Civilinė byla Nr. eA2-4059-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02849-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7; 3.3.4.3; 3.3.4.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos Austrijos įmonės Agro Forst & Energietechnik GmbH prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovei ADB „Gjensidige“; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“.

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėja prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1317-803/2017; 2) atnaujinus procesą, įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 304 101,02 Eur draudimo išmoką, 1 884,55 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir 3 844,18 Eur bylinėjimosi išlaidas; trečiajam asmeniui – 3 718,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų; iš ieškovės trečiajam asmeniui 38 Eur teisinės pagalbos išlaidų (civilinė byla Nr. e2-1317-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi pakeitė pirmiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodydamas, kad ieškinys tenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteista 281 100 Eur draudimo išmoka, 1 705,03 Eur palūkanos, 6 proc. procesinės palūkanos, 3 468,09 Eur bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovės trečiajam asmeniui – 311,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų;  iš atsakovės trečiajam asmeniui – 3.445,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų; Iš atsakovės ir trečiojo asmens ieškovei – po 894,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės atsakovei – 247,21 Eur, iš ieškovės trečiajam asmeniui – 419,31 Eur.

3.       Pareiškėja nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2013 m. liepos 17 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti projekto „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą“ projektavimą ir statybos montavimo darbus, apimančius Panevėžio RK-1 nereikalingų įrengimų, statinių demontavimą, griovimą, 12 MW galios biokuru kūrenamo vandens šildymo katilo su pagalbiniais įrenginiais (toliau - katilas), kuro sandėlio, aikštelių ir kelių suprojektavimą, reikalingų įrengimų ir medžiagų komplektavimą, statybos-montavimo darbus ir bandymus, personalo mokymą, objekto pridavimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir perduoti darbų rezultatą ieškovei. Trečiojo asmens įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymas užtikrintas atsakovės išduotu laidavimo draudimo raštu. Pareiškėja ir trečiasis asmuo 2014 m. sausio 20 d. sudarė subrangos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo pagaminti ir parduoti katilą atsakovei, o taip pat atlikti katilo įrengimo, suderinimo ir paleidimo darbus užsakovės (ieškovės) objekte.

4.       Pareiškėja nurodo, kad teismui iš dalies tenkinus ieškinį, atsakovė sumokėjo ieškovei 281 100 Eur draudimo išmoką ir regreso tvarka kreipėsi į trečiąjį asmenį, reikalaudama sumokėti pirmiau nurodytą sumą. Trečiasis asmuo pareikė pretenziją pareiškėjai, kuri, pagal subrangos sutartį pagamino ir pardavė katilą, atliko katilo įrengimo, suderinimo ir paleidimo darbus.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. konstatavo, kad katilas nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. tinkamai neveikė dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t.y. dėl to, kad katilas nebuvo tinkamai suderintas ir nepasiekė pastovaus projektinio galingumo (45 pastraipa). Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių. Teismas pabrėžė, kad jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai ir laiku įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė nebūtų turėjusi pirkti brangesnio kuro ir ginčo nuostoliai nebūtų atsiradę (nutarties 46 pastraipa). Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų jos patirti nuostoliai sudaro 281.100,00 Eur sumą (nutarties 49 pastraipa). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje minimas trečiasis asmuo, bet ne pareiškėja, kuri pagal subrangos sutartį prisiėmė pareigą pagaminti, parduoti, įrengti, suderinti bei paleisti katilą. Esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kurioje konstatuota, kad katilas nebuvo laiku suderintas ir nepasiekė pastovaus projektinio galingumo bei kurioje konstatuotos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėja neturi galimybės apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais.

6.       Pareiškėja teigia, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nors teismai sprendimuose tiesiogiai dėl pareiškėjos teisių ir pareigų ir nepasisakė, bet konstatavo trečiojo asmens neteisėtus veiksmu. Iš subrangos sutarties matyti, kad praktiškai visus katilo pagaminimo, įrengimo, derinimo ir paleidimo darbus atliko pareiškėja. Subrangos sutarties pagrindu trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą pareiškėjai dėl nuostolių atlyginimo, kurį, be kita ko, grindžia pirmiau nurodytais teismų sprendimais. Pareiškėja teigia, kad teismų procesiniai sprendimai turi tiesioginės įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai ir pasekmėms.

7.       Pareiškėja nurodo, kad katilas buvo laiku, kokybiškai ir tinkamai įrengtas, suderintas ir paleistas. Priežastys, dėl kurių katilas byloje nurodytu laikotarpiu galėjo veikti tariamai netinkamai, nesusijusios nei su trečiuoju asmeniu ar pareiškėja. Šios priežastys susijusios su ieškovės darbuotojų savavališkais veiksmais, kurie savo nuožiūra ir netinkamai pakeitė katilo nustatymus, neatsižvelgė į tokių pakeitimų pasekmes bei naudojo netinkamą kurą. Dėl to teismų išvados kad katilas nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. neveikė pastoviu maksimaliu galingumu, nes, neva, nebuvo tinkamai suderintas, yra neteisingos ir nepagrįstos. Atitinkamai, neteisingos ir nepagrįstos teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų.

8.       Ieškovė pateikė atsiliepime prašo atmesti prašymą atnaujinti procesą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismai nesprendė dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjos teisių ir pareigų. Ieškovė, atlikusi viešojo pirkimo procedūras, 2013 m. statybos rangos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu. Skelbime apie konkursą dėl rangos sutarties sudarymo ieškovė pateikė perkamų darbų technines specifikacijas, nurodė reikalavimus atliekamiems darbams, jų medžiagiškumui ir pan. Minėtas technines specifikacijas sudarė ieškovės parengta projektavimo užduotis ir techniniai reikalavimai. Projektavimo užduoties 4.3.6 p. ir 4.3.7 p. ieškovė visiems dalyviams nurodė, kad vykdydami rangos sutartį jie turės parengti katilinės išplėtimo projektą, įvertinant, kad perspektyvoje prie projektuojamo objekto bus prijungtas dar vienas 12 MW galios šildymo katilas. Trečiasis asmuo laimėjo konkursą. Ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo Ieškovei savo jėgomis ir rizika atlikti projektavimo, statybos montavimo darbus, rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangos sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2015 m. spalio 14 d. sudarė susitarimą, kuriuo pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2015 m. lapkričio 15 d. Trečiasis asmuo nenurodė, kad kaip subrangovę pasitelks pareiškėją. Trečiasis asmuo, vykdydamas sutartį, per nurodytą terminą darbų neatliko, pavėluotai suderino katilą taip, kad šis veiktų tinkamai. Dėl to ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos prašė atlyginti. Trečiasis asmuo nuostolių neatlygino, todėl ieškovė pasinaudojo atsakovės išduotu sutarties įvykdymo laidavimo draudimo raštu, kuriuo atsakovė laidavo už trečiąjį asmenį, kad, jei trečiasis asmuo netinkamai įvykdys rangos sutartį, tai atsakovė sumokės draudimo išmoką Ieškovei. Atsakovė, siekdama išsiaiškinti, ar ieškovės patirti nuostoliai teisingai paskaičiuoti, ar įvykis draudiminis, pasitelkė Kauno technologijų universiteto ekspertus. Trečiasis asmuo, 2016 m. birželio 23 d. raštu atsakydamas į ekspertų klausimus nurodė, kad, jo manymu, katilas nebuvo suderintas laiku dėl projektinės klaidos, nes, projektuojant kaminą pagal užsakovo reikalavimus, turėjo būti atsižvelgta į plėtros galimybes, ko pasėkoje kaminas gavosi neproporcingas vieno katilo darbui ir dėl to padidėjo kamino trauka bei katilo galia, ši neatitiktis pastebėta tik po judančio ardyno grotelių išsilydymo. Kilus ginčui dėl mokėtinų sumų, civilinėje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė raštais pripažino, kad katilas neveikė tinkamai: atsakovės 2016 m. spalio 4 d. raštas ieškovei, kuriame nurodyta, jog aplinkybė, kad Panevėžio RK-1 rekonstrukcijos pabaigimo ir vandens šildymo katilo Nr. 8 projektinės galios nepasiekimas yra žala, kuri nėra draudžiamasis įvykis; trečiasis asmuo 2016 m. sausio 29 d., vasario 5 d. raštuose apgailestauja, kad tik 2016 m. sausio 29 d. pavyko išgauti stabilų katilo degimą, sutinka su faktu, kad, atliekant katilo derinimą ir bandymus, nustatyti neatitikimai techninių specifikacijų reikalavimams, technika neveikė pilnu 12 MW pajėgumu. Ieškovė pažymi, kad nebuvo pareiškėjos ir trečiojo asmens pasirašytos sutarties šalimi. Subrangos sutarties 1 priede pareiškėja ir trečiasis asmuo susitarė dėl tiekiamo katilo ir įrangos parametrų, o subrangos sutarties 2 priede detalizavo parduodamo produkto (katilo) specifikacijas, projektavimo darbai ir katilinės inžineriniai darbai nepatenka į subrangos sutarties apimtis. Iš pareiškėjos ir trečiojo asmens sudarytos subrangos sutarties kylantys tarpusavio įsipareigojimai turi būti nagrinėjami kitoje byloje, bet ne atnaujinant jau išnagrinėtą bylą, kurioje spręsti visai kiti klausimai, nesusiję su pareiškėjos atsakomybe pagal subrangos sutartį.

9.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą.

10.       Trečiasis asmuo atsiliepime rašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1317-803/2017 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad, nagrinėjant civilinę bylą pirmojoje instancijoje, klausimas dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo nebuvo keliamas. Dėl to trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu buvo tik užsiminęs apie katilo projektavimo darbus, kuriuos vykdė pareiškėja. Įrodymai, susiję su rangos sutarties vykdymo aplinkybėmis, teismo posėdyje netirti ir nevertinti, o byloje dalyvavusiems asmenims nebuvo leista dėl to pasisakyti, nebuvo apklaustas liudytojas. Vertinant civilinės bylos procesinių dokumentų turinį matyti, kad joje buvo sprendžiama tik dėl ieškovės deklaruojamų nuostolių kvalifikavimo pagal draudimo sutartį bei tai, kad ieškovės patirti nuostoliai pasireiškė kaip prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti naudojant pigesnį kurą, kas pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą – netiesioginiai nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal draudimo sutartį kompensuojami tik tiesioginiai nuostoliai, vertintos tik aplinkybės, ar įvykis turėtų būti pripažintinas nedraudžiamuoju, o draudimo išmoka nepriteistina. Nors kitos rangovės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo nagrinėtos, priimdamas sprendimą, teismas išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, konstatavo rangovės civilinę atsakomybę. Nei ieškovė, nei teismai nenurodė, kokius rangos sutarties punktus pažeidė ieškovė, teismai nekvalifikavo susiklosčiusių šalių teisinių santykių. Teismai vertino, kad trečiojo asmens neteisėti veiksmai pasireiškė vėlavimu suderinti katilą ir tuo, kad katilas nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. nepasiekė pastovaus projektinio (12 MW) galingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutartyje nėra numatyta, kad katilas turi nuolat veikti maksimaliu projektiniu galingumu (tai netgi objektyviai nėra įmanoma, nes biokuru (skiedra) kūrenamas katilas įšyla palaipsniui nuo kūrenimo proceso pradžios). Taip pat rangos sutartyje nėra įtvirtinta rangovės pareiga eksploatuoti katilą ir palaikyti jo veikimą maksimaliu galingumu. Siekiant nustatyti pareigų pažeidimą, pirmiausiai, turėjo būti nustatyta, kad rangovė atitinkamas pareigas turėjo. To nepadarę, teismai negalėjo konstatuoti trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir taikyti rangovės civilinės atsakomybės, kurios padariniai tiesiogiai kils pareiškėjai. Ieškovės patirti nuostoliai grindžiami tik jos paskaičiavimais. Pareiškėja niekada negavo iš ieškovės pretenzijų dėl nekokybiškai įrengto katilo, neturėjo galimybės teikti paaiškinimų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklausti trečiojo asmens nurodyti liudytojai. Pareiškėjui apribota galimybė ginčyti teismo išvadą. Be to, byla išnagrinėta per itin trumpą laiką – 1 val. 19 min.

Teismas

konstatuoja:

11.       Prašymas atnaujinti procesą atmestinas dėl tokių toliau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių.

12.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

13.       Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis)

14.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi akivaizdu, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų; tam pagrįsti jis turi teismui pateikti įrodymus, išdėstyti savo argumentus, ir, minėta, nurodyti sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą momentą. Kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

16.       Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės paskelbtame viešojo pirkimo konkurse dėl Panevėžio RK-1 modernizavimo darbų pirkimo. Trečiajam asmeniui laimėjus konkursą, ieškovė su juo 2013 m. liepos 17 d. sudarė rangos sutartis. Trečiasis asmuo, vadovaudamasis sutarties 10.2 punktu, laidavimo draudimu apdraudė 304 101,02 Eur suma rangovės civilinę atsakomybę. Ieškovė, padariusi išvadą, jog rangovė netinkamai vykdo startinius įsipareigojimus, 2015 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė sprendė, kad pagrindo mokėti draudimo išmoką nėra. Ieškovė 2016 m. balandžio 14 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, ragindama sumokėti draudimo išmoką. Atsakovė 2016 m. balandžio 21 d. raštu paaiškino, kad gavo iš rangovės papildomus dokumentus ir juos analizuoja, o 2016 m. balandžio 5 d. rašte nurodė, kad kreipėsi į specialistus dėl išvados žalos byloje vertinant reikalaujamo nuostolio pagrįstumą pateikimo. Ieškovė vėl 2016 m. rugsėjo 26 d.  raštu pareikalavo mokėti išmoką, atsakovė 2016 m. spalio 4 d.  rašte nurodė, kad įvykis nedraudžiamasis, jai nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė Kauno technologijos universiteto 2016 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės ataskaita.

17.       Pareiškėja ir trečiasis asmuo 2014 m. sausio 20 d. sudarė subrangos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo pagaminti ir parduoti katilą atsakovei, o taip pat atlikti katilo įrengimo, suderinimo ir paleidimo darbus užsakovės (ieškovės) objekte.

18.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 304 101,02 Eur draudimo išmoką, 1 884,55 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas ir 3 844,18 Eur bylinėjimosi išlaidas; trečiajam asmeniui – 3 718,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų; iš ieškovės trečiajam asmeniui 38 Eur teisinės pagalbos išlaidų (civilinė byla Nr. e2-1317-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi pakeitė pirmiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodydamas, kad ieškinys tenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteista 281 100 Eur draudimo išmoka, 1 705,03 Eur palūkanos, 6 proc. procesinės palūkanos, 3 468,09 Eur bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovės trečiajam asmeniui – 311,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų; iš atsakovės trečiajam asmeniui – 3.445,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų; iš atsakovės ir trečiojo asmens ieškovei – po 894,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės atsakovei – 247,21 Eur, iš ieškovės trečiajam asmeniui – 419,31 Eur (civilinė byla Nr. 2A-135-585/2020).

19.       Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, nes nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o teismas padarė išvadas, kurios turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.

20.       Pareiškėja teigia, kad, pagal subrangos sutartį, praktiškai visus katilo pagaminimo, įrengimo, derinimo ir paleidimo darbus atliko pareiškėja. Pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos nepagrįstos išvados, nes katilas buvo laiku, kokybiškai ir tinkamai įrengtas, suderintas ir paleistas. Pirmiau nustatyta, kad ieškovė buvo paskelbusi viešųjų pirkimų konkursą dėl Panevėžio RK-1 modernizavimo darbų pirkimo. Trečiasis asmuo, pasiūlęs geriausias sąlygas, laimėjo nurodytą konkursą, todėl ieškovė su juo sudarė rangos sutartį. Nurodytos sutarties 5.1 punktu trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus per 24 mėnesius. Šis darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2015 m. lapkričio 15 d. Trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus – pavėluotai suderino katilą, todėl ieškovė pareikalavo atlyginti nuostolius. Trečiasis asmuo nenurodė ieškovei, kad darbus vykdys subrangovė. Ieškovė nebuvo pareiškėjos ir trečiojo asmens sudarytos subrangos sutarties šalimi. Be to, iš subrangos sutarties 2 priedo matyti, kad projektavimo darbai ir katilinės inžineriniai darbai nepatenka į subrangos sutarties apimtis. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, 2016 m. birželio 23 d. raštu atsakydamas į ekspertų klausimus, nurodė, kad jo manymu katilas nebuvo suderintas laiku dėl projektinės klaidos, nes nebuvo atsižvelgta į plėtros galimybes. Dėl to kaminas gavosi neproporcingas vieno katilo darbui, padidėjo jo trauka bei katilo galia. Ši neatitiktis pastebėta tik po judančio ardyno grotelių išsilydymo. Taigi katilas nebuvo laiku suderintas, nes netinkamai suprojektuoti sprendiniai, dėl kurių atsirado katilo elementų perkaitimai ir pažeidimai. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji atliko projektavimo darbus, turėjusius įtakos katilo veikimui.

21.       Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo, vadovaudamasis subrangos sutartimi, pareiškė reikalavimą pareiškėjai, taip pat tai, kad, pareiškėjos teigimu, darbai pagal subrangos sutartį buvo atlikti laiku ir tinkamai, gali būti nagrinėjami kitoje civilinėje byloje. Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad, jog proceso atnaujinimas šioje byloje yra vienintelis būdas ginti jos teises, kylančias iš subrangos sutarties.  

22.       Pareiškėjos nurodytos apeliacinio teismo įvertintos aplinkybės ir išvados padarytos vadovaujantis į bylą pateiktais trečiojo asmens 2016 m. sausio 29 d. raštu, kuriame apgailestaujama, kad tik šio rašto dienai pavyko išgauti stabilų katilo 12 MW galingumą, bet vis dar yra aukšta dūmų dujų temperatūra bei užbaiginėjami vizualizacijos darbai, todėl konsultuojamasi su gamintoju, taip pat dėkojama už kantrybę; 2016 d. vasario 9 d. raštu, informuota, kad katilas pasiekė projekte deklaruotą 12 MW galingumą ir dūmų dujų temperatūrą, prašoma išduoti pažymą dėl darbų užbaigimo; ieškovės 2016 d. vasario 18 d. pažyma, kurioje pažymėta, kad pažymos išdavimo datai ginčo darbai yra atlikti; 2016 m. rugsėjo 26 d. galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu prie 2013 m. liepos 17 d. statybos rangos sutarties, kuriame patvirtinta, kad ginčo darbai atlikti 2016 m. rugsėjo 26 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, ieškovei remiantis darbų priėmimo-perdavimo aktu, atsakovė ir trečiasis asmuo privalėjo įrodyti, kad tinkamas darbų rezultatas pagal rangos sutartį perduotas anksčiau, negu nurodyta priėmimo-perdavimo akte. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nespręsta dėl subrangos sutarties vykdymo tinkamumo ar pareiškėjos atsakomybės pagal subrangos sutartį. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų.

23.       Teismas pažymi, kad trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimo ribomis, posėdžio trukme, civiline atsakomybe, nuostolių dydžiu išsamiai aptartos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-135-585/2020). Dėl to jos vertintinos kaip trečiojo asmens siekis dar kartą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

24.       Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra išvestinės iš pirmiau nurodytųjų, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti. Dėl to pateiktas prašymas atmestinas.

26.       Netenkinus prašymo atnaujinti procesą, ieškovei iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė prie atsiliepimo į prašymą pridėjo rašytinius įrodymus (teisinių paslaugų suteikimo akto, PVM sąskaitos– faktūros, mokėjimo nurodymo kopijas), iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į prašymo atnaujinti procesą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.7, 2.9 punktai), teismas daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 800 Eur. Iš viso iš pareiškėjos ieškovei priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos Austrijos įmonės Agro Forst & Energietechnik GmbH prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovei ADB „Gjensidige“; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“.

Priteisti iš pareiškėjos Austrijos įmonės Agro Forst & Energietechnik GmbH (kodas ATU36955808) ieškovei AB „Panevėžio energija“ (kodas 147248313) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.