Civilinė byla Nr. 2-6518-722/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00458-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:                                            2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5;                                    3.2.6.1                                                                              

 (S)

K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 27 d.

Jonava

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,

sekretoriaujant S. V.,

dalyvaujant ieškovui A. B.,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui R. V. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei Z. R. (nuotoliniu būdu per Zoom programą), 

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (duomenys neskelbtini) dėl  solidariai padarytos ir patirtos žalos atlyginimo priteisimo.

        Teismas

nustatė:

ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Respublika ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai pažeidė ieškovo konstitucines teises dėl nuosavybės apsaugos, teisingos informacijos gavimo, lygybės prieš įstatymą ir teismą Lietuvos teritorijoje civilinėje byloje Nr.e2-482-490/2018 ir padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir UAB (duomenys neskelbtini) solidarų 500 891,22 Eur žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavesti atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai. 

Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. nepagrįstu ieškiniu UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydamas iš jo priteisti 642,02 Eur skolą ir 4,94 Eur delspinigius bei 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas 2010 m. sausio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškinyje konkrečiai nenurodytos įsiskolinimo sumos pagal kiekvieną vartojimo kredito sutartį Nr.1,2,3,4,5,6,8 (2017 m. rugsėjo 28 d. Ieškinys). Teismas priėmė ieškinį, įpareigojo A. B. pateikti atsiliepimą į ieškinį, 2017 m. spalio 31 d. A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį ( 2017 m. spalio 3 d. nutartis, 2017 m. spalio 20 d. atsiliepimas). 2017 m. spalio 25 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsiliepimą ir įpareigojo įrodinėti ir įrodyti ieškinio pagrindą ir dalyką – konkrečius įsiskolinimus pagal kiekvieną vartojimo kredito sutartį Nr.1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė jo atsiliepimą laikyti nepaduotu (2017 m. spalio 25 d., 2017 m. gruodžio 22 d. nutartys). Tačiau teismas priėmė ieškovo (duomenys neskelbtini) atsiliepimą, kuriame buvo aiškinama, kad nurodytas 642,02 Eur įsiskolinimas ir 4,94 Eur palūkanos yra vartojimo kredito sutarčių Nr.5,6,8 pagrindu,  į atsakovo A. B. 2017 m. spalio 20 d. atsiliepimą ( 2018 m. sausio 9 d. atsiliepimas). Teismai savo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu (pirmosios instancijos teismas) ir 2019 m. spalio 24 d. nutartimi (apeliacinės instancijos teismas) rašytinio proceso tvarka uždraudė A. B. toliau gintis ir dalyvauti civiliniame procese bei gauti teisingą informaciją dėl ieškinio konkretumo ir pagrįstumo bei pilnai patenkinto ieškinį prieš jį, nustatydami tik UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 9 d. paaiškinimo atsiliepime pagrindu, kad minėtas įsiskolinimas yra vartojimo kredito sutarčių Nr.5, 6, 8 pagrindu. Teismai ir (duomenys neskelbtini), veikdami solidariai, tiesiogine tyčia ne tik uždraudė jam gintis ir dalyvauti civiliniame procese bei gauti teisingą informaciją apie vartojimo kredito sutarčių Nr.5,6,8 vykdymą, bet ir neįrodė ir nepagrindė nurodyto įsiskolinimo su delspinigiais 646,96 Eur pagal kiekvienos vartojimo kredito sutarties dvigubo išieškojimo ir plėšikavimo tos pačios sudarytos ir jau įvykdytos vartojimo kredito sutarties pagrindu. Todėl atsakovai padarė jam turtinę (891,22 Eur) ir neturtinę žalą (500 000 Eur), kurią privalo atlyginti solidariai. Patirtą neturtinę žalą patvirtina tyčinis trukdymas dalyvauti ir gintis civiliniame procese bei orumo pažeminimas, nesuteikiant konkrečios teisingos informacijos apie ieškinio dalyką ir pagrindą, vykdoma diskriminacija dėl tautybės ir sukelti pergyvenimai jam, kaip turinčiam negalią dėl suvaržymo prižiūrėti, o po to slaugyti savo velionį tėvą bei padėti savo šeimai (2013 m. liepos 31 d., 2018 m. balandžio 23 d. pažymos, pilietybės pažymėjimai, neįgaliojo pažymėjimas) (b.l. 3).

Ieškovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pagal 8 sandorius nenurodė konkrečiai, kiek pagal kiekvieną sutartį jis skolingas, tai yra šiurkštus teisių pažeidimas. Taip pat pažeista teisė į teisingos informacijos gavimą, lygybės principas. Todėl ginčas neišspręstas, neišspręstas klausimas dėl jo nuosavybės apsaugos, nes pateikė Konstituciniam Teismui 36 kvitus, o bankas su teisėja J. D. suklastojo bylą, nes netikrino, ar skola sumokėta, gal (duomenys neskelbtini) sukčiavimo būdu prisiteisė skolą antrą kartą. (duomenys neskelbtini) rašė žinutę, kad sumažino skolą, nes jis yra patikimas klientas, atsakovas neatsiuntė žinutės iki ieškinio.  Bankas viso jam rašė tris žinutes, antrą žinutę siuntė jo tėvo mirties išvakarėse, nes jį su tėvu seka, seka telefonus, kompiuterius. Turtinę žalą sudaro 646,96 Eur priteista suma ir antstolio išlaidos (203,27 Eur) bei išlaidos už apeliacinį skundą bei kitos išlaidos, viso 891,20 Eur. Teismas priėmė nepagrįstą ieškinį dėl skolos pagal 5, 6 sandorius be įrodymų, įrodymai nepateikti, (duomenys neskelbtini) siuntė jam žinutę jau su 350 Eur skola. Iš jo antrą kartą priteista skola, šališki teismai priėmė nepagrįstą ieškinį be skolos pagal 5, 6 sandorius įrodymų, dokumentų. Turi būti atnaujintas procesas ir turi būti patikslintas ieškinio dalykas.  Be to, turi būti priimta teismo atskiroji nutartis dėl teisėjų J. D., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir Konstitucinio Teismo teisėjų, nes antrą kartą vykdomas išieškojimas pagal tas pačias sutartis.  Teismas dengia atsakovus, nes tyčia nesprendė jo prašymo dėl ieškinio padidinimo, nors buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašo priteisti iš atsakovų 500 000 Eur neturtinę žalą, nes atsakovai yra turtingi, prašyti mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti nesolidu. Tai – sukčiavimas, dokumentų klastojimas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakoma priimti ieškinį, ieškinys priimtas, todėl apie kito sprendimo kvestionavimą nereikia spręsti, dvigubas išieškojimas pakenkė ieškovui,  atsakovas bankas sudarė nepatogumus slaugant tėvą, bankas tyčiojosi tėvo mirties išvakarėse, tai įrodo žmogaus mirtis.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,  su ieškiniu nesutiko, 2021 m. lapkričio 3 d. atsiliepime nurodė, kad byla teisminga apylinkės teismui, todėl prašo ją perduoti nagrinėti apylinkės teismui (b.l. 28).

Atsakovės atstovas R. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovas remiasi deklaratyviais teiginiais, įrodymai dėl sukčiavimo nepateikti, jis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą nesikreipė. Ieškovas žalos atlyginimo institutą supranta klaidingai, mini CPK 279 straipsnio 4 dalį, tačiau įsiteisėję teismų sprendimai negali būti kvestionuojami. Teismų kaltė ir būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos taip pat neįrodytos. Kreipimasis į Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu neįrodo, kad teismai šiurkščiai pažeidė įstatymus. Konstituciniame Teisme negali būti nagrinėjamas individualus ginčas. Ieškovas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą, pageidauja, kad jo 36 kvitai būtų išreikalauti iš Konstitucinio Teismo, tačiau teismas gali reikalauti įrodymus, kai asmuo negali pats jų gauti. Ieškovas piktnaudžiauja procesu, akivaizdžiai nepagrįstais prašymais trukdo išnagrinėti bylą. Nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą ieškovo ir (duomenys neskelbtini) byloje, ar priimti atskirąją nutartį. Pastangos vėl visus įtraukti į jau išnagrinėtos bylos naują nagrinėjimą nepagrįstos. Žalos atlyginimo instituto taikymui reikalingos teisėjų klaidos, kaltė, neteisėti veiksmai, tai išplėtota teismų praktikoje. Ieškovas nepagrindė neturtinės žalos nustatymo kriterijų, jos dydžio. 

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad  reikalavimas priteisti žalą solidariai iš Banko yra visiškai nepagrįstas, A. B. pateikė teismui atsiliepimą, jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, A. B. šią nutartį apskundė, tokiu būdu vilkindamas bylą. Bankas pateikė atsiliepimą į A. B. prieštaravimą aiškindamas, iš kokių vartojimo kredito sutarties Nr (duomenys neskelbtini) sandorių kilo ieškinio reikalavimas, taigi, susipažindino A. B. su ieškinio pagrindu ir dalyku, A. B. pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą priėmė ir išnagrinėjo, priėmė pagrįstą nutartį. Ieškovas neįrodė jo orumo, konstitucinių teisių pažeidimo  (b.l. 24–25).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovas gali kreiptis teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o tik įstatymo nustatyta tvarka. Rungimosi principo jau išnagrinėtoje byloje ieškovas nevykdė, neteikė įrodymų pirmosios instancijos teismui ir vėliau. Ieškovas nesuvokia banko pateiktų dokumentų.  Teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidus įstatymų, įvertinus pakankamus jam priimti įrodymus. Ieškovas pats turėjo pateikti įrodymus teismui, jeigu manė, kad skolą sumokėjo, tačiau neteikė. Jokios ieškovo teisės nepažeistos. Ieškovas žemina banko reputaciją. Prašo 500 000 Eur neturtinės žalos, tačiau neįrodė jos dydžio. Taip pat neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovo argumentai niekiniai ir neįrodyti. Rūpesčiai ginant savo teises teisme nėra neturtinė žala, jei tai neperžengia įstatymo nustatytų ribų. Su  nurodytų Konstitucijos 23, 25, 29 straipsnių pažeidimu jokių sąsajų su ieškovu nėra, kalbant apie jo pilietybę, tautybę, šis klausimas teismų sprendimais byloje nebuvo nagrinėjamas.

           Ieškinys atmetamas.

           Ieškiniu, ieškovo, atsakovų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu po skolininko A. B. prieštaravimų buvo prašoma iš atsakovo A. B. priteisti 642,02 Eur mokėtinų įmokų, 4,94 Eur delspinigių, viso 646,96 Eur įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4). 2017 m. spalio 3 d. teismo nutartimi ieškinys priimtas, 2017 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr.eL2-2765-490/2017 panaikintas (b.l. 5). 2017 m. spalio 23 d. atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, šiam atsiliepimui 2017 m. spalio 25 d. teismo nutartimi nustatyti trūkumai (b.l. 7). 2017 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi atsakovo A. B. atsiliepimas į ieškinį laikytas nepaduotu, civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (b.l. 8).  Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė 2018 m. sausio 9 d. atsiliepimą dėl atsakovo V. B. prieštaravimų (b.l. 9–10). 2018 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-482-490/2018 ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo A. B. ieškovei priteista 642,02 Eur skola, 4,94 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (646,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, o valstybei – 13,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l.11–12). 2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1474-390/2019 atsakovo A. B. apeliacinis skundas atmestas ir 2018 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 13–15). 2020 m. balandžio 2 d. antstolio N. A. patvarkymo dėl skolos išieškojimo nustatyta, kad iš viso išieškoma iš skolininko 833,95 Eur (b.l. 16). 2020 m. gruodžio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu nustatyta, kad iki 2020 m. gruodžio 18 d. iš skolininko A. B. išieškotos 203,27 Eur vykdymo išlaidos, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 81,77 Eur (b.l. 17). Specialiųjų poreikių nustatymo pažymų kopijomis nustatyta, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. liepos 23 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2018 m. balandžio 23 d. neterminuotai nustatyta specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 18). Pateikta prie ieškinio dokumento (vokiečių kalba) kopija negalima nustatyti, kokias aplinkybes ji patvirtina, tačiau matyti, kad tai nėra ieškovo A. B. asmens dokumentas, o W. B., gimusio 1924 m. rugsėjo 17 d., dokumentas (b.l. 19). Neįgaliojo pažymėjimo kopija nustatyta, kad A. B. neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b.l. 19). 2021 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teisme gautu A. B. prašymu dėl ieškinio dalyko padidinimo CPK 42, 141 straipsnių pagrindu, nustatyta, kad ieškovas ieškinio reikalavimus padidina sekančiu pagrindu ir prašo įpareigoti atsakovą UAB (duomenys neskelbtini) pateikti įrodymus apie jo konkrečias įsiskolinimo sumas pagal vartojimo kredito sutartis Nr.5, Nr.6, Nr.8 minėtų sutarčių vienašališko nutraukimo tą pačią dieną (b.l. 32). 2021 m. lapkričio 9 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutartimi civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai teisingumo ministerijos, UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (b.l. 33–34), 2022 m. vasario 3 d. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos nutartimi A. B. atskirasis skundas atmestas, 2021 m. lapkričio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista (b.l. 48–52). 2022 m. balandžio 16 d., 2022 m. gegužės 30 d. ieškovas A. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (b.l. 82, 110–111),  2022 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimu pareiškėjo A. B. prašymus atsisakyta nagrinėti (b.l. 112–115). Medicininio mirties liudijimo kopija nustatyta, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 107).  2022 m. rugpjūčio 17 d. teismui pateiktos ieškovo A. B. surašytos ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintos parašu žinutės (žinučių gavimo laikas, turinys, siuntėjas), ieškovo paaiškinimu, siųstos jam atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 123).

        Civilinėje byloje Nr.e2-482-490/2018 nustatyta, kad skolininkas A. B., pateikdamas prieštaravimą dėl teismo įsakymo, įrodymų dėl skolos apmokėjimo, jo visiško atsiskaitymo su kreditore UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė (civilinės bylos Nr.e2-482-490/2018 1 tomas, 19 lapas), kartu su atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas A. B. kvitų nepateikė, prie patikslinto atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo dėl teismo 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 3 d. nutarčių, patikslinto atskirojo skundo dėl 2018 m. sausio 3 d. teismo nutarties, atskirojo skundo dėl teismo 2018 m. vasario 27 d., prie kitų savo prašymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme  kvitų (jų kopijų) nepateikė (civilinės bylos Nr.e2-482-490/2018 1 t., b.l. 78, 84, 94,105, 126, 127, 2 t., b.l. 5–6, 16, 21, 39, 41, 56, 58, 59). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 23 sprendimas, 2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėję.

          Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų už teismo veiksmus, kai žala kildinama iš įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, kurie nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka

        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali būti pagrindas pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Kitaip tariant, tam, kad žalos atlyginimo ieškinys būtų priimtas teisme ir nagrinėjamas, nėra būtina, kad teismo procesinis sprendimas būtų pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka. Tačiau aplinkybė, ar asmuo išnaudojo visas galimybes įstatymo nustatyta tvarka skųsti priimtus teismų sprendimus, gali būti reikšminga sprendžiant dėl žalos padarymo ir jos atlyginimo dydžio.

        Teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos baudžiamajame procese.  Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

          Pagal CPK 12 straipsnyje suformuluotą rungimosi principą ir 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi šiuo atveju, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės, turtinės žalos, padarytos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ir Kauno apygardos teismo teisėjų, anot ieškovo, neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-482-490/2018, atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas – žalą ir nuostolius (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnis).

        Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip.

        Šioje byloje ieškovas neįrodė nei visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nei turtinės bei neturtinės žalos dydžio.

           Ieškovas, turėdamas teisinių žinių apie teikiamų teismui procesinių dokumentų formą, priedų pateikimo formą, dokumentų pasirašymo ( paprastu parašu, elektroniniu parašu) reikalavimus, prašymus, pareiškimus, atskiruosius skundus teikė teismui nesilaikydamas civilinio proceso normų. Todėl teismas civilinėje byloje Nr.e2-482-490/2018 pagrįstai priėmė nutartis dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo. Pagal bendruosius  bendruosius rungimosi, ekonomiškumo, koncentracijos, bendradarbiavimo, dispozityvumo principus, ieškovas privalo tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, laiku teikti teismui savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė teismui jo argumentus dėl visiško atsiskaitymo su ieškove pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismui nepateikė tinkamos formos įrodymų. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kuriuos teismai laikė pakankamais skolai, delspinigiams iš atsakovo priteisti.  Ieškovas byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė prašymą iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) išreikalauti rašytinius įrodymus (b.l. 32), tačiau tokį prašymą jis turėjo teikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė priežasčių, dėl ko šis prašymas nebuvo pareikštas civilinę bylą Nr.e2-482-490/2018 nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.

        Ieškovas nurodė, kad reikalauja priteisti 891,22 Eur turtinę žalą, kurią sudaro iš jo išieškota skola, delspinigiai, vykdymo išlaidos. Neturtinės žalos dydį kildina iš fakto, kad atsakovai yra turtingi, dėl to mažesnės neturtinės žalos prašyti nesolidu, be to, ieškovo tėvo mirčiai turėjo įtakos atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini) parašyta žinutė tėvo mirties išvakarėse  (b.l. 123). Ieškovas teismui žinutes pateikė netinkama forma (ne Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu), teismas neturi pareigos tikrinti ieškovo mobiliojo ryšio telefone esančios informacijos, jam siųstų ar jo siųstų žinučių turinio, tačiau žinutės buvo priimtos dėl bendros informacijos. Šių žinučių atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė iš esmės nepaneigė. Teismas mano, kad ieškovas neįrodė, jog žinutė, kurioje matyti siūlymas A. B. dėl įsipareigojimų sumažinimo iki 350 Eur sumokant šią sumą dalimis, įtakojo ieškovo tėvo mirtį (duomenys neskelbtini) Neturtinės žalos dydis taip pat kildinamas iš ieškovo teisių, numatytų Konstitucijos 23, 25, 29, 30 straipsniuose pažeidimo, jo diskriminacijos dėl tautybės, procesinių teisių dėl konkrečios ir teisingos informacijos civilinėje byloje gavimo pažeidimo. Vertinant ieškovo nurodytų  Konstitucijos 23, 25, 29, 30 straipsnių pažeidimą, teismas mano, kad minėti sprendimai civilinėse bylose ieškovo konstitucinių teisių nepažeidė, o rūpesčiai ginant savo teises teisme nėra neturtinė žala. Civilinėje byloje Nr.e2-482-490/2018 nenustatyta, kad atsakovas A. B. prašė teismo jam pateikti informaciją, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tačiau jam ši teisė nebuvo suteikta,  rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti ar juos pateikti atsisakyta. Pažymėtina, kad byla elektroninė, atsakovas gali, prisijungęs prie bylos per EPP sistemą, matyti visus rašytinius įrodymus, susipažinti su jais.

        Nagrinėjant civilinę bylą Nr.e2-482-490/2018 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo A. B. tautybės, pats atsakovas nei šioje byloje, nei dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė duomenų dėl jo tautybės, kitos valstybės pilietybės, teismai apie tai nepasisakė. Kaip jau pažymėta, ir šioje byloje ieškovo pateikta dokumento kopija neįrodo ieškovo tautybės (b.l. 19).      

          Ieškovas A. B. paaiškino, kad ir šioje byloje teismas pažeidžia jo teises, nes jau įvyko  daugiau parengiamųjų posėdžių, nei numato įstatymas.

         Ši byla iš Kauno apygardos teismo (pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus įsiteisėjusią 2022 m. vasario 3 d. nutartį) Kauno rūmų Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta 2022 m. vasario 17 d., 2022 m. vasario 18 d. perduota teisėjai. 2022 m. vasario 21 d. paskirtas teismo parengiamasis posėdis šioje byloje 2022 m. kovo 21 d. 13 val. 30 min. 2022 m. kovo 21 d. 13 val. 30 min. teismo parengiamasis posėdis laikomas neįvykusiu dėl to, kad ieškovas, žinodamas, kad jo ieškinys po Kauno apygardos teismo nutarties, Apeliacinio teismo nutarties bus nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, neatsiėmė iš pašto jam siųsto teismo šaukimo ir jam nebuvo pranešta apie 2022 m. kovo 21 d. 13 val. 30 min. teismo parengiamąjį posėdį.  Kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2022 m. balandžio 21 d. 9 val., jis neįvyko, nes ieškovas 2022 m. balandžio 21 d. pateikė pranešimą dėl teisėjos L. D. ir viso Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjų nušalinimo nuo šios bylos. Byla su pranešimu ir papildomai pateiktais ieškovo dokumentais 2022 m. balandžio 21 d. perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pirmininko pavaduotojai spręsti teisėjos L. D. ir kitų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo klausimą.  Nušalinimo klausimas išnagrinėtas 2022 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pirmininko pavaduotojos nutartimi, teisėja nuo bylos nenušalinta, 2022 m. balandžio 29 d. byla grąžinta teismui, teismo parengiamasis posėdis paskirtas 2022 m. gegužės 18 d. 13 val. 30 min. Į teismo parengiamąjį posėdį 2022 m. gegužės 18 d. 13 val. 30 min.  atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas neatvyko, ieškovas prašė atsakovės atstovo dalyvavimą teismo parengiamajame posėdyje pripažinti būtinu, nes turi jam klausimų, teismo parengiamajame posėdyje buvo išspręstas tik ieškovo papildomų dokumentų priėmimo klausimas, teismo parengiamasis posėdis laikomas neįvykusiu, paskirtas kitas teismo parengiamasis posėdis 2022 m. birželio 3 d. 9 val.  2022 m. birželio 3 d. 9 val. teismo parengiamajame posėdyje, nagrinėjant ieškovo Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 5 d. pateikto, nepriimto ir neišnagrinėto pareiškimo dėl ieškinio dalyko padidinimo CPK 42, 141 straipsnio pagrindu (b.l. 32), priėmimo klausimą, ieškovas pareiškė, kad pakeis (padidins) ieškinio dalyką ir prašys didesnės neturtinės žalos, todėl jam pagal CPK 141 straipsnio reikalavimus buvo nustatytas terminas raštu pateikti teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko padidinimo bei tame pačiame posėdyje išnagrinėtas 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovo prašymas dėl rašytinių įrodymų iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) išreikalavimo, priimti ieškovo 2022 m. birželio 3 d. posėdyje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo parengiamasis posėdis atidėtas 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. 30 min. (dėl teisėjos eilinių atostogų). 2022 m. birželio 9 d. pranešimu ieškovas ieškinio dalyko nepakeitė, neturtinės, turtinės žalos nepadidino. 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. 30 min. teismo parengiamajame posėdyje byla buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, prieš baigiamąsias kalbas ieškovas pareiškė, kad jis nėra susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir pageidauja su ja susipažinti. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2022 m. rugsėjo 9 d. 9 val. 30 min., ieškovui suteikta teisė teismo patalpose susipažinti su šios civilinės bylos medžiaga, civilinės bylos Nr.e2-482-490/2018 medžiaga. Todėl šioje byloje neįvyko daugiau kaip du parengiamieji posėdžiai (CPK 229 straipsnis).

        Dėl ieškovo reikalavimo atnaujinti procesą byloje, priimti byloje atskirąją nutartį dėl sukčiavimo, teisėjų veiksmų.

        Ieškovo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl skolos iš jo priteisimo ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti paduotas CPK 365–369 straipsnių pagrindais, terminais, apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, turi būti išdėstomi tokio prašymo motyvai, t.y. prašymui keliami tam tikri turinio reikalavimai. Ieškovas civilinėje byloje Nr.e2-482-490/2018 prašymo dėl proceso atnaujinimo nepadavė, terminą pateikti prašymą praleido, todėl šioje byloje toks prašymas negali būti nagrinėjamas.

        Teismo atskiroji nutartis ieškovo prašymu šioje byloje nepriimama ir nesiunčiama atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, nes nėra nustatyta, kad pažeisti įstatymai ar kitos teisės normos (CPK 299 straipsnis), nenustatyti byloje dalyvaujančio asmens nusikalstami veiksmai ar neveikimas (CPK 300 straipsnio 1 dalis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

        Šalys bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, neprašė priteisti šių išlaidų.

        Byloje yra 3,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios nepriteisiamos, nes neviršija maksimalios 5,00 Eur sumos ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

          ieškinį atmesti.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                L. D.