Byla Nr. 1S-46-530/2017
Proceso Nr. 1-01-1-32015-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)

Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. gynėjo advokato M. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. lapkričio 24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas. 2016 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendis panaikintas: M. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, M. J. paskirta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, ši bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (du) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.
- Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 22 d.
- Komisija 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nurodydama, kad tikslinga taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (siekiant apriboti nuteistojo bendravimą su neigiamą įtaką darančiais asmenimis ir kad nuteistasis laikytųsi jam skirtų įpareigojimų, kad galėtų kontroliuoti Probacijos tarnyba); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (siekiant, kad išėjęs į laisvę nepradėtų piktnaudžiauti alkoholiu).
- Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2016 m. lapkričio 24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. J.. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas M. S. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir prašo priimti naują sprendimą – patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
5.1.Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį. Iš nutarties motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo, iš esmės sukoncentravo dėmesį ties nuteistojo M. J. teistumų skaičiumi bei anksčiau pritaikyto lygtinio paleidimo aplinkybe, kas neabejotinai leidžia teigti, kad byla nebuvo išnagrinėta objektyviai, atsižvelgiant į šią dieną M. J. charakterizuojančius duomenis. Byloje esantys rašytiniai dokumentai pagrindžia nuteistojo, auginančio tris nepilnamečius vaikus, ypač sunkią šeimos finansinę padėtį, turimus kreditorinius įsipareigojimus, vieno iš mažamečių vaikų (dukros N. J.) lengvą neįgalumo laipsnį, sutuoktinės J. J. negalėjimą dirbti (dėl reikalingumo nuolatos kūrenti kieto kuro katilą), finansinės galimybės neturėjimo pasisamdyti auklę nepilnamečių vaikų priežiūrai, sutuoktinės J. J. prisiregistravimą Lietuvos darbo biržoje, darbdavio (E. K.) pateiktą teigiamą M. J. charakteristiką bei, pastarajam išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos, ketinimą vėl priimti į darbą. Visi šie duomenys suponuoja išvadą apie nuteistojo M. J. siekimą koreguoti savo elgesį. Rizikos rezultatas - 41 balas, kas yra artima žemai rizikai, rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą yra žema.
5.2.Be to, pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo instituto esmę ir tikslus. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistajam N. J. paskyręs galutinę subendrintą bausmę, įvertino pastarojo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir sunkumą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai tai vertino pakartotinai. Pritaikius lygtinį paleidimą, kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos. Todėl lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos M. J., būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, nebūtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, dėl ko yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
6. Nuteistojo M. J. gynėjo advokato M. S. skundas atmestinas.
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
10.Bylos duomenys patvirtina, kad, įvertinus nuteistojo M. J. dalyvavimo elgesio pataisos programose rezultatus, padaryta socialinio tyrimo išvada, jog M. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas iš pataisos įstaigos (b. l. 7). Tačiau socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 41 balas pagal OASys, t.y. vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas. Taip pat pažymėta, kad kriminogeniniais veiksniais išlieka: gyvenimo sąlygos (planuoja vykti gyventi į tą vietą, kurioje įvykdė nusikaltimą); gyvenimo stilius ir draugai (manipuliacinis gyvenimo stilius, nerūpestingas/rizikingas elgesys); mąstymas ir elgesys (agresyvumas, savitvarda); nuostatos (nuostatos į priežiūrą/apribojimus). Iš išvados matyti, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmenybines savybes bei kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis nesunkiai išsiprovokuoja konfliktui. Problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu identifikuoja, tačiau jų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Pasekmių suvokimas nepakankamas (b. l. 7).
11.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – M. J. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, lanko socialinės reabilitacijos programą „Misija Aušra“, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys patvirtina, kad M. J. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis - 41 balai. Vertinant, ar jau pasiekta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis ir nėra baustas dėl vidaus tvarkos pažeidimų, tačiau skatintas taip pat nebuvo, tai taip pat parodo, kad daroma nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra pakankama.
12.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau pažymėtina, jog šiuo metu byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad M. J. paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis yra reikalingas savo šeimai, nes augina tris nepilnamečius vaikus, šeimos finansinė padėtis yra ypač sunki, turi kreditorinių įsipareigojimų ir minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (b.l.21-32). Atsakant į minėtus skundo argumentus dar kartą pažymėtina, kad spendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, tačiau artimųjų interesai šioje situacijoje neturi lemiamos reikšmės. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas duomenys apie sunkią šeimos padėtį buvo iki bausmės, tačiau šeimyninė padėtis nesulaikė nuo nusikaltimo darymo. Sutiktina, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi būti vertintinas M. J. elgesys atliekant bausmes pagal kitus nuosprendžius ir padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, tačiau šis pažeidimas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta nedaro. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK sąlygos – šiuo metu dar nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
13.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo M. J. gynėjo advokato M. S. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Danutė Giačaitė
Evaldas Gražys
Olegas Šibkovas