Administracinė byla Nr. AS-1139-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00857-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. J., J. B. ir R. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjos N. S. J., J. B. ir R. R. (toliau – ir pareiškėjos) prašymu (III t., b. l. 13), paduotu 2015 m. birželio 17 d., kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) ir NŽT Utenos skyriaus (toliau – ir atsakovai) proporcingai tenkintų pareiškėjų pareiškimo reikalavimų daliai priteisti jų turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Pareiškėjos prašė priteisti 1 304 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: pareiškėjų atstovo susipažinimas su pateiktais dokumentais ir skundo administraciniam teismui parengimas (12 val.) – 1 044 Eur bei pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir dalyvavimas teismo posėdyje (3 val.) – 260 Eur, atlyginimą. Pagrįsdamos savo prašymą pareiškėjos pateikė advokatų J. Matonienės, G. Makšimo ir partnerių profesinės bendrijos „In Corpore“ 2015 m. gegužės 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 022 (III t., b. l. 14) bei 2015 m. balandžio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 15/4 (III t., b. l. 15)..
Atsakovai NŽT ir NŽT Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas jokiais argumentais, o prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė. Argumentavo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3101-426/2015 pareiškėjų skundą tenkino tik iš dalies, t. y. tenkino tik 1 reikalavimą – panaikino NŽT 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr.1T-(7.5)-3 ir įpareigojo Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. rugsėjo 17 d. pateiktą skundą, tuo tarpu kiti 7 pareiškėjų reikalavimai buvo atmesti. Teigė, jog net ir tenkinus 1 pareiškėjų reikalavimą bylinėjimosi išlaidos joms neturėtų būti priteistos, nes minėto reikalavimo tenkinimas teigiamų pasekmių pareiškėjoms nesukėlė, tik grąžino situaciją į pradinę padėtį. Pažymėjo, jog nebuvo panaikinti NŽT Utenos skyriaus vedėjo priimti ir byloje pareiškėjų ginčyti administraciniai aktai. Darė išvadą, kad toks Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti traktuojamas kaip naudingas pareiškėjoms, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas neišsisprendė joms palankia linkme. Pažymėjo, jog byla buvo nesudėtinga.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjoms iš atsakovo 609,31 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgęs į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą nustatė, jog pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Tarnybos 2014 m. sausio 15 D. sprendimo panaikinimo tenkintas pilnai, o likusieji (7) – išspręsti kitu įstatymų nustatytu būdu, t. y. įpareigojus NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl ginčijamų NŽT Utenos skyriaus įsakymų panaikinimo tenkintų, todėl laikė, kad šie reikalavimai tenkinti ½ dalimi, darė išvadą, kad iš viso buvo tenkintos 9/16 pareiškėjų skundo reikalavimų. Nurodė, kad ši proporcija taikytina ir apskaičiuojant joms priteistinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumą.
Vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, pažymėjo, jog pareiškėjų nurodytų teisinių paslaugų teikimo metu Rekomendacijų nuostatos, reglamentuojančios maksimalius teisinių paslaugų įkainius kito, todėl, vertinant prašymo dalį dėl išlaidų priteisimo už skundo parengimą, taikytinos Rekomendacijų redakcijos, galiojusios iki 2015 m. kovo 19 d., nuostatos; už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje – Rekomendacijų redakcijos, įsigaliojusios 2015 m. kovo 20 d., nuostatos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinėje byloje išnagrinėtas ginčas buvo sudėtingas dėl faktinių aplinkybių gausos, taip pat dėl ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo bei aiškinimo. Tokią teismo išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Tarnyba, būdama centrine viešojo administravimo institucija, kurios kompetencijai priskirtinos viešojo administravimo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su nuosavybės atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimu bei taikymu, skundžiamame ir teismo panaikintame 2014 m. sausio 15 d. sprendime faktines aplinkybes aiškino bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai. Todėl sprendė, jog pareiškėjų prašyme nurodytos teisinės paslaugos galėtų būti įkainotos Rekomendacijose nurodytais maksimaliais įkainiais.
Pažymėjęs, kad iš teismui pateiktos 2015 m. gegužės 28 d. sąskaitos faktūros, kurioje yra detalizuotas teisinių paslaugų suteikimas bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad išlaidos buvo realiai patirtos, teismas atmetė atsakovo motyvus, kuriais keliamos abejonės dėl išlaidų apskaičiavimo bei jų realumo.
Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 punktu, įvertinęs tai, kad skundo surašymo metu buvo nustatyta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga, už šių teisinių paslaugų suteikimą pagrįstomis išlaidomis pripažino 3 000 Lt arba 868,86 Eur suma. O atsižvelgęs į 2015 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio trukmę ir pažymėjęs, kad teismo vertinimu pasiruošimui bylos nagrinėjimui objektyviai turėjo būti skirtos 2 valandos, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, pripažino kad už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir pareiškėjų atstovavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu pagrįstomis išlaidomis gali būti pripažinta 214,35 Eur suma. Apibendrindamas sprendė, jog pirmosios instancijos teisme pareiškėjos patyrė 1 083,21 Eur pagrįstų išlaidų, kurias, atsižvelgęs į tenkintų pareiškėjų reikalavimų dalį, sumažino iki 609,31 Eur.
III.
Atsakovai NŽT ir NŽT Utenos skyrius pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 34–37), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nepriteisiant pareiškėjoms bylinėjimosi išlaidų iš Tarnybos.
Nurodo argumentus, iš esmės tapačius nurodytiesiems atsiliepime į pareiškėjų prašymą. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Nesutinka, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo tenkinta 9/16 pareiškėjų reikalavimų, kadangi šia nutartimi buvo tenkintas tik vienas iš aštuonių pareiškėjų pateiktų reikalavimų. Taip pat nesutinka, kad kiti reikalavimai buvo išspręsti kitu įstatymų numatytu būdu bei kad dėl to jie laikomi tenkintais ½ dalimi, nes jų pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo nei paneigtas, nei patvirtintas.
Pareiškėjos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nesutinka, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas nėra palankus pareiškėjoms, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį neikinėjamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi ne teismas, o NŽT savo sprendimu. Minėtu teismo sprendimu būtent Tarnybai ir buvo grąžintas nagrinėti iš naujo pareiškėjų prašymas. Pažymėjo, jog įpareigojus Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra dar nėra baigta, todėl NŽT turės pakartotinai vertinti ir skundžiamų NŽT Utenos skyriaus įsakymų pagrįstumą ir teisėtumą, todėl teismas negalėjo tenkinti pareiškėjų reikalavimų, susijusių su tokiais įsakymais. Mano, kad 2015 m. gegužės 25 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas aiškiai nurodė, kad pareiškėjų apskųstas NŽT sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei kad Tarnyba, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, turės tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti skundžiamus NŽT Utenos skyriaus įsakymus, taigi laikytina, kad toks teismo sprendimas yra palankus pareiškėjoms, o klausimas dėl NŽT Utenos skyriaus įsakymų buvo išspręstas kitu įstatymų numatytu būdu. Pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog administracinėje byloje išnagrinėtas ginčas buvo sudėtingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą priteisti jam išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 44-45 str.).
Atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, jo manymu, teismas netinkamai apskaičiavo tenkintų pareiškėjų reikalavimų dalį, be to, netinkamai įvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo reikšmę pareiškėjų reikalavimų atžvilgiu, t. y. nesutinka, jog sprendimas buvo priimtas pareiškėjų naudai, todėl mano, kad joms bylinėjimosi išlaidų atlyginimas visai nepriklauso.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, Rekomendacijų 11 punktas įtvirtina, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
Taigi, matyti, jog išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011). Pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą, atsakovo argumentus bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog šis sprendimas yra iš esmės palankus pareiškėjoms. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo tenkintų ir atmestų pareiškėjų reikalavimų santykį.
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės, buvo tenkintas tik vienas iš aštuonių pareiškėjų pateiktų reikalavimų, likusius reikalavimus atmetant. Tačiau pažymėtina, jog atmesti pareiškėjų reikalavimai teismo nebuvo nagrinėti, nes buvo nustatyta, jog tenkinus pirmąjį pareiškėjų reikalavimą ir panaikinus NŽT 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr.1T-(7.5)-3 bei įpareigojus Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. rugsėjo 17 d. pateiktą skundą kilusio ginčo ikiteisminė nagrinėjimo procedūra nėra užbaigta. Kitaip tariant, būtų klaidinga teigti, jog šie pareiškėjų reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti ar neteisėti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad priėmus minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą buvo pasiektas pareiškėjų kreipimosi į teismą tikslą, todėl laikytina, kad jų reikalavimai buvo tenkinti pilnai. Dėl šios priežasties, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, pareiškėjoms priteistina 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu pareiškėjų patirtų teismo išlaidų apskaičiavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjoms priteistina 1 083,21 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovų atskirasis skundas yra netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, išsprendžiant teismo išlaidų klausimą iš esmės – priteisiant pareiškėjoms 1 083,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą..
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 148 straipsniu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus atskirojo skundo netenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjų N. S. J., J. B. ir R. R. naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 083,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Dalia Višinskienė