Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1098-644-2014].doc
Bylos nr.: I-1098-644/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės apskrities VPK 191207757 atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas 188721990 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-1098-644/2014

Proceso Nr. 3-62-3-00033-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.

(S)

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 22 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo  teisėjas Audrius Grauželis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lukiškių tardymo izoliatoriumi – kalėjimu, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 6,8) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. buvo devynis kartus etapuojamas iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Toliau – Marijampolės AVPK) į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Tomis dienomis iš Marijampolės AVPK areštinės pareiškėjas buvo išvežamas apie 12-13 val.,  į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą atvežamas apie 15-16 val. Marijampolės AVPK areštinėje pietų negaudavo, taigi būdavo pavalgęs tik pusryčius ir vakarienę, nes pietų metu buvo etapuojamas, sauso maisto davinio negaudavo, todėl apie 12 valandų išbūdavo nevalgęs. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo nusilpęs, todėl iš atsakovo priteistina 5000 Lt neturtinė žala.

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 11-12) nurodė, jog A. Ž. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. devynis kartus buvo konvojuojamas iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą: 2012 m. gruodžio 13 d. 13.10 val.; 2013 m. sausio 3 d. 12.15 val.; 2013 m. kovo 7 d. 12.50 val.; 2013 m. kovo 28 d. 12.30 val.; 2013 m. balandžio 11 d. 12.00 val.; 2013 m. gegužės 8 d. 16.30 val.; 2013 m. gegužės 23 d. 11.30 val.; 2013 m. birželio 27 d. 11.20 val.; 2013 m. rugpjūčio 8 d. 11.20 val.

Pagal 2007 m. gegužės 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 62 p. asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Marijampolės AVPK areštinėje uždaryti asmenys maitinami pagal sudarytą dienotvarkę, suderintą su areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartimi ( 2012-11-19 Nr. 64-IL-3552). Joje numatyta, kad areštinėje uždarytiems asmenims pusryčiai pateikiami nuo 8.00 val. iki 09.00 val., o pietus nuo 12.00 val. iki 12.45 val., vakarienė nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Jeigu dienotvarkėje numatytu pietų laiku atvyksta Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojus ir pietų maistas areštinėje laikomiems asmenims dar nebūna išduotas, vykdant areštinėje laikomų asmenų perdavimo konvojui procedūras jis nedalijamas, o išduodamas konvojui išvykus. Pareiškėjas iš Marijampolės AVPK areštinės konvojaus buvo išvežamas arba dar neatėjus pietų laikui, arba pietų metu, bet visais atvejais Taisyklėse numatytas maitinimo intervalas neviršijo 7 valandų. Marijampolės AVPK areštinėje nėra fiksuojama kuriuo laiku ir kurie areštinėje uždaryti asmenys gavo maitinimą, teisės aktai, reglamentuojantys areštinių veiklą, tai daryti neįpareigoja, todėl objektyvių duomenų įrodančių, kad A. Ž. negavo maitinimo visomis dienomis, kuomet buvo iškonvojuotas iš Marijampolės AVPK areštinės nėra. Taip pat, Marijampolės AVPK neturi duomenų, jog A. Ž. ankščiau būtų reiškęs pretenzijas dėl jo galimai netinkamo maitinimo. Pareiškėjo ilgas delsimas kreiptis į teismą, leidžia daryti prielaidą, kad skunde nurodyti jo patirti sutrikimai nebuvo pasiekę tokio laipsnio, jog CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės AVPK veikė pažeisdamas teisės aktus ir dėl to atliko neteisėtus veiksmus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės AVPK areštinės pareigūnų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės AVPK komisariato areštinės) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės AVPK areštinės pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis numato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės nustato, kad į policijos įstaigų areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką, turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai, o su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (6 punktas), šie asmenys turi teisę gauti tinkamą maistą (7.11 punktas). Konkrečias policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustato Taisyklių IX skyriuje įtvirtintos teisės normos, kurios detaliai reglamentuoja policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarką: asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 punktas), šie asmenys privalo būti maitinami 3 kartus per dieną, o maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų (62 punktas). Marijampolės AVPK areštinėje laikomi asmenys maitinami pagal dienotvarkę, suderintą su areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 64-IL-3552 (b.l. 13-14), kurios 2.2 punkte nurodyta, jog areštinėje laikomiems asmenims pusryčiai patiekiami nuo 8.00 – 9.00 val., pietūs nuo 12.00 -12.45 val., vakarienė 17.00 – 18.00 val. (b.l. 29).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą buvo konvojuotas devynis kartus:

iš Marijampolės AVPK išvyko 2012 m. gruodžio 13 d. 13.10 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. sausio 3 d. 12.15 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. sausio 3 d. 14.35 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. kovo 7 d. 12.50 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. kovo 7 d. 15.00 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. kovo 28 d. 12.30 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. kovo 28 d. 15.00 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. balandžio 11 d. 12.00 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. balandžio 11 d. 15.05 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. gegužės 8 d. 16.30 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. gegužės 8 d. 19.20 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. gegužės 23 d. 11.30 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. gegužės 23 d. 15.00 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. birželio 27 d. 11.20 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. birželio 27 d. 13.43 val.;

iš Marijampolės AVPK išvyko 2013 m. rugpjūčio 8 d. 11.20 val., į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą atvyko 2013 m. rugpjūčio 8 d. 14.40 val. (b.l. 18-26; 45-68).

Byloje pareiškėjas nurodė, jog minėtais laikotarpiais jis gaudavo pusryčius ir vakarienę (b.l. 6). Tačiau aukščiau nurodyti, faktiniais įrodymais pagrįsti duomenys iš dalies paneigia šį pareiškėjo tvirtinimą, nes pagal juos A. Ž. iš Marijampolės AVPK išvyko 2012 m. gruodžio 13 d. 13.10 val., o 2013 m. gegužės 8 d. 16.30 val., t.y. pasibaigus Marijampolės AVPK areštinės dienotvarkėje nustatytam pietų laikui, todėl jo argumentai dėl pietų negavimo minėtomis dienomis atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog 2013 m. gegužės 8 d. 16.30 val. išvykstant iš Marijampolės AVPK areštinės pareiškėjui buvo išduotas sausas maisto davinys, taip užtikrinant pareiškėjo teisę maitintis 3 kartus per dieną (b.l. 15-16).

2013 m. sausio 3 d., 2013 m. kovo 7 d. ir 2013 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą Marijampolės AVPK areštinės dienotvarkėje nustatytu pietų metu (b.l. 13,19-21). Pareiškėjas skunde nurodė, jog šiomis dienomis jis pietų negavo. Atsakovo atstovas, nors ir turėdamas pareigą paneigti šį pareiškėjo tvirtinimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007), neginčijamų įrodymų, kad minėtomis dienomis pareiškėjas pietus gavo, į bylą nepateikė, todėl pareiškėjo tvirtinimas, jog 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. kovo 7 d. ir 2013 m. kovo 28 d. etapuojant iš Marijampolės AVPK areštinės jis negavo pietų, lieka nepaneigtas.

2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. birželio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas iš Marijampolės AVPK areštinės buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą iki Marijampolės AVPK areštinės dienotvarkėje nurodyto pietų dalinimo laiko (b.l. 22, 24-26, 13). Į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą minėtomis dienomis A. Ž. buvo pristatytas pasibaigus Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109, nustatytam pietų dalinimo laikui (b.l. 45, 62, 64, 67, 89).

Darytina išvada, jog 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. birželio 27 d. ir  2013 m. rugpjūčio 8 d. A. Ž. negavo pietų, tuo buvo pažeista teisės aktuose reglamentuota pareiškėjo teisė gauti maistą tris kartus per dieną. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar minėta pareiškėjo teisė buvo pažeista Marijampolės AVPK areštinės pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Šios taisyklės numato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas).

Ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. birželio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. negavo pusryčių ar vakarienės byloje nėra.

Nors į bylą nepateikta tikslių įrodymų apie pareiškėjo konkretų pusryčiavimo laiką minėtomis dienomis, tačiau įvertinus tai, jog pagal dienotvarkę Marijampolės AVPK areštinėje laikomų asmenų pusryčių laikas yra nuo 8.00 val. iki 9.00 val. (b.l. 13), preziumuojama, jog šiomis dienomis pareiškėjas pusryčiavo 8.30 val.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. sausio 3 d. į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą pareiškėjas buvo pristatytas 14.35 val., 2013 m. kovo 7 d. – 15.00 val., 2013 m. kovo 28 d. – 15.00 val., 2013 m. balandžio 11 d. – 15.05 val. 2013 m. gegužės 23 d. - 15.00 val., 2013 m. rugpjūčio 8 d. – 14.40 val. (b.l. 45, 48, 50, 52, 56, 62, 67), todėl akivaizdu, kad šiomis dienomis laiko tarpas tarp paskutinio pareiškėjo maitinimo ir nuvykimo į paskirties punktą buvo ilgesnis nei 6 val. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atstovas minėtomis dienomis išdavė pareiškėjui sausą maisto davinį nėra pateikta, todėl darytina išvada, jog Marijampolės AVPK areštinės pareigūnai, aukščiau nurodytomis dienomis neišduodami pareiškėjui sauso maisto davinio pažeidė Maitinimo taisyklių 31 punkto reikalavimą.

Etapuojant pareiškėją iš Marijampolės AVPK areštinės 2013 m. birželio 27 d. laiko tarpas tarp pareiškėjo paskutinio maitinimo ir nuvykimo į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą neviršijo šešių valandų (b.l. 64), todėl atsakovo atstovas neturėjo pareigos išduoti jam sausą maisto davinį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog 2013 m. birželio 27 d. pareiškėjas buvo maitinamas tik du kartus, t.y. negavo pietų (b.l. 13, 25, 64,89), taip pažeidžiant jo teisę į tinkamą maitinimą, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas šią dieną iš Marijampolės AVPK areštinės buvo etapuotas iki dienotvarkėje nustatyto pietų laiko (b.l. 13, 25) bei nustačius, kad jam neturėjo būti išduotas sausas maisto davinys, darytina išvada, jog ši teisė buvo pažeista ne dėl Marijampolės AVPK areštinės veiksmų.

Pažymėtina, jog Maitinimo organizavimo taisyklių 4 punktas įpareigoja kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijas nuolat turėti kaupiamų maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui. Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas nustatė, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Marijampolės AVPK areštinė neužtikrino pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą. Atsakovo atstovo pareigūnų veiksmai, atlikti 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. etapuojant pareiškėją be jam skirto sauso maisto davinio į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, teisės aktų reikalavimų neatitiko ir pažeidė pareiškėjo teisę gauti tinkamą maitinimą.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų Marijampolės AVPK areštinės darbuotojų veiksmų, neišduodant nurodytomis dienomis pareiškėjui sauso maisto davinio, A. Ž. patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs tinkamai pamaitintas, t.y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę, pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dažniausiai būdavo konvojuojamas kartą į mėnesį, kas leidžia teismui pažeidimų sukeltą poveikį vertinti kaip neintensyvų ir neturėjusį itin žymaus veikimo, neesant pagrindo teigti, jog dėl negauto pietų maitinimo pareiškėjo patirti žalingi padariniai būtų turėję poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per buvimo Marijampolės AVPK areštinėje laikotarpį nei karto dėl netinkamo maitinimo skundais ar prašymais nesikreipė į pareigūnus, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai nedavęs pareiškėjui valgyti, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Dėl išvardintų priežasčių pripažintina, kad 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d. 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. rugpjūčio 8 d., pareiškėją etapuojant iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2013 m. sausio 3 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. balandžio 11 d. 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. rugpjūčio 8 d., A. Ž. etapuojant iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas.

Pareiškėjo A. Ž. reikalavimą dėl 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                    Audrius Grauželis


Paminėta tekste:
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • 3K-7-2/2008