123 Šiaulių apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-1722-394/2014), be to, Konkurencijos taryba 2014 m. vasario 4 d. pradėjo tyrimą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-300 „Dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio vystymo“ atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad UAB „GECO-Taika“ neturi galimybės šiuo metu pateikti išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų; tai yra objektyvi aplinkybė, kurios pagrindu AIEĮ 14 straipsnio 14 dalies 1 punktas numato teisę pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo-derinimo darbams) gauti. Taip pat pareiškėjas įsipareigojo pateikti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių nedelsiant po to, kai tokia išvada bus gauta.

Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „GECO-Taika“ nepateikė sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, ginčijamu 2014 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (8.6-10)3-2096 nusprendė neišduoti UAB „GECO-Taika“ leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant 5,0 MW biokuro elektrinę (duomenys neskelbtini).

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) 16 straipsnio 5 dalį, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus šiuos dokumentus: prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus (1 p.); elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą, pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas (2 p.); žemės sklypo, kuriame bus statoma elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus, patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais (3 p.); atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (4 p.); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW, o saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW) (5 p.); patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas (6 p.). Pagal to paties straipsnio 6 dalį, Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą; jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos. Pagal AIEĮ 16 straipsnio 7 dalį, atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.

Pagal Elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2015 m. kovo 2 d., t. y. ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 21 straipsnio 2 dalį, Leidimai išduodami asmenims, pateikusiems Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir reikalaujamus dokumentus, išskyrus atvejus, kai leidimus išduodanti institucija, įvertinusi asmens pateiktus dokumentus, nustato, kad asmens planuojama vykdyti veikla neatitiks šių reikalavimų, be kita ko: turės neigiamą poveikį žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar sudarys prielaidas tokiam neigiamam poveikiui atsirasti (2 p.); neatitiks aplinkos apsaugos reikalavimų (3 p.). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, atsisakymai išduoti leidimus negali būti grindžiami kitaip, negu neatitikimu šio įstatymo reikalavimams.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovas iš pareiškėjo, kuris siekia gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, teisėtai ir pagrįstai reikalauja pateikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama analogišką faktinę situaciją, 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016 pažymėjo, kad teisės aktai imperatyviai nenurodo, ar byloje vertinamu atveju Energetikos ministerija turėjo besąlyginę pareigą pratęsti terminą pateikti reikalingus dokumentus, ar galėjo priimti skundžiamus sprendimus atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymus – aptartos teisės normos palieka tam tikrą diskreciją viešo administravimo subjektui sprendžiant, ar terminas pateikti papildomus dokumentus gali būti pratęsiamas pakartotinai. Vis dėlto, Energetikos ministerija turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, be kita ko, – gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija priėjo prie išvadų, kad ginčo atveju pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą, veikė pakankamai aktyviai, nuosekliai ir sąžiningai. Kaip minėta, pareiškėjas 2013 m. kovo 20 d. pasirašė su AB „Lesto“ ketinimų protokolą, kurio 2.16.1. punkte įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo skatinimo aukciono laimėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gavimo bei 2.1. punkte įsipareigojo per 24 mėnesius baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti (I t., b. l. 14–18). VKEKK 2013 m. birželio 20 d. pripažino pareiškėją aukciono dėl skatinimo kvotų laimėtoju (I t., b. l. 10–11) ir pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 18 d. pateikė Energetikos ministerijai prašymą išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (I t., b. l. 12–13). Šiaulių RAAD priėmė 2013 m. rugsėjo 25 d. atrankos išvadą ir 2013 m. lapkričio 26 d. galutinę atrankos išvadą, kuriose patvirtino išvadą pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumą. Šiaulių RAAD internetinėje svetainėje 2014 m. balandžio 8 d. buvo paskelbtas informacinis pranešimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimą ir kviečiama susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo programa bei teikti pasiūlymus dokumentų rengėjui (I t., b. l. 35–36).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016 pažymėjo, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo priėmimas yra pakankamai ilgas ir sudėtingas, laikui ir žmogiškiesiems ištekliams imlus procesas. Šios procedūros metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtintuose Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniuose nurodymuose (redakcija nuo 2004 m. liepos 9 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.) numatytų duomenų surinkimas ir pateikimas visuomenės sveikatos centrui gali užtrukti ilgiau negu 3 mėnesius, net ir jei ūkio subjektas veikia apdairiai bei rūpestingai. Atsižvelgiant į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo gavimo procedūros sudėtingumą, Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole gamintojui nustatytas 3 mėnesių terminas nuo skatinimo kvotų aukciono laimėjimo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo yra santykinai trumpas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ministerija 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. (8.6-10)3-3843 pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, o 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1770 pakartotinai paprašė UAB „GECO-Taika“ iki 2014 m. birželio 17 d. pateikti papildomus dokumentus. Atsakydamas į Ministerijos 2014 m. birželio 3 d. raštą, pareiškėjas 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. 02-07-12 paaiškino objektyvias priežastis, dėl kurių UAB „GECO-Taika“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. T-123, kurį UAB „GECO-Taika“ apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui; Konkurencijos tarybos 2014 m. vasario 4 d. pradėtas tyrimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus), ir prašė atsakovo, vadovaujantis AIEĮ 14 straipsnio 14 dalies 1 punktu, pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo-derinimo darbams) gauti.

Įvertinusi šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Ministerija iš pradžių 2013 m. spalio 15 d. raštu pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, o 2014 m. birželio 3 d. raštu pakartotinai paprašė UAB „GECO-Taika“ iki 2014 m. birželio 17 d. pateikti papildomus dokumentus, t. y. atsakovas savo veiksmais faktiškai pratęsė dokumentų pateikimo terminą, tokiu būdu pripažino pareiškėjo galimybę pateikti trūkstamus dokumentus. Tokių aplinkybių kontekste ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimas, jam neįvertinus pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. rašte nurodytų aplinkybių, kurios sudarė Bendrovei objektyvias kliūtis tęsti pradėtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, negali būti laikomas suderinamas su teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Energetikos ministerijos veiksmai, kuriais ji du kartus sudarė pareiškėjui galimybę pateikti trūkstamus dokumentus, objektyviai susiklosčiusi faktinė situacija dėl galimybės tęsti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir teisinis reguliavimas (pvz., AIEĮ 14 straipsnio 14 dalies 1 punktas, 16 straipsnio 6 dalis, EEĮ 17 straipsnio 3 dalis) sudarė prielaidas pareiškėjui pagrįstai tikėtis, kad jis galės pateikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus, kai bus išspręstas 2014 m. balandžio 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. T-123, kuriuo atsisakyta pritarti pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai – biokuro kogeneracinės jėgainės įrengimui ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, iki bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa bei kiti ją lydintys teisės aktai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016 pateiktą bylai aktualios teisės aiškinimą (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096, nepagrįstai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat gero viešojo administravimo principo. Šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę pareiškėjo prašymo nagrinėjimo baigčiai, todėl ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad juo nebus pažeistas viešasis interesas – priešingai, jis bus užtikrintas prisidedant prie AIEĮ 1 straipsnyje išdėstytų tikslų įgyvendinimo. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Konkurencijos taryba 2015 m. kovo 31 d. priimtu nutarimu Nr. 2S-5 pripažino, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-300 1 ir 3 punktai bei 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. T-123 pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 1 mėnesį panaikinti Sprendimo Nr. T-300 1 ir 3 punktus bei Sprendimą Nr. T-123 (II t., b. l. 9–28). Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą Nr. T-163, kuriuo panaikino Sprendimo Nr. T-300 1 ir 3 punktus bei Sprendimą Nr. T-123 (II t., b. l. 97). Tai reiškia, kad pareiškėjo įvardytos objektyvios kliūtys tęsti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras buvo pašalintos.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškėjo UAB „GECO-Taika“ skundą kaip nepagrįstą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas keičiamas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikinant atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096. Kadangi pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą atidėti UAB „GECO-Taika“ prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus nagrinėjimą iki bus pašalintos kliūtys, dėl kurių negalima tęsti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ir / ar bus gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo / negalimumo, paaiškėjus pirmiau nurodytoms aplinkybėms apie Konkurencijos tarybos 2015 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 2S-5 ir, vykdant šį nutarimą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-163, kuriuo buvo panaikinti Sprendimo Nr. T-300 1 ir 3 punktai bei Sprendimas Nr. T-123, priėmimą, pareiškėjo antrojo reikalavimo tenkinimas netenka teisinės prasmės, todėl jis pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimamas iš esmės pareiškėjo naudai, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsniu, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos jo patirtos išlaidos, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai (50 proc.). Byloje pateiktas banko mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjo atstovas sumokėjo už UAB „GECO-Taika“ apeliacinį 14 eurų žyminį mokestį (II t., b. l. 64). Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 7 eurai teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096, ir šioje dalyje uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ skundą patenkinti bei panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „GECO-Taika“ 7 (septynis) eurus teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                            Dalia Višinskienė