Baudžiamoji byla Nr. 1-123-907/2013

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00162-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 

1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.;

1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.;

1.2.20.6.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.   

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, kaltinamajam G. T., nukentėjusiajai V. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

1. 2009-02-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo, atidedant vykdymą 1 m.;
2. 2012-06-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p. – 2 m. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 m.;
3. 2012-09-12 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. – galutinė bausmė- 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2012-06-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė- 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 m.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė:

G. T., 2012-06-01 10.50 val. pateikdamas protokolą - pareiškimą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK vyresniajam tyrėjui Artūrui Uzniui, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą, melagingai įskundė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, V. T., kaip įvykdžiusią nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., dėl ko 2012-06-20 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-483-12 pagal LR BK 140 str. 1 d., teigdamas, kad 2012-05-17 apie 18 val. Šiaulių r., Vinkšnėnų k., Žydroji g. 3, buitinio konflikto metu jį pastūmė buvusi žmona V. T., dėl ko jis atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo veidą, tuo jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu, melagingai įskundė nekaltą asmenį - V. T., kaip padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., dėl ko jos atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-06-01 11.10 val., apklausiamas liudytoju ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, nurodydamas, jog 2012-05-17 apie 18.00 val. Šiaulių r., Vinkšnėnų k., Žydroji g. 3, buitinio konflikto metu jį pastūmė buvusi žmona V. T., dėl ko jis atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo, ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis G. T. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Vinkšnėnų kaime, Šiaulių rajone 2012-05-17 vakare, valandos neprisimena, įvyko žodinis konfliktas su buvusia sutuoktine V. T.. Dėl ko konfliktas įvyko, neprisimena. Konflikto metu abu apsižodžiavo. Tuo metu jis buvo išgėręs. Jo V. T. nestūmė ir nemušė. Jis tą pačią dieną pats parvirto ir susižalojo. Pareiškimą parašė, nes V. T. parašė policijai pareiškimą ant jo. Rašydamas pareiškimą, nurodė, kad buvusi žmona jį stūmė ir dėl to jis susižalojo. Pirmoje apklausoje patvirtino tą patį, po to savo parodymų atsisakė, nurodė, jog jie melagingi. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji V. T. pasinaudojo suteikta teise atisakyti duoti parodymus ir jų teisiamojo posėdžio metu nedavė.

Be kaltinamojo G. T. duotų parodymų jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2012-06-20 pranešimu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 96-1-00483-12, iš kurio matyti, jog pagal G. T. 2012-05-18 pareiškimą 2012-05-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00483-12 pagal veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., požymius, dėl to, kad 2012-05-17 18.00 val. Žydroji g. 3, Vinkšnėnų k. Šiaulių r. konflikto metu V. T. ranka sudavė savo sutuoktiniui G. T., dėl ko šis griuvo ir galva atsitrenkė į durų staktą bei susižalojo (5 b. 1.);

- 2012-06-01 protokolu- pareiškimu, iš kurio matyti, jog G. T., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė, jog 2012-05-17 apie 18.00 val. Žydroji g. 3, Vinkšnėnų k. Šiaulių r. konflikto metu su buvusia žmona V. T., ji jį pastūmė, dėl ko jis griuvo ir atsitrenkė galva į durų staktą bei susižalojo smakrą ir skruostą. Medikai jam diagnozavo galvos sutrenkimą. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pretenzijų žmonai neturi. Tyrimo prašo neatlikti, o pasikeitus aplinkybėms, į teismą kreipsis pats privataus kaltinimo tvarka (6-7 b. 1.).

- 2012-05-21 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog 2012-05-21 apie 10.45 val. iš Šiaulių VPK į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atvežtas suimtasis G. T., kur priėmimo- paskirstymo skyriuje buvo pastebėti jo kūno sužalojimai. Pas bendruomenės slaugytoją buvo užfiksuotos kraujosruvos ant dešinio peties ir kairio šono, virš kairio antakio pastebėtos smulkios žaizdelės padengtos šašais. Suimtasis paaiškino, jog šiuos sužalojimus patyrė, būdamas laisvėje (9-10 b. 1.);

- 2012-05-22 pareiškimu, pateiktu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, iš kurio matyti, kad G. T. nurodė, kad 2012-05-21 jis atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių su kūno sužalojimais, kuriuos patyrė 2012-05-17, būdamas namuose, kuomet buitinio konflikto metu jį pastūmė buvusi sutuoktinė V. T.. Dėl šio įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (12 b. 1.);

- 2012-05-18 paaiškinimu, iš kurio matyti, jog G. T. nurodė, kad 2012-05-17 apie 18.30 val. jis atvyko pas savo buvusią žmoną V. T., kuri puolė ant jo ir trenkė jam į galvą, po ko jis atsitrenkė į durų staktą. Jam buvo sumuštas veidas (13 b. 1.);

- 2012-05-22 pareiškimu, iš kurio matyti, kad G. T. kreipėsi į Šiaulių rajono PK viršininką, prašydamas neatlikti jokio tyrimo dėl jo sužalojimo. 2012-05-17 apie 18.30 val. Šiaulių r., Vinkšnėnų k., Žydroji g. 3, konflikto metu jo buvusi žmona V. T. jo nepastūmė, o jis, būdamas girtas, neišsilaikė ant kojų ir nugriuvo. Griūdamas jis susižalojo veidą (14 b. 1.);

- 2012-10-01 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad G. T. nustatytas senas nubrozdinimas kaktoje, kuris padarytas buku kietu daiktu, ir jis galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas prieš daugiau nei tris paras iki tiriamojo kreipimosi į stacionarą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant buku daiktu, tiek atsitrenkiant į, buką paviršių turintį, daiktą (15-16 b. 1.);

- 2012-06-01 liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, jog užfiksuota G. T. apklausa, kur jis nurodė, jog 2012-05-17 apie 18.00 val. Žydroji g. 3, Vinkšnėnų k., Šiaulių r. konflikto metu su buvusia žmona, V. T., kuris peraugo į grumtynes, V. T. jį pastūmė, dėl ko jis griuvo ir atsitrenkė galva į durų staktą bei susižalojo smakrą ir skruostą. Medikai jam diagnozavo galvos sumušimą. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pretenzijų V. T. jis neturi. Tyrimo prašo neatlikti, o pasikeitus aplinkybėms, į teismą kreipsis pats privataus kaltinimo tvarka (17-18 b. 1.);

- 2012-09-13 liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad G. T. nurodė, jog 2012-05-17 tarp jo ir žmonos V. T. įvyko konfliktas, kurio metu jis žmonai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio konflikto metu jis buvo neblaivus. Pareiškimą jis parašė spontaniškai, neapgalvojęs įvykio aplinkybių, būdamas supykęs. Jis sakė, kad V. T. jį pastūmė, o jis atsitrenkė galva į durų staktą. Jis viską gerai apgalvojo ir tvirtina, kad į durų staktą jis atsitrenkė tikrai ne nuo V. T. pastūmimo, o pats susvirduliavęs, jau praėjus kelioms minutėms (19-20 b. 1.);

- 2012-09-13 liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad V. T. nurodė, jog 2012-05-17 apie 18.00 val. tarp jos ir jos buvusio vyro vyko eilinis konfliktas, kurio metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji su vyru stumdėsi. Konflikto metu G. T. buvo visiškai girtas. Ji išvarė jį iš kambario ir uždarė duris. Kai ji jį išvarė, jis niekur atsitrenkęs nebuvo. Ji mano, kad jis kur nors griūdamas galėjo susižaloti (21-22 b. 1.);

- 2012-10-04 akistatos protokolu, iš kurio matyti, jog buvo suvesti akistaton G. T. ir V. T., kuomet G. T. teigė, kad žmona V. T. jo nestūmė, o jis nugriuvo pats. Į klausimą, kodėl rašė pareiškimą dėl sužalojimo ir melavo, jis atsakyti atsisakė. V. T. sutiko su G. T. parodymais (23-24 b. 1.);

- 2012-10-04 liudytojo papildomos apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad G. T. nurodė, jog 2012-06-01, rašydamas pareiškimą policijai, jog jį pastūmė žmona V. T., melavo. Kodėl jis taip pasielgė, paaiškinti atsisakė (25-26 b. 1.);

- 2012-10-11 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad V. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių, kadangi G. T. buvo sužalotas dar iki 2012-05-15 dienos (27-28 b. 1.).

- 2012-11-07 liudytojo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad V. T. parodė, jog 2012 m. birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu dėl jos buvusio vyro G. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo. G. T. kaltino ją, kad asmeninio konflikto metu ji jį pastūmė, o jis griūdamas susižalojo veidą. Iš tikrųjų, konfliktas tarp jų buvo, bet ji G. T. nestūmė, ir jis negriuvo. Kada ir kur jis susižalojo veidą, ji nežino. Įvykio dieną jis buvo girtas. Ji pretenzijų buvusiam vyrui už melagingą įskundimą neturi (29-30 b. 1.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str.). Melagingai įskundžiant ar pranešant apie nebūtą nusikaltimą ir kreipiantis į valstybės institucijas, remiamasi melaginga informacija apie nusikalstamas veikas, kurioms tirti neretai prireikia didelių pastangų. Kartu atitinkamų valstybės institucijų veikla gali būti nukreipiama neteisinga kryptimi, jos atitraukiamos nuo savo darbo. Melagingo įskundimo apie nebūtą nusikalstamą veiką tikrinimas sukelia nepatogumų, trukdymų įskųstiems asmenims, kuriems gali būti pareiškiami įtarimai, jie apklausiami, priversti dalyvauti kituose procesiniuose veiksmuose, jiems tenka patirti teisių, laisvių suvaržymų, jie patiria psichologinį, moralinį diskomfortą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. T. visišką prisipažinimą, jo duotus parodymus teisme, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei atitinka byloje surinktą medžiagą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – liudytojų apklausos, akistatos protokoluose, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, specialisto išvadose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog G. T., 2012-06-01 10.50 val. pateikdamas protokolą - pareiškimą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK vyresniajam tyrėjui Artūrui Uzniui, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą, melagingai įskundė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, V. T., kaip įvykdžiusią nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., dėl ko 2012-06-20 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-483-12 pagal LR BK 140 str. 1 d., teigdamas, kad 2012-05-17 apie 18.00 val. Šiaulių r., Vinkšnėnų k., Žydroji g. 3, buitinio konflikto metu jį pastūmė buvusi žmona V. T., dėl ko jis atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo veidą, tuo jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu, melagingai įskundė nekaltą asmenį - V. T., kaip padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., dėl ko jos atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-06-01 11.10 val., apklausiamas liudytoju ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, nurodydamas, jog 2012-05-17 apie 18.00 val. Šiaulių r., Vinkšnėnų k., Žydroji g. 3, buitinio konflikto metu jį pastūmė buvusi žmona V. T., dėl ko jis atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo, ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis G. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl to, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė melagingą informaciją apie tai, kad V. T. tariamai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., jo atžvilgiu, pripažino visiškai, nurodydamas, kad ji minėtų veiksmų jo atžvilgiu neatliko, jis pats susižalojo būdamas neblaivus. Šiuos jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. T., kuri patvirtino, kad tarp jos ir G. T. vyko žodinis konfliktas, tačiau ji jo nepastūmė taip, kad jis nukristų ir susižalotų, o tik išvarė iš kambario ir uždarė duris. Tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog G. T. padaryti sužalojimai yra ankstesnio pobūdžio, nei ta diena, kurią jis nurodė savo pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų- melagingo įskundimo apie nebūtą vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. T. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. Pradėjus ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 96-1-483-12 buvo atlikti šie veiksmai: G. T. buvo apklaustas liudytoju 2012-06-01 ir apklausos metu pakartojo tą pačią melagingą informaciją apie nebūtą nusikalstamą veiką, 2012-10-05 gauta specialisto išvada bei atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Iš 2012-06-01 protokolo - pareiškimo matyti, kad G. T. teigia, kad jį buitinio konflikto metu pastūmė jo buvusi sutuoktinė V. T., dėl ko jis susižalojo galvą, tačiau prašo neatlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir kad pasikeitus aplinkybėms jis kreipsis privataus kaltinimo tvarka (6-7 b. l.). Tos pačios pozicijos G. T. laikėsi ir 2012-06-01 apklausiamas liudytoju (17-18 b. l.). Iš 2012-05-22 pareiškimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui matyti, kad G. T. teigia, kad jį buitinio konflikto metu pastūmė jo sutuoktinė V. T. ir kad dėl šio įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (12 b. l.). Iš 2012-05-22 pareiškimo Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui matyti, kad G. T. pakeitė savo poziciją dėl įvykusio buitinio konflikto, ir teigė, kad jis nugriuvo pats, kad jo V. T. nepastūmė (14 b. l.). Tos pačios pozicijos G. T. laikėsi apklausiamas liudytoju 2012-09-13, akistatos metu 2012-10-04, papildomai apklausiamas liudytoju 2012-10-04 (19-20, 23-24, 25-26 b. l.). Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina V. T. apklausų metu duoti parodymai (21-22, 29-30 b. l.). Paminėtina taip pat tai, kad G. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimus, kuriuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai bei melagingus parodymus davė iš keršto, nes jo sutuoktinė V. T. buvo parašiusi pareiškimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu. Todėl atsižvelgiant į minėtus įrodymus G. T. 2012-06-01 10.50 val. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK vyresniajam tyrėjui Artūrui Uzniui pateiktas protokolas - pareiškimas laikytinas melagingu pranešimu apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y., G. T. pateikta informacija ikiteisminio tyrimo institucijai neatitinka tikrovės. Be to, byloje nustatyta, kad G. T. ne tik melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, bet ir apklausiamas liudytoju 2012-06-01 pakartojo tą pačią melagingą informaciją apie nebūtą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei asmuo melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausimas liudytoju, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus, todėl nėra pagrindo kaltininko veiką kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-458/2011). Veika laikoma baigta, nes melagingą informaciją apie nebūtą nusikaltimą G. T. perdavė (raštu pateikė pareiškimą) ikiteisminio tyrimo įstaigai- Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad G. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Melagingo įskundimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tyčia. Požymis „melagingai“ suponuoja tik tiesioginę tyčią. Kaltinamasis G. T., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, suvokė, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį (V. T.), kaip padariusį nusikalstamą veiką, bei kad duoda melagingus parodymus apie nebūtą nusikalstamą veiką, nors žinojo, kad šis asmuo (V. T.) nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokė, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog G. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  236 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. 

Skirdamas G. T. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. G. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamasis G. T. teistas tris kartus (40-43, 65-76 b. l.), veiką, už kurią teisiamas šioje byloje, padarė teistumui išnykus, todėl laikomas neteistu. G. T. yra baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (57-63 b. l.), nedirbantis (47 b. l.), darbo biržoje registruotas, nedarbo draudimo išmokos negauna (48 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, diagnozės: abstinencijos būklė su delyru, vartojant alkoholį, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, psichozinis sutrikimas vartojant alkoholį (82 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnį teismas asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl atsižvelgiant į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos motyvus – iš keršto, dėl to, kad V. T. jo atžvilgiu pateikė pareiškimą ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė- bauda, savo dydžiu mažesnė nei už nesunkius nusikaltimus skiriamos bausmės- baudos vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė paskirtina - terminuotas laisvės atėmimas su bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos mokėjimas išdėstytinas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas G. T. atidėtinas, įpareigojant G. T. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamajam G. T. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendį laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-27 iki 2011-12-29, nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16, nuo 2012-05-17 iki 2012-07-18.

G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (38-39 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus visą bausmę, skiriamą šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę G. T. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir baudą 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. T. atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

Paskirtos baudos mokėjimą G. T. išdėstyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-27 iki 2011-12-29, nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16, nuo 2012-05-17 iki 2012-07-18.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Asta Čebatoriūtė