Baudžiamoji byla Nr. eN1-724-814/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22239-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22239-20,

kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini)3, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

M. D. 2020 m. birželio 6 d., apie 21.30 val., būdamas Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. G. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius nukentėjusiajam E. G. į šonus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė tris smūgius nukentėjusiajam E. G. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinių pirmų ir antrų dantų vainikų nuskilimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. G. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad E. G. jis pažįsta apie dvejus metus. 2020 m. birželio 6 d. vakare (tikslaus laiko neatsimena, bet lauke jau buvo tamsu), jis su draugais sėdėjo lauke ant suoliukų, esančių Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Besėdėdamas jis pamatė iš toli link (duomenys neskelbtini) namo ateinantį E. G.. Tuomet jis atsistojo ir pradėjo eiti link E. G., norėjo su juo pasikalbėti (apie ką, nepamena). Jam priėjus prie E. G., pastarasis staiga rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą. Sudavęs vieną smūgį, E. G. pradėjo nuo jo bėgti. Jis vijosi, bėgo iš paskos. Jonavoje, ties (duomenys neskelbtini) namu jis pasivijo E. G. ir sudavė jam porą smūgių į veidą, kelis smūgius į pilvą. Kiek tiksliai sudavė smūgių, nurodyti negali, neatsimena. E. G. po jo suduotų smūgių pabėgo. Dėl  padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, supranta, kad nereikėjo suduoti nukentėjusiajam, tačiau jis susinervino dėl E. G. jam suduoto smūgio ir dėl to sudavė jam. Jo draugai, stovėję šalia, E. G. smūgių nesudavė, tik viską stebėjo. Jis E. G. atsiprašė už savo veiksmus (b. l. 80–82).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2020 birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jį sumušė pažįstamas M. D. ir dar du jam nepažįstami asmenys. Su M. D. jis mokėsi vienoje mokykloje, šiek tiek pabendraudavo. Minėtą dieną, maždaug apie 21 val., jam paskambino pusbrolis G. K. ir pasakė, kad Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini), namo važiuojant elektriniu paspirtuku, jam į sėdmenis spyrė, kaip jis suprato, M. D.. Po pokalbio jis Jonavoje, J. Basanavičiaus gatvėje susitiko su G. K., kuris paprašė palydėti jį iki namų Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Priėję prie (duomenys neskelbtini)namo pamatė, kad šalia laiptinės stovi Greitosios medicinos pagalbos automobilis ir policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Šalia namo laiptinės ant suoliuko sėdėjo M. D. su draugais. Išvykus Greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnų automobiliams, G. K. ėjo link savo namo laiptinės. Jis taip pat jau norėjo eiti namo, tačiau jį pakvietė M. D., kuris priėjo prie jo ir pradėjo klausinėti apie kažkokius jo draugus, automobilius. Jis bandė paaiškinti, kad M. D. kažką maišo, kad jis nieko nežino, apie ką jis kalba. Staiga M. D. dešinės rankos kumščiu bandė jam suduoti smūgį į veidą, tačiau jis pasitraukė nuo jo. Jis nusisuko norėdamas išeiti, tačiau M. D. abiem rankomis suėmė jam už marškinėlių šonų srityse ir laikė, kad negalėtų pabėgti. Tuo metu M. D. stovėjo jam už nugaros. Jis koja spyrė M. D., kaip suprato, pataikė jam į ranką. M. D. jį paleido. Tuo metu du jam nepažįstami asmenys, kurie buvo kartu su M. D., pradėjo eiti link jo, todėl jis bėgo. Visi trys asmenys bėgo paskui jį. Netoli (duomenys neskelbtini) namo jį pasivijo vienas iš nepažįstamų jam vaikinų. Jam sustojus, vienas jį vijęsis vaikinas pribėgęs prie jo ir stovėdamas jam iš priekio, abi rankas padėjo jam ant pečių ir liepė raminti, sakė norintis pasikalbėti. Staiga priėjęs vaikinas delnais suėmė jam už galvos šalia veido ir staigiu judesiu palenkė jo galvą žemyn, trenkė jo galvą sau į kelį. Tai pakartojo ir antrą kartą. Tuo metu prie jų pribėgo M. D. ir dar vienas vaikinas. Kai jie pribėgo, prie jo pirmasis pribėgęs vaikinas, vis dar laikydamas jo galvą abiem rankomis, spyrė jam per kojas, po to jis nukrito nugara ant žemės. M. D., pribėgęs prie jo, sudavė jam į abu šonus nemažiau 8 smūgių. Jis gulėjo ant nugaros, rankomis dengė veidą. Tuo metu vaikinai jam kažką sakė, o jis vis bandė pasakyti, kad nieko nepadarė. Vienu momentu jis atitraukė rankas nuo veido ir tuo metu kažkas iš trijų vaikinų, kas tiksliai nematė, vienas po kito sudavė tris smūgius į veidą. Pirmas smūgis buvo suduotas į veido kairę pusę, pataikė į akį, kiti du smūgiai – į dantis. Kas tiksliai sudavė smūgius į veidą, nurodyti negali. Mano, kad smūgius sudavė vienas asmuo. Tuo metu šalia jo buvo visi trys asmenys. Po to, kai jam buvo suduoti smūgiai į veidą, atsistojo ir nuo jam smūgius sudavusių vaikinų pabėgo. Vienas iš jų bandė vytis, tačiau jam pavyko nuo jo pabėgti. M. D. ir du jo draugai buvo apsvaigę, kaip jis suprato, nuo alkoholio, nes nuo jų jautė sklindantį alkoholio kvapą. Vaikinų judesiai buvo nekoordinuoti. Po suduotų paskutinių trijų smūgių jis jautė didelį fizinį skausmą. Įvykio dieną jis buvo su riedlente, kurią iš jo rankų kažkuris iš vaikinų paėmė tuo metu, kai buvo pargriautas ant žemės. Po įvykio kvietė Greitosios medicinos pagalbos medikus (b. l. 29–31);

apklausta ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė N. G. parodė, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 23.05 val., jos sūnus E. G. į namus grįžo sumuštas, jam po akimi buvo mėlynė, nuskeltas priekinis dantis. Sūnus jai papasakojo, kad palydėjo pusbrolį G. K. iki jo namų Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie minėto namo sėdėjo keli vaikinai. Prie namo ant suolelių sėdėję trys vaikinai priėjo prie jos sūnaus ir pradėjo kabinėtis, tarp jų buvo vaikinas vardu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)sūnui norėjo smogti ranka, tačiau E. G. bandė nuo jo pabėgti. Vaikinai jį vijosi, pagavo prie (duomenys neskelbtini)namo. Vienas vyresnis vaikinas sūnui sugriebė rankomis už galvos ir smogė keliu. Tuomet atbėgo kiti vaikinai ir jį pargriovę pradėjo spardyti. Vėliau pakėlė ir pasodino, kažkuris iš vaikinų ranka smogė sūnui į veidą. Kai jam smogė į veidą, (duomenys neskelbtini)spyrė vienam per kojas ir pašokęs pabėgo namo. Kitų vaikinų, išskyrus M. D., sūnus apibūdinti negali, nes buvo tamsu. Dėl sūnaus sužalojimo į namus kvietė Greitosios medicinos pagalbos medikus. Dėl E. G. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos |sutrikdymo jie į šeimos gydytoją nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia. M. D. jos sūnaus atsiprašė. Dėl sūnui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo M. D. pretenzijų neturi (b. l. 42–44, 47–48);

2020 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1354/2020(02), kurioje užfiksuota, kad E. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, apatinių pirmų ir antrų dantų vainikų nuskilimai, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 38);

2020 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo (b. l. 16–17).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. G. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius nukentėjusiajam E. G. į šonus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinių pirmų ir antrų dantų vainikų nuskilimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. G. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas (b. l. 58–59), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 60–61), dirba (b. l. 57), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 65).

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. D. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (b. l. 89, 91–93). Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 87).

        Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. D. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis), be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–86), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti M. D., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti M. D., kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

 - nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                               Lina Šafronienė