Bylos Nr. 1S-1599-290/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00259-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija:  2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

kad L. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendžiu, kuris  pakeistas Kauno apygardos teismo 2015-02-02 nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, 303 straipsnio 1 dalį bei 228 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 30 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi L. K. nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą ir panaikino L. K. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvyko iš gyvenamosios vietos, nepateikė duomenų apie dabartinę gyvenamąją vietą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis 2015-01-31 kirto Lietuvos Respublikos sieną.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu L. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, atmesti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą. Taip pat prašo išreikalauti baudžiamąją bylą Nr. 1-42-668/2014 iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kuriame 2015-09-15 bus nagrinėjamas nuteistojo A. R. kasacinis skundas. Skundo autoriaus įsitikinimu, neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą nulėmė iš dalies klaidingi duomenys, išdėstyti Kauno probacijos skyriaus teikime. Jame teigiama, kad nuteistasis teikimo pateikimo ir jo nagrinėjimo metu negyveno adresu (duomenys neskelbtini), dabartinė jo gyvenamoji vieta nenustatyta, piktybiškai vengia vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Jis nuo 2014 m. balandžio 1 d. su sugyventine ir mažamečiu vaiku, gyveno (duomenys neskelbtini). Apie gyvenamosios vietos pakeitimą žodžiu informavo bylą nagrinėjusio teismo posėdžių sekretorę. Visą laiką mažamečio vaiko išlaikymui moka apie 160 Eur, taip pat moka komunalinius mokesčius, apmoka kitas paslaugas. Neneigia, kad 2015-01-31 išvyko į užsienį, tuo pažeisdamas paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tuo pačiu nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiamas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendis, kuriuo buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant. Laikinai išvyko į užsienį ne norėdamas išvengti jam paskirtų bausmių, o užsidirbti pinigų pragyvenimui, mažamečio vaiko išlaikymui ir teismo paskirtos baudos sumokėjimui. Baudą sumokėjo 2015 m. liepos 27 d.

Skunde nurodo, kad aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pakeistas apeliacinės instancijos teismo 2015-02-02 nuosprendžiu, o 2015-04-10 nutartimi - panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jam tapo žinoma tik šių metų liepos mėnesio pabaigoje. Šaukimų atvykti į Probacijos tarnybą negavo, niekas nepranešė, kad jo atžvilgiu yra taikoma probacija. Taip pat negavo pranešimo dėl probacijos sąlygų išaiškinimo, nebuvo supažindintas su probuojamųjų asmenų bendrosiomis pareigomis bei įspėjimu dėl bendrųjų ir specialiųjų aprobuojamojo pareigų nevykdymo. Sutinka, kad pasielgė lengvabūdiškai, tačiau jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo - siekio išvengti bausmės bei nevykdyti teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių. Ilgą laiką kol vyko ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jis buvo pensininkas, pagal užsitarnautus metus valstybės tarnyboje vienintelis pragyvenimo šaltinis buvo pensija, kuri vidutiniškai sudarė 258 Eur. Kitų pajamų neturėjo. Iš gaunamos pensijos turėjo išlaikyti savo sugyventinę ir mažametį vaiką, mokėti mokesčius, dengti paskolą banke ir kt. Kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas, jis ir jo šeima gyveno pusbadžiu. Be to, turi senyvo amžiaus motiną (74 metų amžiaus), kuriai taip pat reikalinga papildoma materialinė pagalba bei nuolatinė priežiūra, kadangi jai buvo atlikta širdies kraujagyslių operacija - šuntavimas - (suteikta II invalidumo grupė). Jeigu jis bus patalpintas į įkalinimo įstaigą, jo šeima liks be jokio pragyvenimo šaltinio. Šios išdėstytos aplinkybės ir sąlygojo tai, kad jis buvo priverstas laikinai išvykti į užsienį. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pasiryžęs sąžiningai vykdyti visas probacijos sąlygas. Nuo padarytų nusikalstamų veikų, kurios nėra sunkios, praėjo daugiau kaip treji metai. Per šį laikotarpį nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Nuo 2012 m. kovo 13 d., t.y. praėjus ilgam laiko tarpui, jis tapo nepalyginamai mažiau pavojingas, todėl yra įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ryšium su išdėstytu, skunde kategoriškai nesutinkama su skundžiamoje nutartyje esančiu teiginiu, jog jis be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvyko iš gyvenamosios vietos, nepateikė duomenų apie dabartinę gyvenamąją vietą piktybiškai vengia vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Išvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo jis turėjo teisę, tačiau jo išvykimas negalėjo tęstis ilgiau kaip 7 dienos. Pateikti duomenis apie dabartinę gyvenamąją vietą probacijos tarnybai negalėjo, kadangi nežinojo, kad jo atžvilgiu taikytos BK 75 str. nuostatos. Jis yra brandaus amžiaus žmogus, jam daugiau kaip 45 metai. Ilgus metus sąžiningai dirbo vidaus reikalų sistemoje, neišvengė klaidų, tačiau už gerą ir pasiaukojamą darbą buvo daugybę kartų skatintas. Visiškai pagrįstai į tai atsižvelgė teismas ir neskyrė jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nejaugi būdamas (duomenys neskelbtini) ir žinodamas BK 75 str. nuostatas bei atsakomybę už teismo paskirtų pareigų nevykdymą, būtų vengęs vykdyti paskirtą pareigą. Teismas, neįsigilinęs į susiklosčiusių aplinkybių visetą ir esmę, iš dalies būdamas suklaidintas probacijos tarnybos teikime išdėstytų nepatikrintų duomenų, padarė klaidingą išvadą, kad jis piktybiškai vengė vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.

Skunde minima ir tai, kad nors teisės normos Probacijos tarnybai ir nenumato būtinumo prieš kreipiantis į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, skirti nuobaudą ar kreiptis į teismą dėl nuteistojo įspėjimo, tačiau, siekiant pagrindinių probacijos tikslų - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą įgyvendinimo, probaciją vykdantis pareigūnas privalo teikti visokeriopą informaciją probuojamajam, konsultuoti jį socialinės integracijos klausimais ir teikti kitą reikalingą asmeninę pagalbą, t.y. imtis visų įmanomų priemonių šiems tikslams įgyvendinti. Šiuo atveju nei po vieno patikrinimo, konstatavus, jog nuteistasis pažeidė jam paskirtą įpareigojimą, nebuvo imtasi jokių priemonių probacijos tikslams pasiekti. Nustatyta tvarka raštu jis nebuvo informuotas dėl pažeidimo nevykdant teismo nustatytos tvarkos, jam nebuvo skirtos jokios nuobaudos, Probacijos tarnyba nesikreipė į teismą dėl įspėjimo pareiškimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog jo įpareigojimų nesilaikymas buvo piktybiškas ir sistemingas, dėl ko būtų pagrindas panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Nuteistojo L. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl bausmės vykdymo atidėjimo L. K. panaikinimo. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam toliau gali būti siekiami taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodytus nuteistojo argumentus teismas atmeta kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nagrinėjamu atveju L. K. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu įpareigotas be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Teisinga ir pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis 2015-02-10 šaukimu kviečiamas į Probacijos tarnybą neatvyko (t. 4, b. l. 109), 2015-02-20 nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu namuose nerastas, o šiuo adresu buvęs asmuo paaiškino, kad L. K. kambario nebenuomoja, nurodytu adresu negyvena, jokių jo kontaktinių duomenų jis neturi, tačiau jam žinoma, kad nuteistasis galimai yra išvykęs į užsienį. 2015-02-20 patikrinus Sodros informaciją ir Kauno darbo biržos duomenų bazę, nustatyta, kad L. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Pakartotinai šaukimai buvo siunčiami dviem žinomais adresais, tačiau L. K. kviečiamas 2015-02-24 atvykti į Probacijos tarnybą neatvyko (t. 4, b. l. 113). 2015-02-25 patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos registro informacinę sistemą nustatyta, kad 2015-01-31 L. K. išvyko į (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 117-118). 2015-02-26 nuteistajam paštu pagal nurodytą gyvenamąją ir deklaruotą gyvenamąją vietą buvo išsiųsti pranešimai dėl probacijos sąlygų išaiškinimo, kuriuose L. K. supažindintas su probuojamųjų asmenų bendrosiomis pareigomis ir įspėtas dėl bendrųjų ir specialiųjų probuojamojo pareigų nevykdymo (t. 4, b. l. 119, 121). 2015-03-03 gautas Aleksoto policijos nuovados pranešimas, kad L. K. adresu (duomenys neskelbtini)negyvena. Tai patvirtino ir šio buto savininkė J. K.. 2015-02-26 taip pat buvo siųstas šaukimas (adresu (duomenys neskelbtini)) 2015-03-03 atvykti į Probacijos tarnybą.

Taigi, L. K. išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį, apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (skunde nurodo jog nuo 2014-04-01 gyveno (duomenys neskelbtini)) nepranešė Kauno probacijos skyriui, nuteistojo argumentai jog jis teismo posėdžių sekretorei žodžiu pranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, yra deklaratyvūs argumentai, niekuo nepatvirtinti, todėl nėra pagrindo jais besąlygiškai tikėti. Pažymėtina ir tai, kad L. K. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kas taip pat rodo asmens požiūrį į jam skiriamus suvaržymus.

Nuteistasis L. K. skunde nurodo, kad apie priimtą nuosprendį ir apie tai, kad jo atžvilgiu bausmės vykdymas atidėtas bei jam skirtas įpareigojimas, jis nežinojo, todėl negalėjo vykdyti šio įpareigojimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendžiu, kuris  pakeistas Kauno apygardos teismo 2015-02-02 nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 303 straipsnio 1 dalį bei 228 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 30 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis žinojo apie prokurorės pateiktą apeliacinį skundą ir vykstantį apeliacinį procesą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo 2014-10-21 ir 2014-11-14 posėdžiuose, sekančiame posėdyje t. y., 2014-12-18 dalyvavo L. K. gynėja advokatė, o pats nuteistasis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant arba atidėti (t. 4, b. l. 49). Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, ir nuosprendis įsiteisėjo 2015-02-02. Todėl nuteistojo argumentai, kad jis nežinojo apie paskirtą bausmę ir jos vykdymo atidėjimą nepagrįsti, kadangi žinodamas apie vykstantį procesą, suprato, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė – bauda, dar neįsiteisėjo, bei tai, kad apeliacinės instancijos teismui patenkinus prokurorės skundą, jam gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymą skunde buvo prašoma atidėti, įpareigojant nuteistąjį be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nagrinėjamu atveju prokurorės skundą apeliacinės instancijos teismas patenkino. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant prokurorės skundą, L. K. tinkamai gynė advokatai. Todėl teismo vertinimu, būtent tai, kad nuteistasis nevykdė įpareigojimo - be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvyko iš gyvenamosios vietos, nepateikė duomenų apie dabartinę gyvenamąją vietą, - atitinka vykdymo atidėjimo panaikinimo sąlygas numatytas Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 str. Nuteistojo skunde nurodomi pasiteisinimai, dėl kurių jis nevykdė teismo paskirto įpareigojimo vertintini kritiškai. Kaip skunde nurodo pats L. K., jis yra (duomenys neskelbtini) ir tai tik patvirtina, jog asmuo suvokė susidariusią situaciją, vykstantį procesą bei jo pasekmes. Probacijos tarnyba tinkamai vykdė savo pareigas, siuntė L. K. šaukimus, pranešimus, vyko į jo nurodytą gyvenamąją vietą, tikrino Sodros, Darbo biržos duomenis, bei nustatė, kad jis išvyko į užsienį. L. K. buvo siunčiamas pranešimas jo gyvenamosios ir deklaruotos vietų adresais, supažindintas su probuojamųjų asmenų bendrosiomis pareigomis ir įspėtas dėl bendrųjų ir specialiųjų probuojamojo pareigų nevykdymo.

Šiame kontekste pažymima ir tai, jog apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad probuojamajam už įpareigojimo nevykdymą, gali būti skiriamos nuobaudos bei įspėjimas, tačiau nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba neturėjo duomenų apie nuteistojo gyvenamąją vietą, gauti duomenys bei paskutinės jo žinomos gyvenamosios vietos savininkė patvirtino, jog jis išvyko į užsienį, todėl nebuvo tikslinga skirti įspėjimą ar kitokio pobūdžio nuobaudas.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis išvyko iš Lietuvos užsidirbti pinigų šeimai ir teismo skirtai baudai sumokėti, kad ilgai dirbo vidaus reikalų sistemoje, bei kiti skunde išdėstyti argumentai susiję su šeimyninėmis ir darbo aplinkybėmis nagrinėjamu nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta susiklosčiusios situacijos visapusišku įvertinimu, ją naikinti nuteistojo L. K. skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

n u t a r ė :

atmesti nuteistojo L. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Jurgis Kiškis