Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-88-574/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02503-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6;21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas pripažinti A. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir skirti 950 Eur baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, pakeistas iš dalies ir A. P. paskirta 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams, panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, 2020 m. liepos 2 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,31 promilės girtumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas pakeistas iš dalies ir A. P. paskirta 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams.
3. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
4. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, objektyviai įrodymų visumos nevertino, ignoravo akivaizdžius prieštaravimus, visas aplinkybes vertino jo (A. P.) nenaudai ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
5. Iš vyriausiojo patrulio L. M. tarnybinio pranešimo (šaukinys V1723) matyti, jog 2020 m. liepos 2 d. apie 21.10 val. jis gavo pranešimą, kad prie Prūdiškių tvenkinio yra neblaivi kompanija, kuri galimai važiuos. ROIK0120000350169 kortelėje nurodyta, jog 2020 m. liepos 2 d., 20.31 val. į minimą vietą buvo išsiųstas kitos policijos pajėgos šaukinys V8064, kuris prie Prūdiškių tvenkinio atvyko 20.50 val. ir išvyko 20.58 val. taigi, akivaizdu, kad vyriausiasis patrulis L. M. tokio iškvietimo nebuvo gavęs, o į įvykio vietą atvyko vėliau, kaip nurodyta kortelėje – 21.18 val., t.y. po 20 minučių, kai išvyko pareigūnai, kurių šaukinys V8064. Duomenų korekcija šioje kortelėje buvo atlikta 20 kartų, kas rodo, jog duomenys buvo perrašomi.
6. Vyriausiasis patrulis L. M. A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą, tačiau administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad jis surašytas pareigūno L. M. tarnybinio pranešimo pagrindu. Akivaizdžiai matyti, jog tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau, nei protokolas, nes tarnybiniame pranešime atspausdintas protokolo numeris, kuris negalėjo būti žinomas iki protokolo surašymo. Taigi administracinio nusižengimo protokole bei pareigūno tarnybiniame pranešime yra esminių skirtumų. Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis WOLKSWAGEN SHARAN buvo traukiamas trosu, o protokole, nurodyta, kad automobilį vairavo A. P. ir niekas nieko netraukė (nevilko). 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas surašytas, nurodant tas pačias aplinkybes kaip ir administracinio nusižengimo protokole. Tuo tarpu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį šių prieštaravimų nevertino, dėl jų nepasisakė, o tai turėjo esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl A. P. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
7. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo L. M. parodymais. Visuose policijos automobiliuose yra vaizdo registratorius, tačiau būtent įvykio vietos, kai policija neva pamatė traukiamą automobilį, niekas nefilmavo, nors tokią galimybę turėjo. Įvykis filmuojamas nuo tos vietos, kai pareigūnai kalbasi su įvykio dalyviais, nėra nufilmuota, kokį vaizdą matė pareigūnai atvykę į įvykio vietą, vaizdo įrašu nebuvo užfiksuota ar automobiliai buvo velkami, ar nebuvo.
8. Iš byloje esančio ITT paslaugų tarnybos 2020 m. liepos 28 d. rašto matyti, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių į įvykio vietą atvykusių pareigūnų vaizdo įrašai nėra išlikę, nors pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 5-V-185, vaizdo įrašai turi būti saugomi iki 60 dienų.
9. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nenustatė pažeidimo tame, jog A. P. ir jo advokatas negalėjo susipažinti su visa bylos medžiaga, t.y. su L. M. ir Ž. A. įvykio metu filmuotu vaizdo įrašu, kurį 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu, adresuotu patrulių rinktinei, prašė pateikti advokatas.
10. Teismo nutartis priimta išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių ir jų neišanalizavus, atliktas įrodymų tyrimas bei vertinimas turi esminių trūkumų.
11. Teismas nustatė, jog automobilis WOLKSWAGEN SHARAN buvo velkamas kito automobilio, teisingai nurodė, kad velkamajai ir velkančiajai transporto priemonei vilkimo procese būtina vadovautis KET 214-217, 217.3 punktais. Tačiau teismas, pasisakęs, kad jis (A. P.) sėdėjo velkamojoje transporto priemonėje, pripažino, jog jis tokiu būdu vairavo transporto priemonę, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo, kad jis (A. P.) pažeidė KET 214-217, 217.3 punktus, o tik KET 14 punktą, kuris numato atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam. Tokiu būdu teismas, priimdamas nutartį pats sau prieštaravo, vadovaudamasis pamąstymais, o ne įrodymais, nepagrįstai pripažino A. P. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jam didelę baudą.
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
14. Iš skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir teigia, jog jo pateikti argumentai leidžia pagrįstai manyti, jog transporto priemonės WOLKSWAGEN SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 2 d. jis nevairavo, todėl nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas. Apeliantas pripažįsta, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau jokios transporto priemonės nevairavo. Teismas įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą su tokiais apelianto argumentais sutikti neturi pagrindo.
15. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo apklausti liudytojais J. P., V. B., L. M., taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir A. P. bei J. P. ir V. B.. Automobilio VOLKSWAGEN SHARAN savininkas V. B. teisiamajame posėdyje net kelis kartus parodė, kad pats A. P. norėjo automobilį VOLKSWAGEN SHARAN patraukti į šoną, bandė užvesti automobilį, sėdėjo prie automobilio vairo iki kol atvažiavo policija (b. l. 77-78). Teisme liudytoju apklaustas L. M. parodė, jog privažiavus prie automobilio, pamatė, kad išlipo vairuotojas ir bandė atkabinti trosą, jis neigė, jog vairavo. Paaiškino, kad matė, kuris asmuo išlipo iš automobilio ir kuris nuėjo už automobilio, tam asmeniui, kuris vairavo traukiamą transporto priemonę ir surašė protokolą. Kai atvažiavo į įvykio vietą, privažiavo prie automobilių VOKLSWAGEN PASSAT ir VOKSWAGEN SHARAN, automobilių vairuotojai juos matė ir buvo sustoję, kol jie iki jų privažiavo, matė kad automobiliai traukė vienas kitą. Kai pamatė automobilius iki jiems privažiuojant prie automobilių užtruko 15-20 sekundžių. Per tą laiką automobilių vairuotojai negalėjo susikeisti, kai raudono automobilio VILKSWAGEN SHARAN vairuotojas išlipo, suprato, kad jį reikia stebėti ir kai atvyko, priėjo prie jo. Iš pradžių asmuo sakė, kad jis nevairavo ir nesakys, kas vairavo. Viskas buvo fiksuojama Body kamera (b. l. 79). Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, buvo peržiūrėti į bylą pateikti vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną (b. l. 24). Vaizdo įrašuose (penki vaizdo įrašai) užfiksuoti įvykio vietoje vykę pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir įvykio vietoje buvusių asmenų. Užfiksuota, kaip liudytoja J. P. sako, kad „ištempėm čia“, „mūsų paprašė tiesiog ištempti, bijojom palikti“ „pagailėkit šį kartą“, „galvojom atitempsim iki kelio, atsegsim ir viskas“. Taip pat užfiksuota kaip liudytojas V. B. sako „10 metrų tempėm“, „sakau va 10 metrų ištempėm iš balos“. Taip pat fiksuotos ir A. P. išsakytos frazės, kaip antai, „tik parašykit, kad mašina buvo tempiama“, „tiek metų už pirmą kartą“, „koks čia vairavimas, gazo juk neduosi“. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareigūno L. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įjungus spec. mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą abu automobiliai buvo sustabdyti, iš VOLKSWAGEN valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išlipo vairuotojas A. P. (A. P.), nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu, parodymai buvo – 1,31 prom. girtumas (b. l. 12). Taigi minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantas aptariamo įvykio metu buvo neblaivus ir, būdamas tokios būsenos, vairavo (valdė) velkamą transporto priemonę – VOLKSWAGEN SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
16. Nesutiktina su skundo argumentu, jog byloje esančioje ataskaitų žiūryklės ROIK0120000350169 kortelėje fiksuoti duomenys apie pareigūnų iškvietimą į 2020 m. liepos 2 d. įvykio vietą, patvirtina, kad vyriausiasis patrulis L. M. tokio iškvietimo nebuvo gavęs, į įvykio vietą atvyko vėliau (21.18 val.), t. y. po 20 minučių, kai išvyko pareigūnai, kurių šaukinys V8064. Tačiau teismas pažymi, jog abejoti pareigūno L. M. tarnybinio pranešimo turiniu pagrindo nėra. Antai, kaip matyti iš minėtos BIRT ataskaitų žiūryklės, skiltyje „Išsiųstos pajėgos“ nurodyti abu pareigūnų šaukiniai V1723 ir V8064. Skiltyje „Išsiuntimo laikas“ nurodyta, kad šaukinys V1723 išsiųstas 20:58:54, o šaukinys V8064 – 20:31:43. Tačiau skiltyje „Atvykimo laikas“ nurodyta, kad šaukinys V1723 atvyko 21:18:04 (kas atitinka tarnybiniame pranešime nurodytą laiką tiek apie pranešimo gavimą, tiek apie atvykimo į įvykio vietą (b. l. 12)), o šaukinys V8064 atvyko 20:50:05, skiltyje „Baigimo laikas“ nurodyta, kad šaukinys V1723 išvyko 22:10:32, o šaukinys V8064 išvyko 20:58:04 (b. l. 16). Tai, kad ataskaitų žiūryklės ROIK0120000350169 kortelėje fiksuota atliktų duomenų korekcija, nėra pagrindas išvadai, jog duomenys buvo perrašomi pateikiant klaidingus bei tikrovės neatitinkančius su aptariamu įvykiu susijusius duomenis, kurių pagrindu A. P. nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 9-10) bei priimtas nutarimas, nurodant, kad jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje nėra ir duomenų, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai, tarp jų ir liudytojas (policijos pareigūnas) L. M., būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių procesinių pažeidimų nenustatė, duomenų, kad A. P. administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas nepagrįstai, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas.
17. Aplinkybė, kurią skunde nurodo apeliantas, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau, nei administracinio nusižengimo protokolas, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas nusižengimo padarymo vietoje, nėra pagrindas pripažinti, kad pareigūno L. M. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo surašytas pažeidžiant įstatymu nustatytą administracinių nusižengimų protokolų surašymo tvarką.
18. Tai, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, jog automobilis WOLKSWAGEN SHARAN buvo traukiamas trosu, o protokole, nurodyta, kad automobilį vairavo A. P., nėra pagrindas išvadai, jog procesiniuose dokumentuose nurodytos tikrovės neatitinkančios įvykio aplinkybės. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, byloje surinktų faktinių aplinkybių pagrindu nustatyta, kad automobilis VOLKSWAGEN SHARAN buvo traukiamas VOLKSWAGEN PASSAT automobilio, o A. P. tuo metu valdė automobilį VOLKSWAGEN SHARAN, t.y., kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, A. P. buvo minėto automobilio vairuotojas, pavažiavęs net ir nedidelį atstumą neužvestu automobiliu valingais savo veiksmais automobilį valdė. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad velkamoje transporto priemonėje už vairo sėdintis asmuo yra laikomas vairuotoju.
19. Apeliantas skunde teigia, kad įvykio vietos, kai policija pamatė traukiamą automobilį, pareigūnai nefilmavo, nėra nufilmuota, kokį vaizdą matė pareigūnai atvykę į įvykio vietą, nebuvo užfiksuota ar automobiliai buvo velkami, ar nebuvo, nors visuose policijos automobiliuose yra vaizdo registratorius. Tačiau teisiamajame posėdyje L. M. parodė, kad tarnybinio automobilio kamera visada yra įjungta. Body kamera naudojama kai bendraujama su asmenimis ir išlipus iš automobilio (b. l. 80). Liudytojas išsamiai ir logiškai paaiškino visas su aptariamu pažeidimu susijusias ir procesiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Be to, kaip matyti iš byloje esančio ITT paslaugų tarnybos rašto dėl vaizdo, garso įrašų ir įeigos išklotinių teikimo V1723, 2020 m. liepos 2 d. vaizdo įrašai nėra išlikę (b. l. 22). Nagrinėjamu atveju, nors byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas A. P. padarytas pažeidimas, tačiau byloje esančių objektyviai surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų duomenų visuma, tarp jų ne tik aptarti liudytojų V. B., L. M. nuoseklūs parodymai, bet ir vaizdo įrašų turinys patvirtina, kad A. P. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
20. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 5-V-185, vaizdo įrašai, šiuo konkrečiu atveju į įvykio vietą atvykusių pareigūnų vaizdo įrašas, turi būti saugomi iki 60 dienų. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia apelianto dėmesį, į tai, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 5-V-185 patvirtintas Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklėse nurodyta, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi automobilyje įrengtoje duomenų saugykloje ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų. Jau minėtame ITT paslaugų tarnybos rašte, nurodyta, kad priklausomai nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo, įrašai gali būti išlikę tik paskutines dvi savaites. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog A. P. ir jo advokatas negalėjo susipažinti su įvykio metu filmuotu vaizdo įrašu dėl objektyvių priežasčių, t. y. vaizdo duomenys automatiškai buvo ištrinti pasibaigus duomenų saugojimo terminui. Kaip jau minėta, byloje surinkta pakankamai duomenų dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nesant aptariamo vaizdo įrašo.
21. Nesutiktina su skundo argumentu, jog teismo nutartis priimta išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių ir jų neišanalizavus, atliktas įrodymų tyrimas bei vertinimas turi esminių trūkumų. Priešingai skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas, tam, kad pašalinti kilusias abejones, tenkino A. P. prašymą ir išreikalavo papildomus įrodymus apie automobilio VOLKSWAGEN SHARAN savininką, kurį papildomai teisme apklausė kaip liudytoją, savo iniciatyva, kvietė ir teismo posėdžio metu apklausė asmenį, tiesiogiai mačiusį įvykį pareigūną L. M.. Tokiu būdu teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pašalinti skunde nurodyti administracinio nusižengimo tyrimo trūkumai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, byloje esančius duomenis vertino atsižvelgdamas į jų visumą, susietai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančius tiek kaltinančius duomenis, todėl apelianto nurodyti argumentai nekelia abejonių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumo ar nešališkumo. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
22. Skundo teiginiai, jog teismas nekonstatavo, kad A. P. pažeidė KET 214-217, 217.3 punktus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ir KET 214-217, 217.3 punktuose pateiktais išaiškinimais, susijusiais su transporto priemonės vilkimu ir vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, kad vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Transporto priemonės vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu, su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Būtent vadovaudamasis KET 214-217, 217.3 punktais, padarė pagrįstą išvadą, jog A. P. atitiko įstatyme nurodytą vairuotojo apibrėžimą, buvo automobilio VOLKSWAGEN SHARAN vairuotojas, pavažiavęs net ir nedidelį atstumą neužvestu automobiliu valingais savo veiksmais automobilį valdė, jis judėjo nuo jo veiksmų, ir tokius jo veiksmus įvertino kaip transporto priemonės vairavimą. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas pagrįstai sprendė, jog A. P. automobilį valdė būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,31 promilės girtumas, ir tokiu būdu jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir pagrįstai pripažino A. P. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Su tokiu motyvuotu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (A. P.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurgita Mačionytė