Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2096-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01646-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A. A. I. D.,
jo atstovui advokatui padėjėjui Marijui Šarui,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A. A. I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. A. A. I. D.
, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (buveinės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, 2019 m. gegužės 7 d. sudarė darbo sutartį su Turkijos piliečiu H. O. ir leido jam dirbti kirpėju nuo 2019 m. gegužės 8 d. neturint leidimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei negavus Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti iki 2019 m. birželio 30 d.
A.A. A. I. D.
šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. A. A. I. D.
nepripažino kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad jis dešimt metų gyvena Lietuvoje, nuo 2017 m. dirba bendrovės direktoriumi ir yra už viską atsakingas, bendrovėje dirba vien užsieniečiai. Nuo 2018 m. pabaigos bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba. Leidimas H. O. dirbti bendrovėje gautas vėliau. Jis žinojo įdarbinimo sąlygas. Buvo asmenys su leidimu dirbti, bet jie dar nebuvo atvykę į Lietuvą, todėl reikėjo pasirašyti darbo sutartį, kad jie gautų vizą. H. O. nebuvo iš karto įdarbintas, nes buvo puse etato darbo sutartis, labai maža pinigų suma mokama. Buvo gauta konsultacija iš ambasados darbuotojų, kad, įdarbinus minėtą asmenį, šis greičiau gaus vizą. Jis net nenutuokė, kad „Sodra“ išskaičiavo pinigus už H. O. įdarbinimą.
A. A. A. I. D.
2020 m. birželio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, nes Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos teikė vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus. Užimtumo tarnyba reikalavo teikti dokumentus, reikalingus gauti leidimą užsieniečiui dirbti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje reikalavo pateikti darbo sutartį. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, siekdamas įdarbinti darbuotoją, buvo priverstas pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktus (b. l. 2).
A. A. A. I. D.
atstovas M. Šaras teismo posėdžio metu paaiškino, kad atstovaujamasis užsiima kirpyklų veikla, visi darbuotojai yra užsieniečiai, todėl jam įdarbinimo nuostatos yra žinomos. Jei ir įvyksta klaida, atstovaujamasis nevengia atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rado turką, kuris galėtų dirbti kirpėju, todėl turėjo teisėtai atvykti į Lietuvą, o tam jam buvo reikalinga viza. A. A. A. I. D. ėmėsi veiksmų, kad iš Užimtumo tarnybos gautų leidimą dirbti minėtam asmeniu. Kita vertus, kad Turkijos pilietis atvyktų į Lietuvą, jis turėjo gauti vizą. Ambasadoje Turkijoje buvo pasakyta, kad Turkijos piliečiui turi būti išduotas leidimas dirbti. Buvo sutarta, kad bus pasirašyta darbo sutartis, bet Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo norma nebuvo išaiškinta. Todėl buvo pažeisti teisės aktai.
Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0382-0338 užfiksuota, kad, atlikus tyrimą pagal H. O. skundą, nustatyta, jog H. O. socialinio draudimo pradžia nuo 2019 m. gegužės 8 d. (pranešimas „Sodrai“ pateiktas 2020 m. gegužės 7 d.). A. A. A. I. D. darbo sutarties VDI nepateikė motyvuodamas, kad neranda. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2020 m. kovo 9 d. pateikė informaciją, kad H. O. turi daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kuri jam išduota tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini), ir turi Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Iš H. O. pateiktos pažymos apie asmens socialinį draudimą nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. draudžiamosios pajamos buvo 227,05 Eur, nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. – 227,50 Eur, o nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. – 156,85 Eur. Taigi darytina išvada, kad H. O. UAB (duomenys neskelbtini) dirbti pradėjo nuo 2019 m. gegužės 8 d., neturėdamas leidimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikos, taip pat leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos (b. l. 3-4).
H. O. skunde nurodyta, kad jis, turėdamas darbo vizą, 2019 m. balandžio 29 d. atvyko dirbti kirpėju A.A. A. I. D. priklausančioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). H. O. valstybės socialiniu draudimu apdraustas tik nuo 2019 m. liepos 18 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 1 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d. yra nedraudiminiai laikotarpiai. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. „Sodrai“ pateikti neteisingi draudžiamųjų pajamų dydžiai, nes asmuo uždirbo daugiau (b. l. 5).
Iš 2019 m. gegužės 7 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad H. O. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kirpėju nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7).
Migracijos departamento Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad H. O. neturi ir nėra kreipęsis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad H. O. turi daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kuri jam buvo išduota kaip užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvą dirbti (priėmėjas – UAB (duomenys neskelbtini) ir turinčiam Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje. Prašydamas pateikti daugkartinę vizą, H. O. pateikė 2019 m. birželio 20 d. Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodyta, kad užsieniečio profesinė kvalifikacija – kirpėjas, darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini) užsieniečiui leidžiama dirbti 12 mėnesių, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 13).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) „Sodrai“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2019 m. gegužės 7 d. 16.30 val. pateikė pranešimą 1-SD Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustojo H. O. valstybinio socialini draudimo pradžią nuo 2019 m. gegužės 8 d., o 2020 m. sausio 13 d. 16.39 val. pateikė pranešimą 2-SD Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustojo H. O. socialinio draudimo pabaigą 2020 m. sausio 9 d. (b. l. 14).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus. To paties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. A. A. I. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Nors A. A. A. I. D. teismo posėdžio metu nesutiko padaręs administracinį nusižengimą, tačiau jo neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0382-0338, Migracijos departamento Vilniaus skyriaus raštas, 2019 m. gegužės 7 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp H. O. ir UAB (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0382-0338 surašiusi vyriausioji darbo inspektorė L. K., tiesiogiai dalyvavusi patikrinime, būtų suinteresuota surašytame dokumente nurodyti tikrovę neatitinkančias aplinkybes ar apkalbėti A. A. A. I. D., tuo labiau kad šį rašytinį įrodymą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Byloje nustatyta, kad A. A. A. I. D. bylai reikšmingu laiku buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. 2020 m. kovo 19 d. atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad H. O. socialinio draudimo pradžia UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 8 d. (pranešimas „Sodrai“ pateiktas 2020 m. gegužės 7 d.). Tai atitinka 2019 m. gegužės 7 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, kad H. O. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kirpėju nuo 2019 m. gegužės 8 d. (b. l. 6–7). Taigi nėra abejonių, kad H. O. buvo įdarbintas kaip darbuotojas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 8 d. Priešingu atveju, sudaryti darbo sutartį su minėtu asmeniu ir informuoti apie jo įdarbinimą „Sodrai“ yra nelogiška. Tai, kad jis realiai pradėjo dirbti nuo 2019 m. gegužės 8 d., taip pat įrodo pažymos apie asmens socialinį draudimą kopija, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo socialinio draudimo mokestį už H. O. nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (bylai reikšmingu laikotarpiu) (b. l. 3–4). Byloje taip pat nustatyta, kad H. O. yra užsienietis (Turkijos pilietis), todėl jį įdarbinant Lietuvoje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis. Migracijos departamentas pateikė informaciją, kad H. O. turi daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kuri jam išduota tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini), ir Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.; H. O. neturi ir nėra kreipęsis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 13). Tai patvirtina, kad tiek darbo sutarties su H. O. sudarymo dieną (2020 m. gegužės 7 d.), tiek informavimo apie jo įdarbinimą „Sodrai“ dieną (2020 m. gegužės 8 d.), H. O. neturėjo leidimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, bei negavo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti. Todėl nėra abejonių, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies nuostatos.
A.A. A. I. D.
tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime tvirtino, kad Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje nurodė pateikti darbo sutartį, kad būtų įdarbintas H. O. Lietuvoje. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokio oficialaus dokumento, patvirtinančio minėtą aplinkybę. Kokie nors žodiniai ambasados darbuotojų nurodymai nelaikytini aplinkybe, kuri šalintų ar itin švelnintų A. A. A. I. D. atsakomybę. Be to, pagal paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžiu metu, A. A. A. I. D. žino užsieniečių įdarbinimo tvarką Lietuvoje (jo vadovaujamoje bendrovėje dirba užsieniečiai, jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) jau tam tikrą laiką), juolab administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gavęs galimai prieštaringą informaciją apie H. O. įdarbinimą Lietuvoje, turėjo galimybę konsultuotis su teisininku, tačiau to nepadarė. A. A. A. I. D. rašytinio paaiškinimo teiginys, kad jis, siekdamas įdarbinti darbuotoją, buvo priverstas pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirinko tokį elgesio variantą. Įmonės vadovas turi būti apdairus ir užtikrinti, kad įdarbinimo procedūros būtų atliekamos pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Kita vertus, jis to nepadarė.
Taigi byloje įrodyta, kad A. A. A. I. D. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
A.A. A. I. D.
atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A.A. A. I. D. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. A. A. A. I. D. dirba, anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat už tame pačiame straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą 2017 m., paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 33–40), neteistas (b. l. 31–32).
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. A. A. I. D. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis yra arti minimalaus (1200 Eur). Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda yra teisinga, išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. A. A. I. D.
pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20117824506.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis