Civilinė byla Nr. 2-77-374/2015
Proceso Nr. 2-28-3-03019-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija
116.1.;
Marijampolės rajono apylinkės teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 26 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P., atsakovei R. S., trečiajam asmeniui V. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui V. K. dėl žalos atlyginimo, ir
NUSTATĖ :
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismo prašo priteisti iš atsakovės R. S. 627,09 Lt žalos atlyginimo, 72 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutinka.
Trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu sutinka.
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2013-08-31 Puskelnių k., Marijampolės sav., eismo įvykio metu buvo apgadintas L. K. firmai priklausantis automobilis AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Minėto automobilio sugadinimai atsirado dėl susidūrimo su staiga į kelio važiuojamąją dalį iššokusiu šunimi, kurio savininkė – atsakovė R. S.. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 627,09 Lt draudimo išmoką (b.l. 12-13). Ieškovo nuomone, kadangi dėl naminių gyvūnų padarytos žalos atsakingi jų savininkai, jų kaltė yra preziumuojama, todėl šis atvejis laikytinas griežtos atsakomybės be kaltės atveju. Todėl, ieškovo nuomone, už pabėgusio gyvūno padarytą žalą atsako gyvūno savininkas.
Atsakovė R. S. kategoriškai nesutinka su ieškiniu. Ji nurodo, kad trečiasis asmuo V. K., eismo įvykio metu vairavęs automobilį, po įvykio pasišalino iš įvykio vietos, grįžo po 10 minučių ir sustojęs toje pačioje vietoje iškvietė policiją. Atsakovės teigimu, ji pasirašė eismo įvykio deklaraciją, būdama suklaidinta policijos pareigūnų. Jai nebuvo paaiškintos šios deklaracijos pasirašymo pasekmės. Be to, atsakovės teigimu, ji nebuvo pakviesta į automobilio defektavimą, automobilis buvo apžiūrėtas be jos, defektavimo aktas surašytas taip pat jai nedalyvaujant. Atsakovės nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu sutinka. Jis neneigia, kad po įvykio nuvažiavo, tačiau, supratęs, kas įvyko, grįžo atgal. Su atsakove pasirašė eismo įvykio deklaraciją, jokių nesusipratimų nekilo.
Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą. LR CK 6.280 str. 1 d. numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Įvertinus šalių nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad žala padaryta dėl atsakovės žinioje buvusio, t.y. valdyto, naminio gyvūno netinkamos priežiūros. Ginčo dėl įvykį sukėlusio šuns priklausomumo atsakovei nekilo. CK 6.267 straipsnio 1 dalis nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkai (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio buvo prižiūrimas gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad šuo, dėl kurio įvyko autoįvykis, buvo prižiūrimas atsakovės, kai įvyko šuns susidūrimas su ieškovo apdraustu automobiliu, todėl atsakovė buvo teisėta naminio gyvūno, kuriuo buvo padaryta ieškovui žala, valdytoja. Atsakovei nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvūno padarytą žalą pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį.
Teismo nuomone, netinkamas gyvūno laikymas, t. y. netinkamas gyvūno pririšimas ir pan., sąlygojęs gyvūno atitrūkimą, nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip neišvengiama, gyvūno savininko ar valdytojo nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė (LR CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sąlygas riboti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovui. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jis elgėsi nerūpestingai ir toks vairuotojo elgesys ar slidi kelio danga galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo mažinimo.
Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl jos būtinumo dalyvauti apžiūrint sugadintą transporto priemonę, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002 yra išaiškinta, kad sugadintų transporto priemonių apžiūros ir padarytos žalos nustatymo tvarką reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Kelių transporto priemonių vertinimo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija ir šie norminiai aktai numato, jog apžiūra paprastai atliekama dalyvaujant transporto priemonės savininkui ar užsakovui ar asmeniui, turinčiam patikėjimo teisę. Šios normos nereikalauja, kad apžiūroje dalyvautų už žalą atsakingas asmuo, kad jam būtų pranešta apie apžiūrą.
Atsakovė taip pat nurodo, kad šioje byloje lemiamą reikšmę turi ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo iš karto po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės neneigia ir pats vairuotojas, tačiau nurodo, kad tuo metu nesuprato, kad susidūrimas su šuniuku padarė kokią nors žalą automobiliui. Vėliau grįžo ir iškvietė policiją. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Tačiau minėta norma aptaria kalto dėl eismo įvykio asmens pasišalinimą iš įvykio vietos. Šioje byloje pasišalinęs iš įvykio vietos asmuo – eismo įvykyje dalyvavęs ir jame nukentėjęs asmuo. Jam nebuvo nei surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, nei jis pripažintas dėl įvykio kaltu ir pan. Tokiu būdu, spręstina, kad šiuo atveju, trečiojo asmens V. K. atžvilgiu, nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltės ir žalos atsiradimo, todėl aplinkybė, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo.
Tokiu būdu, pagal LR CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CK 6.267 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Šioje normoje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos atlieka kompensavimo, bet ne mokėjimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma. Palūkanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus. Normoje įtvirtinta nenuginčijama prezumpcija, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Palūkanos ir skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Taip vadinamos „procesinės“ palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., atlieka taip pat kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, susijusiomis su žalos atlyginimu. Todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 627,09 Lt, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis, valstybės naudai – teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 42,178, 270 str., teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į/k 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, naudai 181,61 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eurą 61 euro ct/ 627,09 Lt) žalos atlyginimo, 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 euro ct/72 Lt) žyminio mokesčio ir 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 7,18 Eur (septynis eurus 18 euro ct) teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
T. R. Gustienė