Civilinė byla Nr. 2KT-79/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 98.1

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. rugpjūčio 30
d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs
su ieškovės A. A.–B. 2010 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimu dėl Vilniaus
apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3063-232/2010
nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos
teismui,
n u s t a t ė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. rugpjūčio 4
d. buvo gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3063-232/2010 pagal ieškovų A. A.–B., V. B. ir
A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo,
dalyvaujant trečiajam asmeniui – antstolei Sonatai Vaicekauskienei.
Ši civilinė byla Lietuvos apeliaciniam teismui buvo persiųsta, siekiant kad šio
teismo pirmininkas išspręstų joje ieškovės A. A.-B. 2010 m.
rugpjūčio 4 d. pareiškimu Vilniaus apygardos teismo teisėjams pareikšto
nušalinimo klausimą.
Ieškovė A. A.-B. 2010 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą dėl Vilniaus
apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3063-232/2010 nagrinėjimo
grindžia tuo, jog egzistuoja aplinkybės, kurios kelia abejonių Vilniaus apygardos
teismo teisėjos L. Uckienės ir kitų šio teismo
teisėjų nešališkumu (CPK 66 str.). Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja
L. Uckienė nuo 2005 m. vilkino civilinės bylos Nr. 2-1643-232/2009 pagal
ieškovo A. B. ieškinį nagrinėjimą, du kartus šioje byloje priėmė
neteisėtus sprendimus už akių, kuriais atmetė ieškinio reikalavimus, bei
neteisėtą nutartį, kuria atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šią
bylą perdavus nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir ją sujungus su kita tame
teisme nagrinėjama civiline byla bei suteikus Nr. 2-517-198/2010, Panevėžio
apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,
nors teisėja L. Uckienė neteisėtai jį buvo atmetusi priimdama sprendimus už
akių. Ieškovė A. A.-B. nušalinimo pareiškime nušalinimo
pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis taip pat įvardina ir tai, jog Vilniaus
apygardos teisme dingsta jos siunčiami procesiniai dokumentai, o pats teismas rašo
pažymas apie procesinių dokumentų negavimą ir pats būna sau teisėju nagrinėdamas
skundus dėl tokių pažymų neteisėtumo ir suklastojimo bei neleidžia pradėti
ikiteisminio tyrimo. Mano, jog Vilniaus apygardos teismas negali toliau
nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-3063-232/2010, kadangi dėl savanaudiškų paskatų
ir keršto negalėtų objektyviai ir teisingai išnagrinėti šios bylos ir priimti
teisėtų bei teisingų sprendimų.
Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo
nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.
Teisėjui
(teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja
aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo
(teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.).
Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais
abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi
turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais,
prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam
(jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų
pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo
(jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti
pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje
asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Esant absoliutiems
nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais
atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių
teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą
nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 65
str. 1 d.). Įstatymas taip pat imperatyviai nustato, jog teisėjui neleidžiama
pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu yra CPK 71 straipsnyje nurodytos
aplinkybės.
Nušalinimo
pareiškime ieškovės A. A.-B. reiškiama abejonė dėl teisėjos
L. Uckienės ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų
šališkumo yra grindžiama tik prielaidomis, subjektyviais ieškovės
samprotavimais, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjanti teisėja ar kiti Vilniaus apygardos
teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar
suinteresuoti šios bylos baigtimi. Tai, kad ieškovė A. A.-B.
nesutinka su bylą nagrinėjančios teisėjos L. Uckienės
ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų procesiniais sprendimais, priimtais
civilinėse bylose Nr. 2-1643-232/2009 ir 2-1007-392/2009, taip pat nėra
pagrindas savaime abejoti šių teisėjų nešališkumu. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę
skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus ir padeda iki
minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines
klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais,
suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme
nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės
formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Aukštesnės
instancijos teismo procesiniai veiksmai, kai naikinami žemesnės instancijos
teismų sprendimai (nutartys), yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, kuri
užtikrina asmens pažeistų teisių gynybą ir savaime nereiškia bylą nagrinėjusių
žemesnės instancijos teismo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi.
Atsižvelgiant
į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės A.
A.-B. 2010 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimas dėl civilinę bylą Nr. 2-3063-232/2010
pagal ieškovų A. A.-B., V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo ir
žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – antstolei Sonatai
Vaicekauskienei, nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. Uckienės ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo bei
šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
n u t a r i a:
Atmesti
ieškovės A. A.-B. 2010 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą dėl
civilinę bylą Nr. 2-3063-232/2010 pagal ieškovų A. A.-B., V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant
trečiajam asmeniui – antstolei Sonatai Vaicekauskienei, nagrinėjančios Vilniaus
apygardos teismo teisėjos Liudos Uckienės ir visų
kitų šio teismo teisėjų nušalinimo bei šios bylos perdavimo nagrinėti kitam
apygardos teismui.
Teismo
pirmininkas Egidijus
Žironas