Civilinė byla Nr. e2-169-1138/2021

(buvęs bylos Nr. e2-9526-1138/2020)

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00198-2020-6

 (S)

 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.1.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.; 3.2.4.4.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 15 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“  atstovei advokatei J. J.,

atsakovei O. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ ieškinį atsakovei O. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš ūkininkės O. G. 1 250,34 Eur skolą, 246,66 Eur palūkanas, priteisti 6 procento dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Savo reikalavimus grindė tuo, kad pagal PVM sąskaitas faktūras 2016 m. liepos 28 d. Nr. RVAC/DM04765, 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. RVAC/DM07681, 2017 m. sausio 10 d. Nr. RVAC/DM09726, 2017 m. kovo 22 d. Nr. RVAC/DM12428, 2017 m. birželio 29 d. Nr. RVAC/DM 16480, 2020 m. sausio 30 d. Nr. RVACIS102303 ūkininkė O. G. iš ieškovės įsigijo prekių, už kurias turėjo atsiskaityti su ieškove per 30 dienų, o pagal 2017 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM16480 per 45 dienas. Atsakovė prievolės nevykdė ir už gautas prekes neapmokėjo pagal 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM04765 – 47,64 Eur, pagal 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM07681 – 341,46 Eur, pagal 2017 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM09726 – 323,68 Eur, pagal 2017 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM12428 – 265,34 Eur, pagal 2017 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM16480 – 270,88 Eur, pagal 2020 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVACIS102303 – 1,34 Eur, viso neapmokėdama – 1 250,34 Eur sumos. Atsakovė už pateiktas prekes su ieškove pilnai iki šiol neatsiskaitė, nesumokėdama 1250,34 Eur. Ieškovė turėtų sumokėti ieškovei įstatymuose nustatyto dydžio, tai yra 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos, t. y. 246,66 Eur palūkanų.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nori pasinaudoti galimybe ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (su pateiktu prašymu nesutiko ieškovė).

4.       Teismo posėdžio metu UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė priteisti iš ūkininkės O. G. 1250,34 Eur skolos, 246,66 Eur palūkanų ir 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės 34,00 Eur žyminio mokesčio, 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų bei dokumentų vertimo išlaidas, taip pat advokato kelionės išlaidas į teismą. Nurodė, kad UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ teikia ieškinį, kadangi yra susidariusi pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras skola, ta skola šiai dienai yra nepadengta. Dėl 2016 m. liepos 28 d. sąskaitos – ieškovė važtaraščio taip pat neturi tai sumai, tačiau ieškovės buhalterinėje apskaitoje ši sąskaita yra įtraukta, pirkėjas yra O. G., buhalteriniai duomenys patvirtina skolos faktą ir už šią sąskaitą. Pagal 2020 m. sausio 30 d. sąskaitą atsakovė yra neprimokėjus 1,34 Eur. Būtent dėl 2020 m. sausio 30 d. sąskaitos ieškovės buhalterijoje matyti, kad atsakovė padarė išankstinį mokėjimą 122,46 Eur, iš kurio pirmiausia pirko galvijų įsagų už 26,80 Eur ir už 97,00 Eur, būtent matyti, kad 1,34 Eur pritrūkta iki pilno padengimo, todėl ieškovė nurodo tai kaip skolą. Ieškovės politika yra tokia, kad jeigu klientas nenurodo, už kurią sąskaitą mokoma, dengiama sekanti labiausiai vėluojama apmokėti sąskaita, kadangi pas atsakovę buvo ankstesnių skolų, todėl dengta buvo jos mokėjimais labiau vėluojančios sąskaitos. Ieškovės buhalterijos duomenyse matyti, kad už 2017 m. kovo 22 d. sąskaitą atsakovei mokant buvo dengtos kitos skolos.

5.       Atsakovė ūkininkė O. G. prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš jos reikalaujama apmokėti sąskaitas už 2016 – 2017 metus, tačiau sąskaitos gautos buvo tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. 2016 m. liepos 28 d. sąskaitos krovinio gabenimo važtaraščio ji neturėjo ir originalo neturi. 2016 m. lapkričio 7 d. krovinio gabenimo važtaraštyje neatitinka svoris, parašas ne jos, galbūt galėjo pasirašyti ir prekes priimti sūnus. 2017 m. sausio 10 d. sąskaita pagal važtaraštį neatitinka, nurodoma, kad gavo 1 070 kg, prekių gabenimo važtaraštyje nurodoma 1 000 kg, prekių gabenimo važtaraštis surašytas 2017 m. sausio 6 d., atgabenta sausio 9 d. Įmonė, su kuria bendradarbiavo niekada nerašydavo prekių gabenimo važtaraščių anksčiau nei sąskaitų faktūrų. 2017 m. kovo 22 d. sąskaita 265,34 Eur sumai yra apmokėta, per du mokėjimus tai yra daryta 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. liepos 13 d., ten yra kitas sąskaitos numeris įrašytas. 2020 m. sausio 30 d. sąskaitą reikalaujama apmokėti, o ji buvo išankstiniu mokėjimu apmokėta. 2020 m. sausio 22 d. Skolų suderinimo akte – 2019 m. kovo 21 d., ji yra skolinga tik 47,64 Eur, 2020 m. kovo 17 d. – visiškai nebeskolinga, už šią sąskaitą pinigų tikrai nevedė, tai kur dingo ta skola, ir iš kur atsirado kitur, nėra aišku. Atsiskaito pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Prekės buvo pristatomos kitu adresu, ne į namus, kartu gyvena sugyventinis ir sūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus yra R. G. Prekių gabenimas buvo atliekamas adresu (duomenys neskelbtini). Teisiniai santykiai nuo 2015 m. iki 2020 m. su ieškove nevyko, sąskaitos buvo atsiųstos į elektroninį paštą. Dirba ne su viena įmone, pasakyti, kad prekes gavo, ar kad prekių šimtu procentų negavo negali, kadangi prekės atvažiuoja su sąskaitomis faktūromis. Skolos sumos neturėtų keistis, kadangi vienu atveju nurodoma, kad skola yra 1249,00 Eur, kitu atveju 2020 m. skolos suma – 1250,34 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių, t. y. ieškovės UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ ir atsakovės ūkininkės O. G. susiklostė,  pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė tiekė atsakovei įvairias prekes. Iš teismui pateiktų pristatymo patvirtinimo dokumentų ir jų vertimų ir PVM sąskaitų – faktūrų, matyti, jog ieškovei už tiektus mikrobiologinius preparatus, didmaišius, pašarus, pieno pakaitalus, įsagas ir kitas prekes buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros 2016 m. liepos 28 d. Nr. RVAC/DM04765 (135,09 Eur sumai, ieškovės nurodoma neapmokėta suma 47,64 Eur), 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. RVAC/DM07681 (341,46 Eur sumai, nurodoma, kad neapmokėta), 2017 m. sausio 10 d. Nr. RVAC/DM09726 (323,68 Eur sumai, nurodoma, kad neapmokėta), 2017 m. kovo 22 d. Nr. RVAC/DM12428 (265,34 Eur sumai, nurodoma, kad neapmokėta), 2017 m. birželio 29 d. Nr. RVAC/DM 16480 (393,86 Eur sumai, nurodoma neapmokėta suma 270,88 Eur), 2020 m. sausio 30 d. Nr. RVACIS102303 (97,00 Eur sumai, nurodoma neapmokėta suma 1,34 Eur). Ieškovės skaičiavimu bendrai už nurodytas sąskaitas faktūras neapmokėta suma yra 1 250,34 Eur (47,64 Eur + 341,46 Eur + 323,68 Eur + 265,34 Eur + 270,88 Eur + 1,34 Eur). Pačios ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros nėra pasirašytos nei ieškovės, nei atsakovės (tik 2020 m. sausio 30 d. sąskaita pasirašyta ieškovės). Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą 2017 m. kovo 22 d. sąskaitos faktūros Nr. RVAC/DM12428 kopiją, kurioje matyti, kad ją pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė taip pat skaičiavo 6 proc. dydžio palūkanas nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pateiktą sąskaitą faktūrą, kurių bendra suma sudaro – 246,66 Eur (delspinigių skaičiavimo lentelė).

7.       CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

8.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

9.       Kasacinis teismas savo praktikoje be kita ko nurodo, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). 

10.       Nurodyta praktika, taip pat tai, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo reiškia, kad ir nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ pirmiausiai turėjo įrodyti, kad prekes atsakovei pristatė, o už pristatytas prekes atsakovė neatsiskaitė, tuo tarpu atsakovė nagrinėjamoje byloje privalėjo įrodyti, kad ieškovės nurodomų prekių negavo arba už pateiktas prekes atsiskaitė.

11.       Prekių atsakovei O. G. pristatymą ieškovė įrodinėja „R.“ pristatymo patvirtinimo dokumentais. Pristatymo patvirtinimo dokumente, kurio Nr. 440192000083349 nurodoma, kad pristatoma viena pakuotė, didmaišis iš sandėlio, kurios svoris 930, dokumentas yra pasirašytas, nurodant, kad pasirašo „O. G.“. Prekės svoris 930 kg nurodomas 2017 m. birželio 29 d. sąskaitoje faktūroje RVAC/DM 16480 (393,86 Eur sumai, nurodoma neapmokėta suma 270,88 Eur). Pristatymo patvirtinimo dokumente, kurio Nr. 440192000070816 nurodoma, kad pristatoma viena pakuotė, didmaišis iš sandėlio 1028 – 830 kg, dokumentas yra pasirašytas, nurodant, kad pasirašo „G.“. Prekių svoris 830 kg nurodomas 2016 m. lapkričio 7 d. sąskaitoje faktūroje Nr. RVAC/DM07681 (341,46 Eur sumai, nurodoma, kad neapmokėta). Pristatymo patvirtinimo dokumente, kurio Nr. 440192000077593 nurodoma, kad pristatoma viena pakuotė, kurios tipas – išorinė, pakuotės svoris 255,00, dokumentas yra pasirašytas, nurodant, kad pasirašo „G. O.“. 2017 m. kovo 22 d. sąskaitoje faktūroje Nr. RVAC/DM12428 (265,34 Eur sumai, nurodoma, kad neapmokėta) būtent ir nurodomas bendras pristatomų prekių svoris – 255,00 kg. Pristatymo patvirtinimo dokumente, kurio Nr. 440192000073655 nurodoma, kad pristatoma viena pakuotė, kurios tipas – išorinė, pakuotės svoris 1000,00, dokumentas yra pasirašytas, nurodant, kad pasirašo „O. G.“. 2017 m. sausio 10 d. sąskaitoje faktūroje Nr. RVAC/DM09726 (323,68 Eur sumai, nurodoma, kad neapmokėta) prie prekės pavadinimo būtent ir nurodoma, kad pristatomi „Visaverčiai pašarai karv. K60-575 1t.“. Visuose aptartuose pristatymo patvirtinimo dokumentuose nurodoma, kad krovinio gavėjas yra O. G., iškrovimo vieta – „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dirba ne su viena įmone, pasakyti, kad prekes gavo, ar kad prekių šimtu procentų negavo, negali, kadangi prekės atvažiuoja su sąskaitomis faktūromis. Atsakovės O. G. pozicija ir nurodytos aplinkybės, kad viename iš važtaraščių galimai pasirašė sūnus, leidžia teismui daryti didelio tikėtinumo išvadą, kad prekes pagal visas išrašytas sąskaitas faktūras ieškovė atsakovei pristatė. Pačios atsakovės pateiktos šalių apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apskaitos dokumentas patvirtina itin aktyvų ir tamprų šalių bendradarbiavimą pirkimo – pardavimo teisiniuose santykiuose, todėl byloje net ir nesant 2020 m. sausio 30 d. (97,00 Eur sumai, nurodoma neapmokėta suma 1,34 Eur) sąskaitoje faktūroje Nr. RVACIS102303 nurodytų prekių pristatymą patvirtinančių važtaraščių, teismas sprendžia, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės atsakovei buvo pristatytos. Pažymėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu neneigė, kad gavo prekes pagal 2020 m. sausio 30 d. Nr. sąskaitą faktūrą RVACIS102303, tačiau teigė, kad sąskaita yra apmokėta, be to kaip jau minėta, atsakovė užtikrintai negalėjo patvirtinti, kad prekių negavo, pretenzijų dėl nepristatytų prekių niekada nereiškė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad prekes pagal aptartas išrašytas sąskaitas faktūras atsakovei ūkininkei O. G. pristatė. 

12.       Kita vertus, nesant 2016 m. liepos 28 d. sąskaitoje faktūroje Nr. RVAC/DM04765 (135,09 Eur sumai, ieškovės nurodoma neapmokėta suma 47,64 Eur) nurodytų prekių pristatymą patvirtinančių dokumentų, teismas negali spręsti, kad šios prekės faktiškai buvo pristatytos atsakovei. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį O. G., 2019 m. kovo 21 d. akte dėl skolų suderinimo nurodoma, ji yra skolinga 47,64 Eur pagal aptariamą sąskaitą faktūrą, o 2020 m. kovo 17 d. akte dėl skolų suderinimo skolos pagal nurodomą sąskaitą faktūra nėra. Šios dvi aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, kad vien sąskaitos įtraukimas į apskaitą patvirtina prekių pristatymą, o atsakovė už prekes nurodytas 2016 m. liepos 28 d. sąskaitoje faktūroje Nr. RVAC/DM04765 (135,09 Eur sumai) neapmokėjo suma 47,64 Eur, ir šiuo metu tokią pareigą turi.  

13.        Nei byloje pateikti ieškovės sąskaitos išrašai, nei skolų suderinimo dokumentai nepatvirtina, kad išrašytas ir aukščiau aptartas sąskaitas faktūras, išskiriant 2016 m. liepos 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM04765 (135,09 Eur sumai, ieškovės nurodoma neapmokėta suma 47,64 Eur), atsakovė yra pilnai apmokėjusi, o įsiskolinimo ieškovei pagal jas suma yra kitokia nei 1202,70 Eur (1250,34 Eur - 47,64 Eur).

14.       Nors atsakovė, pavyzdžiui, teigia, kad 2017 m. kovo 22 d. sąskaita faktūra Nr. RVAC/DM12428 265,34 Eur sumai yra apmokėta, per du mokėjimus tai yra daryta 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. liepos 13 d., ten yra kitas sąskaitos numeris įrašytas, tačiau kito sąskaitos numerio įrašymas mokėjimo nurodyme viena vertus neįrodo, kad būtent ieškovės nurodoma sąskaita yra apmokėta, kita vertus, ieškovė teigia, kad šie mokėjimai buvo užskaityti kitiems įsiskolinimams dengti, o spręsti priešingai teismas neturi pagrindo. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad 2020 m. sausio 30 d. sąskaita išankstiniu mokėjimu pilnai apmokėta 2020 m. sausio 22 d., kadangi atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė. Be to, nors atsakovė nurodo, kad 2017 m. sausio 10 d. sąskaita neatitinka važtaraščio, t. y. nurodoma, kad gavo 1 070 kg, o prekių gabenimo važtaraštyje nurodoma 1 000 kg, prekių gabenimo važtaraštis surašytas 2017 m. sausio 6 d., atgabenta – 2017 m. sausio 9 d., tačiau nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pirmiausiai teismas pažymi, kad sąskaitoje aiškiai nurodoma, kad pristatomi „Visaverčiai pašarai karv. K60-575 1t.“, taigi esminių neatitikimų sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovė turėjo mokėti kitokią sumą nei nurodyta sąskaitoje, nėra. Tuo tarpu aplinkybė, kad sąskaita faktūra išrašyta po prekių atgabenimo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė atsiskaityti neturėtų. Svarbu ir tai, kad 1,34 Eur skolos neatitikimą ieškovės pateiktuose skolos paskaičiavimo dokumentuose ieškovė grindė būtent susidariusia skola pagal pilnai neapmokėtą 2020 m. sausio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. RVACIS102303 (97,00 Eur sumai, nurodoma neapmokėta suma 1,34 Eur).

15.       Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju taip pat sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovė sąskaitas faktūras gavo laiku, kadangi ji pati į bylą pateikė, pavyzdžiui, 2017 m. kovo 22 d. sąskaitos faktūros Nr. RVAC/DM12428 kopiją, kurioje matyti, kad ją pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Be to, beveik visų ieškovės sąskaitų faktūrų duomenys atsispindi pačios atsakovės pateiktos šalių apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apskaitos dokumente. Svarbu ir tai, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl sąskaitų pateikimo (tuo atveju, jeigu jų negavo), nors bylos duomenimis prekės atsakovei buvo pristatytos, o pati O. G. teismo posėdžio metu tvirtino, kad prekės buvo pristatomos su sąskaitomis faktūromis. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad prekės buvo pristatytos, todėl tuo atveju jeigu sąskaitų faktūrų atsakovė nebūtų gavusi, labiau tikėtina, kad ji, laikantis vidutiniškai apdairaus asmens standarto, būtų reikalavusi tokių sąskaitų iš ieškovės, o tokių duomenų byloje nėra. Bylos duomenimis ūkininkė O. G. ne visada laiku ir tiksliai atsiskaitydavo su ieškove (turėjo įsiskolinimų, pavedimuose netiksliai nurodydavo sąskaitas, už kurias atsiskaito), tuo tarpu ieškovė savo įsipareigojimus iš esmės vykdė tinkamai, todėl tik elektroninių sąskaitų faktūrų kopijų pateikimas teismui nesudaro pagrindą daryti išvadą, kad sąskaitos faktūros atsakovei buvo pateiktos netinkamai ir ne laiku, juo labiau, kad nuo jų išrašymo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas.

16.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatomis, įpareigojančiomis šalis vykdyti sutartis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, o taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už pateiktas prekes pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras, išskiriant 2016 m. liepos 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM04765 (135,09 Eur sumai, ieškovės nurodoma neapmokėta suma 47,64 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės ūkininkės O. G., pažeidusios sutartinius įsipareigojimus, priteistina 1202,70 Eur įsiskolinimo suma. 

17.       Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio antra dalis numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

18.       Vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra ūkininkė, prekes pirko ne asmeninėms reikmėms, ieškovė pagrįstai paskaičiavo 6 procentų dydžio palūkanas už neapmokėtas sąskaitas faktūras. Kadangi atsakovė savo prievolės tinkamai atsiskaityti su ieškove neįvykdė, įvykdymo terminą praleido, darytina išvada, kad ieškovei priteistina pagal 2020 m. birželio 25 d. palūkanų paskaičiavimo dokumentą paskaičiuota palūkanų suma, nepriteisiant palūkanų tik paskaičiuotų pagal 2016 m. liepos 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. RVAC/DM04765, iš viso – 235,68 Eur palūkanų (246,66 Eur – 10,98 Eur).

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad O. G. yra ūkininkė ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       Patenkinus ieškinį, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis), atsakovė bylinėjimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 497,00 Eur, o teismas sprendžia, kad ieškovei yra pagrindas priteisti 1 438,38 Eur, todėl nagrinėjamoje byloje tenkinama 96,08 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė šioje byloje sumokėjo iš viso 34,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 58,08 Eur vertimo išlaidų, ir 12,30 Eur kelionės išlaidų, t. y. iš viso 704,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl jai iš atsakovės priteistina iš viso 676,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (96,08 proc.).

21.       Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma priteistina iš kiekvienos šalies (dalis išlaidų negali būti pripažintos priteistinomis, kadangi susidarė dėl koronaviruso atidėjus posėdžio datas, ar teismui klaidingu adresu išsiuntus šaukimą) yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ūkininkės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RESPUBLIKINIS VETERINARIJOS APRŪPINIMO CENTRAS“ (juridinio asmens kodas 122249763) naudai 1 202,70 Eur skolos, 235,68 Eur palūkanų, iš viso – 1438,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 38 ct) įsiskolinimą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 438,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 676,77 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas                                                                             Vaidas Kazlauskas