Civilinė byla Nr. e2A-376-357/2022

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24971-2021-7

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

                                                                         2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14;

                                                                                        3.3.1.18.1

                     (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui R. K. dėl negrąžinto avanso, baudos ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 10 000 Eur negrąžinto avanso, 10 000 Eur baudą ir 1 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė preliminariąją namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis). Preliminariąja sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1005 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas). Parduodamas namas turėjo būti pastatytas pagal Techninį projektą ir įrengtas pagal Namo pilnos dalinės apdailos aprašymą. Šalys susitarė, kad namą su sklypu atsakovas parduos, o ieškovas nupirks už 100 000 Eur kainą. Pagal Preliminariosios sutarties 2.2 punktą ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į namo su sklypu pardavimo kainą. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m gegužės 31 d.

3.       Pažymėjo, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neįvykdė Preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų, sutartyje nustatytu laiku nepastatė gyvenamojo namo pagal Techninį projektą ir gyvenamojo namo neįrengė pagal Namo pilnos dalinės apdailos aprašymą, tai yra neužbaigė gyvenamojo namo statybos, jos neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka ir nepateikė dokumentų, reikalingų sudaryti Pagrindinei sutarčiai. Atsakovas akivaizdžiai vėlavo vykdyti gyvenamojo namo ir statybos darbus. Galiausiai ieškovas pareiškė, kad neparduos Preliminariojoje sutartyje numatyta tvarka pastatyto ir įrengto namo už sutartą 100 000 Eur kainą. Kadangi Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, ieškovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškė atsakovui pretenziją, kuria prašė grąžinti ieškovui 10 000 Eur avansą, sumokėti avanso dydžio 10 000 Eur baudą ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovas pretenziją gavo, tačiau avanso negrąžino, baudos nesumokėjo ir neatlygino ieškovui nuostolių. Kadangi atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį ir dėl to nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 10 000 Eur baudą, kuri pagal Preliminariosios sutarties 2.2 punktą laikoma minimaliais ieškovo nuostoliais. Ieškovas, tikėdamas tuo, kad atsakovas sąžiningai įvykdys savo įsipareigojimus ir pagrindinė sutartis bus sudaryta, 2021 m. sausio 5 d. sudarė Projektavimo sutartį Nr. 2021/01-05, pagal kurią užsakė gyvenamojo namo interjero projektavimo darbus, kurių vertė 3 000 Eur. Kadangi Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas buvo priverstas atsisakyti gyvenamojo namo interjero projektavimo darbų ir atsiskaityti už jau faktiškai atliktus projektavimo darbus, todėl patyrė 1 000 Eur tiesioginių nuostolių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes atsakovas pažeidė Preliminarią sutartį, sutartyje nustatytu terminu nepastatė ir neįrengė gyvenamojo namo ir galiausiai atsisakė jį parduoti už sulygtą kainą.

4.       Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys atsakovui yra visiškai deklaratyvus, nepagrįstas, neįrodytas, todėl visiškai atmestinas. Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktos 2020 m. gruodžio 16 d. Preliminariosios namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Preliminari sutartis) 3.3 ir 3.4 punktų, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. gegužės 31 d. Kadangi iki šios datos pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tai prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2020 m. gegužės 31 d. ir atsakovas po to nebeturėjo jokios prievolės sudaryti su ieškovu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris įrodytų, jog pats ieškovas siekė ar ketino sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį Preliminariojoje sutartyje nurodyta tvarka ir terminais, nors tokią pareigą ir turėjo. Ieškovas nenurodo, kuriam notarui ir kada atsakovas kažkokius dokumentus turėjo pateikti, nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai. Nors ieškovas ir pateikė įrodymą, jog siuntė atsakovui pretenziją, ką atsakovas pripažįsta, tačiau visiškai akivaizdu, kad ieškovas pretenziją siuntė tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., kai pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi 2020-05-31 ir atsakovas jau nebeturėjo jokios pareigos sudaryti su ieškovu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas jokių nesąžiningų veiksmų, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, neatliko. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad ieškovas faktiškai patyrė 1000 Eur išlaidų (nuostolių), nors tokią pareigą ir turėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui G. A. iš atsakovo R. K. 10 000 Eur avansą ir 10 000 Eur baudą, 1 625 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl skirtingų sumų šalių nuostoliams užtikrinti, jei priešinga šalis pažeistų sutarties sąlygas. Preliminariosios sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, jeigu pirkėjas (ieškovas) pažeidžia šios sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pardavėju (atsakovu) notarinę pirkimo pardavimo sutartį, tai pardavėjas turi teisę pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą pardavėjui pagal 2.2 punktą, kas atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis; Preliminarios sutarties 3.6 punkte – jeigu pardavėjas (atsakovas) pažeidžia šios sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja grąžinti Preliminarios sutarties 2.2 punkte nustatytą avansą (10 000 Eur) ir sumokėti avanso dydžio baudą (10 000 Eur), kas atitinka šalių įvertintus pirkėjo minimalius nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad iki šalių sutartos datos (2021-03-31) Preliminarioje sutartyje sutarties objektu esantis turtas turėjo atitikti Preliminariosios sutarties Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytus reikalavimus tam, kad atsakovas galėtų įvykdyti Preliminariosios sutarties 3.4 punkte prisiimtus įsipareigojimus – iki 2020 m. gegužės 31 d. pateikti notarui galiojančią Valstybės įmonės Registrų centro išduotą pažymą sandoriui sudaryti bei visus kitus reikiamus dokumentus. Teismas, išklausęs bylos šalių, liudytojų parodymus, įvertinęs turimus duomenis, konstatavo, kad būtent atsakovas (būsimas pardavėjas) netinkamai vykdė savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį: neatliko veiksmų (nepastatė namo), kad nekilnojamasis ginčo turtas atitiktų Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos aprašymą ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektą, ir ieškovas turėtų pagrindą inicijuoti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą pas notarą. Atsakovo argumentas, kad ieškovo pretenzija buvo pateikta atsakovui tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., kai pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi, teismo vertinimu, visų išdėstytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

7.       Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1186-1141/2021 tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų dėl to paties turto anksčiau nei šalių šioje byloje sudarytos preliminariosios sutarties pagal trečiųjų asmenų ieškinį, kurioje aplinkybės savo esme yra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Įvertino, kad ieškovas į bylą pateikė www.aruodas.lt skelbimą, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, grįsdamas nurodomą aplinkybę, kad atsakovas parduoti turtą už Preliminarioje sutartyje šalių sutartą kainą (100 000 Eur) jam neketino, reikalavo sumokėti 160 000 Eur (170 000 Eur). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą, atsakovui pažeidus Preliminarios sutarties sąlygas, yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismas įvertino, kad atsakovas ieškovo prašomų priteisti netesybų neginčijo, kad iš ieškovo pateiktos į bylą 2021 m. sausio 5 d. Projektavimo sutarties Nr. 2021/01-05 matyti, kad ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su pasirengimu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, o dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo 2020-2021 metais, apie ką liudija ir www.aruodas.lt skelbimas, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, ieškovo galimybės už Preliminarioje sutartyje sulygtą kainą įsigyti panašų nekilnojamąjį turtą prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajone) faktiškai tapo neįgyvendinamos. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 000 Eur baudą už Preliminarios sutarties sąlygų nevykdymą, kuri apima visus ieškovo su Preliminarios sutarties vykdymu susijusius nuostolius, tarp jų ir susijusius su projektavimo darbais, nepagrįstai atsakovui atsisakius sudaryti su ieškovu notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tenkino dalyje dėl 10 000 Eur baudos priteisimo, o dalyje dėl 1 000 Eur namo pilnos dalinės apdailos parengimo išlaidų nuostolių atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir atmesti ieškinį dalyje dėl 10 000 Eur baudos priteisimo; jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo prašymo, tai sumažinti netesybų (baudos) dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir kasacinio teismo praktiką; priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Teismo sprendimas dalyje dėl netesybų (baudos) priteisimo yra prieštaringas, visiškai nemotyvuotas, neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų suformuotai praktikai ir išaiškinimams analogiškose bylose. Teismas savo sprendime nepateikė nei vieno įtikinamo motyvo, kodėl priėmė tokį, o ne kitokį sprendimą, o teismo padarytos išvados aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismas įrodymus vertino nevisapusiškai, neobjektyviai, tendencingai ir šališkai, be to neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, neteisėtai pats prisiimdamas už ieškovą įrodinėjimo pareigą, o savo sprendimą teismas neteisėtai ir nepagrįstai grindė argumentu, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti ieškovas, tuo pažeisdamas rungimosi principą ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, dėl ko ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nesistengė išnagrinėti šios bylos visapusiškai ir objektyviai, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, o taip pat nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl šios priežasties.

8.2.       Teismas net nenagrinėjo Preliminariosios sutarties neįvykdymo priežasčių, sąlygų, pasekmių ir visiškai į tai neatsižvelgė. Be to, teismas net nevertino baudos dydžio atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, teismas net nenagrinėjo baudos dydžio santykio su galimais ieškovo nuostoliais ir nenagrinėjo bei nevertino kitų kasacinio teismo praktikoje akcentuojamų svarbių aplinkybių dėl baudos, kaip vienos iš netesybų formos, dydžio (ne)pagrįstumo ir atitinkamai atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar baudos mažinimo pagrindų. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju net neįrodinėjo savo galimų nuostolių, išskyrus 1 000 Eur nuostolį, patirtą dėl mokėjimo už dizainerio paslaugas, dydžio. Tačiau visiškai akivaizdu, kad netgi jeigu būtų įrodyta, kad ieškovas patyrė 1000 Eur nuostolių, kas taip pat neįrodyta dėl žemiau nurodytų priežasčių, tai netesybų (baudos) dydis 10 000 Eur net 10 kartų viršija galimai patirtus ieškovo nuostolius, kas akivaizdžiai prieštarauja atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir reiškia tik ieškovo piktnaudžiavimą savo teise bei nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita.

8.3.       Teismas šiurkščiai pažeidė rungimosi principą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas nei savo pasisakymuose, nei procesiniuose dokumentuose savo nuostolių negrindė ta faktine aplinkybe, kad „dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo 2020-2021 metais, apie ką liudija ir        skelbimas, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur“, jis patyrė kokių nors konkrečių nuostolių. Tačiau teismas, pažeisdamas rungimosi principą ir akivaizdžiai viršydamas savo kompetencijos ribas, už ieškovą, kainų didėjimo ir didesne ginčo turto pardavimo kaina pagrindė ieškovo patirtus nuostolius, o atitinkamai ir netesybų (baudos) dydžio pagrįstumą. Visiškai akivaizdu, kad tokie teismo veiksmai yra neteisėti ir sutrukdė atsakovui pateikti savo atsikirtimus į tokius teismo argumentus, kurių net neteikė pats ieškovas.

8.4.       Atsikertant į teismo argumentus dėl kainų augimo 2020-2021 metais pažymi tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų tokius teismo teiginius apie konkretaus, būtent Preliminariojoje sutartyje nurodyto, o ne neindividualizuoto, nekilnojamojo turto kainų augimą 2020-2021 metais, tai yra nėra pateiktas joks šio turto vertinimas, palyginamoji analizė. Atsikertant į teismo argumentus dėl to, kad atsakovas ginčo turto kainą skelbime nurodė 172 000 Eur, tai byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas 172 000 Eur kainą nurodė būtent už Preliminariojoje sutartyje nurodytą ir identišką turtą ir, kad Preliminariojoje sutartyje ir skelbime nurodytas identiškas turtas, tai yra identiško baigtumo, identiškos apimties turtas. Jeigu ieškovas būtų teikęs argumentus, kad atsakovas skelbime nurodė to paties ginčo turto kainą 170 000 Eur, nors Preliminariojoje sutartyje įsipareigojo parduoti ieškovui tą patį ginčo turtą už 100 000 Eur, atsakovas taip pat būtų atsikirtęs ir teikęs argumentus, kad per tą laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties pasibaigimo 2020 m. gegužės 31 d. iki skelbimo padavimo 2021 metais atsakovas atliko daug papildomų turto užbaigimo ir jo pagerinimo darbų - padidėjo turto baigtumas, buvo atlikti papildomi darbai - pvz. žemės sklypas aptvertas tvora, sumontuota betoninių trinkelių danga - kurie (papildomi darbai) nebuvo numatyti su ieškovu sudarytoje Preliminariojoje sutartyje, kas taip pat atitinka ir logikos dėsnius. Be to, naujus darbus atsakovas vykdė iš jau gerokai pabrangusių statybinių medžiagų. Visi šie faktoriai dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausiusių priežasčių pabrangino statybos objektą ir atitinkamai nekilnojamąjį turtą, nurodytą Preliminariojoje sutartyje. Todėl atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pardavinėti šio turto mažesne kaina, negu buvo jo savikaina, kadangi pagerinto turto savikaina jau buvo didesnė negu 100 000 Eur. Taigi, skelbime atsakovas pardavinėjo ne tą ginčo turtą, kurį įsipareigojo parduoti ieškovui Preliminariojoje sutartyje, bet gerokai geresnės kokybės ir gerokai didesnio baigtumo turtą. Todėl šio turto kainų skirtumas negali būti laikomas ieškovo nuostoliu. 

8.5.       Teismas, ne tik nustatydamas baudos dydį, bet ir priteisdamas avanso grąžinimą, nepagrįstai nevertino ir tos faktinės aplinkybės, kad ieškovo pakviestas liudytojas D. V. parodė, jog ieškovas pats nepirko ginčo turto, kadangi jam neapsimokėjo jo pirkti - buvo bloga kokybė, mažesnis baigtumas. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pats ieškovas atsisakė pirkti ginčo turtą. Kaip yra žinoma, šalių paaiškinimai taip pat laikomi bylos įrodymais. Tai reiškia, kad byloje buvo įrodyta ir ta faktinė aplinkybė, kad ieškovas pats atsisakė pirkti ginčo turtą. Dėl to, kad nebuvo įvykdyta Preliminarioji sutartis yra ir ieškovo kaltė. Šios faktinės aplinkybės duoda pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, tai yra atleisti nuo baudos mokėjimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis).

8.6.       Reikšmingos ir tos faktinės bylos aplinkybės, kurių nepagrįstai nevertino teismas - kad pats ieškovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad po Preliminariosios sutarties pasibaigimo pasiūlė atsakovui tik grąžinti avansą ir sumokėti dizainerei. Šią aplinkybę pripažino ir patvirtino ir atsakovas ir sutiko su tokiu ieškovo pasiūlymu, tačiau paprašė, kad ginčas būtų išspręstas sudarant taikos sutartį. Kadangi ieškovas, pasitaręs su savo atstovu, atsisakė sudaryti taikos sutartį, tai taikus ginčo išsprendimas ir neįvyko. Kadangi šias aplinkybes pripažino tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, tai ši aplinkybė byloje laikytina įrodyta. Reikšminga ir ta faktinė aplinkybė, kurios nepagrįstai nevertino teismas - kad savo procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose teisme atsakovas nurodė, kad dar vėliau buvo sutaręs su ieškovu, kad sumokės ieškovui viso 3 000 Eur kaip netesybas ir jo nuostolių atlyginimą, tačiau ieškovas norėjo gauti visus pinigus iš karto, o atsakovas visų pinigų iš karto sumokėti negalėjo. Todėl ir neįvyko taikus ginčo išsprendimas.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. A. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, skirti atsakovui R. K. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1.       Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Teismo sprendimas dalyje dėl netesybų yra išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, atitinka netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas bei kasacinio teismo praktiką. Atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, grindžiamas melagingais, išgalvotais argumentais, kurie prieštarauja bylos aplinkybėms ir įrodymams bei dar kartą patvirtina atsakovo nesąžiningumą.

9.2.       Sprendimo 45-52 punktuose išdėstyti teismo argumentai aiškiai patvirtina, kad teismas iš esmės išnagrinėjo ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Eur baudos priteisimo ir šioje dalyje išsamiai motyvavo sprendimą. Pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo baudos dydžio, neprašė jos sumažinti ir nenurodė jokių su baudos nepriteisimu ar jo sumažinimu susijusių aplinkybių, ką patvirtina atsakovo atsiliepimas į ieškinį.

9.3.       Teismas nepažeidė teisės principų bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių netesybų dydį, nes vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl teisėtai ir pagristai priteisė Preliminarioje sutartyje šalių nustatytas netesybas. CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia apeliaciniame skunde nurodyti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl visi apelianto argumentai dėl netesybų sumažinimo yra atmestini, kai neteisėti.

9.4.       Visas aplinkybes dėl netesybų sumažinimo privalėjo įrodyti atsakovas, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir visą naštą perkėlė atsakovui. Ieškovui nereikėjo byloje įrodinėti, kad atsakovui neįvykdžius Preliminarios sutarties, ieškovas patyrė 10 000 Eur dydžio nuostolius. Šie minimalūs nuostoliai buvo nustatyti Preliminarioje sutartyje netesybų forma, atsakovas pasirašydamas sutartį su tokiu minimalių nuostolių dydžiu sutiko ir jų pirmosios instancijos teisme neginčijo, todėl nebuvo jokio pagrindo ieškovui papildomai įrodinėti nuostolių dydį.

9.5.       Teismas nepažeidė rungimosi principo, nes vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, pagal į bylą pateiktą www.aruodas.lt skelbimą, nustatė, kad atsakovas tais pačiais 2021 metais ginčo turtą pardavinėjo už ženkliai didesnę 172 000 Eur kainą. Šio įrodymo pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas patyrė nuostolius, nes nebeturi galimybių įsigyti būstą už Preliminarioje sutartyje sulygtą kainą įsigyti panašų nekilnojamąjį turtą prie Vilniaus (Vilniaus rajone). Minėtas www.aruodas.lt skelbimas patvirtina, kad ginčo turto kaina rinkoje tapo didesnė 72 000 Eur, kas patvirtina, kad ieškovo patirti nuostoliai realiai kelis kartus viršijo sutartyje netesybų forma numatytus 10 000 Eur ieškovo minimalius nuostolius. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis už 172 000 Eur kainą pardavinėjo didesnio baigtumo ginčo turtą, nei buvo numatyta Preliminarioje sutartyje. Šie argumentai atmestini, kaip neįrodyti, nes atsakovas nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų.

9.6.       Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo argumentai, kad pats ieškovas nepirko ginčo turto ir yra kaltas, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Apeliantas klaidina teismą, kad pats ieškovas teisme pripažino, jog atsisakė pirkti turtą ir šią aplinkybę patvirtino ieškovo prašymu teisme apklaustas liudytojas D. V.. Tai visiška netiesa, nes ieškovas niekada neatsisakė pirkti ginčo turto už Preliminarioje sutartyje nustatytą kainą, jeigu jis būtų atitikęs Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos aprašymą ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektą. 

9.7.       Visiškai nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo argumentai, kad ieškovas ir atsakovas neva susitarė dėl netesybų sumažinimo, t. y. kad atsakovas grąžins avansą ir padengs tik ieškovo išlaidas dizainerei. Priešingai, nei teigia apeliantas, tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta jokio susitarimo dėl nuostolių sumažinimo, į kurį būtų galėjęs atsižvelgti pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas netenkintinas.

10.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11.       Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 10 000 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

12.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme

13.       Atsakovas (apeliantas) R. K. apeliaciniu skundu kelia naują reikalavimą - jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo prašymo, sumažinti netesybų (baudos) dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir kasacinio teismo praktiką.

14.       Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Minėtas reglamentavimas aiškiai nurodo, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi ribos vėliau negali būti plečiamos ir / ar kitaip modifikuojamos tokiu būdu, kad keistųsi bylos nagrinėjimo ribos.

15.       Nagrinėjamu atveju atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė teismo sumažinti prašomos baudos (10 000 Eur) dydžio, argumentų dėl to teismui nepateikė, todėl su baudos mažinimu susiję apeliacinio skundo argumentai laikytini naujais reikalavimais, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

Faktinės bylos aplinkybės

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovas G. A. su atsakovu R. K. 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė Preliminariąją namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę šio turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariąja sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1005 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (Preliminariosios sutarties 1.1 punktas).

17.       Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovui Pretenziją dėl avanso grąžinimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, kad Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes iki 2021 m. gegužės 31 d. nebuvo užbaigtas namas pagal Techninį projektą ir Namo pilnos dalinės apdailos aprašymą, nepateikti namo užbaigimą patvirtinančios Valstybės įmonės Registrų centro pažymos, todėl pagal Preliminariosios sutarties 3.6 ir 5.1 punktus ieškovas reikalavo, kad atsakovas grąžintų avansu sumokėtus 10 000 Eur, sumokėtų tokio paties dydžio – 10 000 Eur – baudą ir atlygintų 3 000 Eur Techninio projekto ir Namo pilnos dalinės apdailos parengimo išlaidas, iš viso 23 000 Eur.

Dėl 10 000 Eur baudos

18.       Apeliaciniame skunde skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur baudą už Preliminarios sutarties sąlygų nevykdymą, kuri apima visus ieškovo su Preliminarios sutarties vykdymu susijusius nuostolius. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl minėtos teismo sprendimo dalies, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų.

19.       Šalys Preliminarios sutarties 5.1 punkte susitarė, jei dėl kurios nors iš šalių kaltės sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį taps neįmanoma, šalis, dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, privalės atlyginti antrosios sutarties šalies dėl to patirtus nuostolius, kaip tai numato Preliminariosios sutarties nuostatos. Preliminariosios sutarties 3.6 punkte šalių numatyta, jeigu pardavėjas pažeidžia šios sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai pardavėjas, be to, kad įsipareigoja grąžinti sumokėtas Sutarties 2.2. p. numatytas pinigų sumas, taip pat įsipareigoja sumokėti avanso dydžio baudą, pirkėjo sumokėtą pardavėjui pagal 2.2 punktą (10 000 Eur), kas atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius.

20.       Pažymėtina, nors preliminariajai sutarčiai yra būdinga tai, kad šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra (šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis)), tai nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).

21.       CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

22.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

23.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai.

24.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

25.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

26.       Nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas.

27.       Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl konkretaus dydžio baudos – 10 000 Eur netesybų. Tai reiškia, kad abiejų šalių bendra valia ši suma yra siejama su minimaliais nuostoliais, atsirandančiais pažeidus Preliminarią sutartį. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo dėl sutartinių netesybų mažinimo, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo į bylą pateiktą 2021 m. sausio 5 d. Projektavimo sutartį Nr. 2021/01-05 nustatė, kad ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su pasirengimu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, konstatavo, kad dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo 2020-2021 metais, apie ką liudija ir www.aruodas.lt skelbimas, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, ieškovo galimybės už Preliminarioje sutartyje sulygtą kainą įsigyti panašų nekilnojamąjį turtą prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajone) faktiškai tapo neįgyvendinamos. Iš minėtų aplinkybių teismas vertino, kad nėra pagrindo netesybų mažinti teismo iniciatyva.

28.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepažeidė nei materialiosios nei procesinės teisės normų, tinkamai vertino netesybų paskirtį, teisingai įvertino jų mažinimo pagrindus ir, nustatęs, kad joms mažinti nėra pagrindo, pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 10 000 Eur baudą. Aplinkybė, kad teismas įvertino visus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas, nereiškia nei įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nei teismo šališkumo vienos iš proceso šalių atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismui nustačius, kad nėra pagrindo netesybas mažinti teismo iniciatyva, ieškovas neturėjo jų pagrįstumo įrodinėti atsakovui jų neginčijant pirmosios instancijos teisme.

29.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Preliminariosios sutarties neįvykdymo priežasčių, sąlygų, pasekmių ir visiškai į tai neatsižvelgė, nevertino baudos dydžio atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nenagrinėjo baudos dydžio santykio su galimais ieškovo nuostoliais ir nenagrinėjo bei nevertino kitų kasacinio teismo praktikoje akcentuojamų svarbių aplinkybių dėl baudos, kaip vienos iš netesybų formos, dydžio (ne)pagrįstumo ir atitinkamai atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar baudos mažinimo pagrindų.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, kad netesybų mažinti teismo iniciatyva nėra pagrindo, netesybų mažinimo pagrindą įrodyti turėjo atsakovas. Taigi, būtent atsakovas, bandantis paneigti Preliminarioje sutartyje nustatytų netesybų pagrįstumą, turi byloje įrodyti, kad jos yra aiškiai per didelės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme atsakovas jokių įrodymų, kurių pagrindu netesybos galėtų būti mažinamos, nepateikė.

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo netesybas, atsižvelgė į sutarties sąlygas, sutarties kainą, sutarties šalių elgesį, sutarties neįvykdymo priežastis, atsakovo patirtus nuostolius bei nuostolių ir sutartyje numatytų netesybų santykį. Teismas byloje nustatė, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės, nes iki šalių sutartos datos (2021-03-31) Preliminarioje sutartyje sutarties objektu esantis turtas turėjo atitikti Preliminariosios sutarties Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytus reikalavimus tam, kad atsakovas galėtų įvykdyti Preliminariosios sutarties 3.4 punkte prisiimtus įsipareigojimus – iki 2020 m. gegužės 31 d. pateikti notarui galiojančią Valstybės įmonės Registrų centro išduotą pažymą sandoriui sudaryti bei visus kitus reikiamus dokumentus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo įsipareigojimas iki 2020 m. gegužės 31 d. pateikti notarų biurui galiojančią valstybės įmonės Registrų centro išduotą pažymą sandoriui bei visus kitus dokumentus, būtinus tam, kad notaras galėtų patvirtinti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 3.4 punktas), yra sąlygota ne ieškovo kreipimosi į notaro fakto dėl pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, o Preliminariosios sutarties 1.4 punkto tinkamo įvykdymo – turtas turėjo atitikti šalių sulygtus reikalavimus. Taigi, nustatyta, kad būtent atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį: neatliko veiksmų (nepastatė namo), kad nekilnojamasis ginčo turtas atitiktų Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos aprašymą ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektą, ir ieškovas turėtų pagrindą inicijuoti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą pas notarą. Atsakovo argumentas, kad ieškovo pretenzija buvo pateikta atsakovui tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., kai pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi, visų išdėstytų aplinkybių kontekste teismo vertinimu nesudarė pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

32.       Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas į bylą pateikė www.aruodas.lt skelbimą, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, ir šia aplinkybe grindė faktą, kad atsakovas parduoti turtą už Preliminarioje sutartyje šalių sutartą kainą (100 000 Eur) jam neketino, reikalavo sumokėti 160 000 Eur (170 000 Eur). Dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų skelbime nurodyto identiško turto aspektu pažymėtina, kad atsakovas paneigiančių ieškovo poziciją duomenų teismui nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog skelbime jis už 172 000 Eur kainą pardavinėjo didesnio baigtumo ginčo turtą, nei buvo numatyta Preliminarioje sutartyje. Taigi, šie argumentai atmestini kaip neįrodyti.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus.

34.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pats ieškovas nepirko ginčo turto ir yra kaltas, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, kad šią aplinkybę patvirtino ieškovo prašymu teisme apklaustas liudytojas D. V.. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovas neatsisakė pirkti ginčo turto už Preliminarioje sutartyje nustatytą kainą, jeigu jis būtų atitikęs Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos aprašymą ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektą. Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė savo Preliminarioje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, nepastatė sutartyje aptarto baigtumo ir kokybės namo ir siūlė ieškovui pirkti objektą už didesnę, 160 000 - 170 000 Eur kainą, todėl ieškovo nesutikimas pakeistomis sąlygomis, t, y. kitokiomis, nei numato Preliminarioji sutartis, pirkti nėra laikomas jo nesutikimu sudaryti Pagrindinę sutartį ar jo kalte dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys Preliminarioje sutartyje susitarė dėl netesybų dydžio (10 000 Eur), šio susitarimo šalys nebuvo pakeitusios vėlesniu susitarimu. Aplinkybė, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą siekė taikiai išspręsti konfliktą, nereiškia, kad šalys buvo susitarusios pakeisti Preliminarioje sutartyje nustatytas netesybas, juo labiau, kad susitarimo pasiekti nepavyko, nes ieškovui pasikreipus į teismą su ieškiniu, atsakovas jį ginčijo visoje apimtyje.

36.       Pažymėtina, kad ieškovas į bylą pateikė 2021 m. sausio 5 d. Projektavimo sutartį Nr. 2021/01-05, todėl nors ieškovas ir nepateikė apmokėjimo pagal ją pagrindimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, šalių parodymus, liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, kad ji įrodo faktą, jog ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su pasirengimu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui G. A. iš atsakovo R. K. priteisė 10 000 Eur baudą.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu

38.       Ieškovas G. A. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, skirti atsakovui R. K. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą apeliacinį skundą.

39.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

40.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

42.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

43.       Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

44.       Nagrinėjamu bylos atveju teisėjų kolegija nenustatė atsakovo sąmoningo piktnaudžiavimo procesu. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais, kad pateikia savo pozicijos argumentus bei asmeninį požiūrį į susiklosčiusias bylos aplinkybes, nereiškia piktnaudžiavimo procesu. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl kitų argumentų

45.       Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

46.       Apibendrinant konstatuojama, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai) ir tuo pagrindu priėmė teisėtą sprendimą. Sprendimas yra išsamus, detaliai išanalizuoti reikšmingi šalių argumentai ir, remiantis teisės normomis bei aktualiausia teismų praktika, motyvuotai ir teisiškai pagrįstai išspręsti ginčo klausimai, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skundė išdėstytais argumentais. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 

48.       Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atmestas ieškovo prašymas dėl piktnaudžiavimo procesu, neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė

                                                                                                                          Egidijus Mockevičius

                                                                                                                Irena Stasiūnienė