Civilinė byla Nr. 2A-88-510/2010
2-05-3-15775-2009-6
44.5.2.; 121.21
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja V. Liubševičiūtė
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant atsakovui A. P. R., jo atstovui advokatui V. Mikšai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-857-713/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. P. R., tretieji asmenys - R. B., J. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodė, kad 2008 m. liepos 15 d. atsakovui A. P. R. vykdant remonto darbus, nukrito dalis lubų ir buvo apgadintos draudėjai J. Z. priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos draudėjai buvo išmokėta 2804 Lt draudimo išmoka. Viršuje esančių patalpų savininkas yra A. P. R., kuriam žalos padarymo metu priklausė 1/2 nuosavybės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis priklausė R. B., kuri tose patalpose negyveno. Kadangi atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovui buvo siųsta pretenzija, tačiau žala nebuvo atlyginta. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2804 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo A. P. R. 2804 Lt žalos atlyginimo, 84 Lt žyminio mokesčio, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 37,60 Lt pašto išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens J. Z. 2008 m. vasario 5 d. buvo sudaryta negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis. Dėl nuolatinio apliejimo iš viršutinio buto, kuris yra vienintelis virš apdraustų patalpų, atšoko gabalas tinko ir nukrito žemėn. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl namo stogo latakų valymo. Šiuose raštuose nėra duomenų apie tai, jog dėl nevalytų latakų atsirado žala. 2008 m. rugpjūčio 26 d. tarp trečiojo asmens J. Z. firmos „Milius“ ir UAB „Skena“ buvo pasirašyta statybos darbų rangos sutartis dėl remonto darbų atlikimo. Darbai buvo atlikti pagal sąmatas už 3004 Lt. Ieškovas J. Z. 2008 m. rugsėjo 11 d. išmokėjo draudimo sumą – 2804 Lt. Ieškovas turi regreso teisę. Atsakovas neįrodė kitokios draudiminio įvykio priežasties, nei nustatyta 2008 m. liepos 15 d. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės aktu.
Atsakovas A. P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas 2008 m. liepos 15 d. vykdė remonto darbus, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas pastoviai apliedavo apačioje esančias patalpas. Medinis gyvenamas namas yra statytas 1930 metais, jam reikalingas kapitalinis remontas. Namo santechniniai įrengimai yra seni ir visiškai susidėvėję, ant jų kaupiasi drėgmė, drėgsta medines perdangos konstrukcijos, namas buvo apliejamas nuo stogo. Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad iš atsakovo buto buvo apipiltos patalpos. Atsakovas nesutinka ir su žalos dydžiu.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad J. Z. patapos buvo užpiltos iš viršuje esančių atsakovui priklausančių ir jo valdomų patalpų. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog užpylimo dieną buvo gedimai pastato bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose, taip pat nėra nustatyta, jog virš užpiltų patalpų praeina pastato bendro naudojimo vamzdynai. Atsakovo prielaida, jog užpylimas įvyko dėl nevalytų stogo latakų arba stogo trūkumų nebuvo įrodyta. Vėliau užpylimai nesikartojo, nors nebuvo atliktas nei latakų valymas, nei stogo keitimas ar remontas.
Tretysis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu sutinka.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl patalpų užliejimo priežasties ir dėl žalos dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. liepos 15 d. Kauno savivaldybės įmonės komisija, susidedanti iš vadybininkų A. Š., L. P. ir V. A., apžiūrėjo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir surašė aktą (b.l.16), kuriame pažymėta, kad šiose patalpose iškrito 1,5-2 kv. m lubų ir kad dar tokio pačio dydžio plotas buvo užpiltas. Šiame akte konstatuota, kad patalpas užpylė atsakovas A. P. R.. Kaip matyti iš byloje esančio draudimo liudijimo, minėtas patalpas tretysis asmuo J. Z. buvo apdraudusi akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (b.l.14-15). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2008 m. rugsėjo 11 d. išmokėjo J. Z. 2804 Lt žalos atlyginimo (b.l.19). Ieškovas šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu prašė priteisti šią sumą iš atsakovo A. P. R., kuriam nuosavybės teise priklauso ½ dalis viršuje esančio buto Nr. 4 (b.l.11). Ieškovo teigimu, atsakovas užliejo patalpas vykdydamas remontą, jo kaltė yra preziumuojama.
Atsakovas iki bylos iškėlimo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teigė, kad toje vietoje lubos ilgai ir pastoviai drėko dėl senų susidėvėjusių kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių, kuriuos buvo būtina pakeisti, o taip pat dėl neišvalytų lietaus latakų. Atsakovas neigė, kad tuo metu vykdė remonto darbus, o taip pat neigė, kad užliejo apačioje esančias patalpas (b.l.5, 39-40). Tais pačiais argumentais apeliantas pagrindė ir savo apeliacinį skundą.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ieškinyje pagrįstai nurodė, kad atsakovo kaltė preziumuojama (6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas šioje byloje įrodė, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nuo 2003 metų ne kartą susirašinėjo su įvairiomis įstaigomis dėl latakų valymo, bei sprendė vandens stovo remonto klausimus (b.l.6-8, 42-53). Dar 2003 m. rugsėjo 29 d. V. L. rašte Kauno savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“ yra teigiama, kad dėl neišvalytų latakų iš kiemo pusės vanduo pradėjo bėgti į patalpas (b.l.7). Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 1 d. nutartimi konstatavo, jog tam, kad nustatyti patalpų užliejimo priežastį ir užliejimo padarinių pašalinimui reikalingų atlikti darbų apimtį, reikalingos specialios žinios, ir paskyrė statybos techninę ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Ekspertizę atlikęs ekspertas Vidmantas Šerepka 2011 m. vasario 22 d. teismo ekspertizės akte (1t., b.l.186-190) konstatavo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1930 metais, dėl vieno ar dviejų užliejimų tinkas negali nukristi, tam didžiausios įtakos turėjo nepalankios eksploatavimo sąlygos, labiausiai ant vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių besikaupiantis vandens kondensatas, lubos išpūti per 2-3 mėnesius negalėjo, tam reikia apie 60 metų. Ekspertas, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, nurodė, kad dėmė bute Nr. 5 galėjo atsirasti dėl netinkamai eksploatuojamų lietvamzdžių ir pažeistos stogo dangos. Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, šias išvadas ekspertas padarė atlikęs vietos apžiūrą ir įvertinęs visą civilinės bylos medžiagą. Eksperto atsakymai į teismo užduotus klausimus yra išsamiai argumentuoti. V. Šerepka yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos ir ypatingo statinio techninės priežiūros ekspertizes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad abejoti 2011 m. vasario 22 d. teismo ekspertizės akte (1t., b.l.186-190) esančių išvadų patikimumu nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 2011 m. vasario 22 d. teismo ekspertizės aktu, sprendžia, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalis lubų buvo užpilta ir dalis lubų iškrito ne dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovui pareikštas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Kolegijai konstatavus, jog žala atsirado ne dėl atsakovo kaltės, apeliacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas patenkinamas ir ieškinys atmetamas, 37,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.2), valstybei privalo atlyginti ieškovas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).
Kadangi apeliacinis skundas patenkinamas, ieškovas privalo atlyginti atsakovui apeliaciniame procese jo turėtas 2484,12 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 84,12 Lt žyminis mokestis (b.l.137), 1400 Lt už advokato pagalbą (b.l.169-170) ir 1000 Lt ekspertizės išlaidos (b.l.184) (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-327 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybei 37,60 Lt (trisdešimt septynis litus ir 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovui A. P. R. 2484,12 Lt (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus, 12 centų) apeliaciniame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų,
Kolegijos pirmininkas Ramūnas Mitkus
Teisėjai Egidijus Tamašauskas
Algirdas Remeika