Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-4026-402-2014].docx
Bylos nr.: I-4026-402/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VSDFV Kauno skyrius 188677437 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Atsisakymas priimti skundą
kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas
Pirmosios instancijos teismo nutartis

Procesinio sprendimo kategorija 61

 

Administracinė byla Nr. I - 4026-402/2014

Proceso Nr. 3-62-3-01684-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.;73.

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2014 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, susipažinusi su pareiškėjo R.D. skundu ir prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti,

 

n u s t a t ė:

 

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014-11-13 gautas (išsiųstas paštu 2014-11-12) pareiškėjo R.D. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-04-10 sprendimą Nr. PE SP 2-76 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-25 raštą Nr. (6.5)1-5621; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R.D. laikotarpyje nuo 1977 m. liepos 13 d. iki 1979 m. spalio 27 d. ir nuo 1982 m. vasario 1 d. iki 1992 m. liepos 31d. dirbo kenksminguose darbo sąlygose.

Pareiškėjas prašo teismą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad apskundimo terminą praleido, nes tvarkėsi teisinės pagalbos gavimo dokumentus bei ieškojo įrodymų patvirtinančių suinteresuoto asmens sprendimų nepagrįstumą.

Prašymas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753-11).

Realizuojant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, ABTĮ 34 str. 1 d. nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą, į jų atsiradimo momentą, trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Pareiškėjas nurodė, kad apskundimo terminą praleido, nes tvarkėsi teisinės pagalbos gavimo dokumentus bei ieškojo įrodymų patvirtinančių suinteresuoto asmens sprendimų nepagrįstumą.

Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad R.D. dėl teisinės pagalbos suteikimo į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2014 m. spalio 17 d. Pareiškėjas nenurodo jokios priežasties, kuri būtų sutrukdžiusi teisinės pagalbos kreiptis į advokatą anksčiau kaip 2014 m. spalio 17 d., t..y. tik po 4 mėnesių nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nelaikytini objektyvia priežastimi, sukliudžiusia laiku paduoti skundą. Nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobūdžio ir liudija pačio pareiškėjo nepakankamą rūpestingumą.

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjas privalėjo šių nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šias nuostatas pažeidė.

Teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir prašymą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-04-10 sprendimo Nr. PE SP 2-76 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-25 rašto Nr. (6.5)1-5621 panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Antruoju skundo reikalavimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R.D. laikotarpyje nuo 1977 m. liepos 13 d. iki 1979 m. spalio 27 d. ir nuo 1982 m. vasario 1 d. iki 1992 m. liepos 31d. dirbo kenksminguose darbo sąlygose.

Pareiškėjas siekia, jog teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau toks pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėjamas administracinio teismo, nes pripažinimas veiksmo (neveikimo) ar sprendimo neteisėtu yra susijęs su faktinių duomenų konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų (prašymų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, kai jis nenagrinėtinas teismų. Kadangi R.D. keliamas reikalavimas, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R.D. laikotarpyje nuo 1977 m. liepos 13 d. iki 1979 m. spalio 27 d. ir nuo 1982 m. vasario 1 d. iki 1992 m. liepos 31d. dirbo kenksminguose darbo sąlygose, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jį priimti atsisakytina. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyrius. Pagal Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktą tokios bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo (Civilinio proceso kodekso 446 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktais, teisėja

 

n u t a r i a :

 

Neatnaujinti skundo padavimo teismui termino dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-04-10 sprendimo Nr. PE SP 2-76 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-25 rašto Nr. (6.5)1-5621 panaikinimo.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R.D. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                          Natalja Zelionkienė