Administracinė byla Nr. eA-2136-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05821-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S35103, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1), panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44521, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas apie uždraudimą jam atvykti ir apsigyventi (toliau – ir Sprendimas 2) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimas jam laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas nustačius, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-2878, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 1990–2011 metais (klaidingai nurodytas laikotarpis, nes teisingas laikotarpis yra 1990–1999 metai), tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
3. Pareiškėjo nuomone, nėra teisinga teigti, kad jo prieš 23 metus atliktos tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje faktas pats savaime identifikuoja jo lojalumą Baltarusijos Respublikos vykdomam režimui bei leidžia spręsti apie jo keliamą pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.
4. Pareiškėjas, pildydamas jam Migracijos departamento duotą klausimyną (siekdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pasikeitus darbdaviui), nurodė išsamius bei teisingus faktus apie jo praeityje dirbtą darbą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Pareiškėjas nurodė, kad 1987–1990 metais jis studijavo karinėje mokymosi įstaigoje, o po jos baigimo (1990–1999 metais) dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Pildydamas tą patį klausimyną, į jo 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ jis atsakė „Ne“, o į 11 klausimą – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ atsakė, kad Ukrainos Respublikai. Šiais pastaraisiais atsakymais pareiškėjas išreiškė savo aiškią poziciją dėl vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, vienareikšmiškai pažymėdamas, kad jai nepritaria bei jos nepalaiko.
5. Pareiškėjo vertinimu, vien formaliai, neatlikus jokio papildomo aplinkybių tyrimo, nesuteikus jam galimybės duoti išsamesnius paaiškinimus dėl jo praeityje dirbto darbo Baltarusijos kariuomenėje, jis buvo deklaratyviai pripažintas lojaliu Baltarusijos režimui, šį režimą palaikančiu. Pareiškėjas 1990–1999 metais Baltarusijos kariuomenėje atliko vien technines funkcijas – dirbo lėktuvų techniku ir nieko bendro su karinėmis funkcijomis neturėjo. 1999 metais (duomenys neskelbtini) pradėjus vykdyti agresyvią vidaus politiką, pareiškėjas suprato, kad jo ir valstybės vadovo vertybės išsiskiria ir jis nebenori būti šios vykdomos agresyvios politikos dalimi, todėl jis savo noru nutraukė santykius su Baltarusijos Respublikos kariuomene, nutraukė darbo sutartį. Nuo 2012 metų pareiškėjas išvyko iš Baltarusijos Respublikos dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, nuo 2012 metų iki dabar dirbo Lietuvos įmonėse, nuo 2016 metų turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, visada laiku ir tinkamai prasitęsdavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, mokėjo mokesčius.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad visus 11 darbo Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse metų jis sąžiningai dirbo, buvo ir yra lojalus Lietuvos Respublikai, gerbė čia gyvenančius žmones, nekėlė jokios grėsmės viešajai tvarkai, jo turimi pažeidimai yra smulkūs, susiję su jo darbine veikla – vairavimu. Pareiškėjas pastaruosius 1,5 metų net nebuvo Baltarusijos Respublikoje, paskutinį kartą ten buvo dar prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, nepaisant to fakto, kad Baltarusijoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas nepalaiko (duomenys neskelbtini) vykdomo režimo, todėl į Baltarusiją nevyksta, jis nevengia viešai reikšti nepritarimo (duomenys neskelbtini) veiksmams, socialiniuose tinkluose drąsiai ir aiškiai reikšdavo kritiką, 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijoje, palaikančioje baltarusių opoziciją.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo sūnus (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris su savo šeima iki karo Ukrainoje pradžios gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau, prasidėjus karui, išvažiavo ir (duomenys neskelbtini) įgijo pabėgėlio statusą, kur šiuo metu gyvena. Tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas kariniame konflikte palaiko būtent Ukrainą, smerkia ir Rusijos Federacijos, ir Baltarusijos veiksmus, todėl sprendimo motyvai apie jo pritarimą bei Rusijos bei Baltarusijos agresyvių veiksmų Ukrainos atžvilgiu palaikymą yra akivaizdžiai nepagrįsti, deklaratyvūs bei formalūs.
8. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o turėtų atlikti savarankišką vertinimą. Šiuo atveju pareiškėjo pavojingumas buvo įvertintas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu, uždraudžiant jam atvykti į Šengeno zonos valstybes, tačiau nėra suprantama ir aišku, kaip pareiškėjo pavojingumas pasireiškia kitose nurodytose valstybėse. Pareiškėjo pavojingumo konstatavimas bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką jam taikymas automatiškai, nesant kitų motyvų, nesudaro pagrindo taikyti jam atvykimo draudimą į visą Šengeno zoną, o taikant tokį draudimą, turi būti nurodomi tokio draudimo taikymo motyvai bei pagrindai. Nustačius draudimą atvykti į Šengeno zonos valstybes, apribojama pareiškėjo teisė į darbą, nes jis nebegali dirbti pagal profesiją – tolimųjų reisų vairuotoju.
9. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad karinę mokyklą Ukrainoje baigė, nes šeimai trūko pinigų ir buvo sunku išlaikyti vaikus. Pabaigęs karinę mokyklą, gavo paskyrimą į Baltarusiją, todėl neturėjo pasirinkimo. Pareiškėjas 1999 metais, Baltarusijoje pradėjus dingti žmonėms, suprato, kad kariuomenė yra išnaudojama kaip įrankis susidoroti su nepatinkančiais asmenimis, todėl paprašė jį atleisti iš tarnybos, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Tada pareiškėjas 2000 metais pakartotinai paprašė būti atleidžiamas ir 2001 metų pradžioje tarnyba buvo nutraukta. Tada įgijo teisę vairuoti ir kai tik galėjo – išvyko iš Baltarusijos, daugiau kaip 12 metų gyvena Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2022 metų negali grįžti į Baltarusiją, nes prieš jį užvesta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo; pas tėvus buvo atvykę pareigūnai su kratos orderiu. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sutuoktinė liko Baltarusijoje, nes jos motiną ištiko (duomenys neskelbtini) ir ji negali būti pervežta.
10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
11. Migracijos departamentas paaiškino, kad VSD 2023 m. kovo 16 d. rašte Nr. 18-2878 nurodė, kad atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, 1990–2001 metais tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
12. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, Sprendimu 2 pareiškėjui nustatė 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtraukė duomenis apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
13. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pagal UTPĮ nuostatas būtent VSD teikia išvadas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas šių išvadų nekvestionuoja.
14. Atsakovas nesutiko, kad VSD išvada yra bendro pobūdžio ar nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi, skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
15. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą.
16. Atsakovas nurodė, kad Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesų neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimu. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
17. Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėjo sūnus yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir šiuo metu gavo tarptautinę apsaugą (duomenys neskelbtini), nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo lojalumo tarnavimo kariuomenėje metu bei galimo išnaudojimo Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Tai, kad pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2012 metų ir turi susiformavusius ryšius su Lietuva, nepaneigia, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje jis gyvena ilgą laiką ir turi darbą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
19. VSD vertinimu, Migracijos departamento sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
20. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
21. VSD nurodė, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šios šalies ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
22. VSD paaiškino, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
23. VSD teigimu, Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
II.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino visus skundžiamus Migracijos departamento priimtus sprendimus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
25. Teismas nustatė, kad Sprendimu 1 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760083059, galiojęs iki 2024 m. vasario 15 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 16 d. gavo VSD raštą Nr. 18-2878, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
26. Buvo nustatyta, kad atsakovas Sprendime 1 taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo socialiniais ir ekonominiais ryšiais Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjas nuo 2012 metų iki dabar įdarbintas Lietuvos įmonėse; nėra duomenų, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje nėra.
27. Teismas vadovavosi UTPĮ 4 straipsnio nuostatomis, analizavo to paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD išvadą, kad pareiškėjo tarnavimas Baltarusijos kariuomenėje 1990–2001 metais suponuoja jo galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.
28. Apžvelgęs administracinių teismų praktiką dėl asmens galbūt keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismas pabrėžė, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, kad šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę, tačiau būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją.
29. Nors, teismo vertinimu, Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra UTPĮ įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos departamento priimto sprendimo teisminę kontrolę, teismas vertina ir Migracijos departamento sprendimo, ir VSD išvados, kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
30. Buvo pažymėta, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad karinę tarnybą Baltarusijoje jis baigė prieš daugiau nei 20 metų savo noru; kad jo sūnui yra suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas viešai reiškia nepritarimą Baltarusijos valdžiai, dalyvauja mitinguose, kad prieš jį Baltarusijoje yra pradėta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo.
31. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo, jos nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės.
32. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas tarnybą paliko 2001 metais, neprieštaravo jo dėstomai pozicijai, kad tai jis padarė vedamas vertybinių nuostatų. Remiantis viešai skelbta informacija, buvo pažymėta, kad 2012 metais, kai pareiškėjas paliko Baltarusiją ir įsidarbino Lietuvos įmonėse, Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai – bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje
33. Buvo padaryta išvada, kad šios aplinkybės yra aktualios sprendžiant dėl pareiškėjo galimos grėsmės, tačiau jos nebuvo įvertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą. Dėl išdėstytų motyvų teismas panaikino Sprendimą 1.
34. Kadangi Sprendimas 2 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jam atvykti ir apsigyventi buvo priimtas Sprendimo 1, kuris naikintinas, pagrindu ir VSD rašto, kuris, teismo vertinimu, nebuvo pakankamas pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti, pagrindu, teismas panaikino ir Sprendimą 2.
III.
35. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
36. Atsakovas teigia, kad vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, savo išvadas grindė prielaidomis.
37. Pakartodamas faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas 1990–2001 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, kad jis lojalus Baltarusijai ir gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos, atsakovas pažymi, kad pagal UTPĮ 4 straipsnį užsieniečio keliamos grėsmės vertinimą atlieka VSD, šios institucijos išvadomis vadovavosi ir Migracijos departamentas. Teismas netinkamai įvertino UTPĮ 4 straipsnio nuostatas. VSD išvada nėra nemotyvuota – išvadoje nurodyti jos motyvai ir aiškiai konstatuojama pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, ši grėsmė grindžiama individualiomis pareiškėjo situacijos aplinkybėmis (tarnavimas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje). UTPĮ 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė panaikinti išduotą vizą, leidimą gyventi ar kitą šiame įstatyme nurodytą užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą paaiškėjus, kada užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.
38. Atsakovas pažymėjo, kad jis vertino, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas, draudimo atvykti nustatymas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą) pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi, jį su Lietuva sieja tik darbo santykiai (pareiškėjas dirbo kaip tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojas).
39. Nors teismas sprendime nurodė, kad nei Migracijos departamentas, nei VSD neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas karinę tarnybą baigė prieš daugiau nei 20 metų savo noru, jo sūnui suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini), pareiškėjas viešai reiškia nepritarimą Baltarusijos valdžiai, tačiau atsakovo vertinimu, natūralu, kad su kiekvienu asmeninu yra susiję daugybė faktinių aplinkybių, tačiau ne visos jos yra reikšmingos priimant sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, kai užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos žvalgybos institucijos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar tarnavę ginkluotosiose pajėgose, Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos, aplinkybė, kad pareiškėjas tarnybą baigė prieš 20 metų savo noru, taip pat aplinkybė, susijusi su sūnumi, kuris gyvena ne Lietuvos Respublikoje, nepanaikina pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
40. Atsakovas pabrėžia, kad valstybės saugumas – esminę reikšmė turinti vertybė. Remiantis administracinių teismų praktika, negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi, vertinant visos visuomenės interesus ir atskiro asmens interesą gyventi Lietuvoje, esant situacijai, kai kompetentinga institucija (VSD) pateikia motyvuotą išvadą, kad užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, negali būti keliamas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas įrodinėjant užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui.
41. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju (pareiškėjas turėjo leidimus gyventi darbo pagrindu, šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturi, 10 metų tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje), įvertinus tarptautinį kontekstą (2022m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą), informaciją apie Baltarusijos Respublikos žvalgybos institucijų praktiką, buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti
43. VSD nurodo, kad vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus: paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, nevertindamas visos surinktos bylos medžiagos kontekstinės informacijos, susiklosčiusios dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, rėmuose, taip pat nepagrįstai taikė akivaizdžiai per aukštą įrodinėjimo standartą grindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, bet to, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos panašiose bylose.
44. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę valstybės saugumui dėl jo iki 2001 metų eitų pareigų Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi VSD 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. 18-2878, kuriame pateiktas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
45. Pareiškėjo, tarnavusio Baltarusijos kariuomenėje grėsmė Lietuvos valstybės saugumui kyla dėl to, kad jis gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Pastebėtina, kad Baltarusijoje likę pareiškėjo artimieji, taip pat, pasak pareiškėjo, jam 2022 metais iškelta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo kaip tik sustiprina Baltarusijos tarnybų galimybes verbuoti pareiškėją ir jį išnaudoti. Akcentuodamas Baltarusijos tarnybų veiklos metodus, VSD tvirtina, kad surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos ir teismo, VSD nuomone, nepagrįstai įvertinamos, kaip esą jo grėsmę valstybės saugumui mažinančios, aplinkybės (pvz., jo sūnus, (duomenys neskalbtini) pilietis, su šeima išvyko į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2023 metų sausio mėnesį dalyvavo demonstracijoje, palaikančioje baltarusių opoziciją) negali objektyviai paneigti VSD pateikto vertinimo ir Migracijos departamento priimtų sprendimų pagrįstumo. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
46. VSD atkreipia dėmesį, kad VSD teikiamos analogiškos išvados ir remiantis jomis priimti Migracijos departamento sprendimai yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinami kaip teisėti ir pagrįsti (žr., pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023).
47. VSD nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo keliama grėsmė nėra tinkamai pagrįsta ir kad nagrinėjamoje byloje pateikta informacija nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą. VSD vertinimu, yra nepagrįstai taikomas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai, reikalaujant asmens keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui įrodinėti anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu ir pan. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje turėtų būti sprendžiama, ar atsakovo sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, II dalies 9 skyriaus antrojoje pastraipoje. Teismas šiuo aspektu skundžiamų sprendimų nepagrįstai nevertino.
48. Pareiškėjas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
49. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, pareiškėjas pabrėžia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas privalėjo įvertinti aplinkybes, kad karinę tarnybą Baltarusijoje pareiškėjas baigė prieš daugiau nei 20 metų savo noru, kad jo sūnui yra suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas viešai reiškia nepritarimą Baltarusijos valdžiai, dalyvauja mitinguose, kad prieš jį Baltarusijoje yra pradėta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo.
50. Pažymima, kad pareiškėjas paprašė politinio prieglobsčio, šiuo metu nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas (pridedama pažyma). Pareiškėjas negali grįžti į kilmės šalį dėl persekiojimo grėsmės. Pareiškėją gražinus į kilmės valstybę jam grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą; teisines, administracines priemones, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą.
51. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali šantažuoti asmenis, pareiškėjas pažymi, kad šie teiginiai gali būti taikomi visiems be išimtiems Baltarusijos Respublikos piliečiams ir neindividualizuoja pareiškėjo grėsmės.
52. Nustatytas faktas, kad pareiškėjas tarnybą kitos šalies karinėse pajėgose baigė savo noru prieš daugiau nei 20 metų, to neslėpė, atvirai nepritaria autoritarinei šios šalies politikai, teisėtai gyvena Lietuvoje jau daugelį metų, pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį ir persekiojimo grėsmės kilmės šalyje įrodymus (įskaitant šioje byloje pateiktą informaciją apie jo atžvilgiu pradėtą bylą dėl valdžios įžeidimo), yra pakankamas paneigti apelianto nurodytų grėsmių realumą.
53. Taigi, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
54. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 23S35103, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 23S44521, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti įspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo.
55. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino skundžiamus atsakovo sprendimus. Teismas konstatavo, kad vertinant pareiškėjo potencialią keliamą grėsmę valstybės saugumui, atsakovas sprendimuose dalies reikšmingų aplinkybių nevertino, o nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nebuvo pakankamos pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti.
56. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pabrėžia, kad vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, teismas padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę, išvada yra motyvuota, o pareiškėjo teiginiai nepagrindė, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nekelia grėsmės jos saugumui.
57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė, kad valstybės saugumas yra aukščiausias prioritetas. VSD vertinimu, byloje pakako duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, teismas neatsižvelgė į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
58. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
59. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
60. Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – pateikta išvada, kurioje VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, vertino, kad pareiškėjas, 1990–2001 metais tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, lojaliems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės
3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
63. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.).
64. Bylos duomenys patvirtinta, kad ginčijamuose sprendimuose padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama vienintele aplinkybe – pareiškėjas 1990–2001 metais tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, todėl jis yra laikytinas lojaliu Baltarusijos valdžiai ir režimui bei gyvendamas Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
65. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
66. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 1990–2001 metais gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas atliktos karinės tarnybos laikas (pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje prieš daugiau nei 20 metų), aplinkybės, kad pareiškėjas apie tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose nenurodė, jokių pareiškėjo ryšių su minėtos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis nenustatyta (nei atsakovas, nei VSD nenustatė priešingai). Nors apeliantai iš esmės teisingai nurodo, kad Lietuvai priešiško autoritarinio Baltarusijos Respublikos režimo keliamos provokacijos nesuderinamos su interesu užtikrinti Lietuvos saugumą, tačiau, nagrinėjamu atveju, reikšminga aplinkybė ir tai, kad pareiškėjas, kaip teigė, po karinės tarnybos pabaigos (2001 metais) dirbo vairuotoju kilmės valstybėje, nuo 2012 metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Lietuvoje registruotose įmonėse, nuo 2016 metų jis turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išreiškė aiškią poziciją dėl kilmės valstybės režimo, taip pat ir klausimyne, nurodydamas, kad nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai.
67. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės tyrimas, t. y. ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei, todėl skundžiami sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
68. Dėl VSD apeliacinio skundo teiginių, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje VSD išvadų pagrindu Migracijos departamento priimti sprendimai pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors paprastai užsieniečio darbas (tarnyba) Baltarusijos Respublikos valdžios institucijose ar karinėse struktūrose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip galima grėsmė Lietuvos saugumui (žr., pvz., Lietuvis vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023), tačiau kiekviena situacija vertintina individualiai. VSD apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota faktinėmis aplinkybėmis skirtingoje byloje.
69. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
70. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovo sprendimai yra administraciniai aktai, kuriuos priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).
71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ straipsnio (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, jog esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr. pvz., 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022; ir kt.).
72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, vertina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės pagrindė, kad atsakovo priimti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
73. Atsižvelgus į tai, tenkindamas pareiškėjo skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, dėl to apeliaciniai skundai yra atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
74. Pareiškėjas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur advokato pagalbai apmokėti, kartu su atsiliepimu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. birželio 22 d. atstovimo sutartį, 2023 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą RL Nr. 0103, išrašytą pareiškėjui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir procesinio dokumento parengimą (sąskaitoje nurodyta, kad parengtas apeliacinis skundas, tačiau į bylą pateiktas dokumentas yra atsiliepimas į VSD apeliacinį skundą), šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į pareiškėjui teisinę pagalbą teikusios advokatų profesinės bendrijos sąskaitą.
75. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, konstatuotina, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
76. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
77. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (800 Eur), patirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina pareiškėjui lygiomis dalimis iš atsakovo Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento (t. y. po 400 Eur.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė