Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1085-611-2012].doc
Bylos nr.: 2S-1085-611/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1085-611/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 129;122.2.;122.3.;122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotųjų asmenų J. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Swedbank, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiesiems asmenims J. P. (skolininkui ir įkeisto turto savininkui), M. V., K. V., D. P. (įkeisto turto savininkams).

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              J. P., užtikrindamas iki 2015-05-05 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 15120070000447, 2007-05-31 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB bankui „Hansabankas" (pavadinimas pakeistas į „Swedbank", AB) nekilnojamuosius daiktus: 6,7000 ha plotas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 592,94 kv. m ploto kumetyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 830,03 kv. m ploto dvaro pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,79 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,79 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,79 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100,03 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24,72 kv. m ploto pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,66 kv. m ploto pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,33 kv. m ploto sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujotiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausančius M. V., K. V., D. P. ir J. P..

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. birželio 16 d. nutartimi įkeistus nekilnojamuosius daiktus areštavo.

Pareiškėjas (kreditorius) kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2007-05-05 kredito sutartis Nr.07-043159-ZU, - iki šiol neįvykdyta, skolą sudaro: 684389,45 EUR negrąžinto kredito, 59021,12 EUR pradelstų palūkanų, 162358,32 EUR delspinigių už pradelstą kreditą, 10807,57 EUR delspinigių už pradelstas palūkanas, iš viso: 916576,46 EUR, t.y. 3164755,20 Lt bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė išieškoti iš J. P. „Swedbank", AB naudai skolą: 684389,45 EUR negrąžinto kredito, 59021,12 EUR pradelstų palūkanų, 162358,32 EUR delspinigių už pradelstą kreditą, 10807,57 EUR delspinigių už pradelstas palūkanas, iš viso: 916576,46 EUR, t.y. 3164755,20 Lt bei 137 LTL žyminio mokesčio išlaidų bei 6 mėn. EURIBOR + 5 proc. metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą ir 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012-02-20, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus: 6,7000 ha plotas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 592,94 kv. m ploto kumetyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 830,03 kv. m ploto dvaro pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,79 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,79 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,79 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100,03 kv. m ploto poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24,72 kv. m ploto pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,66 kv. m ploto pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,33 kv. m ploto sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujotiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausančius M. V., K. V., D. P. ir J. P..

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

 

              Suinteresuotieji asmenys J. P. ir D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo paduotas praleidus nustatytą terminą. Teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis netaikė LR CPK 558 straipsnio 3 dalies nuostatų.

2. Teismas privalėjo nustatyti, kad kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo ir ex officio vertinti, ar sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos yra sąžiningos.

3. Kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais nesumoka bet kokio mokėjimo, netenka trečiųjų asmenų paramos ne dėl skolininko kaltės, neįvykdo prievolių kreditoriui dėl nenugalimos jėgos, nutraukti kredito sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą bei atlikti visus sutartimi nustatytus mokėjimus, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Teismas turėjo nurodytas sąlygas pripažinti negaliojančiomis ab initio.

4. Teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą, netikrino, ar sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

5. Sutartis prieš terminą nutraukta pažeidus įstatymų nustatytą tvarką. Apie sutarties nutraukimą kreditorius skolininkui pranešė atbuline data. Teismas nepagrįstai nustatė, kad 2011-05-16 pranešimas dėl sutarties nutraukimo skolininkui buvo įteiktas. Kreditorius nepateikė teismui įrodymų, kad skolininkas visiškai nevykdo hipoteka užtikrintos prievolės ir kad nededa pastangų prievolei vykdyti.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas.

              Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (LR CK 4.192 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Nagrinėjamu atveju pagal hipotekos lakštą Nr.15120070000447, įregistruotą 2007-05-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkui J. P. iki 2015-05-05 suteikto kredito grąžinimą „Swedbank", AB buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis Kernavės mstl., Širvintų r. sav., nuosavybės teise priklausantis M. V., K. V., D. P. ir J. P.. J. P. nevykdant tinkamai įsipareigojimų pagal kredito sutartį, „Swedbank", AB 2011-05-05 vienašališkai nutraukė kredito sutartį (t. 1, b.l. 151). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar kreditavimo sutartis prieš terminą nutraukta nepažeidus įstatymų nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas dar 2011 m. birželio 16 d. nutartimi areštuodamas įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įvertino vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo aplinkybes, šiuo klausimu pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartyje pasisakydamas dėl minėtos teismo nutarties teisėtumo, todėl šie apelianto argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad kreditorius pareiškė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo praleidęs LR CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi atmetus suinteresuotojo asmens D. P. atskirąjį skundą ji buvo palikta nepakeista bei šios nutarties priėmimo dieną įsiteisėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškimas buvo paduotas praleidus minėtą terminą. Pažymėtina, kad apskundus hipotekos skyriaus teisėjo nutartį apeliacine tvarka, buvo sustabdyta visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga (LR CPK 76 str.). Kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu tik po to, kai įsiteisėjo nutartis, laikydamasis nustatytų terminų, t.y. tuomet, kai buvo atnaujinti procesiniai terminai tokiems procesiniams veiksmams atlikti.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo ir ex officio vertinti, ar sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos yra sąžiningos. Kai nagrinėjamos bylos, kuriose sprendžiami išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimai, ir hipotekos teisiniai santykiai yra susiklostę tarp kredito paslaugas teikiančių įstaigų ir fizinių asmenų, būtina, be kita ko, svarstyti, ar tokiu atveju netaikytinos vartotojų teisių užtikrinimui ir gynimui skirtos teisės normos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal LR CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (LR CK 6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (LR CK 1.39 str. 1 d.; LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantas sudarė kreditavimo sutartį su pareiškėju AB ,,Swedbank“, pagal kurią jam buvo suteiktas kreditas AB Šiaulių banko kredito gavėjui suteikto kredito pagal 2006-02-22 kreditavimo sutartį Nr.IL-2006-005-03 refinansavimui, kaimo turizmo sodybos „Kernavės bajorynė“ statybos darbų užbaigimo, aplinkos sutvarkymo darbų ir apyvartinių lėšų finansavimui (t. 1, b.l. 17-18). Taigi įvertinus tokią kredito paskirtį, akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta verslo tikslams ir nėra pagrindo teigti, kad kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvalifikavo kreditavimo sutarties kaip vartojimo ir neturėjo pagrindo ex officio vertinti, ar sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos yra sąžiningos.

Atskirojo skundo argumentai dėl derybų tarp kreditoriaus ir skolininko yra priskiriama prie ginčų dėl pagrindinės prievolės. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole, nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantų argumentų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o suinteresuotųjų asmenų atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

                                                         n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                  Andžej Maciejevski