VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
2016 m. vasario 29 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo pagal ieškovo M. B. prašymą pakeitimo
n u s t a t ė:
Ieškovas 2015-10-01 pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8688,60 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, bei taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei priklausančių nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų areštą ieškinio sumai.
2015-12-21 d. Varėnos rajono apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, priėmė sprendimą už akių, kuriuo pilnai patenkino ieškovo M. B. ieškinį. Ieškovui M. B. iš atsakovės L. I. buvo priteista 8688, 60 Eur skolos, 5 proc, metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1229 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjęs.
2015-10-06 nutartimi atsakovės atžvilgiu pagal ieškovo prašymą buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės - areštuoti atsakovei L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančias piniginės lėšas, esančias pas ją ir (ar) trečiuosius asmenis (bankų sąskaitose, kitose kredito įstaigose), atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir (ar) nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis. Uždrausti disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis. Uždrausti disponuoti kilnojamaisiais, nekilnojamaisiais daiktais (perleisti nuosavybės teisę, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti). Atsakovei buvo palikta teisė valdyti ir naudoti areštuotus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Buvo nustatyta, kad taikomo arešto mastas neturi viršyti 9920 Eur. Ieškovo reikalavimų patenkinimo eilė – trečia (kiti reikalavimai),vykdant nutartį surasto ir aprašyto turto saugotoja paskirti atsakovę L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad ginčas tarp fizinių asmenų yra dėl didelės sumos, atsakovė neatsiskaito ir kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsakovė 2016-01-26 pateikė prašymą dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti 2015 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1229-308/2015 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė savo prašymu prašo: 1) pakeisti byloje Atsakovės atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant areštuoti tik Atsakovės iš Ieškovo 2014 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), leidžiant Atsakovei L. I. disponuoti areštuotu nekilnojamuoju turtu ta apimtimi, kad būtų galima parduoti turtą ir už gautus pinigus atsiskaityti su Ieškovu arba tuo atveju, jei Teismas visgi manytų, jog Atsakovės turimo nekilnojamojo turto gali neužtekti Ieškovo reikalavimams įvykdyti, prašo: 2) pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, jog teismo nutartimi būtų nustatytas areštuotino turto eiliškumas, t. y. pirmiausia areštuotinas Atsakovės turimas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant Atsakovės piniginės lėšos 8688,60 EUR, leidžiant Atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu M. B..
Atsakovė nurodžiusi, kad 2014 m. birželio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi iš Ieškovo įsigytą nekilnojamąjį turtą ji norėjo parduoti, kadangi nekilnojamasis turtas jai tapo nereikalingu, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi sužinojo, jog minėtas turtas yra areštuotas. Šiuo metu yra pirkėjas, kuris norėtų įsigyti Atsakovės iš Ieškovo įsigytą nekilnojamąjį turtą, o už gautus pinigus, pardavus šį turtą Ieškovė norėtų atsiskaityti su Atsakovu ir įvykdyti priimtą teismo sprendimą už akių. Dėl to prašo leisti disponuoti prašomu areštuoti nekilnojamuoju turtu ta apimtimi, kad būtu galima parduoti turtą ir už gautus pinigus atsiskaityti su Ieškovu.
Pažymėjo, kad pagal 2015 m. spalio 6 d. byloje teismo priimtą nutartį, antstolis pilna apimtimi areštavo Atsakovės turimą sąskaitą AB „Swedbank", į kurią Atsakovė gauna darbo užmokestį, nenurodant sumos, kurią ji gali disponuoti, dėl ko Atsakovė neturi lėšų nei maisto įsigijimui, nei buto nuomai.
Ieškovo M. B. atstovas pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės prašymo netenkinti.
Atsiliepimu ieškovas nurodė, kad CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463-464/2015)
Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies arba atmetamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. I. dėl skolos priteisimo yra galutinai išspręsta, įsiteisėjusiu Varėnos apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimu už akių. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas negali būti traktuojamas kaip prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones CPK 148 straipsnyje nustatyta tvarka, kurį sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad Šioje proceso stadijoje jau turi būti taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK XLI skyrius). Prašymų, susijusių su turto arešto, nagrinėjimas sprendimo vykdymo stadijoje yra priskirtinas sprendimą vykdančio antstolio kompetencijai. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1775-302/2015). Šiuo atveju klausimą dėl leidimo atsakovei naudotis piniginėmis lėšomis, jeigu sprendimui įvykdyti pakanka areštuoto kito turto, turi spręsti antstolis. Atsakovė naudojasi ne tomis CPK normomis, nes išnagrinėtoje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjęs CPK penktas skirsnis netaikomas, nes byloje prasidėjusi kita proceso stadija- sprendimo vykdymas, t.y. CPK VI dalis. Atsakovė tokiu savo teismui pateiktu prašymu siekia perkelti antstolio funkcijų vykdymą teismui, kas neatitinka CPK įtvirtinto teismo ir antstolių vaidmens laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese paskirstymo. Atitinkami atsakovės prašymai turi būti teikiami antstoliui. Atsižvelgiant į aukščiau cituotą Lietuvos teismų praktiką, atsakovės prašymas turi būti atmestas. Atsakovės pateiktas prašymas yra ne dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto sumažinimo.
Kartu su atsiliepimu į atsakovės prašymą ieškovo atstovas pateikė ir prašymą išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl 2015-12-21 priimto sprendimo vykdymo.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamos bylos atveju teismas pripažino aplinkybių, kurios kelia grėsmę būsimo ieškovui palankaus sprendimo priėmimui egzistavimą, ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą, atsižvelgiant ir į CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Būtent tokio teisinio rezultato, kaip matyti iš atsakovės procesinės pozicijos ji ir siekia, t. y. nori teismo leidimo disponuoti visu ar didesne dalimi jos gaunamo atlyginimo (CPK 145 str. 6 d.), neprašydama pakeisti pritaikyto turto ir piniginių lėšų arešto kuria nors kita laikinąja apsaugos priemone ar visiškai netaikyti arešto, pateikus kitų asmenų laidavimą (CPK 148 str.).
CPK 145 str. 2 d. yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, o 2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (Teismų praktikos Nr. 34) yra nurodyta, kad Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymų, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus<...>laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis. 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių interesus, jų teisių apsaugą.
L. I. atžvilgiu buvo pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio įvykdymui 2015-10-06 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Minėta nutartimi buvo areštuota 9920 Eur sumai, nurodant areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas ją ir (ar) pas trečiuosius asmenis (banko sąskaitose, kitose kredito įstaigose ) ir atsakovei teises į priklausantį kilnojamąjį turtą ir/ar nekilnojamąjį turtą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, negali eliminuoti ir kitos ginčo šalies (skolininko) teisėtų interesų bei teisių apsaugos. Pateikti su prašymu atsakovės (skolininkės) duomenys (2015-11-25 darbo sutartis ir (duomenys neskelbtini) pažyma liudija, kad jai darbo užmokestis mokamas į banko Swedbank sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju draudimas disponuoti visomis be išimties tokio pobūdžio kasmėnesinėmis darbo pajamomis netaikytinas, antraip atsakovė negalėtų tenkinti net minimalių savo asmeninių poreikių. Atsižvelgiant į nedidelę gaunamos kasmėnesinės išmokos sumą reikalavimas papildomai įrodinėti, kiek lėšų jai reikėtų pragyvenimui ir būtiniausiems poreikiams užtikrinti, ką akcentuoja ieškovas, nėra sąžiningas ir protingas, juolab kad palyginamajam vertinimui gali būti taikoma procesinė teisės norma, reglamentuojanti panašius teisinius santykius, kurioje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų ir davinių, jeigu jie neviršija Vyriausybės nustatyto MMA, negali būti išskaitoma daugiau kaip 20 procentų (CPK 3 str. 6 d. ir 7 d., 736 str. 1 d. 2 p., 737 str. 7 p.). Iš atsakovės pateiktos darbo sutarties ir pažymos nėra aišku, kokio dydžio kas mėnesį yra išmokamas darbo užmokestis, kadangi darbo sutartyje yra numatytas apmokėjimas už 36 val. per savaitę dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Atsakovė turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto (iš ieškovo įsigytą sodybą (duomenys neskelbtini)).Todėl pilnas priteistos skolos išieškojimas ieškovui gali būti užtikrintas ir toliau taikant 2015-10-06 nutartimi taikytą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, o laikinųjų apsaugos priemonių dalis dėl lėšų arešto keistina ir nustatytina, kad areštas taikytinas tik CPK 736 str. 1 d. 2 p. nustatyta apimti - jos atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurią areštavo antstolis, esančioms piniginėms lėšoms – neviršijančioms Vyriausybės nustatytos MMA, 20 procentų gaunamo darbo užmokesčio, kartu leidžiant atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.
Vadovaudamasis CPK 148 str. 1 d., 147 str. 1, 5, 6 d., 150 str. 3 d., 152 str. 1, 5 d., Turto arešto aktų registro įstatymo (šio įstatymo nuo 2015-07-08 galiojančios redakcijos, originali redakcija pakelbta Žin. 1999, Nr. 101-2897, i. k. 0991010ISTAIII-1375) 10 str. 5 p., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (šių nuostatų nuo 2015-08-01 galiojančios redakcijos) 11.1.4 p., CPK 754 str. 4 d. teismas
n u t a r ė :
Prašymą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą dėl piniginių lėšų arešto ir leisti atsakovei L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) disponuoti piniginėmis lėšomis (kurios yra darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos) - 80 procentų darbo užmokesčio dydžio dalimi, kuris pervedamas į areštuotą jos sąskaitą, vykdant minėtą nutartį.
Nutartį kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas