Civilinė byla Nr. 2A-602-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-07123-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.5; 40.2; 121.15; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Vido Stankevičiaus,

sekretoriaujant R. Anderson,

dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui Andriui Bandzaičiui,

atsakovo (apelianto) atstovei advokatei Kristinai Matvejenkaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Girteka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Valvaurė“ ieškinį atsakovui UAB „Girteka“ dėl skolos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi su ieškiniu, prašydamas priteisti 21 469,53 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas pagal atsakovo pateiktus ekspedicinius užsakymus 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais teikė transporto paslaugas; buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurios turėjo būti apmokėtos per 45 dienas nuo jų gavimo, tačiau atsakovas savo prievolės atsiskaityti neįvykdė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsiėmė reikalavimą dėl 9 114,10 Lt priteisimo.

Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas vykdė tarptautinį krovinių pervežimą. Atlikdamas pervežimą pagal 2008-10-23 ekspedicinį užsakymą Nr. T-0843-754-1, ieškovas neišsaugojo krovinio. Šis faktas nustatytas CMR važtaraštyje MAS200810250022, kurioje nurodyta, kad iš 468 vienetų televizorių buvo atgabenti 444 vienetai. Dėl krovinio praradimo atsakovas patyrė 6 552 EUR (22 622,74 Lt) nuostolių. Ši suma buvo įskaityta pretenzijomis: 2009-01-27 Nr. 0967328 ir 2009-03-09 Nr. 0969890.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-06-18 sprendimu ieškovo reikalavimą dėl 9 114,10 Lt priteisimo paliko nenagrinėtu, kitą ieškinio dalį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 12 355,53 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-06-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; grąžino ieškovui UAB „Valvaurė“ 273,42 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą. Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagal ekspedicinius užsakymus atsakovui buvo suteiktos transporto paslaugos ir apmokėjimui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr.0003553; 0003630; 0003636; 0003660; 0003662; 0003690. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.38 str. 1 d. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovas atsakovui suteikė paslaugų, atsakovas privalo atsiskaityti. Atsakovo atsikirtimo ieškiniui argumentą, kad už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta, atlikus įskaitymą už ieškovo padarytus nuostolius, teismas atmetė, motyvuodamas, jog byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo atliktas įskaitymas pagal CK 6.130-6.140 str. nuostatas. Atsakovo pateiktą priešieškinį, kuriuo prašoma konstatuoti, kad atsakovas patyrė nuostolių, teismas išskyrė 2010-01-21 nutartimi ir perdavė nagrinėti UAB „Valvaurė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojanti įmonė yra ieškovas, o ne atsakovas, todėl nagrinėjama civilinė byla pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Atsakovas UAB „Girteka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. nurodo, jog ieškovas – bankrutuojanti įmonė, kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą reikalaudama priteisti užmokestį už atliktas sutartinės paslaugas, t. y. iš esmės ginčijo atsakovo atlikto įskaitymo pagrįstumą; tuo atveju, jeigu įskaitymas buvo atliktas pagrįstai ir teisėtai, bankrutuojanti įmonė neturėtų teisės reikalauti mokėjimo, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų priešingai – gautų faktinį mokėjimą. Ieškinio patenkinimas reikštų ir bankroto kreditorių interesų tenkinimą. Siekiant, kad teismas tinkamai išnagrinėtų įskaitymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimą, teismui yra reikalinga žinoti ne vien ieškovo reikalavimo turinį bei atsakovo atsikirtimus, tačiau taip pat atsakovo padėtį bankroto procese – ar jo kreditorinis reikalavimas yra įtrauktas, įvertinti jo eilę ir pan. Teismas, nors žinojo, kad ieškovas – bankrutuojanti įmonė, atsisakė pasidomėti atsakovo padėtimi bankroto byloje, nevertino savo galimo sprendimo įtakos bankroto bylos nagrinėjimui, tuo netinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir negalėjo priimti objektyvaus ir teisingo sprendimo. Teismas, atsisakęs perduoti bylą pagal teismingumą pažeidė procesinės teisės normas – bylos rūšinį teisingumą (CPK 27 str. 4 d.), tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes neturi neįvykdyto kreditorinio reikalavimo. Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl įskaitymo fakto buvimo. Atsakovas dėl įskaitymo informavo ieškovą pretenzijomis: 2009-01-27 Nr. 0967328 ir 2009-03-09 Nr. 0969890; bankrutuojanti įmonė neginčijo ir neginčija įskaitymo; ieškinyje reikalaujama priteisti užmokestį už pervežimo paslaugas, tačiau nenurodo, kad ginčijamas atsakovo atliktas įskaitymas. Teismo išvada, kad įskaitymas neatitinka CK 6.130-6.140 str. yra visiškai nemotyvuota, teismas nenurodė, kodėl jis mano, kad rašytinai įrodymai, nurodantys, kad įskaitymas buvo atliktas, nepagrindžia įskaitymo fakto, visiškai nepasisako dėl priešpriešinio reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Atsakovas nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, kuriame aiškiai nurodė, kad dalis ieškovo reikalaujamos sumos yra įskaityta, tačiau dalis liko neatlyginta. Po bankroto bylos iškėlimo visi kreditoriniai reikalavimai, tuo pačiu ir atsakovo priešieškinys buvo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau, atsižvelgiant į įskaitymą, atsakovo kreditorinis reikalavimas byloje nebuvo patvirtintas. Teismas be pagrindo įvertino priešieškinio pareiškimą byloje kaip atsakovo pripažinimą, esą įskaitymo nebuvo. Šalių teisiniams santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos, numatančios 5 proc. dydžio palūkanas; teismas be pagrindo taikė 6 proc. dydžio palūkanas pagal civilinio kodekso normas. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes bankrutuojančios įmonės nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos, kiti dalyvaujantis asmenys – už šiuose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Ieškovas BUAB „Valvaurė“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Ieškovas nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas iki bankroto bylos iškėlimo; bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pareiškė priešieškinį dėl žalos, padarytos kito pervežimo metu, atlyginimo. Iškėlus ieškovui bankroto bylą, teismas perdavė priešieškinį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tokiu procesiniu sprendimu nepažeidė jokių procesinės teisės normų dėl teismingumo ir bylų išskyrimo. Atsakovas sutiko su atlikto įskaitymo teisiniu vertinimu; aplinkybę, kad įsiskolinimas nebuvo įskaitytas, pagrindžia atsakovo pareikštas priešieškinys, kuriuo prašoma konstatuoti, kad atsakovas patyrė nuostolių.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė prievolės pasibaigimą įskaitymu reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl apelianto argumento dėl teismingumo taisyklių pažeidimo, nes, apelianto vertinimu, teismas pažeidė bylos rūšinį teismingumą, kas sudaro absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Ieškinys buvo priimtas teisme 2009-06-05, iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. nagrinėjama civilinė byla buvo priimta nepažeidžiant teismingumo taisyklių; priešieškinys byloje buvo pareikštas taip pat iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, 2009-09-24 (b.l. 107), priešieškiniu atsakovas prašė papildomai priteisti už ieškovo prarastą krovinį 1 278,97 Lt, atsižvelgiant į tai, kad dalis nuostolių už krovinio praradimą (21 469,53 Lt) yra padengta, atlikus įskaitymą, t. y. ir priešieškinio pareiškimas nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo nepakeitė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė atsakovo priešieškinį, nors priešieškinio reikalavimu dėl 1 278,97 Lt priteisimo atsakovas nesiekė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; pažymėtina, kad dar iki priešieškinio pareiškimo atsakovo atsikirtimo ieškiniui pagrindas buvo 2009-01-27 pareiškimu atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Kauno apygardos teismui 2009-11-30 iškėlus ieškovui UAB „Valvaurė“ bankroto bylą, atsakovo reikalavimas dėl 1 278,97 Lt priteisimo įgijo kreditorinio reikalavimo bankroto byloje procesinį statusą; jis buvo teismo pagrįstai išskirtas ir perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui; priešieškinio išskyrimas ir perdavimas nagrinėti kitam teismui, neužkirto kelio teismui teisiškai įvertinti atsakovo atlikto 2007-01-27 įskaitymo teisėtumą. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys ir priešieškinys nebuvo tarpusavyje susiję taip, kad bylų būtų negalima išnagrinėti skyrium, priešieškinio išskyrimas iš bylos neturėjo įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. priešieškinys buvo išskirtas iš bylos iš esmės nepažeidžiant CPK 136 str. nuostatų.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo CK 6.130-6.140 str. normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas kaip prievolės pasibaigimo pagrindas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios išreiškimo, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai. Įskaitymo galimybė nesaistoma ir neribojama kitos prievolės šalies, kuriai pranešama apie įskaitymą, valios. Įskaitymo sukeliami teisiniai padariniai – šalis siejusios prievolės (visos ar dalies) pasibaigimas. Tačiau tam, kad prievolės šalis galėtų pasinaudoti įskaitymu, turi egzistuoti tam tikros būtinosios sąlygos, kurių sąrašą pateikia bendroji įskaitymo sąvoka (CK 6.130 str. 1 d.): prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi visų pirma prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. kreditorius kartu turi būti ir savo skolininko skolininkas, o skolininkas – kartu ir savo kreditoriaus kreditorius. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali atsirasti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu (prievoliniu) pagrindu. Taigi šalis gali sieti ne viena, bet kelios ar net daugetas prievolių. Įskaitymo teisei neturi reikšmės ir prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. šalių prievolės gali atsirasti tiek iš sutarčių, tiek iš deliktų. Antra, šalių reikalavimai, kad juos būtų galima įskaityti, turi būti vienarūšiai. Ši sąlyga yra nukreipta ne į prievolės rūšį, bet į objektą. Dėl to, tarp šalių esant skirtingų rūšių prievolėms, iš jų atsirandantys piniginiai reikalavimai gali būti įskaitomi. Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. reikalavimai turi būti nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, prievolės abiejų šalių reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini. Tam, kad įvyktų įskaitymas, t. y. atitinkama prievolė ar jos dalis baigtųsi, įskaitymą atliekanti prievolės šalis apie įskaitymą privalo pranešti kitai prievolės šaliai. Tik pranešus apie tai, kad prievolės šalis įskaitė prievolės šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, įvyksta įskaitymas ir įskaitymo institutu pasinaudojusios prievolės šalies turėta prievolė (ar jos dalis) kitai šaliai pripažįstama pasibaigusia. Prievolės pasibaigimas įskaitymo pagrindu sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir jos įvykdymas. Kita vertus, įskaitytos prievolės apimtimi sumažėja ir kitos prievolės šalies įsipareigojimai įskaitymą atlikusiai šaliai, t. y. abiejų prievolės šalių priešpriešiniai įsipareigojimai įskaitymo atveju sumažėja vienodu mastu ir nebegali būti dar kartą vykdomi, nes yra pasibaigę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovo užsakymu atliko pervežimus; paslaugų apmokėjimui 2008 m. rugsėjo-lapkričio mėn. buvo išrašytos šešios PVM sąskaitos-faktūros 21 469,53 Lt (6 218 EUR) sumai (b.l. 7, 9, 11, 13, 15, 17); bylos nagrinėjimo metu ieškovas reikalavimą dėl 9 114,10 Lt priteisimo atsiėmė, palaikė ieškinį dėl 12 355,53 Lt skolos priteisimo. 2009-01-27 atsakovas pareiškė ieškovui pretenzija dėl 6 588,42 EUR už krovinio praradimą vykdant tarptautinį krovinio pervežimą pagal ekspedicinį užsakymą Nr. T-0843-754-1; kartu atsakovas pareiškė, kad 6 218 EUR jis įskaito iš įmonių tarpusavio finansinių atsiskaitymų balanso; likusią 370,42 EUR sumą pasiūlė ieškovui pervesti į atsakovo sąskaitą (b.l. 100). 2009-09-09 atsakovas pareiškė pakartotinę pretenziją ieškovui; pakartotinoje pretenzijoje atsakovas nurodė, kad nesutiko su ieškovo pozicija ir pakartojo savo pareiškimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo (b.l. 101). Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. numatytas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Ieškovui UAB „Valvaurė“ 2009-11-30 Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byla buvo iškelta bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovo pareiškimas dėl įskaitymo buvo pateiktas ieškovui iki bankroto bylos iškėlimo. CK 6.134 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme; nagrinėjamu atveju ieškovas, nors, kaip matyti iš pakartotinos pretenzijos turinio, nesutiko su atsakovo 2009-01-27 pretenzija, nepareiškė ieškinio teisme dėl atsakovo atlikto įskaitymo nuginčijimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiškimas dėl įskaitymo yra vienašalis sandoris ir kaip sandoris jis galioja, kol nėra nuginčytas ir panaikintas teisme. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad aplinkybę, jog įsiskolinimas nebuvo įskaitytas, pagrindžia atsakovo pareikštas priešieškinys, kuriuo prašoma konstatuoti, kad atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė priteisti 1 278,97 Lt neatlygintą prarasto krovinio vertės dalį, motyvuodamas, kad dėl kitos reikalavimo dalies (21 469,53 Lt yra atlikęs įskaitymą 2009-01-27 Nr. 0967328 ir 2009-03-09 Nr. 0969890 pretenzijomis, t. y. atsakovas grindžia savo priešieškinį įskaitymo faktu (b.l. 109)). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas 2009-01-27 pareiškimu (pretenzija) atliko priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, aplinkybių, dėl kurių toks įskaitymas nebuvo galimas (CK 6.134 str.), byloje nėra, t. y. atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė įskaitymu 2009-01-29 d. (CK 6.130 str. 1 d.). Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismo sprendimas dalyje dėl 12 355,53 Lt priteisimo už atliktus pervežimus panaikinamas ir ieškovo reikalavimas dėl skolos už pervežimus priteisimo atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra susijęs su pagrindiniu reikalavimu, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat atmetamas. Atmetus reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iš esmės, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų dėl taikytinos palūkanų normos.

Nors apeliantas nurodė, kad prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau jokių motyvų dėl teismo sprendimo dalies neteisėtumo, kuria buvo paliktas nenagrinėtu ieškovo reikalavimas dėl 9 114,10 Lt priteisimo, ieškovui atsiėmus ieškinį CPK 139 str. numatyta tvarka, nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo sprendimo dalis nebuvo apeliacijos dalyku ir palieka ją nepakeista.

Ieškovui 2009-11-30 iškelta bankroto byla; įmonė, kuriai iškelta bankroto byla atleidžiama nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 8 p.); teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio padavimą, grąžinimo ieškovui taip pat paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacijoje. Apeliantas sumokėjo 1 000 Lt už susipažinimą su byla bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, apelianto patirtos atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.). Dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl 12 355,53 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui BUAB „Valvaurė“ iš atsakovo UAB „Girteka“ 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                          T. Žukauskienė

Teisėjai                                                        R. Veniulytė-Jankūnienė

                                                                      V. Stankevičius