Nr. 1S-497-134/2015
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas perkelti jį į atviro režimo koloniją likusios bausmės atlikimui ir
nustatė:
E. S. 2013-04-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. ir šios bausmės vykdymas jam atidėtas 2 metams. 2013-12-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2014-01-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta galioti. Nuteistajam vengiant atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę, jis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015-03-31, nuteistas pagal BK 242 str. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, skirtas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė E. S. prašymą leisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atviro režimo kolonijoje, motyvuodamas tuo, kad teismas, 2015-01-06 nuosprendžiu pagrįstai nusprendė paskirtą E. S. laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, t.y. teisingai parinko pataisos namų įstaigos rūšį.
Skundu E. S. prašo pritaikyti jam BK 75 straipsnio 1 d. naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2015-03-24 ir atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal LR BK 242 straipsnį skirti atlikti atvirojo režimo pataisos namuose. Jis nurodo, kad už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. bausmės pabaiga yra 2015-10-19, todėl už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str. jis galėtų atlikti atviroje kolonijoje (4 mėnesius, pridėtus prie pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. paskirtos bausmės). Apeliantas nurodo, kad teismas 2015-01-06 priimdamas nuosprendį turėjo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes niekur nuo bausmės atlikimo nesislapstė, abejoja nuosprendžio teisingumu. Skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl prašo ją naikinti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo E. S. prašymą leisti jam atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę atviro režimo kolonijoje išdėstė išsamius ir pagrįstus tokio sprendimo motyvus, kurių neginčija ir nuteistasis ir su kurias apeliacinės instancijos teismas sutinka ir dar kartą jų nenagrinėja. Naujų ir neišnagrinėtų argumentų dėl jo perkėlimo į atviro režimo koloniją, nuteistasis savo skunde nenurodė, o tokia tvarka, kuria nurodo nuteistasis, kad atlikus dalį bausmės (jo nuomone paskirtą už apysunkį nusikaltimą) jo prašymu likusią bausmės ( jo nuomone bausmę skirtą už nesunkų nusikaltimą) jis būtų perkeliamas į kitą pataisos namų režimą - atvirą koloniją, bausmių vykdymo kodekse (toliau BVK) nenumatyta.
Pažymėtina, kad BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems kaip paskatinimo priemonės, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą (atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes), gali būti taikomas perkėlimas į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo, tačiau dėl šio perkėlimo teismas priima sprendimą tik esant pataisos namų administracijos teikimui ir nurodytoms sąlygoms, o ne pagal paties nuteistojo prašymą.
Skunde apeliantas nurodė abejones dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagal BK 242 str. pagrįstumo, tačiau šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu ir galiojančiu 2015-01-06 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2015-01-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas įsiteisėjusių teismų sprendimų revizuoti negali ir dėl nuosprendžio pagrįstumo nesprendžia.
Kaip matyti iš skundžiamosios nutarties, pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo prašymą neanalizavo ir nepasisakė dėl prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su BK 75 straipsnio taikymu, skundžiamoje nutartyje išdėstydamas argumentus tik dėl nuteistojo prašymo perkelti jį į atviro režimo koloniją. Apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti skunde nurodyto nuteistojo prašymo taikyti BK 75 str. 1 d. nuostatas pagal naujai, nuo 2015-03-24 įsigaliojusią redakciją, nes pirmos instancijos teismas nuteistojo prašymo šioje dalyje nenagrinėjo, priešingu atveju, nuteistasis prarastų galimybę apskusti priimtą procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Nustatytas trūkumas yra esminis ir apeliacinis teismas savo iniciatyva negali jo ištaisyti, todėl nuteistojo prašymo dalis dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2015-03-24, grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1,3 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. S. skundo dalį dėl jo perkėlimo į atviro režimo koloniją atmesti ir šioje dalyje palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
Nuteistojo E. S. prašymo dalį dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, įsigaliojusių nuo 2015-03-24 taikymo gražinti nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Bronė Vidzėnienė