Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-06-06][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-92-634-2016].docx
Bylos nr.: 1-92-634/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. )
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Kardomosios priemonės
Kardomosios priemonės
Suėmimas
Suėmimas
Suėmimas
Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės (BPK 163 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Teismo nutartys (BPK 253 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
Apeliacinio skundo padavimo pasekmės (BPK 315 str.)
Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka (BPK 440 str.)

              Baudžiamoji byla Nr. 1-92-634/2016

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04877-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.3.

(S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. birželio 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Viktorijai Akelienei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiosioms R. Š. ir J. V., kaltinamajam E. H., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. H., gimęs (duomenys neskelbtini) r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, 7 klasių išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) savivaldybė, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1) 2012-03-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 178 str. 4 d. 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2) 2012-05-14 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu BK 178 str. 2 d., 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 m. 1 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2012-10-22 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi 2012-05-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto; 3) 2013-05-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. 53 parų arešto bausme, bausmes atlikęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.,

 

n u s t a t ė :

E. H. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, K. L. dūrė keturis smūgius peiliu į krūtinės sritį, tuo šiam padarė durtines - pjautines žaizdas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje ir kairėje pusėse, kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje su kepenų sužalojimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su V - o šonkaulio, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės priekinės sienelės sužalojimais, kiauriniu širdies kairio skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, nuo ko K. L. mirė įvykio vietoje, taip nužudė K. L., padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

 

Kaltinamasis E. H. parodė kaltinimus suprantantis, kaltės nepripažįsta. 2015 m. sausio 20 d. buvo pas T. Z. namuose. Atėjo A. M. ir atsinešė alkoholinių gėrimų. Kažkur iki 11-12 val. trise gėrė alų. Vėliau lankėsi pas R. Ž., V. A., kur vartojo alkoholį. Apie 15-16 val. grįžo pas T. Z. ir atsigulė pamiegoti. Apie 17-18 val. grįžo T. Z. ir A. M., parsinešė alkoholio. Išgėrus alkoholį, jie vėl kažkur išėjo. Jis tuo metu liko Z. bute. Nepamena, kiek laiko praėjo ir jie vėl grįžo, parsinešė cigarečių, alkoholio. Pasibaigus gėrimams M. pasiūlė T. Z. nueiti pas jam nepažįstama K. L. į butą. T. Z. nesutiko, tada jam A. pasiūlė kartu nueiti, bet jis irgi nesutiko. Tada M. išėjo vienas. Po kurio laiko paskambino M. ir paklausė jo, ar negalėtų nueiti nupirkti alkoholio. M. nurodė, kad yra visai netoli T. Z. namų. Tikslaus adreso nepamena, penkiaaukštis namas buvo. Jam išėjus iš T. Z. namų, iki tos vietos 3-4 minutės kelio, pamatė laukiantį A. M.. M. padavė 5 eurus. Nuėjo iki „IKI“ prekybos centro (duomenys neskelbtini). Nupirko 2 vyno butelius ir 2 alaus, atrodo. M. laukė gatvėje. Kodėl M. nėjo su juo į parduotuvę, nežino. M. pasiūlė eiti pas K. L.. Nuėjo į butą, padėjo gėrimus ant virtuvinio stalo ir M.su K. L. pradėjo šnekėtis ir gurkšnoti alkoholį. Jis tuo tarpu telefonu pradėjo po „Facebook“ naršyti. Po kurio laiko įvyko tarp jų žodinis konfliktas, pakėlęs galvą pamatė, kaip M. su peiliu mosavo prieš K. L.. Pats išsigando M., pastūmė jį. M. buvo iškritęs peilis iš rankų, jis stvėrė peilį, dar kartą dūrė L. ir paskui peilį įsmeigė į sieną. Apie 22 - 23 val. L. nužudė, tiksliai laiko nepamena. Jis išbėgo iš buto. Po 10-15 sekundžių išbėgo ir M., bėgdamas uždarė buto duris. Kai jis uždarė buto duris, abu išėjo į lauką. Kiek pamena, M. pasakė, kad reikia užversti ir T. Z., nes jis kaip liudytojas žino, kur jie išėjo. Sakęs „aš eisiu pas T. viską padarysiu, o tu pabūsi sargybiniu“. Po to apie 23.00 - 00.00 val. nakties jie su M. nuėjo pas A. į svečius, išgėrė kavos ir apie 00.30 val. išėjo pas T. Z.. Grįžę pas T. Z. nuėjo miegoti. Atsigulė arčiau T. Z., o M. atsigulė į kitą lovą. Bijojo, kad M. gali ir jį nužudyti. Po jo tėvo ir brolio mirties, jam su galva ne viskas gerai. Kitą dieną per pietus ar anksti ryte atsikėlė ir kažkas M. paskambino. M. išėjo pas seserį ar kažkur, o jis išėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę prisiėmė todėl, kad kai buvo sulaikytas, iš kitoje kameroje sulaikyto M. gavo laiškutį, kuriame buvo viskas surašyta, kaip ką šnekėti, jam buvo grasinama, kad su juo bus susidorota zonoje ar kalėjime, jei neapsiims nusikaltimo. Kadangi yra kelis kartus teistas, nuo 14 -15 metų gyvena pagal nuteistųjų taisykles („paniatkes“), nenorėjo būti vadinamas gaidžiu, nes žino, kad kalėjime yra kelios kastos, todėl ir apsiėmė šį nusikaltimą. Per akistatą su M. irgi dėl tų priežasčių davė tokius parodymus. Nežino, kodėl tokias žinutes rašė G.. Kad yra žudikas ne taip parašęs. Prieš tai buvo prisijungęs prie „Facebook“ ir jam M. svainis parašė, kad jo ieško policija kaip žudiko, tai susinervinęs tokių nesąmonių ir prirašė. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į policiją apgirtęs. Jei M. būtų nekaltas, nesislėptų, nes kai jį paleido iš įkalinimo įstaigos, po kelių dienų išvažiavo į užsienį. M. parodymai yra neteisingi. G. parodymai teisingi, kadangi pats prirašęs, žinutės neiškraipytos, taip ir rašęs. Tuo metu buvo ant skyrybų slenksčio su buvusia sugyventine, mažiausia dukra susirgo bronchine astma, buvo šeimyninės problemos, todėl ir rašęs, kad turi problemų.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kaltinamajam duodant iš esmės skirtingus nei ikiteisminio tyrimo metu parodymus, buvo pagarsinti E. H. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuomet kaltinamasis E. H., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje pas Z.. Susiskambino su M., susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitikę nuėjo pas K. L.. M. po 10 min. išėjo. Jis su L. baigė gerti vyną. Kai baigė gerti, K. L. davė 5 eurus. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę, nupirko du butelius alaus ir du butelius vyno. Parsinešė gėrimus ir gėrė su K. L.. Bebaigiant gerti K. L. jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada pasiėmė peilį nuo virtuvinio stalo, prie kurio sėdėjo, ir dūrė dešine ranka sėdėdamas, tris kartus atsistojęs L.. Visi dūriai buvo L. stovint. Dūrė jam į krūtinės sritį, kai L. nugriuvo, jis išbėgo. Išbėgęs paskambino M. ir jie susitiko prie 23 namo, nuėjo tada pas pažįstamą V. (duomenys neskelbtini) išgerti kavos. Po to išėjo ir M. nuėjo į savo namus, o jis – pas Z.. Kitos dienos vakare jis išvyko pas draugus į Vilnių. Draugų įvardinti nenori. Vilniuje išbuvo 8 dienas, o po to pats nuėjo į policijos komisariatą. M. išėjo po 10 min. nuo atėjimo pas L.. Jie alkoholio neatsinešė. M. alkoholiui pinigų nedavė, su jais negėrė. Kaip suprato, M. prieš tai buvo buvęs pas L. ir kai jam paskambino, pasakė, kad gali ateiti, yra alkoholio. L. matė pirmą kartą. Po dūrio peiliu po butą nevaikščiojo, peilį įsmeigė į medinę lentelėmis kaltą sieną, į apvadą. Smeigė stačiai. Nežino kodėl dūrė L., gal kad buvo išgėręs ir L. jį vadino necenzūriniais žodžiais – pyderu, gaidžiu. Pradžioje dūrė kartą, po to dar tris kartus. Gal sukilo agresija. Apie pasekmes tuo momentu negalvojo. Buvo išgėręs, tai turėjo įtakos tam ką padarė. Prieš nužudymą buvo išgėrę du butelius vyno ir alaus. Buvo viską išgėrę, išskyrus butelį alaus, kurį išbėgdamas pasiėmė. Pradžioje neprisipažino, galvojo išvengti bausmės. Dabar prisipažino, nes jaučiasi kaltas, padarė nusikaltimą. Kai dūrė, jo rūbai neišsikruvino (4 tomas, 30-31 b. l.).

BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus E. H. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d., matyti, kad jo parodymų turinys yra analogiškas, duotiems pas ikiteisminio tyrimo teisėją (4 tomas, 20, 35- 36 b. l.).

Pirmosios apklausos metu 2015 m. sausio 29 d. E. H. kaltės nepripažino, parodė, kad K. L. jo akivaizdoje nudūrė A. M. (4 tomas, 9-10 b. l.), tačiau 2015 m. kovo 18 d. akistatos tarp įtariamųjų E. H. ir A. M. metu, E. H. prisipažino nužudęs K. L., nudurdamas jį peiliu. Abu įtariamieji nurodė, kad įvykio metu A. M. buvo išėjęs iš K. L. buto (4 tomas, 19 b. l.).

Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad K. L. buvęs jos vyras, jie buvo seniai išsituokę, apie 1995 metus. Bendraudavo telefonu, jei jam sunku būdavo ar vaistų reikėdavo nupirkti, atvažiuodavusi, nupirkdavusi. Turi 2 vaikus, kurie yra suaugę, turi savo šeimas, gyvena (duomenys neskelbtini). Jie K. L. palaidojo, prieš tai rūpindavosi juo, atsiųsdavo pinigų. Tą dieną susiskambinusi su J. V., kuri pasakė girdėjusi, kad mirė K. L.. Viena važiuoti bijojo, kartu pasiėmė K. L. tetą ir nuvažiavo. Jų į butą neįleido, pasitiko prie laiptinės kriminalistai. Apie nužudymą nieko nežino, tik tiek kiek supažindino kriminalistai. Prieš įvykį paskutinį kartą su buvusiu vyru bendravusi prieš 2 mėnesius. K. L. dažnai išgerdavo, išgėręs būdavo ramus, eidavo miegoti. Su kuo jis gerdavo, nežino, apie kaltinamąjį nieko nežino. Pareiškusi civilinį ieškinį dėl laidotuvių išlaidų, jį palaiko, dėl visų išlaidų pateikusi kvitus. Gavo iš savivaldybės 305 eurų pašalpą, ji išskaičiuota iš ieškinio sumos.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad K. L. jai yra pirmos eilės pusbrolis. Su juo dažnai bendraudavo, apie dukart per savaitę. Atveždavo maisto, juo dar rūpindavosi teta, daugiau giminių jis neturėjo, ji buvusi jam artimiausia. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną vakare iš K. L. kaimyno. Dieną prieš tai bendravusi su K. L.. Jis išgerdavo, bet būdavo, kad ir du ir tris mėnesius negeria, paskui vėl užgerdavo. Dažnai nuvažiuodavusi pas jį, pas K. būdavo laiptinės kaimynas R., kitų asmenų nemačiusi. Jis sveikatos problemų neturėjo, būdavo, kai užgeria, tai spaudimas pakildavo. K. L. konfliktiškas, agresyvus nebuvo. Išgėręs jis, būdavo, kur krito ten miega. Kartais būdavo net durys nerakintos. Neturinė žala jai padaryta, net medikų pagalbos reikėjo, bet civilinio ieškinio nereiškia. Laidotuves apmokėjo vaikai ir buvusi žmona viską tvarkė.

Liudytojas R. N. parodė, kad K. L. buvęs kaimynas, dažnai su juo bendraudavo. K. L. bendraudavo su E. iš K., kurį vadindavo (duomenys neskelbtini), A. B. užeidavo dar, T. būdavo, V. s., G. kitame name gyvenantis. Jie susirinkę kartais alkoholį vartodavo, konfliktų niekad nekilo. L. išgėręs normaliai elgdavosi, juokdavosi, linksmas būdavo, agresyvus nebuvo. Kaltinamasis anksčiau nematytas. Apie įvykį telefonu jam pranešė E., o jam apie tai pasakė V.. Pasakė „nueik pažiūrėti pas K., nes tas V. bijo įeiti, sako turbūt negyvas“. Nuėjus prie K. L. buto laukė V., butas buvo atrakintas. K. L. rado gulintį virtuvėje, ranka buvo šalta, iškvietė greitąją ir policiją. Paskutinį kartą pas K. L. buvo prieš tris dienas iki įvykio. Kas galėjo tai padaryti, nežino, kad pastoviai pas L. eitų asmenys, taip nebuvo. Kartais būdavo ten išgėrimai.

Liudytojas A. B. parodė kaltinamojo anksčiau nematęs. K. L. buvo jo kaimynas. Su juo bendravo, nunešdavo jam produktų, K. L. jam kartais padėdavo darbuose. Pas K. L. ateidavo nemažai žmonių – R., E., L. G.. Sausio 20 d., antradienį, susitiko G.. Trise kartu su L. IKI parduotuvėje nusipirko du butelius vyno, išgėrė juos pas L. namie ir išsiskirstė. Buvo gal 11 valanda. Paskui apie 17.30 val. vėl nuėjo pas L.. Gėrė vyną, besikalbant atėjo T. Z. ir kitas praplikęs vyras M.. Pažinojo tik Z., kitą pavardę jam pasakė tyrėja. L. juos pažinojo. Jie atsinešė vyno 2 butelius. Kai atėjo Z. ir M., buvo apie 18 val. Kai jie atėjo, jis neužilgo išėjo, prie jo daugiau niekas nebuvo atėjęs. Tie kas ateidavo, jokio triukšmo niekada nebuvo. Su T. jokio triukšmo nebuvo, nekonfliktuodavo. Apie M. nieko pasakyti negali. G. kažkada buvo su juo susipykęs, bet tik žodžiais. L. paskutiniu metu „pasiųsdavo“ visus, buvo nervingas, jam jei kas nepatikdavo jis visus vydavo. Jis K. L. sakydavo, kad svetimų žmonių neįsileistų ir rakintų duris. Sausio 21 d. susitiko G., nuėjo iki K. L. buto. G. liko lauke, o jis vienas užėjo į butą. Buto durys buvo praviros, virtuvėje degė šviesa. K. L. gulėjo virtuvėje ant grindų. Pagalvojo, kad jis girtas. Galvojo, čia ne pirmas kartas, būdavo, kad jį girtą rasdavo. Išėjo ir uždarė duris.

Liudytojas E. P. parodė kaltinamąjį matantis pirmą kartą. K. L. buvo pažįstamas. Paskambino pažįstamas pravarde S. ir pasakė, kad namuose guli K.. Liepė S. pasižiūrėti, gal K. bloga pasidarė, tačiau jis bijojo eiti. Tuomet paskambino K. kaimynui R. ir paprašė, kad nueitų pas K.. Kai R. užėjo į K. namus, pasakė, kad jis negyvas, jau ataušęs. Liepė iškviesti policiją ir greitąją. Dieną prieš tai su K. L. kalbėjo telefonu, nes buvo sutarę važiuoti klijuoti plytelių, o jis buvo neblaivus. Sakė, kad kai išsiblaivys tai ir atvažiuos. Skambino apie 7 val. vakaro, K. L. sakė, kad negeria, kad blaivosi. Tačiau jiems baigus kalbėti, jis neišjungė telefono, tai girdėjo kažkokius balsus, tą vakarą ar naktį jis buvo nužudytas. Girdėjo tokius žodžius ,,radau dar pinigų, reikia nueiti į parduotuvę dar parsinešti vyno“. Girdėjosi dar pašaliniai du balsai. Tai viso buvo trys žmonės. Buvo L. ir dar du žmonės. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Skambučio laiką sutikrino su telefono skambučių registru, o tyrėjas sulygino su L. telefonu. Tyrėjas dar parodė parduotuvės įrašus, kuriame matė pažįstamą asmenį pravarde (duomenys neskelbtini), jis buvo su kažkokiu nepažįstamu asmeniu, jie pirko vyną. (duomenys neskelbtini) yra atvykęs šiandien į posėdį. K. L. parduotuvėje nebuvo. Pas L. lankydavosi tie žmonės, kuriuos jis gerai pažinojo, tai kaimynas R. ir B.. Nepažįstamų asmenų jis neįsileisdavo. A. M. nepažįsta. Jei pažįstamas asmuo ateitu su nepažįstamu asmeniu, tai K. L. gal ir įsileistų. Jis nelabai buvo linkęs įsileisti svetimus asmenis.

Liudytojas T. Z. parodė turintis pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Pažįstantis kaltinamąjį E. H.. K. L. taip pat yra pažįstamas, pas jį užeidavo retkarčiais pasiskolinti cigarečių. A. M. yra tolimas giminaitis, girdėjo, kad jis išvykęs į užsienį, yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). M. gyveno pas seserį, jo sesuo gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitoje miesto pusėje. M. pas jį atėjo ryte, jie gėrė alų, vėliau dar nusipirko alaus ir užėjo pas K.. 2015 m. sausio 20 d. E. H. pas jį gyveno jau apie dvi savaites. M. atsinešė 2 bambalius alaus, jie visi trys gėrė alų. Lyg E. užsnūdo, o jis su M. išėjo pirkti alaus, buvo apie 17 val. Nuėjo į parduotuvę ,,IKI centas“, ji yra netoli namų. Nusipirko alaus, neturėjo rūkyti. Pamatė, kad pas K. dega šviesa, tai pasiūlė M. užsukti pas K. pasiskolinti cigarečių. Cigarečių nenusipirko, nes joms nebeturėjo pinigų. L. turėjo vyno, tai pakvietė į svečius. Išgėrė tą vyną, tai L. davė pinigų dar ant dviejų butelių vyno. Iš L. namų ėjo vieną kartą pirkti vyno, po to grįžo. Vienu metu buvo pas jį užėjęs kaimynas B.. Jam davė likusius kelis centus, jis išėjo. Liko trise gerti vyną. Išgėrus tą vyną K. buvo praktiškai girtas. M. su L. lyg buvo pažįstami. Iš L. išėjo apie 19-20 val. Su M. išėję iš L. sutiko pažįstamą, su kuriuo nuėjo į IKI parduotuvę pirkti cigarečių. Tas pažįstamas jiems davė kelias cigaretes ir jie su M. parėjo namo. Namie buvo H. ir jie trise dar gėrė alų. M. ir H. po to kartu kažkur išėjo, jie dar skambino jam, kad ateitų dar išgerti, tačiau jis nėjo, nes jautėsi girtas. Buvo tokių skambučių, kad atrakintų duris, nes buvo tik vienas raktas. Nelabai pamena ar 22:13 val. ir 22:35 val. H. jam skambino, nes buvo labai išgėręs. Kai skambino apie 22 val. tai dėl to, kad ateitų išgerti. Skambino H. ir kvietė išgerti, turbūt kvietė ateiti pas K., nesakė, kas pas K. dar yra. Kalbėjo ir su M., tik nežino ką. Tiksliai nežino, kuris jam skambino. 23:49 val. skambinęs M. paklausti, ar jie pareis namo. Dėl girtumo nepamena kada ir kaip jie grįžo. Ryte H. ir M. buvo namuose, po to jie abu netrukus išėjo. H. pas jį daugiau grįžęs nebuvo. Su M. buvo susitikęs, bet apie tą įvykį nekalbėjo.

Liudytojas V. K. parodė, kad K. L. jam pažįstamas. Tą dieną nebuvo pas jį, sužinojo po įvykio, kad pas jį buvo H., M. ir Z., jie ten gėrė. Taip pasakojo T. Z.. Jis pasakojo, kad iš vakaro ten gėrė. Ėjo pro L. namą vakare, pamatė, kad dega šviesa, užėjo cigarečių paprašyti ir rado K. L. gulintį. Paskambino E., jis paskambino R., o R. atėjo ir jie kartu užėjo. Paskui iškvietė policiją, greitąją pagalbą. L.gulėjo virtuvėje, arčiau durų, jo kojos buvo atremtos į stalą, o galva į durų pusę. Su Z. kalbėjo gal savaitė po įvykio. Z. gyvena mažiau nei 0,5 km nuo K. L. namų. Z. jam sakė, kad jis ten gėrė ir išėjo. Kas galėjo nužudyti L., nežino. M. yra pusbrolis. Jis šiuo metu užsienyje. Su H. yra draugai, po to įvykio su juo nebuvo susitikęs.

Liudytojas D. Z. parodė, kad akistata tarp E. H. ir A. M. buvo atliekama Marijampolės apskrities VPK areštinėje, buvo advokatai, abu įtariamieji. Pamena, kad akistatos metu H. prisipažino nužudęs L. ir kad būtent jis dūrė peiliu. Po akistatos E. H. buvo papildomai apklaustas įtariamuoju išsamiau, padarytas parodymų patikrinimas vietoje. Dėl laiko, nurodyto protokoluose galėjo būti techninė klaida. Apklausos protokolus rašė ant buvusių apklausos protokolų. Gali būti, kad tiesiog neištaisė laiko. Pirmiau buvo akistata, paskui E. H. papildomai apklaustas įtariamuoju. Po akistatos E. H. parodymus patvirtino, papildomos apklausos metu išsamiau papasakojo. Parodymų patikrinimo vietoje jis viską parodė logiškai ir viskas sutapo. Esmė tame, kad viso tyrimo metu buvo nustatyta, kad paskutiniai iš to buto išėjo H. ir M.. Abejonių nekilo, kad iš jų dviejų kažkuris yra žudikas arba abudu. Tik iš pat pradžių H. davė parodymus ant M., o M. ant H.. Akistatos metu H. pripažino, kad jis nužudė. Prieš tai jie teoriškai neturėjo galimybės susitikti ir tartis. M. akistatos metu buvo įtariamasis, tuo metu jis buvo suimtas. H. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Iki akistatos H. konkrečiai jokia bylos medžiaga nebuvo rodoma. Iš pat pradžių įtarimas ant H. buvo didelis ir pagrįstas, nes buvo kontroliuojamas jo telefonas ir jis žinutėse aiškiai parašė, kad jis žudikas. Jam nebuvo pasakojama, kas buvo rasta įvykio vietoje. Kai pirmą kartą darė su juo parodymų patikrinimą vietoje, jis iš pradžių nurodė, kad M. dūrė, rodė kaip tai M. darė. Bet jis tiksliai parodė kur buvo įsmeigtas peilis, nors įvykio vietoje sienoje nebuvo jokių žymių ir jis jokių nuotraukų nematė. Vadinasi, jis ten buvo nužudymo metu. H. pats atėjo į Vilniaus 3-ąjį policijos komisariatą, jie nuvažiavo ir jį pasiėmė. Iki jų nuvykimo jis buvo sulaikytas apie porą valandų, tol kol iš Marijampolės į Vilnių nuvažiavo. Kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, tai turėjo būti pildoma faktinė sulaikymo pažyma, o ne sulaikymo protokolas. Asmens kratos metu jokių daiktų neišėmė. Kai jis kreipėsi į Vilniaus 3-ąjį policijos komisariatą, tai tuos daiktus policijos pareigūnai iš jo paėmė. Neatsimena, ar daiktus iš karto jiems padavė, galėjo būti, kad daiktų per klaidą nepadavė ir atsiuntė vėliau paštu. Buvo jo telefonas, piniginė ir pažymėjimas kažkoks. Buvo 1 telefonas. Kontroliavo jo numerį, jis neturėjo pinigų nusipirkti kito telefono ir kortelės.

BPK 276 str. 4 d. tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi liudytojas Marijampolės AVPK duomenimis yra išvykęs gyventi į užsienį (5 tomas, 63, 80 b. l.). 2015-01-23 liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad T. Z. yra jo draugas. Pastaruosius porą metų gyveno Anglijoje. Nuo 2015-01-16 ar nuo 2015-01-17 jis kiekvieną dieną gėrė alkoholį iki 2015-01-20. 2015-01-20 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, bet buvo šviesu, atėjo pas Z. į namus, atsinešė alaus. Pas Z. namuose buvo E., pavarde ar pravarde „ H.“. Trise išgėrė jo atsineštą alų. Išgėrus alų, H. išėjo, liko dviese su T. Z.. Apie 17.00 val. su Z. ėjo nusipirkti alkoholio, einant (duomenys neskelbtini) gatve, Z. pasiūlė užeiti pas pažįstamą, kurio vardo dabar neprisimena. Užėjo į daugiabutį (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas Z. pažįstamą, kurio bute buvo dar vienas jam nepažįstamas vyriškis. Z. su pažįstamu, kurio vardo neprisimena, susitarė, kad nusipirks ir atsineš alkoholio, gers kartu. Jis ir Z. nusipirko vyno ir sugrįžo atgal į jau minėtą butą. Bute buvo minėtas Z. pažįstamas ir tas pats vyriškis, kuris netrukus išėjo. Tame bute buvo apie 1,5 val. laiko, gėrė vyną, o po to išėjo ir sugrįžo pas Z. į namus. Čia miegojo, o 2015-01-21, apie 11.30 val., išėjo į savo namus. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tas senukas su kuriuo gėrė yra nužudytas (2 tomas, 47-49 b. l.). Apklaustas įtariamuoju 2015-01-24 A. M. parodė, kad 2015-01-20 apie 23 val. atsikėlė pas T. Z. bute. Kažkas sugalvojo nueiti vėl pas tą Z. pažįstamą K. L.. Jis su E. H. dviese nuėjo pas K. L., kurį rado sėdintį buto virtuvėje, prie stalo. L. buvo girtas, dar turėjo vyno. Pabuvus 2 - 3 minutes, jis išėjo, o E. H. liko pas L.. Išeidamas jis H. taip pat kalbino eiti kartu, bet H. nėjo. Jam išeinant konflikto tarp L. ir H. nebuvo. Jis grįžo pas Z. į butą ir ten miegojo iki ryto. Nepamena, ar H. jį pasivijo, ar grįžo vėliau. Nepamena kaip Z. jį įsileido į butą. Tik ryte pamatė, kad H. irgi grįžęs pas Z.. Ankstesnėje apklausoje jis neprisiminė, kad su H. buvo nuėjęs pas K. L., todėl to ir nesakė (3 tomas, 47-48 b. l.).

BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintas 2015 m. kovo 18 d. akistatos tarp įtariamųjų E. H. ir A. M. protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos metu E. H. prisipažino nužudęs K. L., nudurdamas jį peiliu. Abu įtariamieji nurodė, kad įvykio metu A. M. buvo išėjęs iš K. L. buto (4 tomas, 19 b. l.).

Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad R. G. mirė 2016-03-25 (5 tomas, 117-118 b. l.). BPK 276 str. 4 d. tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojos R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. R. G. parodė, kad naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pažįsta E. H.. 2015 metų vasario mėnesį, datos nepamena, bet kelios dienos prieš tai, kai H. nuėjo prisiduoti į policiją, pas ją atvyko E. H.. Prieš tai jie susirašinėjo ir E. prašėsi pas ją į svečius. Kai E. atvažiavo, kelias dienas pagyveno pas ją. Sakė, kad turi problemų, bet kokių - nesakė. E. pagyvenus pas ją kelias dienas, ji paprašė E. išeiti. Vieną dieną E. buvo išėjęs ir paskambinęs jos paklausė, kur yra policijos komisariatas. Parašė žinutę, kad nemato kitos išeities, tik eiti „prisiduoti“ į policiją. E. jai parašė žinutę, kad yra žudikas, bet ji galvojo, kad E. už nužudymą jau „atsėdėjęs“, nes buvo minėjęs anksčiau, kad „sėdėjęs“. Apie nužudymą E. jai nėra pasakojęs, ji apie tai nieko nežino, žinučių neišsaugojo (2 tomas, 38-39 b. l.).

2015-01-21 apžiūros protokolas ir fotolentelės prie jo patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), virtuvėje, ant grindų prie virtuvės durų rastas vyriškos lyties lavonas, fotolentelėse užfiksuota lavono gulėjimo vieta, padėtis, poza, rankų bei kojų padėtis liemens atžvilgiu, lavono apranga bei ant lavono matomos kraujo dėmės ir šių dislokacija. Konstatuota, kad apžiūros metu lavonas šaltas, sustingęs. Apžiūros metu virš lavono, ant pietinės sienos, kurios apatinė dalis iškalta medinėmis lentelėmis, 132 cm nuo durų ir 137 cm nuo grindų aštriu daiktu padarytas šviežias lentelės pažeidimas. Lentelė įrėžta, su atšokusia atplaiša. Virš lavono, pietinėje sienoje, 127 cm atstumu nuo durų ir 159 cm nuo grindų, iš viršaus į lentelių apkalimo viršų įsmeigtas peilis. Peilis įsmeigtas iš viršaus, tarp lentelių apkalimo ir sienos. Peilis virtuvinis, su medine tamsia rankena. Peilio geležtė sulinkusi, ant geležtės matosi rausvos spalvos dėmės. Paimti daiktiniai įrodymai, daktiloskopiniais milteliais išryškinti pirštų pėdsakai, jie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių arba „Mikrosil“ pastos išliejos (1 tomas, 5-56 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M19/15 (09) patvirtina, kad:

K. L. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio durtine - pjautine krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, V- o šonkaulio, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės priekinės sienelės sužalojimais, kiauriniu širdies kairio skilvelio priekinės sienelės pažeidimu. Tai komplikavosi nukraujavimu į kairiąją krūtinplėvės ertmę, ūmiu širdies veiklos sutrikimu.

K. L. mirtis įvyko prieš 24 - 30 val. iki jo kūno teismo medicininės apžiūros įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) 21:10 val. Tai patvirtina stiprus lavoninis sustingimas tiriamose raumenų grupėse, II- a lavondėmių stadija bei kūno temperatūros matavimo duomenys. Tam neprieštarauja įvykio aplinkybės.

K. L. kūne konstatuoti kiauryminės muštinės žaizdos ir nubrozdinimai apatinės lūpos-smakro srities odoje su kraujosruvomis apatinės lūpos gleivinėje buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai vienos paros laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu; durtinės- pjautinės žaizdos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje ir kairėje pusėse- kietais smailiais aštriabriauniais duriančiai- pjaunančio tipo įrankiais, galimai neužilgo iki mirties ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek abu kartu vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu; kiauryminė durtinė- pjautinė žaizda dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje su kepenų sužalojimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kiauryminė durtinė- pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su V- o šonkaulio, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės priekinės sienelės sužalojimais, kiauriniu širdies kairio skilvelio priekinės sienelės pažeidimu- kietais smailiais aštriabriauniais duriančiai- pjaunančio tipo įrankiais, neužilgo iki mirties ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu.

K. L. buvo padaryti devyni sužalojimai: keturios durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje su vidaus organų sužalojimu, dvi muštinės žaizdos bei trys nubrozdinimai apatinės lūpos - smakro odos srityje bei kraujosruvomis gleivinėje.

K. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu, penkiais poveikiais. Mažai tikėtina, jog K. L. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats. K. L. konstatuoti sužalojimai apatinės lūpos - smakro srityje galėjo būti padaryti kad ir jam krentant bei kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais. K. L. kūne sužalojimų, būdingų savigynai, tempimui, vilkimui nekonstatuota. K. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kokioje padėtyje; tikėtina užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis - vienas priešais kitą ar kiek iš šonų.

Galima teigti, jog po K. L. padaryto sužalojimo, kurio pasėkoje buvo sužalota jo širdis, išgelbėti jo gyvybę buvo praktiškai neįmanoma, nes po jo nukentėjusysis kelių ar keliolikos sekundžių turėjo prarasti sąmonę, po ko įvyko jo mirtis.

K. L. drabužių pažeidimai atitinka jo kūne konstatuotus sužalojimus.

K. L. lavono kraujyje rasta 4, 26 ‰ etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka sunkiam girtumo laipsniui (1 tomas, 58-63 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. MK 27/15 (01) konstatuojama tikėtina, kad tirtos K. L. krūtinės durtinės - pjautinės odos žaizdos Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, bei žaizdos Nr. 1 projekcijoje esantis tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių sužalojimas yra padaryti tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tyrimui buvo pateiktas peilis, rastas K. L. bute, įsmeigtas į virtuvės sienos medines lenteles (1 tomas, 64-75 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1000)-IS1-3612, konstatuojama, kad ant peilio, paimto 2015-01-21 apžiūrint įvykio vietą Uosupio g. 18- 2, Marijampolėje, geležtės rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su K. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000001 proc.

Ant peilio rankenos mėginyje Nr. 1 rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas ir Y haplotipas sutampa su K. L. genotipu ir Y haplotipu.

Ant peilio rankenos mėginyje Nr. 2 rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas ir Y haplotipas sutampa su K. L. genotipu ir Y haplotipu.

Ant dviejų tamponų su K. L. panagių turiniu rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas ir Y haplotipas sutampa su K. L. genotipu ir Y haplotipu (1 tomas, 83 – 88 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(999)-IS1-3532 konstatuojama, kad ant tampono su K. L. kairiosios rankos panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, susimaišiusių su ne mažiau kaip dar vieno vyro biologiniais pėdsakais, netinkamais asmens tapatybei nustatyti ir Y haplotipų lyginamajam tyrimui atlikti. Ant tampono su K. L. dešiniosios rankos panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, rasti ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su genotipu biologinių pėdsakų, rastų ant tampono su K. L. kairiosios rankos panagių turiniu (t. 1 b. l. 89-93).

Atlikus daktiloskopinį tyrimą, pateikta specialisto išvada Nr. 64-(U-295)-IS1-121, kurioje konstatuojama:

1. Keturiasdešimt rankų pėdsakų ( žr. 3-42 pav.), kurie buvo paimti 2015-01-21 iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Tyrimo metu nustatyta, kad rankų pėdsakai nukopijuoti ant tyrimui pateiktos daktiloskopinės plokštelės, kurios didžiausi matmenys 44x43 mm ( žr. 2 pav. Nr. 10), trijų „Mikrosil“ pastos išliejų, kurių didžiausi matmenys 48x35x3 mm ( žr. 2 pav. Nr. 16), 73x47x3 mm ( žr. 2 pav. Nr. 18), 195x63x3 mm ( žr. 2 pav. Nr. 19), ant penkių butelių ( žr. 2 pav. Nr. 23, 24, 25, 28, 29) bei visi kiti neaprašyti rankų pėdsakai nukopijuoti ar tyrimo metu išryškinti ant tyrimui pateiktų objektų, asmeniui identifikuoti netinkami.

2. Rankų pėdsakai ( žr. 3-14 pav.) yra palikti nukentėjusiojo K. L. gim. (duomenys neskelbtini), kairės rankos nykščiu (žr. 3-4 pav.), kairės rankos mažyliu pirštu ( žr. 5 pav.), dešinės rankos didžiuoju pirštu ( žr. 6 pav.), dešinės rankos nykščiu ( žr. 7 pav.), kairės rankos smiliumi ( žr. 8 pav.), kairės rankos bevardžiu pirštu ( žr. 9 pav.), kairės rankos didžiuoju pirštu ( žr. 10 pav.), dešinės rankos bevardžiu pirštu ( žr. 11 pav.), dešinės rankos delnu ( žr. 12 pav.), kairės rankos delnu ( žr. 13-14 pav.).

Rankų pirštų pėdsakai ( žr. 15-18 pav.) yra palikti pil. A. M. gim. (duomenys neskelbtini), dešinės rankos mažyliu pirštu ( žr. 15 pav.), dešinės rankos bevardžiu pirštu ( žr. 16 ir 18 pav.), dešinės rankos didžiuoju pirštu ( žr. 17 pav.).

Rankų pėdsakai ( žr. 19-36 pav.) yra palikti pil. E. P. gim. (duomenys neskelbtini), kairės rankos nykščiu ( žr. 19, 25 pav.), dešinės rankos nykščiu ( žr. 20, 27, 28, 33 pav.), kairės rankos didžiuoju pirštu ( žr. 21, 22, 32 pav.), dešinės rankos smiliumi ( žr. 23, 29, 31, 34 pav.), dešinės rankos didžiuoju pirštu ( žr. 24, 30 pav.), dešinės rankos bevardžiu pirštu ( žr. 26 pav.), dešinės rankos delnu ( žr. 35 pav.), kairės rankos smiliumi ( žr. 36 pav.).

Rankos pirštų pėdsakai ( žr. 37-38 pav.) yra palikti pil. T. Z. gim. (duomenys neskelbtini), kairės rankos didžiuoju pirštu ( žr. 37 pav.), kairės rankos bevardžiu pirštu ( žr. 38 pav.).

Rankų pirštų pėdsakai ( žr. 39-42 pav.) yra palikti ne pil. A. M., E. H., T. Z., E. P., V. K., A. B., R. B., K. L., o kito ar kitų asmenų ( 1 tomas, 95-116 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti drabužiai, kuriuos K. L. vilkėjo nužudymo metu ir kurie nuvilkti nuo jo lavono. Nustatyta, kad ant palaidinės, dviejų megztinių, striukės priekio, krūtinės srityje matomos nuo dviejų iki penkių durtinių skylių. Ant palaidinės, megztinio matomos sudžiūvusio raudono skysčio, panašaus į kraują, dėmės (1 tomas, 121-145 b. l.).

2015-02-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad įtariamasis E. H. parodymų patikrinimo vietoje parodė K. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įtariamasis parodė, kad K. L. buvo subadytas virtuvėje, nurodė, kad tai padarė A. M., sėdėdamas ant kėdutės prie virtuvinio stalo ir durdamas 3-4 kartus K. L., nurodė, kad K. L. sėdėjo ant sėdimojo virtuvinio kampo prie lango, o jis pats sėdėjęs ant to paties kampo prie virtuvės durų; parodė vietą sienoje, kur išeidamas A. M. iš viršaus į sienos dailylentes įsmeigė peilį, kuriuo subadė K. L. (4 tomas, 11-18 b. l.).

E. H. pripažinus kaltę dėl K. L. nužudymo, pakartotinai atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu K. L. bute E. H. parodė, kad begeriant K. L. jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. K. L. atsistojus, jis dešine ranka griebė nuo stalo peilį ir sėdėdamas dūrė K. L., po to atsistojęs dūrė dar du ar tris kartus; parodė, kad jis sėdėjo ant kėdės prie virtuvinio stalo, o K. L. sėdėjo ant sėdimojo kampo prie virtuvės durų; po dūrių K. L. nuvirto prie virtuvės durų ir liko ten gulėti; parodė vietą sienoje, kur iš viršaus į dailylentes įsmeigė peilį (4 tomas, 21-28 b. l.).

A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015-03-27 (3 tomas, 36, 53-54, 60 b. l.). E. H. suimtas nuo 2015-01-28 14:50 val. (( t. 4, b. l. 40-41). Ikiteisminis tyrimas dėl K. L. nužudymo A. M. atžvilgiu nutrauktas 2015-06-18 prokuroro nutarimu (3 tomas, 62 b. l.).

Iš parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2015-01-20 apie 9:08 val. alkoholio skyriuje K. L., A. B. ir L. G. perka alkoholį (2 tomas, 50-55, 64-67 b. l.).

Iš parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2015-01-20 apie 17:28 val. į parduotuvę ateina A. M. ir T. Z., perka alkoholį ir kartu išeina (2 tomas, 56-63, 68-72 b. l.).

Iš parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2015-01-20 apie 20:08 val. į parduotuvę ateina E. H., perka alkoholį ir išeina (2 tomas, 73-76 b. l.).

Iš parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2015-01-20 apie 21:15 val. į parduotuvę ateina T. Z., perka alkoholį ir išeina. Apie 21:21 val. T. Z. su nenustatytu asmeniu ateina prie bankomato, esančio prie įėjimo į parduotuvę, galimai išsigrynina pinigų, po to parduotuvės saugykloje pasideda alkoholinį gėrimą, su nenustatytu asmeniu eina į parduotuvę, pastarasis susimoka už prekes, T. Z. eina prie saugyklų galimai pasiimti alkoholinį gėrimą ir abu išeina iš parduotuvės link (duomenys neskelbtini) gatvės (2 tomas, 77-82 b. l.).

Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad išanalizavus E. H., A. M. ir T. Z. telefonų išklotines, nustatyta, kad 2015-01-20 laikotarpiu tarp 20 - 24 val. E. H. skambino A. M. ir T. Z., E. H. taip pat skambino A. M. ir T. Z. (2 tomas, 108-115).

2015-04-18 Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, kad kontroliuojant A. M. telefoninius pokalbius tyrimui reikšmingų duomenų negauta (2 tomas, 139 b. l.).

2015-04-18 Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, kad kontroliuojant T. Z. telefoninius pokalbius tyrimui reikšmingų duomenų negauta (2 tomas, 161 b. l.).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-01-28 apie 14:50 val. į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių atėjo vaikinas, kuris pasakė, kad draugai jam pasakė, kad jis yra ieškomas Marijampolės AVPK, norėjo, kad būtų patikrinta informacija. Paaiškėjo, kad tai E. H., kuris ieškomas Marijampolės AVPK. Asmuo buvo nedelsiant sulaikytas ir patalpintas į Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas. Pranešta Marijampolės AVPK tyrėjui D. Z. (4 tomas, 3 b. l.). Asmens kratos protokolas patvirtina, kad E. H. asmens krata buvo atlikta 2015 m. sausio 28 d. 19:50 val. Marijampolės AVPK tarnybinėse patalpose, kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (5 tomas, 76 b. l.).

2015-04-18 Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas su suvestinėmis patvirtina, kad kontroliuojant E. H. telefoninius pokalbius, nustatyta, kad kontroliavimas prasidėjo 2015-01-28 13:11 val., fiksuota iki 205-01-28 14:51 val., paskui E. H. atvyksta į policiją, telefonas išjungiamas. E. H. skambina moteriai į Nr. (duomenys neskelbtini), klausia kur yra „mentūra“, moteris aiškina kur. E. H. rašo žinutes tam pačiam numeriui: „nebematau kitos išeities tik prisiduot zertvom“, „neverk del tokio kaip as esu zudikas atsedesiu (...)“, „as ir netikejau kad uzversiu“ (2 tomas, 174-180).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad telefonu (duomenys neskelbtini) naudojosi R. G., gyv. (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos (2 tomas, b. l. 125).

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

Nors kaltinamasis E. H. kaltu neprisipažino, jo kaltė pagal pareikštus kaltinimus įrodyta. Įvertinusi byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra neginčijamai nustatytos šios aplinkybės:

(duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rastas K. L. lavonas (įvykio vietos apžiūros protokolas, 1 tomas, 5-56 b. l.). K. L. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, lavone rastos keturios durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje su vidaus organų sužalojimu (teismo medicinos specialisto išvada Nr. M19/15 (09), 1 tomas, 58-63 b. l.). Sužalojimai padaryti peiliu, kuris rastas K. L. bute, įsmeigtas į virtuvės sienos medines lenteles (įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. MK 27/15 (01), 1 tomas, 64-75 b. l.). K. L. mirtis įvyko prieš 24 - 30 val. iki jo kūno teismo medicininės apžiūros įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) val. (teismo medicinos specialisto išvada Nr. M19/15 (09), taigi K. L. nužudytas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tuo laikotarpiu pas K. L. bute lankėsi A. B., T. Z., A. M. ir E. H.. Liudytojas A. B. parodė, kad 2015-01-20 jam būnant bute pas K. L. atėjo T. Z. ir A. M., buvo apie 18 val. K. L. juos pažinojo. Jie atsinešė vyno 2 butelius. Liudytojas T. Z. parodė, kad 2015-01-20 su A. M. išėjo pirkti alaus, buvo apie 17 val. Abu užėjo pas K. L., vartojo alkoholį, iš K. L. namo išėjo apie 19-20 val. Namie buvo E. H. ir jie trise dar gėrė alų. A. M. ir E. H. po to kartu kažkur išėjo. Kaltinamasis E. H. parodė, kad buvo pas K. L. bute kartu su A. M. apie 22-23 val., tikslesnio laiko neprisimena. Paminėtus parodymus patvirtina ir A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2015-01-20 apie 17.00 val. su T. Z. ėjo nusipirkti alkoholio Užėjo į daugiabutį (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas T. Z. pažįstamą. Tame bute buvo apie 1,5 val. laiko, gėrė vyną, o po to išėjo ir sugrįžo pas T. Z. į namus Vėliau, apie 23 valandą jis su E. H. dviese nuėjo pas K. L., kurį rado sėdintį buto virtuvėje. Pabuvus 2 - 3 minutes, jis išėjo, o E. H. liko pas K. L..

Tai, kad 2015-01-20 vakare E. H. lankėsi pas K. L. rodo ir iš greta K. L. gyvenamosios vietos esančios parduotuvės gauti vaizdo įrašai, patvirtinantys, kad šioje parduotuvėje 2015-01-20 apie 20:08 val. E. H. pirko alkoholį (2 tomas, 73-76 b. l.). Pasak kaltinamojo, jis tuomet pirkęs alkoholį A. M. prašymu, o po abu su A. M. nuėjo pas K. L.. Taigi nustatyta, kad vėliausiai K. L. bute lankėsi ir nužudyti K. L. galėjo tik E. H. arba A. M..

Surinktų įrodymų analizė patvirtina, kad nusikaltimą įvykdė kaltinamasis E. H.. Ikiteisminio tyrimo metu su kaltinamuoju E. H. du kartus buvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje. Šių procesinių veiksmų protokolai, taip pat teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamasis E. H. tiksliai nurodė, kur buvo paliktas nužudymo įrankis – peilis. Jis parodė, kad peilis buvo įsmeigtas į virtuvės sienos medines lenteles. Tai visiškai sutapo su įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo (43-45 pav.) užfiksuotais duomenimis. Darytina kategoriška išvada, kad kaltinamasis E. H. nusikaltimo metu buvo K. L. bute.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltinamasis E. H. visiškai pripažino kaltę, nurodė, kad susiskambino su M., susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitikę nuėjo pas K. L.. A. M. po 10 min. išėjo. Jis su K. L. baigė gerti vyną. Kai baigė gerti, K. L. davė 5 eurus. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę, nupirko du butelius alaus ir du butelius vyno. Pažymėtina, kad šie E. H. parodymai įtikinamai paaiškina, kodėl E. H. į parduotuvę „IKI“ ėjo vienas, be A. M.. Teisme kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad A. M. jam skambino, prašė nupirkti alkoholio, po to padavė 5 eurus, o pats laukė prie parduotuvės, yra mažai tikėtinos ir nelogiškos. Toliau E. H. parodė, kad parsinešė gėrimus ir gėrė su K. L.. Bebaigiant gerti K. L. jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada pasiėmė peilį nuo virtuvinio stalo, prie kurio sėdėjo, ir dūrė K. L. dešine ranka sėdėdamas, po to tris kartus dūrė atsistojęs. Visi dūriai buvo K. L. stovint. Dūrė jam į krūtinės sritį, kai K. L. nugriuvo, jis išbėgo. Visus šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino ir detaliai atkartojo parodymų patikrinimo vietoje metu (4 tomas, 21-28 b. l.). Akistatoje su A. M. E. H. taip pat prisipažino nužudęs K. L., nudurdamas jį peiliu. Abu apklausiamieji nurodė, kad įvykio metu A. M. buvo išėjęs iš K. L. buto (4 tomas, 19 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. H. patvirtino, kad rašė R. G. SMS žinutes. Liudytojos R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra analogiški. Pagarsinus šių žinučių turinį, jis nurodė, kad žinučių turinys neiškraipytas. Žinutėse kaltinamasis nurodė, kad „nebematau kitos išeities tik prisiduot zertvom“, „neverk del tokio kaip as esu zudikas atsedesiu (...)“, „as ir netikejau kad uzversiu“ (2 tomas, 174-180). Kaltinamojo paaiškinimai, kad rašydamas šias žinutes jis omenyje turėjo visai ką kitą, nei parašė, yra nelogiški ir neįtikinami. Žinučių turinys nedviprasmiškai leidžia suprasti, kad kaltinamasis prisipažino esąs žudikas, kad nesitikėjo nužudyti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė versiją, kad prisiimti kaltę dėl K. L. nužudymo jį privertė A. M., vadovaujantis nuteistųjų taisyklėmis. Bylos duomenimis E. H. pirmą kartą teistas būdamas jau 24 metų amžiaus - 2012-03-13 pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 4 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme, antrą kartą teistas 2012-05-14 pagal BK 178 str. 2 d. taip pat laisvės apribojimo bausme. Šios bausmės buvo subendrintos, vėliau pakeistos į arešto bausmę. Trečią kartą kaltinamasis teistas 2013-05-21 pagal BK 140 str. 1 d. arešto bausme. Kaip matyti, kaltinamasis niekada neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, taigi kriminalinė subkultūra jam nėra žinoma, nėra jokio pagrindo manyti, kad toks asmuo ja vadovautųsi savo gyvenime. A. M. teistas tris kartus – 2008-10-30 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme, 2010-02-25 pagal BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. subendrinta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2015-02-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. už mobiliojo telefono vagystę arešto bausme. Šie duomenys neleidžia manyti, kad A. M. turi tokią įtaką nusikalstamame pasaulyje, kad galėtų priversti kitą asmenį prisiimti kaltę dėl nužudymo. Įvertinusi tiek kaltinamojo, tiek A. M. asmenybes, kolegija aukščiau minėtus kaltinamojo E. H. paaiškinimus dėl parodymų keitimo motyvų laiko visiškai nepagrįstais.

Taigi kolegija atmeta kaltinamojo E. H. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu ir vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip patikimais ir atitinkančiais byloje surinktų įrodymų visumą.

Sprendžiant dėl tikslesnio nusikaltimo padarymo laiko atsižvelgtina į tai, kad vaizdo įrašai iš parduotuvės „IKI“ patvirtina, kad alkoholį E. H. pirko apie 20.08 val. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, po to jis nuėjo pas K. L. į butą, kur vartojo alkoholį. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad K. L. buvo nužudytas 2015 m. sausio 20 d. apie 21 val.

E. H. nurodė, kad A. M., paleistas iš suėmimo, išvyko į užsienį, ko nebūtų padaręs būdamas nekaltas. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad A. M. ir iki nagrinėjamų įvykių dirbo ir gyveno užsienyje, todėl jo išvykimas nesudaro pagrindo abejoti padarytomis išvadomis dėl kaltinamojo E. H. kaltės.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad sužalojimus, sukėlusius K. L. mirtį, padarė būtent E. H.. Tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. K. L. mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėdamas (tiesioginė tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kolegija sprendžia, kad E. H. suvokė, jog durdamas nukentėjusiajam peiliu į krūtinę kelia pavojų K. L. gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir veikė to norėdamas, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tyčios rūšies nustatymas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau tai turi reikšmės skiriant nuteistajam bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

 

Dėl veikos kvalifikavimo

 

E. H. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 129 str. 2 d., tai yra jis kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), apie 21 val., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esančiam bejėgiškoje būklėje dėl sunkaus girtumo K. L. dūrė keturis smūgius peiliu į krūtinės sritį, tuo šiam padarė durtines - pjautines žaizdas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje ir kairėje pusėse, kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje su kepenų sužalojimu ir kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su V - o šonkaulio, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės priekinės sienelės sužalojimais, kiauriniu širdies kairio skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, nuo ko K. L. mirė įvykio vietoje, taip nužudė K. L.. E. H. kaltinamas kvalifikuotu nužudymu, tai yra kaltinamas nužudęs žmogų, esantį bejėgiškoje būklėje.

Tokia veikos kvalifikacija paremta tuo, kad K. L. lavono kraujyje rasta 4, 26 ‰ etilo alkoholio, o tai gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį (teismo medicinos specialisto išvada Nr. M19/15 (09)).

Viena iš būtinų sąlygų kvalifikuoti veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies bet kokį punktą yra kaltinamojo suvokimas jam inkriminuoto sudėties požymio. Taigi padarytos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, reikalauja tiek bejėgiškos būklės, tiek ir tyčinės kaltės nustatymo ne tik paties gyvybės atėmimo atžvilgiu, bet ir suvokimo, kad nužudomas būtent bejėgiškos būklės asmuo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam be pagrindo inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas veiką kvalifikuojantis požymis „tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų“. Byloje liudytojų A. B., T. Z., paties kaltinamojo E. H. parodymais nustatyta, kad tiek K. L., tiek E. H. 2015-01-20 visą dieną vartojo alkoholį, K. L. bute buvo girtaujama ir toliau. Abu konflikto dalyviai neabejotinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. E. H. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad dūrė tikriausiai dėl to, kad buvo išgėręs ir K. L. jį vadino necenzūriniais žodžiais – pyderu, gaidžiu. Visi dūriai buvo K. L. stovint. Įvykio vietoje užfiksuota K. L. lavono padėtis, teismo medicinos specialisto išvada Nr. M19/15 (09), kurioje nurodyta, kad tikėtina užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis - vienas priešais kitą ar kiek iš šonų, nepaneigia šių kaltinamojo parodymų.

Taigi galima pripažinti, kad nors K. L. ir buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, bet jis bendravo su kaltinamuoju, smūgių metu stovėjo prieš kaltinamąjį, todėl išvada, kad kaltinamasis, pats būdamas neblaivus, suvokė bejėgišką K. L. būklę ir tuo pasinaudojo, neperžengtų prielaidų lygmens. Nustatytos objektyvios aplinkybės neleidžia patikimai konstatuoti, jog E. H., darydamas nusikaltimą, sąmoningai pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiojo būkle, suvokė, kad nužudomas būtent bejėgiškos būklės asmuo. Kaltinamojo E. H. padaryta veika perkvalifikuojama iš BK 129 str. 2 d. 2 p. į BK 129 str. 1 d., pašalinant iš kaltinimo aplinkybę, jog veika padaryta prieš asmenį, esantį bejėgiškoje būklėje dėl sunkaus girtumo.

 

Dėl bausmės

 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis nurodė, kad „buvo išgėręs, tai turėjo įtakos tam ką padarė“. Įvertinus ir tai, kad kaltinamasis tą dieną girtavo nuo ryto, kad akivaizdžių priežasčių vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį nebuvo, darytina išvada, kad būtent kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio lėmė nusikaltimo padarymą. Nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog veikos padarymui būtų turėjęs įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) taip pat tai, jog veika buvusi padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį būtų nulėmę neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad K. L. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius išsireiškimus yra nepakankamos priešingai išvadai padaryti. Nužudymas, įvykdytas kaltinamojo, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis E. H. nedirbantis, anksčiau teistas, administracine tvarka baustas už KET ir viešosios tvarkos pažeidimus (3 tomas, 165-169 b. l.), psichiatrinio ir narkologinio gydymo įstaigose neregistruotas (3 tomas, 101 b. l.), taigi nėra pagrindo abejoti asmens pakaltinamumu.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatyta nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, į tai, kad nėra nustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas. E. H. skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė, nei sankcijos vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bylos duomenimis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-30 nutartimi palikta galioti 2015-01-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis skirti įtariamajam E. H. kardomąją priemonę suėmimą, nustatant suėmimo terminą 2 mėn., termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-01-28 ( t. 4, b. l. 40-41), vėliau šią kardomąją priemonę pratęsiant. Kardomoji priemonė suėmimas tęsiama ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Laikas, kaltinamojo išbūtas suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi 2016-04-22 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuotas suėmimo pratęsimo pagrindas (siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo; BPK 122 str. 1 d. 1 p.) neišnyko.

 

Dėl civilinio ieškinio

 

Nukentėjusioji R. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš E. H. prašo priteisti 1399,02 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad išlaidas sudaro K. L. laidotuvių organizavimas. Pateikia rašytinius įrodymus: sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą už šarvonės papuošimą 60 eurų, sąskaitą faktūrą ir kvitą už laidojimo paslaugas 575 eurų, apmokėjimo medicinos tarnybai kvitas 44,02 eurų, kvitą už duobės kasimą 230 eurų, iš viso už 909, 02 eurų. Be to, nurodo už mokėjusi už gedulingus pietus 190 eurų, šarvojimo salės nuomą – 180 eurų, rožančiaus chorą – 60 eurų, kunigo paslaugas -60 eurų (1 tomas, 157-158 b. l.). Dalis paminėtų išlaidų yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, kitos nukentėjusiosios nurodytos turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, o jų dydis atitinka protingumo ir reikalingumo kriterijus. Pripažintina, kad nukentėjusioji patyrė 1399,02 eurų dydžio išlaidas dėl K. L. laidotuvių. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė gavusi 304 eurų dydžio laidojimo pašalpą iš valstybės, todėl šia suma mažintinas priteistinos sumos dydis. Vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.291 str., nukentėjusiosios reikalavimai dėl laidojimo išlaidų atlyginimo tenkintini iš dalies, priteisiant jos naudai iš E. H. 1095,02 eurų.

 

Dėl daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų

 

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis:

Keturi kompaktiniai diskai su parduotuvės „ IKI“ vaizdo kamerų įrašais (2 tomas, 83 b. l.), kompaktinis diskas su E. H. pokalbių įrašais (2 t., 184 b. l.), du kompaktiniai diskai su telefonų pokalbių išklotinėmis (2 tomas, 115, 124 b. l.), du kompaktiniai diskai su įtariamojo E. H. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga (4 tomas, 18,28 b. l.) paliktini saugoti byloje.

Vokas su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, vokas su tamponais, medinis stovas su 5 peiliais ir žirklėmis, 9 peiliai, 68 nuorūkos, 14 butelių kamštelių, 4 degtukų dėžutės, nužudytojo K. L. „Swedbank“ kortelė, du kasos kvitai, pirštinės, dvi kepurės, žiebtuvėlis, šakutė, stikliukas, aštuoni tušti vyno buteliai „ Baltasis cento“, tuščias butelis vyno „Agdam“, 2 tušti buteliai alaus „Švyturio ekstra“, stiklinis puodelis, kelnės, džinsai, striukė, kojinės, trumpikės, du megztiniai, palaidinė, batai (1 tomas, 94, 117-120, 146- 147 b. l.), saugomi Marijampolės apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 4 p.).

Byloje antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. H. teikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Rimantas Bučma. Kadangi proceso metu kaltinamasis buvo suimtas, pagal BPK 51 str. 1 d. 7 p. gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl išlaidos už E. H. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Nukentėjusiosioms J. V. ir R. Š. iš teismo lėšų apmokėtos jų kelionės išlaidos į teismo posėdžius, iš viso 31,66 eurai (4 tomas, 177 b. l.; 5 tomas, 48,107, 115, 133 b. l.). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti 11 (vienuolika) metų 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.291 str. 1 d. ir 2 d., nukentėjusiosios R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš E. H. 1095,02 eurų laidojimo išlaidų atlyginimo.

Išieškoti iš E. H. 31,66 eurų proceso išlaidų valstybės naudai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. H. nepriteisti.

Keturis kompaktinius diskus su parduotuvės „ IKI“ vaizdo kamerų įrašais (2 tomas, 83 b. l.), kompaktinį diską su E. H. pokalbių įrašais (2 t., 184 b. l.), du kompaktinius diskus su telefonų pokalbių išklotinėmis (2 tomas, 115, 124 b. l.), du kompaktinius diskus su įtariamojo E. H. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga (4 tomas, 18,28 b. l.) palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 94 str. 4 p., voką su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, voką su tamponais, medinį stovą su 5 peiliais ir žirklėmis, 9 peilius, 68 nuorūkas, 14 butelių kamštelių, 4 degtukų dėžutes, nužudytojo K. L. „Swedbank“ kortelę, du kasos kvitus, pirštines, dvi kepures, žiebtuvėlį, šakutę, stikliuką, aštuonis tuščius vyno butelius „ Baltasis cento“, tuščią butelį vyno „Agdam“, 2 tuščius butelius alaus „Švyturio ekstra“, stiklinį puodelį, kelnes, džinsus, striukę kojines, trumpikes, du megztinius, palaidinę, batus (1 tomas, 94, 117-120, 146- 147 b. l.), saugomus Marijampolės apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

 

 

Kolegijos pirmininkas              Giedrius Endriukaitis

 

 

Teisėjai                      Evaldas Gražys

 

 

                        Rimas Švirinas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 129 str. Nužudymas
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • MK
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BPK 122 str. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį
  • BPK 51 str. Būtinas gynėjo dalyvavimas
  • 2K-322/2014
  • BPK 103 str. Proceso išlaidos
  • BPK
  • CK6 6.291 str. Laidojimo išlaidų atlyginimas