Baudžiamoji byla Nr. 1-1717-674/2021

 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30825-2021-6)

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1; 2.1.10.1;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U

2021 m. gruodžio 14 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,

kaltinamajam M. J.,

                viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: Didžioji Britanija,

        kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir LR BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

M. J. 2019 m. sausio 18 d. 21.23 val. nenustatytoje vietoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 9 800 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „C. J.“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai jam priklausančios „L. b.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę (duomenys neskelbtini) suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais žinomai netikrais duomenims (duomenys neskelbtini) filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. sausio 22 d. laikotarpiu tarp 14.45 val. ir 18.00 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB "Swedbank" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo 9800 eurų kreditą, iš kurio 3020 eurų jis išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 5500 eurų - bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), likusius kredito pinigus išleido atsiskaitymams su fiziniais asmenimis, po to nesilaikė kredito sutartyje numatyto mokėjimo grafiko, sumokėjo tik dalį kredito įmokų - 318,79 eurus, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 9 800 eurų. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, 2019 metų sausio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 21 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus jo vardu sudarytus dokumentus: 2015 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartį su Jungtinės Karalystės įmone „C. J.“ ir „L. b.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą LT BK 300 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyveno Anglijoje 15 metų, dirbo ir uždirbo daug pinigų, gyveno gerai. Tačiau atsitiko taip, kad susipyko su drauge ir pradėjo lošti. Jis skolindavosi pinigus, kad galėtų atiduoti praloštus pinigus. Praloštos sumos buvo iš žmonių ir reikėjo grąžinti skolas. Sugalvojo pasiimti kreditą, kad galėtų atiduoti skolas. Kreditą ėmė (duomenys neskelbtini), kokių dokumentų prašė, juos ir pateikė. Iš Anglijos pažįstami atsiuntė darbo sutartį ir visus reikiamus dokumentus. Jis toje įmonėje, kurios darbo sutartį atsiuntė nedirbo, dirbo prie mašinų. Jis tokias skolas ir turėjo kokį pasiėmė kreditą. Antrą kartą prašė kredito, bet jau nebepaėmė, apsigalvojo, kad nereikia. Jis galvojo, kad dirbs ir uždirbęs gražins skolas, tačiau pradėjo gerti alkoholį, prasidėjo dar viena problema. Alkoholis kaltas, prasilošė. Su lošimu jau susitvarkė, bet su alkoholiu turi problemų. Lošimai sugadino gyvenimą. Planuoja po Naujųjų metų oficialiai įsidarbinti Kaune įmonėje, pavadinimo neprisimena, prie automobilių. Susitvarkytų skolas. Prašytų dabar skirti baudą ir jeigu galima ją išdalinti per kelis mėnesius. Važiuos dėl alkoholio pas gydytojus koduotis. 7 mėnesius pirmą kartą kai užkodavo negėrė, o kitą kartą - metus negėrė. Mano, kad pajėgs susitvarkyti tą problemą. Anglijoje už girtumą turėjo baudų, vairavo neblaivus, uždrausta toje šalyje 8 metus vairuoti transporto priemonę. Blogai vertina savo elgesį, kaltas, labai gailisi, nekartos daugiau tokių klaidų. Deklaravęs Anglijoje savo gyvenamą vietą, jo sugyventinė liko ten gyventi, vaikų neturi, susipyko. Šiuo metu gyvena pas mamą, po Naujų važiuos dirbti į Kauną. Sumokės civilinį ieškinį. Mano, kad uždirbs apie 2 000 eurų į mėnesį.

M. J. kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytoja G. J.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tyrėjas išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, duoti parodymus sutinka. M. J. yra jos sūnus. Pas ją namuose sūnus gyvena gal paskutinius 3-4 metus, kiek tiksliai, ji neprisimena ir to pasakyti negali. Iki tol šis gyveno ir dirbo Anglijoje. Kiek žino, Anglijoje sūnus dirbo prie statybų ir remontavo mašinas. Tiksliai nežino, tačiau mano, kad Anglijoje sūnus dirbo legaliai. Kokiose firmose, jų pavadinimų ji nežino. Į Lietuvą sūnus grįžo, nes kažkas atsitiko su darbu, plačiau jai nepasakojo. Grįžęs iš Anglijos sūnus gyvena pas ją. Jis pats save išlaiko, eina į garažą, ten ardo,  dažo ar remontuoja mašinas. Ar jis dirba oficialiai, ji nežino. Iš to sūnus ir pragyvena. Nežino kokio dydžio yra sūnaus pajamos. Savo vardu registruoto vertingesnio turto sūnus neturi. Ar sūnus turi santaupų, ji nežino. Labai artimai nebendrauja, nes sūnus būna, kad užbaliavoja, o ji dėl šito pyksta. Be to šis yra uždaresnio būdo, apie savo asmeninį gyvenimą nepasakoja. Jai nėra žinoma, kad sūnus būtų ėmęs paskolų. Kur sūnus galėjo išleisti paskolos pinigus, ji vėlgi nežino. Nepastebėjo, kad gyvendamas su ja sūnus būtų pirkęs brangesnių daiktų, labiau nei įprastai išlaidavęs. Kokiu tikslu šis galėjo imti paskolą, ji taip pat nežino. Ar 2018-2019 m. žiemą sūnus jau gyveno pas ją namuose ji nepasakys, kaip sakė neprisimena, kada šis grįžo iš užsienio. Kai grįžo gyventi pas ją, sūnus kelis kartus važiavo į Angliją, nes norėjo ten vėl dirbti, tačiau šiam ten kažkas nesigavo ir po kelių dienų grįžo. Ar sūnus yra pajėgus mokėti kelių šimtų eurų mėnesines kredito įmokas, ji nežino, kaip minėjo, nežino kokias pajamas sūnus gauna. Sūnus turi iš anksčiau skolų už administracinius nusižengimus. Išlaikytinių sūnus neturi (1 t., b. l. 94-95).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato „Sodroje“, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo, kiek pamena, nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo kokią paskolą galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra „Google“ programoje, tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis - angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15 000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų, ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau jos požiūriu, tai yra normalu ir tai įtarimo nekėlė. Reikalavimo tikrinti, ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu, tą tikrindavo ir jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę (1 t., b. l.  88-89).

2021 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant keturių lapų atspausdinta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kredito gavėjas nurodytas įtariamasis M. J., nurodyti jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys, kaip kredito davėjas nurodytas (duomenys neskelbtini) filialas. Bendra kredito suma - 9800 eurų, kasmėnesinės kredito įmokos - 192,38 Eur, įmokų pradžia 2019 m. vasario 5 d., pabaiga – 2025 m. vasario 5 d., nurodytos ir kitos kredito sutarties sąlygos. Kiekvieno sutarties lapo apačioje kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas „M. J.“ ir rankraštinis parašas, kiekvieno sutarties lapo apačioje dešinėje pusėje yra spaudai „Pardavimų vadybininkė B. S.“, „AB Lietuvos paštas 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Raseiniai" ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Sutikimas tvarkyti asmens duomenis“, jame nurodyta informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „M. J. (duomenys neskelbtini) 2019/01/22“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, jame nurodyta informacija apie vartojimo kredito sutarties sąlygas. Dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „M. J. 2019/01/22“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo padaryta M. J. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija. Ant to paties lapo yra rankraštinis tekstas „KOPIJA TIKRA:“, rankraštinis parašas ir spaudai „Pardavimų vadybininkė B. S.“, „AB Lietuvos paštas 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Raseiniai". Ant penkių lapų anglų kalba atspausdinto „L. B.“ sąskaitos išrašo kopija. Sąskaitos numeris - „(duomenys neskelbtini)", savininkas - „Mr M. J.", sąskaitos išrašas apima laikotarpį nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2019 m. sausio 9 d., jame yra duomenys apie pajamas iš „C. J. L.“, kitas pajamas ir įvairias išlaidas. Ant septynių lapų atspausdintos: darbo sutarties kopija, sutartis sudaryta anglų kalba, nurodyta data - 2015-08-05, kaip darbuotojas nurodytas „Mr M. J.", kaip darbdavys - „C. J.", nurodyta, kad M. J. įdarbinamas kaip dailidė, darbo vieta - Londonas, aptartos kitos darbo sutarties sąlygos. Paskutiniame sutarties lape ties grafomis "Mr M. J." ir „data“ yra rankraštinio parašo kopija ir rankraštinis teksto „02/08/2015“ kopija, ties grafomis „Mr K. E.“ ir „data“ taip pat yra rankraštinio parašo ir rankraštinio teksto „05/08/2015“ kopijos. Ant šešių lapų atspausdintos lentelių kopijos, jose yra duomenys apie M. J. atlyginimo dydžius (darbdavys „J. J. L."). Ant vieno lapo anglų kalba atspausdinto dokumento kopija, kurioje yra duomenys apie M. J. sumokėtus mokesčius ir darbo užmokestį už 2018 metus (1 t., b. l. 61-86; 98-99).?

Pagal Europos tyrimo orderį iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų gauta informacija, kad įmonė „C. J.“ patvirtino, jog įmonėje niekada nedirbo asmuo - M. J.. M. J. (gim. 1980 m. lapkričio 26 d.) priklauso šios sąskaitos „L.“ banke: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). M. J. taip pat priklauso atskiro prekybininko verslo sąskaita (duomenys neskelbtini) pavadinta M. J. BUS A/C (pažymėtina, kad tarp nurodytų sąskaitų nėra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išrašas buvo teiktas su M. J. paraiška kreditui gauti) (1 t., b. l. 137,139).

Byloje yra gautas 2019 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) filialo raštas,  su kuriuo atsiųsti telefoninių pokalbių su M. J. įrašai (1 t., b. l.  110). 

2021 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant įtariamajam M. J. perklausomi (duomenys neskelbtini) filialo atsiųsti telefoninių pokalbių garso įrašai: įjungus failą „2019-01-21 d. 11-27 val.“ vyriškis sako, kad dirba Anglijoje ir reiktų pasiimti mašiną lizingu ar kitaip. Vyriškis sako, kad deklaruotas Lietuvoje, ten tik važinėja ir dirba. Darbuotoja sako, kad reikia pateikti banko išrašą ir darbo sutartį. Vyriškis pasako asmens kodą, vardą ir pavardę - M. J., kitus asmens duomenis. Darbuotoja paaiškina paraiškos paskolai pateikimo tvarką. Įjungus failą „2019-01-21 d. 11-50 val.“ galimai tas pats šiame aplanke aprašytas vyriškis klausia darbuotojas, ar čia paskolos ar lizingas, sako, kad kioskelyje patvirtino viską. Vyriškis sako, kad norėtų paimti mašiną, jam nereikia grynų. Darbuotoja sako, kad teikia paskolas. Vyriškis klausia, ar reikalingi užstatai. Darbuotoja sako, kad užstatų nereikia, jeigu pajamos ir įsipareigojimai leidžia suteikti kreditą, jie kreditą suteikia. Vyriškis sako, kad apie 4 metus dirba Anglijoje, alga į rankas 2300, jokių įsipareigojimų neturi. Darbuotoja sako, kad reikia atsiųsti banko sąskaitos išrašą ir darbo sutartį. Darbuotoja sako, kad vyriškis turi pabaigti pildyti paraišką. Įjungus failą „2019-01-22 d. 14-39 val." galimai tas pats vyriškis sako, kad gavo sms'ą, buvo užpildęs paraišką. Darbuotoja sako, kad bankas sutinka paskolinti 9800 eurų. Kalbama apie paskolos sąlygas - terminus, kad mėnesinė įmoka būtų 192. Vyriškis klausia, ar galėtų anksčiau paskolą išmokėti arba mokėti daugiau. Darbuotoja paaiškina, kad galima mokėti bet kada bet kokiomis sumomis. Vyriškis sako, kad pasirašyti gali bet kada, gali nuvykti į „Paypost“. Įjungus failą „2019-01-24 d. 14-46 val.“ galimai tas pats vyriškis sako, kad prieš kelias dienas ėmė paskolą, sako, kad rado dar geresnį automobilį ir trūksta pinigų. Klausia, ar išeitų pasikelti ir dar 4000 pasiimti. Darbuotoja sako, kad paskola išmokėta ir reikia pildyti naują paraišką, kad yra galimybės paskolas apjungti. Darbuotoja sako, kas sujungs su vadybininku. Įjungus failą „2019-01-24 d. 14-49 val.“ galimai tas pats vyriškis sako, kad nori paimti dar 4500 eurų prie ankstesnės paskolos, nes nenori imti naujos. Darbuotoja sako, kad iš naujo reikia pildyti paraišką. Vyriškis sako, kad tuoj pat tai padarys. Apžiūroje dalyvaujantis įtariamasis M. J. pareiškė, kad visuose perklausytuose garso įrašuose yra jo balsas, tai jo telefoniniai pokalbiai su (duomenys neskelbtini) darbuotojomis dėl jo kredito (2 t., b. l. 49-50).?

2021 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo sk. vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime teigiama,  kad tikrinant duomenis apie M. J. mokumą, iš LR antstolių rūmų gauta informacija, kad kredito sutarties sudarymo dienai M. J. turėjo 2094 eurus antstolių administruojamų skolų, po sutarties sudarymo skolos išaugo 121 euru. Tretieji asmenys Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė informacijos apie M. J. išmokėtas išmokas už 2018 - 2019 metus, Valstybinei mokesčių inspekcijai M. J. neteikė pajamų ir turto deklaracijų už 2019 metus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis M. J. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis M. J. transporto priemonių neturi. „Sodros“ informacinėje sistemoje nėra duomenų apie esamus ar buvusius M. J. draudėjus (1 t., b. l.  166).?

2021 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. datai tretieji asmenys duomenų apie M. J. pajamas ir pajamų mokestį bei apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas už 2019-2021 metus nėra pateikę. M. J. pajamų mokesčio deklaracijų už 2019-2021 m. ir metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2019-2021 m. nėra pateikęs. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugsėjo 7 d. turimus duomenis M. J. valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams skolingas 421 Eur (1 t., b. l.  179).

Byloje yra 2019 m. liepos 1 d. AB „Swedbank“ raštas, su kuriuo atsiųsta kompaktinė plokštelė, kurioje M. J. banko sąskaitos išrašas ir nuotraukos iš bankomatų (1 t., b . l. 146-147). 

2019 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta AB „Swedbank“ atsiųsta kompaktinė plokštelė, kurioje matyti 10 elektroninių bylų, su asmens, panašaus į įtariamąjį M. J., nuotraukomis, ir dvi elektroninės bylos, kuriose ir M. J., prisijungimų prie elektroninio banko IP ir kita informacija, dvi elektroninės bylos, kuriose M. J. sąskaitos išrašas. M. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame yra duomenys apie 2019 m. sausio 22 d. iš (duomenys neskelbtini) gautą 9800 eurų įplauką, 2019-01-23 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 3020 eurų išgryninimą, 2019 m. vasario 1 d. 5500 eurų išgryninimą bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pavedimus fiziniams asmenims, atsiskaitymus už prekes, kitas išlaidas (1 t., b. l. 148-153).

2021 m. balandžio 20 d. Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo sk. vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sudarytoje kredito sutartyje su (duomenys neskelbtini) M. J. nurodė besinaudojantis telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) („Labas" paslaugos abonentas). Atliekant su M. J. procesinius veiksmus, šis nurodė tą patį savo telefono numerį, skambinant šiuo numeriu M. J. ne vieną kartą buvo kviečiamas atvykti į procesinius veiksmus, visuomet atsiliepdavo jis pats. Susipažinus su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotine (turima informacija nuo 2018-12-18) ir išanalizavus informaciją už laikotarpį nuo 2018-12-18 iki kredito sutarties sudarymo dienos (2019-01-22), nustatyta, kad kiekvieną nurodyto laikotarpio dieną abonentas veikė Lietuvos Respublikoje (jungėsi prie Lietuvoje esančių mobiliojo ryšio bazinių stočių) bei kiekvieną dieną turėjo pakankamai daug telekomunikacinių įvykių, pavyzdžiui 2018-12-18 - 85, 2018-12-19 -135, 2018-12-20 - 118 ir pan. Pažymėtina, kad teikdamas paraišką kreditui gauti M. J. nurodė dirbantis Jungtinės Karalystės įmonėje (1 t., b . l. 165). ????

2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) filialo civiliniame ieškinyje nurodyta, kad pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. atliko 2 mokėjimus, bendra įmokėta suma 318,79 Eur. 2019-06-20 sutartis vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 101-105)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. 

Svetimo turto vertės išaiškinimas pateikiamas BK 190 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 182 straipsnio 2 dalis), o nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (to paties straipsnio 3 dalis). Taigi, kai turto vertė viršija 5 MGL, bet yra ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma, veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o kai turto vertė viršija 250 MGL - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nes jis nenustatytoje vietoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 9 800 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „C. J.“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai jam priklausančios „L. b.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę (duomenys neskelbtini) suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais žinomai netikrais duomenims (duomenys neskelbtini) filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. sausio 22 d. laikotarpiu tarp 14.45 val. ir 18.00 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB "Swedbank" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo 9800 eurų kreditą, iš kurio 3020 eurų jis išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 5500 eurų - bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), likusius kredito pinigus išleido atsiskaitymams su fiziniais asmenimis, po to nesilaikė kredito sutartyje numatyto mokėjimo grafiko, sumokėjo tik dalį kredito įmokų - 318,79 eurus, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 9 800 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes jis tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus jo vardu sudarytus dokumentus: 2015 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartį su Jungtinės Karalystės įmone „C. J.“ ir „L. b.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi (BK 59 staipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  

Kaltinamasis M. J. neteistas, administracine tvarka baustas, neįrašytas į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitas. M. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino, gailisi, žada įsidarbinti, prašė jam skirti bausmę – baudą, esant galimybei jos mokėjimą išdėstyrti per kelis mėnesius. M. J. atsakomybę sunkinančių problem nenustatyta. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau po mėnesio žada įsidarbinti, gyvena su mama. Nustatyta, kad M. J. turi problemų su lošimais ir dėl alkoholio vartojimo. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas aplinkybes, paminėtas aukščiau, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. J. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina bauda.  

        Atsižvelgiant į tai, kad M. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 641 str. ir bausmė sumažintina 1/3 dalimi.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mastą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims ir reikalauti priteisti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) filialas pareiškė civilinį ieškinį M. J. dėl 13 659,53 Eur turtinės žalos atlyginimo (9 699,62 Eur negrąžintos paskolos dalis; 376, 69 Eur sutarties sudarymo mokestis; 3086, 22 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 497 Eur sutarties administravimo mokestis pagal grafiką). Ieškinyje nurodyta, kad pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. atliko 2 mokėjimus, bendra įmokėta suma 318,79 Eur (1 t., b. l. 101-105).

Civiliniu ieškovu byloje pripažintas (duomenys neskelbtini) filialas.

Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, kaltinamasis M. J. neneigė ėmęs kreditą iš (duomenys neskelbtini) AS, žadėjo civiliniame ieškinyje prašomą skolą sumokėti. Nurodė, kad žada pradėti dirbti ir gavęs atlyginimą mokėti.

Prašoma priteisti suma civiliniu ieškiniu 13 659,53 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad 318,79 Eur M. J. sumokėjo, todėl įsiskolinimas buvo sumažintas (1 t., b. l. 101-105). Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, ieškinio suma yra 13 659,53 Eur. Civilinis ieškinys laikomas įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkinamas ir iš M. J. priteistina 13 659,53 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) filialo naudai.

Vadovaujantis Lietuvos BPK 297, 298, 301- 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio piniginę baudą; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio piniginę baudą.   

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti bausmę 54 MGL (2 700 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnių paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 36 MGL (1 800 Eur), tai yra vieno tūkstančio, aštuonių šimtų eurų dydžio piniginę baudą.

Baudą M. J. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio  įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą.

        Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

        Civilinį ieškinį patenkinti ir iš M. J. priteisti 13 659,53 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 53 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) filialo naudai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1. M. J. pateiktos „L.“ banko kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 3 d. pagal pakvitavimą grąžintos M. J., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos M. J..

4. M. J. pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis dirbo Jungtinėje Karalystėje, t. y. darbo sutartis anglų kalba, socialinio ir sveikatos draudimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 5 d. pagal pakvitavimą grąžinti M. J., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini M. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                    Aurelija Petkevičienė