Civilinė byla Nr.2A-760-212/2011
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01556-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija:44.5.2.16;121.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
n U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio lopšelio – darželio „Žibutė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal K. K. ieškinį atsakovui Panevėžio lopšeliui-darželiui „Žibutė“, tretiesiems asmenims J. N., D. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovės įstatyminė atstovė prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-07 su Panevėžio lopšeliu-darželiu „Žibutė“ sudarė Ikimokyklinio ugdymo sutartį dėl dukters K. K. ikimokyklinio ugdymo. Mergaitė 2009-04-03 buvo nuvesta į darželį, kuriame mergaitei lūžo kairė ranka. Manė, kad tinkamos priežiūros nebuvo, mergaitė susižalojo darželyje, todėl atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-09-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 7 000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt už advokato paslaugas, bei 210 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad ieškovė yra I. T. ir J. K. dukra. 2006-03-07 I. T. su atsakovu sudarė Ikimokyklinio ugdymo sutartį Nr. 21, dėl dukros K. K. ikimokyklinio ugdymo. Sutarties 2.3 punktu atsakovas įsipareigojo sudaryti vaikui tinkamas ir saugias ugdymo ir ugdymosi sąlygas, saugoti nuo fizinių bei sveikatą žalojančių poveikių. Pagal Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ nuostatų 28.5 punktą tėvai turi teisę reikalauti, kad vaikui lopšelyje-darželyje būtų sudaryta saugi aplinka, o pagal 33.1 punktą už vaikų sveikatą ir gyvybę per visą jų buvimo lopšelyje-darželyje laiką atsakingos auklėtojos. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2009-04-03, atsitikimo laikas tiksliai nenustatytas, 15 val. 15 min. auklėtoja J. N. iškvietė tėvus. Specialiąją medicininę pagalbą suteikė Respublikinė Panevėžio ligoninė, diagnozė – kairės rankos lūžis. Dėl 2009-04-03 traumos, K. K. skubos tvarka nejautroje atlikta uždara lūžgalių repozicija, imobilizuota gipso langete. Po repozicijos fragmentų padėtis nepatenkinama. 2009-04-08, atslūgus patinimui kairėje alkūnėje, atlikta uždara repozicija ir perkutaninė osteosintezė 2 Kiršnerio vielomis. Mergaitės ranka buvo imobilizuota 4 savaitėms, po to šalintos Kušnerio vielos. Ligoninėje mergaitė išgulėjo beveik 2 savaites, kas dieną buvo atliekamas rankos perrišimas, kas yra skausminga, vartojami vaistai. Po stacionarinio gydymo buvo reabilitacinis periodas, atliekamos įvairios procedūros. 2010-09-07 K. K. buvo nustatyta raumenų hipotrofija. Tikslaus laiko kada ir kokioje konkrečiai vietoje bei kokiu būdu buvo sužalota K. K. nustatyti nepavyko. Taip pat neįmanoma nustatyti ir kokioje konkrečiai vietoje bei kokiu būdu įvyko trauma. Mergaitės paaiškinimai dėl traumos aplinkybių yra skirtingi, tačiau tai nepaneigė nustatyto fakto, kad traumą K. K. patyrė 2009-04-03 darželyje „Žibutė“, t. y. tuo laiku kai už vaiko ugdymą ir sveikatą buvo atsakingas atsakovas. K. K. sužalojimo faktas, vieta ir laikas, atsakovo kaltė, priežastinis ryšys, visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos yra nustatytos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-09 įsiteisėjusiame sprendime. Ieškovės trauma sukėlė tam tikras pasekmes: vaikas turėjo iškentėti dvi operacijas, įvairias procedūras, buvo gana ilgą laiką gydomas ligoninėje, kentė skausmą, patyrė pakartotinius stresus, todėl vaiko sveikata buvo neigiamai paveikta gana ilgą laiką. Tyčinių atsakovo veiksmų teismas nenustatė. Įvertinęs mergaitės amžių (3 metai), tai, kad ji patyrė traumą vaikų būryje, teismas neatmetė galimybės, jog trauma galėjo įvykti ir mergaitės neatsargaus elgesio pasėkoje (jai bėgant, žaidžiant su kitais vaikais ir pan.). Atsakovo darbuotojai dėl objektyvių priežasčių (ugdomų vaikų grupėje skaičiaus) neturėjo realios galimybės visiškai užtikrinti absoliučią Kamelijos priežiūrą. Tačiau, tai neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, tačiau yra pagrindas mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, ieškovei priteisė 7 000 Lt neturtinės žalos, kuri atitinka teisingumo kriterijų, padaryto sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes, žalą padariusio atsakovo turtinę padėtį.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-02 sprendimą pakeisti, sumažinti priteisto iš atsakovo ieškovės naudai neturtinei žalai
atlyginti sumos dydį nuo 7 000 Lt iki 2 000 Lt bei pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidas
paskirstyti tarp šalių vadovaujantis CPK 88, 92-94, 98 straipsnių taisyklėmis ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 70 Lt už advokato pagalbą ir 2 Lt procesinių dokumentų
įteikimo išlaidų valstybei, o iš ieškovės priteisti atsakovo naudai 860 Lt už advokato pagalbą ir 14
Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteisti iš ieškovės visas apeliacinėje instancijoje atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos dydžio bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus bei to pasėkoje padarius neteisingas ir nepagrįstas išvadas, be to, pažeidus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nustatytas 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos dydis yra per didelis ir neatitinka CK 6.250 str. nuostatų. Atsakovo darbuotojų veiksmai yra teisėti ir neviršijo (nei akivaizdžiai, nei neakivaizdžiai) normalios ūkinės rizikos. Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą turi būti analizuojamos ir Darbo kodekso nuostatos, reguliuojančios atsakovo darbuotojų atsakomybė klausimus, nes tik atsakovo ir jo su ieškinio reikalavimu susijusių darbuotojų veiksmų palyginimas bei jų analizė darbo funkcijų tinkamo vykdymo aspektu leistų spręsti dėl atsakovo civilinei atsakomybei taikytų sąlygų buvimą, nes, jeigu minėtų atsakovo darbuotojų veiksmai yra teisėti ir tinkami, tai tiesiogiai įtakotu ir vertinimą dėl atsakovo veiksmų tinkamumo bei civilinei atsakomybei kilti sąlygų nebuvimą arba civilinės atsakomybės dydžio nustatymo klausimo išsprendimą. Ieškovė nepateikė paneigiančių įrodymų, kad Kamelija buvo tinkamai rūpinamasi, jai buvo suteiktos tinkamos sąlygos, ją supo kokybiška ir saugi aplinka. Kamelijos ikimokyklinio ugdymo procesas buvo vykdomas tinkamai, laikantis tokiam procesui vykdyti nustatytų reikalavimų, atsakovui dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo pastangas, nepažeidžiant profesinės etikos taisyklių. Galimas rezultatas, kad Kamelija susižalojo darželyje, nebūtinai turi būti netinkamų atsakovo veiksmų pasekmė, o toks rezultatas gali būti ir dėl nuo atsakovo valios nepriklausančiu aplinkybių pasekmė. Juk jeigu atsakovas (atsakovo darbuotojai), teikdamas ikimokyklinio ugdymo paslaugą, nenumatė ir negalėjo numatyti tam tikrų pavojingų padarinių arba numatė tokius padarinius, tačiau, jų nenorėdamas, ėmėsi atitinkamai situacijai adekvačių atsargumo priemonių, kad išvengti tokių padarinių arba sumažinti jų atsiradimo galimybę iki protingo minimumo, o nelaimingas atsitikimas įvyko dėl kazuso, tai civilinė atsakomybė dėl kazuso atsakovui negali būti taikoma arba tai sudaro pagrindą neturtinės žalos dydį parinkti minimalų ar jį sumažinti. Kamelijai darželyje ne karta buvo aiškintos bendro atsargaus elgesio taisyklės- judėti atsargiai, ne ugdymo proceso metu nebėgioti, judraus žaidimo taisyklės, elgesio grupėje taisyklės ir pan.
Atsakovo turtinė padėtis yra labai bloga, teikiamo iš savivaldybės finansavimo net neužtenka įstaigai išlaikyti, per 2010 metus buvo susidaręs įsiskolinimas už įstaigos šildymą, be to, 35 978 Lt įsiskolinimas už 2011 metų šildymo sezoną yra susidaręs ir šiuo metu, jokio vertingesnio ar galimo realizuoti turto atsakovas neturi, o atsakovo gaunamo iš steigėjo finansavimo vos užtenka ikimokyklinio ugdymo procesui užtikrinti, todėl priteisimas tokios didelės 7 000 Lt sumos sukeltų itin neigiamas bei neadekvačias ir neproporcingas pasekmes ir dėl to labai nukentėtų kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdomų vaikų interesai, dėl ko neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2 000 Lt. Vadovaujantis 88 str., 92 str., 93 str., 94 str. ir 98 str., bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 14 procentų ieškovės atstovės sumokėtų išlaidų už advokato pagalbą ir atitinkama dalis kitų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteista iš atsakovės, o 86 procentai atsakovo sumokėtų išlaidų už advokato pagalbą ir atitinkama dalis kitų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteista iš ieškovės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 -09-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei buvo padaryta gana sunki žala sveikatai, kuri sukėlė ilgalaikes pasekmes. Mergaitė patyrė didelį fizinį skausmą dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sužalojimo. Ieškovė ilgai negalėjo laisvai valdyti rankos, negalėjo laisvai judėti, dėl traumos labai išgyveno. Todėl mano, kad pirmos instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Su apelianto prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas, o bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas teisingai. Vadovaudamasis CPK 93 str. 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių vyksta dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio.
Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma nepateikia išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad K. K. 2009-04-03, būdama darželyje, patyrė traumą, lūžo kairė ranka. Taigi, kūno sužalojimas mažamečiui vaikui padarytas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus. Iš atsakovo vaiko tėvams priteista 1 382,40 Lt turtinės žalos (civ. byla Nr. 2-207-837/2010).
Apelianto argumentai dėl atsakovo darbuotojų kaltės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-207-837/2010 teismai konstatavo, jog atsakovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo sietina su nevykdymu bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Auklėtoja J. N. pakankamai neįvertino, kad mergaitė galėjo būti traumuota ir jausti skausmą. Iš įrodymų visumos teismai konstatavo neteisėtą atsakovo darbuotojos neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovei padarytos žalos.
Kolegijos nuomone, nepagrįstas atsakovo argumentas, jog žalai atsirasti padėjo nukentėjusiosios didelis neatsargumas, nes Kamelijai ne kartą buvo aiškintos atsargaus elgesio taisyklės, judėti atsargiai, nebėgioti ir pan. Pažymėtina, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo mažametė ir negalėjo suvokti ir įvertinti savo veiksmų pasekmių. Be to, auklėtoja remiantis jos pareigybės aprašymo nuostatomis privalo prižiūrėti vaikus, atsako už jų gyvybę ir sveikatą, nuolat stebėti kiekvieno vaiko sveikatos būklę, todėl vaiko veiksmų negalima laikyti jo paties neatsargumu (civ. byla Nr. 2-207-837/2010, b. l. 92-94).
Apeliantas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, jog jo turtinė padėtis labai bloga, iš savivaldybės teikiamo finansavimo neužtenka įstaigai išlaikyti, yra susidarę įsiskolinimai už šildymą. Duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, apeliantas nepateikė, todėl kolegija negali jos vertinti kaip pagrįstos.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 7 000 Lt neturtinės žalos, vertino vaiko amžių, patirtą stresą, ilgą gydymą ligoninėje, atliktas procedūras. Lūžusi ranka tokio amžiaus vaikui neabejotinai sukėlė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus ir iki šiol turi liekamųjų reiškinių (b. l. 96). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatytais kriterijais ir priteistu žalos dydžiu. Kartu pažymėdama ir tas aplinkybes, jog vaiko traumos auklėtoja nepastebėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad Kornelija susižalojo dar prieš pietūs, tačiau tik po pietų miego buvo atkreiptas dėmesys į skaudančią ranką. Auklėtoja J. N. teigė, kad ranką vaikas susižalojo miego metu, tačiau byloje apklausti gydytojai tokią versiją paneigė, todėl auklėtojos J. N. paaiškinimai vertintini kritiškai. Gydytojas T. B. paaiškino, kad esant tokiai traumai (rankos lūžiui) skausmas būna didelis ir mergaitė ramiu miegu negalėjo miegoti (civ. byla Nr. 2-207-837/2010, b. l. 160).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų, jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (Pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2005-11-23 nutartis Nr. 3K-3604/2005; 2007-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-131/2007 ir kt.).
Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat nepagrįsti. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija (CK 6. 250 str.).
Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos, todėl laikytina, jog atsakovas bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos, t. y. nėra pagrindo priteisti atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl ir šios sprendimo dalies keisti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė advokatui sumokėjo 400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ši suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl nepatenkinus apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79, 92, 93 str., b. l. 1).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš VĮ Panevėžio lopšelis – darželis „Žibutė“, įm. k. 190376163, ieškovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų ir 18 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Birutė Valiulienė
Ramunė Čeknienė