Byla Nr. 1S-115-150/2017

Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 27 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistojo L. V. skundą ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

L. V. Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą turtą; pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 12 punktus – laisvės atėmimu 20 metų; pagal BK 205 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 metams su 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1, 2, dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė L. V. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, 12 500 Lt bauda ir viso turto konfiskavimas. L. V., kaltintas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, išteistinas. Iš L. V. solidariai su kitais nurodytu nuosprendžiu nuteistais asmenimis priteista 2443,99 Lt Z. Č. naudai, 525 Lt J. V. naudai, 420 Lt J. B. naudai, 140 Lt Ž. K. naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartimi L. V. kasacinis skundas atmestas.

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistojo L. V. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 9 punktą, iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 5, 7, 12 punkto į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus, iš 1961 m. BK 205 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 303 straipsnį, iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistajam L. V. paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi nuteistojo L. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutarties atmetė.

2017 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo L. V. skundas, kuriuo pastarasis prašė atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. N1-80-02/2001, vadovaujantis BPK 444 straipsnyje numatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2017 m. sausio 25 d. surašė atsakymą Nr. 17.2-746, kuriame nurodė, kad nuteistojo L. V. skunde nurodytais klausimais jau yra pasisakyta, dėl to yra priimti įsiteisėję sprendimai, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Šį atsakymą nuteistasis L. V. apskundė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, kuris 2017 m. vasario 8 d. atsakymu Nr. 17.2-1234 pakartotinai nurodė tas pačias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2017 m. sausio 25 d. atsakymą Nr. 17.2-746 pripažino teisėtu ir pagrįstu. Nuteistasis L. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017 m. vasario 8 d. atsakymą Nr. 17.2-1234 ir atnaujinti baudžiamąją bylą.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi nuteistojo L. V. skundą atsisakyta priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad L. V. nesutiko su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2017 m. sausio 25 d. informacinio pobūdžio atsakymu ir jį apskundė atsakymą pateikusio prokuroro tiesioginiam vadovui – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui. Pagal Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 66 punktą, tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio skundą, atsakymas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos Vilniaus apygardos teismui.

Nuteistasis L. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir prokuratūros nutarimus. Nuteistojo manymu, skundžiama teismo nutartis pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstituciją, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nes jo skundai išnagrinėti jo neapklausus. Nuteistasis nurodo, kad jis nėra žudikas, nužudymą padarė R. L., kuris tai pripažino rašydamas malonės prašymą.

Nuteistojo L. V. skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. V. skundžia Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017 m. vasario 8 d. atsakymo Nr. 17.2-1234 panaikinimo ir baudžiamosios bylos atnaujinimo.

Skundui nagrinėti pateiktos medžiagos duomenimis, nuteistojo 2017 m. sausio 5 d. skundas, adresuotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, buvo nagrinėjamas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (toliau – Aprašas), tvarka, jį nagrinėjusiam prokurorui A. Vereniui nustačius, kad skunde keliami klausimai yra analogiški tiems klausimams, kurie jau buvo išsamiai išnagrinėti ir dėl kurių buvo pasisakyta Baudžiamojo proceso kodekso ir Aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 70 punktas). Nuteistajam buvo išaiškinta teisė, nesutinkant su prokuroro atsakymu, vadovaujantis Aprašo 64 punktu, apskųsti jį aukštesniajam prokurorui.

Nuteistasis šia teise pasinaudojo ir 2017 m. sausio 25 d. Generalinės prokuratūros prokuroro A. Vereniaus pateiktą atsakymą Nr.17.2.-746 dėl nuteistojo 2017 m. sausio 5 d. skundo, apskundė. Nuteistasis Generalinei prokuratūrai pateikdamas skundą jokių su jo ankstesnio skundo nagrinėjimo tvarkos pažeidimais susijusių argumentų nenurodė.

Nuteistojo 2017 m. vasario 6 d. skundas dėl prokuroro A. Vereniaus 2017 m. sausio 25 d. atsakymo Nr. 17.2.-746 taip pat buvo išnagrinėtas vadovaujantis minėtu Aprašu, nuteistajam buvo išaiškinta, kad manydamas, jog jo skundas buvo nepagrįstai išnagrinėtas Aprašo numatyta tvarka, gautą atsakymą nuteistasis turi teisę apskųsti aukštesniajam prokurorui vieną kartą.

Remiantis Aprašo 64 punktu, pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, turi teisę jį skųsti atsakymą pateikusio prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui. Kaip minėta, nuteistasis šia savo teise pasinaudojo ir prokuroro A. Vereniaus 2017 m. sausio 25 d. atsakymą Nr. 17.2.-746 apskundė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, kuris 2017 m. vasario 8 d. pateikė nuteistojo skundžiamą informacinio pobūdžio atsakymą Nr. 17.2-1234.

Aprašo 66 punktas numato, jog tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio skundą, atsakymas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Paskesnis prokuratūroje tuo pačiu klausimu gautas skundas paliekamas nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į šias Aprašo nuostatas, nuteistajam nesutinkant su Generalinės prokuratūros prokuroro pavaduotojo 2017 m. vasario 8 d. atsakymu Nr. 17.2-1234 į jo 2017 m. vasario 6 d. skundą, nuteistasis turi teisę šį atsakymą apskųsti apygardos administraciniam, bet ne bendrosios kompetencijos teismui. Nuteistojo L. V. skunde Lietuvos apeliaciniam teismui nenurodyti jokie argumentai, kurie galėtų sudaryti pagrindą naikinti apygardos teismo priimtą skundžiamą nutartį. Šiuo atveju pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, apklausti jį padavusį asmenį. Nuteistojo skundas nebuvo nagrinėjamas, nes jis paduotas teismui, kuris pagal Apraše numatytą atsakymų parengimo ir apskundimo tvarką (Aprašo V skyrius) negali jo nagrinėti.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti nuteistojo L. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017 m. vasario 8 d. atsakymo Nr. 17.2-1234 ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo L. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                              Rūta Mickevičienė