Civilinė byla Nr. 2S-1481-253/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02989-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. L., J. L., G. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama leisti taikyti potvarkyje dėl 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išardyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą (bendras tvoros ilgis apie 60,26 m, aukštis apie 1,65 m) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš skolininko J. L.; taip pat skirti skolininkui J. L. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje numatytą baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Pareiškėja nurodė, kad vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. išduotą privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo J. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą, 2019 m. gruodžio 9 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 12 d. gautas skolininko J. L. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir negali nieko griauti. 2020 m. kovo 19 d. gavus išieškotojo pranešimą, kad nurodymas neįvykdytas, pakartotinai surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad J. L. neregistruotą statinį – tvorą turėjo nugriauti iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., tačiau iki šios dienos privalomojo nurodymo neįvykdė. Privalomasis nurodymas 2019 m. papildytas potvarkiu, kuriame numatytos neįvykdymo pasekmės, leidžiančios Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis, todėl prašė leisti taikyti potvarkyje numatytas pasekmes ir skirti skolininkui baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Minėta nutartimi nutarė taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), papildytame 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai išardyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą (tvoros dalį) (bendras tvoros ilgis apie 60,26 m, aukštis apie 1,65 m) ir sutvarkyti statybvietę skolininko J. L. lėšomis (išieškant patirtas išlaidas iš skolininko); paskirti suinteresuotam asmeniui J. L. 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Išaiškino suinteresuotam asmeniui J. L., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
3. Teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo J. L. privalomojo nurodymo neįvykdė.
4. Teismas pagrįstais laikė Inspekcijos argumentus, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 ir 7 dalimis, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant minėtus padarinius, yra nukreipti į asmenį, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. į statytoją. Savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus.
5. Teismas pažymėjo, kad, pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.
6. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju pareiga įvykdyti privalomąjį nurodymą tenka J. L.. Nustatė, kad: privalomasis nurodymas visa apimtimi nėra įvykdytas; byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą; J. L. nustatytu terminu neskundė nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. vasario 15 d. surašyto savavališkos statybos akto, nei 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nei 2019 m. spalio 24 d. potvarkio dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius papildymo, tik kreipėsi su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
7. Teismas nurodė, kad įsiteisėjęs Inspekcijos privalomasis nurodymas yra privalomas. Pažymėjo, jog privalomojo nurodymo papildyme nurodytos tokio nurodymo neįvykdymo pasekmės. Konstatavęs privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo faktą ir nenustatęs nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininko atsakomybei, teismas leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai išardyti pastatytą vielos tinklo tvorą (tvoros dalį), išieškant visas patirtas išlaidas iš J. L., o skolininkui J. L. skyrė baudą (CPK 771 straipsnio 2, 6 dalys).
8. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad privalomasis nurodymas nevykdomas jau pakankamai ilgą laiką, kita vertus, antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo J. L. teisme nagrinėjamas pirmą kartą, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, J. L. skyrė 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolės A. R. Z. prašymą taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), papildytame 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas pasekmes; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas teigia, kad suinteresuotas asmuo J. L., kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkė, pasinaudojo įstatymo nustatyta teise ir įteisino 42,7 m tvoros, esančios jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, – parengė projektą ir gavo 2020 m. vasario 10 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Palangos miesto savivaldybės administracijos. Nurodė, jog iš architekto A. G. parengto 1 grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projekto matyti, kad 42,7 m J. L. įteisintos tvoros sudaro šios tvoros atkarpos pagal perimetrą (linijos pažymėtos geltona spalva): 9,78 m + 11,82 m + 15,10 m + 5 m +1 m. Likusioje dalyje (linijos pažymėtos raudona spalva) – 17,1 m (t. y. 1 m +2,60 m +13,50 m) suprojektuoti želdiniai. Nurodė, kad iš 59,8 m (privalomajame nurodyme ir teismo nutartyje nurodyta apytiksliai 60,26 m) tvoros, kurią teismas ginčijama nutartimi leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai išardyti, 42,7 metro yra įteisinta J. L. nuosavybė. Pažymėjo, kad tvora yra 1 grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Nesudėtingų statinių registracija Nekilnojamojo turto registre neprivaloma, jis gali būti registruojamas tik statytojo pageidavimu. Todėl 42,7 m tvora, dėl kurios įteisinimo J. L. išduotas 2020 m. vasario 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas statinys, o po 2020 m. vasario 10 d. joks administracinis ar teismo sprendimas dėl jos išardymo priimtas / surašytas nebuvo. Pažymėjo ir tai, kad statybos leidimai, kurie išduoti po 2010 m. spalio 10 d., yra neterminuoti, todėl J. L., kuri pagal projektą vietoje tvoros turi pasodinti suprojektuotus želdinius, neribojama laike, kada ji turi tai padaryti (17,10 m sklypo ribos ilgis).
9.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad J. L. įvykdė privalomąjį nurodymą ne visa apimtimi, todėl turi pareigą įvykdyti privalomąjį nurodymą. Apeliantas pažymi, kad statybą leidžiantis dokumentas 42,7 m tvorai įteisinti išduotas ne J. L., o J. L., todėl nebeliko 60,26 m tvoros, pripažintos savavališkos statybos objektu. Po 2020 m. vasario 10 d. pasikeitus esminėms aplinkybėms (J. L. gavus statybą leidžiantį dokumentą) įpareigojimas J. L. ir toliau vykdyti privalomąjį nurodymą dėl 60,26 m tvoros nugriovimo prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijams.
9.3. Nors privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, tačiau J. L. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. bandė pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją, pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Tačiau vėliau, pasibaigus jo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jis privalomojo nurodymo neįvykdė tik todėl, kad J. L. pradėjo statybą leidžiančio dokumento procedūrą. Teismas turėjo įvertinti J. L. elgesio motyvus – jis nenorėjo padaryti didelės turtinės žalos J. L., kadangi ji siekė tvorą įteisinti. Be to, antstolė buvo informuota apie J. L. išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Todėl teismas nepagrįstai paskyrė suinteresuotam asmeniui J. L. baudą.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Inspekcija atliko patikrinimus ir nustačiusi, kad statinys, kuriam išduotas projektas, neatitinka statinio projekto esminių sprendinių 2020 m. kovo 24 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Teisinis reguliavimas nenumato galimybės konstatuoti dalinį privalomojo nurodymo įvykdymą.
10.2. Pažymėjo, kad šiuo atveju, Inspekcijai pasinaudojus teise atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus, šalinama būtų tik ta statinio – tvoros dalis, kuri neatitinka statinio projekto esminių sprendinių.
10.3. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis dėjo pastangas iki 2019 m. rugsėjo 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją, pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tas aplinkybes, kad privalomasis nurodymas apeliantui surašytas 2017 m. vasario 17 d. ir per daugiau nei dvejus su puse metų savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Be to, sklypo perleidimo momentu apeliantui ir naujiems sklypo savininkams buvo žinoma apie tai, kad toks privalomasis nurodymas yra surašytas, ir apie jo sukeliamas pasekmes. Žyma apie savavališkos statybos faktą viešai skelbiama Nekilnojamojo turto registre. Nors ir nurodo, kad buvo dedamos pastangos rengiant projektinę dokumentaciją, tačiau projektinė dokumentacija buvo rengiama ir statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ne apelianto vardu. Pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą iki šiol, o tai reiškia, kad dėl nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos besitęsiančio apelianto neveikimo yra pažeidžiami išieškotojos (Inspekcijos) teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Toks laikotarpis (daugiau nei ketveri metai) privalomojo nurodymo įvykdymui yra akivaizdžiai per ilgas ir apeliantas dėl savo neveikimo, dėl savo neteisėtos veiklos kilusių padarinių nešalinimo turėtų patirti pasekmes.
10.4. Inspekcijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis yra motyvuota, pagrįsta ir teisėta, o apelianto skundas – nepagrįstas, jo nurodomi motyvai prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei susiformavusiai teismų praktikai.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolės A. R. Ž. prašymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teigia, jog su atskiruoju skundu sutinka, ir prašo jį tenkinti.
11.2. Teismas skundžiama nutartimi leido Statybos inspekcijai išardyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą (tvoros dalį) (bendras tvoros ilgis apie 60,26 m, aukštis apie 1,65 m) ir sutvarkyti statybvietę J. L. lėšomis (išieškant patirtas išlaidas iš skolininko). Nuo 2019 m. lapkričio 22 d. J. L. nėra nekilnojamojo turto savininkas ir neturi nuosavybės teisės į jį. 2019 m. rugsėjo 27 d. J. L. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrių su prašymu išduoti leidimą statyti tvorą. 2020 m. vasario 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė J. L. statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini).
11.3. Teismas neatsižvelgė, kad J. L., kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkė, įteisino 42,7 m tvoros, esančios jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrindė, nemotyvavo, kodėl J. L. priklausanti 42,7 m tvora turėtų būti nugriauta.
11.4. Faktiškai 60,26 m tvoros, pripažintos savavališkos statybos objektu, nebeliko, nes 42,7 m tvoros įteisino J. L.. Įpareigojimas J. L. ir toliau vykdyti privalomąjį nurodymą dėl 60,26 m tvoros nugriovimo yra neteisėtas, nesąžiningas G. L. ir J. L. atžvilgiu.
11.5. Baudos skyrimas J. L. yra nepagrįstas. Nors privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, tačiau J. L. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. bandė pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją, pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Vėliau J. L. privalomojo nurodymo neįvykdė tik todėl, kad J. L. pradėjo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą ir jį gavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – architekto A. G. parengtą 1 grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projekto kopiją. Apeliantas, prašydamas pridėti prie bylos minėto dokumento kopiją, nurodo, jog šių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė, tačiau jie yra būtini siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo. Apeliantas teigia, jog naujų įrodymų priėmimas į bylą leis visapusiškiau išsiaiškinti bylos aplinkybes ir įvertinti atskirajame skunde nurodytus argumentus, todėl apeliantas prašo priimti papildomus įrodymus, iš kurių matyti, kokia tvora J. L. yra įteisinta.
17. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos įrodymus priima ir vertina bendrame įrodymų kontekste.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo J. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą (bendras tvoros ilgis apie 60,26 m, aukštis apie 1,65 m) ir sutvarkyti statybvietę; išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu papildė 2017 m. vasario 17 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydama privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, įrašė: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Kadangi suinteresuotas asmuo J. L. privalomojo nurodymo neįvykdė, pareiškėja 2019 m. gruodžio 9 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 12 d. antstolės kontoroje gautas skolininko J. L. paaiškinimas, kad jis nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir negali įvykdyti nurodytų veiksmų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos raštu informavo pareiškėją, kad 2020 m. kovo 5 d. atliko patikrinimą, siekdama nustatyti, ar statinys (tvora) pastatytas nepažeidžiant statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje pastatyta tvora, kuri nėra suprojektuota UAB „Palangos projektas“ 2019 m. parengtame projekte „I gr. nesudėtingo inžinerinio statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Projekte nurodyta, kad šioje vietoje projektuojami želdiniai. Vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje suprojektuota tvora atitinka projekto sprendinius. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės bei išvados užfiksuotos 2020 m. kovo 5 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir konstatavus, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, prašė tęsti privalomojo nurodymo priverstinį vykdymą.
19. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta J. L. ir J. L. santuoka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso G. L. (1/4 dalis pagal 2019 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. L. (3/4 dalys pagal 2016 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). G. L. taip pat priklauso 213/5798 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o J. L. priklauso 639/5798 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Nagrinėjamu atveju nustačiusi, jog suinteresuotas asmuo J. L. privalomojo nurodymo neįvykdė, antstolė 2020 m. kovo 19 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkas privalomojo nurodymo iki šios dienos nėra įvykdęs, ir tuo pagrindu kreipėsi į teismą su pareiškimu leisti taikyti potvarkyje numatytas pasekmes ir skirti J. L. baudą. J. L. su minėtu pareiškimu nesutiko, nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 22 d. nėra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir neturi nuosavybės teisės į jį, o nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso buvusiai sutuoktinei ir jo sūnui, todėl neturi galimybės įvykdyti privalomojo nurodymo ir prašė jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino.
21. Apeliantas nesutikdamas pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino svarbių bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, toliau pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties, kartu pasisakydamas dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
Dėl baudos skyrimo
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms.
24. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
25. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 10 punktas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).
26. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
27. Pažymėtina, jog teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).
28. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad J. L. įvykdė privalomąjį nurodymą ne visa apimtimi, todėl turi pareigą įvykdyti privalomąjį nurodymą. Nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas 42,7 m tvorai įteisinti išduotas ne J. L., o J. L., todėl nebeliko 60,26 m tvoros, pripažintos savavališkos statybos objektu. Po 2020 m. vasario 10 d. pasikeitus esminėms aplinkybėms (J. L. gavus statybą leidžiantį dokumentą) įpareigojimas J. L. ir toliau vykdyti privalomąjį nurodymą dėl 60,26 m tvoros nugriovimo prieštarauja ne tik protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijams.
29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad šiuo atveju, Inspekcijai pasinaudojus teise atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus, šalinama būtų tik ta statinio – tvoros dalis, kuri neatitinka statinio projekto esminių sprendinių.
30. Minėta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2020 m. kovo 5 d. atliko patikrinimą, siekdama nustatyti, ar statinys (tvora) pastatytas nepažeidžiant statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir išvados užfiksuotos 2020 m. kovo 5 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 24 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, t. y. nepašalintas statinys (tvora) pietinėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, tvoros statyba žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje projekte nėra numatyta.
31. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad, nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, tačiau statinys, kuriam jis išduotas, neatitinka statinio projekto esminių sprendinių, laikoma, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog teisinis reguliavimas nenumato galimybės konstatuoti dalinį privalomojo nurodymo įvykdymą. Remiantis išdėstytais argumentais, anksčiau aptarti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
32. Pažymėtina, kad privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius statytojui yra nustatyti atitinkami reikalavimai ar įpareigojimai, todėl toks aktas statytojui sukuria atitinkamas teisines pasekmes, kadangi statytojas, veikęs savo rizika, atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.
33. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė suinteresuotam asmeniui J. L. baudą. Teigia, jog nors privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, tačiau J. L. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. bandė pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją, pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Tačiau vėliau, pasibaigus jo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jis privalomojo nurodymo neįvykdė tik todėl, kad J. L. pradėjo statybą leidžiančio dokumento procedūrą. Teismas turėjo įvertinti J. L. elgesio motyvus – jis nenorėjo padaryti didelės turtinės žalos J. L., kadangi ji siekė tvorą įteisinti.
34. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, svarbu atkreipti dėmesį į tas aplinkybes, kad privalomasis nurodymas apeliantui surašytas 2017 m. vasario 17 d. ir per daugiau nei dvejus su puse metų savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Be to, sklypo perleidimo momentu apeliantui ir naujiems sklypo savininkams buvo žinoma apie tai, kad toks privalomasis nurodymas yra surašytas, ir apie jo sukeliamas pasekmes. Žyma apie savavališkos statybos faktą viešai skelbiama Nekilnojamojo turto registre. Nors ir nurodo, kad buvo dedamos pastangos rengiant projektinę dokumentaciją, tačiau projektinė dokumentacija buvo rengiama ir statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ne apelianto vardu. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą iki šiol, o tai reiškia, kad dėl nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos besitęsiančio apelianto neveikimo yra pažeidžiami išieškotojos (Inspekcijos) teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto paaiškinimai apie bandymą pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją, pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti ir suinteresuoto asmens siekį įteisinti savavališką statinį (tvorą), pasibaigus privalomajame nurodyme numatytam terminui, jokios esminės reikšmės siekiant šią bylą teisingai išnagrinėti neturi. Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti yra pasibaigęs, todėl privalomasis nurodymas yra tapęs vykdytinu dokumentu ir privalo būti vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis), o apeliantui jo nevykdant – svarstytinas baudos už jo neįvykdymą skyrimo jam klausimas.
36. Pažymėtina, jog skolininko neveikimas, nevykdant teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) dėl statybos padarinių pašalinimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Dėl to bauda už teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
38. Nagrinėjamu atveju parinkdamas baudos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog privalomasis nurodymas nevykdomas pakankamai ilgą laiką, taip pat į tai, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo J. L. teisme nagrinėjamas pirmą kartą. Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu apeliantui skyrė 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Nustatydamas būtent tokį baudos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą. J. L. nustatytu terminu neskundė nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. vasario 15 d. surašyto savavališkos statybos akto, nei 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nei 2019 m. spalio 24 d. potvarkio dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius papildymo, tik kreipėsi su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtas baudos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl paliktinas nepakeistas.
Dėl privalomajame nurodyme nurodytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo
39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos teismui.
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog įsiteisėjęs Inspekcijos privalomasis nurodymas yra privalomas, jame nurodytos tokio nurodymo neįvykdymo pasekmės. Konstatavęs privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo faktą ir nenustatęs nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininko atsakomybei, teismas leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai išardyti pastatytą vielos tinklo tvorą (tvoros dalį), išieškant visas patirtas išlaidas iš J. L..
41. Bylos duomenimis nustatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019-10-24 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-02-17 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ papildė 2017 m. vasario 17 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydama privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, įrašė: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Byloje nėra duomenų apie šio potvarkio panaikinimą. Kaip minėta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priimtas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas. Taigi esant galiojančiam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomajam nurodymui, kuriame numatytos ir privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės (Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai suteikta teisė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis), šis reikalavimas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nagrinėjamas vertinant, ar tikslinga taikyti privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas leisti taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), papildytame 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai išardyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą (tvoros dalį) (bendras tvoros ilgis apie 60,26 m, aukštis apie 1,65 m) ir sutvarkyti statybvietę skolininko J. L. lėšomis (išieškant patirtas išlaidas iš skolininko). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimo dalį dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti šios nutarties dalį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
45. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas leisti taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), papildytame 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai išardyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą (tvoros dalį) (bendras tvoros ilgis apie 60,26 m, aukštis apie 1,65 m) ir sutvarkyti statybvietę skolininko J. L. lėšomis (išieškant patirtas išlaidas iš skolininko), panaikinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Albina Pupeikienė