Baudžiamoji  byla Nr. 1-740-917/2016

Teisminio proceso Nr. 01-1-5176715-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gretai Gurkšnytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam D. S. ir jo atstovui  Daliui Gintautui, kaltinamajam V. A.,  viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gim. 1960-11-16, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. A. 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 10.27 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kelyje (Kaunas- Marijampolė- Suvalkai), ties (duomenys neskelbtini) uoju namu, vairuodamas sunkvežimį  MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, antra eismo juosta kelio ruože, kuriame vykdomi kelio darbai, pažeidė Kelių eismo taisyklių  9, 114 punkto reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų asmenų saugumui, važiuodamas atbuline eiga,  neįsitikimo, kad tai daryti yra saugu, užvažiavo ant darbuotojo D. S. kojų, tuo padarydamas nukentėjusiam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. 

Šiais savo veiksmais V. A. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. kaltę pripažino visiškai, sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčijo bei parodė, kad įvykio metu vairavo sunkvežimį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos yra vairuotojas. Tą dieną turėjo išvežti frezuotą asfaltą. Eismo įvykis įvyko todėl, kad jis važiavo atbulas ir nukentėjusiojo nepamatė, mašinos kėbulas užstojo nukentėjusįjį, tad jo nepamatė per automobilio veidrodėlius. Jis atvažiavo prie frezavimo mašinos krautis asfalto, viena pakrauta mašina nuvažiavo ir jis tada pradėjo važiuoti prie frezavimo mašinos ir  važiuojant pamatė, kad kyšo kojos nukentėjusiojo iš po jo mašinos ratais, tuo pat sustojo, truputį pavažiavo į priekį. Išlipęs iš mašinos priėjo prie nukentėjusiojo ir pamatė, kad pastarajam sužalotos kojos. Iš aprangos pažino, kad šis asmuo dirba kartu su juo. Po įvykio pradėjo klausinėti kaip tai nutiko, jis pats skambino pagalbos telefonu, policijai, atsakingam asmeniui, nukentėjusįjį išvežė greitoji. Sekančią dieną paskambino telefonu nukentėjusiajam , bet jis negalėjo kalbėti dėl sunkios savo būklės, paskui dar kelis kartus skambino, klausė, ar galėtų kuo padėti, bendravo su nukentėjusiuoju telefonu. Transporto priemonė garso signalo važiuojat atbula eiga tuo metu neturėjo. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė. Šis įvykis įvyko dėl jo neapdairumo, jis pats privalėjo išlipti ir pažiūrėti, ar nieko nėra, tai pirmas eismo įvykis gyvenime. Neketina ateityje nusikalsti, pasižada, kad nenusikals, stengsis apdariai važinėti. Labai gailisi dėl įvykio.

Kaltinamajam  V. A. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo V. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-09-16 Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kelyje (Kaunas- Marijampolė- Suvalkai) ties (duomenys neskelbtini) namu. (b. l. 8-12);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2974/2015(02) nustatyta, kad nukentėjusiajam D. S. konstatuotos traumos laikomos nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 38);

- nukentėjusiojo D. S. parodymais nustatyta, kad  2015-09-16 apie 07.00 val. atvažiavo į savo darbo vietą t.y. į Kauno r., (duomenys neskelbtini)., ten vyko kelio darbai. Kadangi dirba UAB „Kauno tiltai“, visus darbuotojus atvežė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ir paliko ten dirbti grupę asmenų. Tą dieną D. S. buvo atsakingas už pakrautų sunkvežimių skaičiavimą, t.y. turėjo skaičiuoti kiek sunkvežimių yra pakrauti asfalto drožlių, kurias išveža iš atliekamų kelio darbų vietos. Lape jis turėjo pažymėti į kokį sunkvežimį, t.y. jo valstybiniai numeriai ir kiek kartų į jį pakrauna asfaltą. Šias funkcijas atliko ir  dvi dienas prieš, rugsėjo 16 dieną tas pačias funkcijas atliko jau 3 dieną iš eilės. Tas darbas su asfalto drožlių pakrovimais vyksta taip: prie frezavimo mašinos atbulomis privažiuoja sunkvežimis su puspriekabe į kurią frezavimo mašina per strėlę įmeta asfaltą. Tiems sunkvežimiams kurie važiuoja pasikrauti asfalto jis duoda leidimą važiuoti (ranka pamoja ir parodo taip, kad gali važiuoti), kol nepakelia D. S. rankos ir neparodo ženklo (rankos gestu) sunkvežimių vairuotojai važiuoti negali. Sunkvežimiai nuo frezavimo mašinos sustoja maždaug apie 10-15 metrų, kadangi strėlė yra ilga ir kitaip arčiau privažiuoti tiesiog negali. Į sunkvežimius asfaltą krauna apie 10 min. Prie frezavimo mašinos dirba 3 asmenys. Vienas stovi viršuje ant mašinos ir reguliuoja strėlę, kitas stovi apačioje šalia frezavimo mašinos reguliuoja mašinos aukščius, o trečias asmuo, t.y. D. S. skaičiuoju reisus. Pakrovus  asfaltą užsirašo į savo užrašus reisą t. y. pasižymi koks sunkvežimis buvo pakrautas. Kada tai padaro tada duoda signalą ranka privažiuoti atbulomis kitam sunkvežimiui. Kiekvienas darbuotojas savo pastovių funkcijų neturi, kiekvieną dieną gali atlikti vis skirtingus darbus, kuriuos nustato vyr. darbų vadovai: Albertas, Almantas. Praėjus kelioms valandoms nuo darbo pradžios apie 10.00 val. D. S. išleido vieną pakrautą sunkvežimį nuo frezavimo mašinos, nuo jos jie išvažiuoja priekiu, ne atbulomis. Jam išvažiavus jis atsitūpė ant žolės esančios prie pat važiuojamosios dalies, abi kojos buvo ant žolės. Iki asfalto buvo apie pusę metro nuo jo. Atsitūpė nugarą į kitus sunkvežimius laukiančius eilėje pasikrauti asfalto, priekiu į frezavimo mašiną. Tuo metu pamena eilėje stovėjo du arba trys sunkvežimiai. Kadangi buvo tvarkoma kelio danga, visi sunkvežimiai ir frezavimo mašina stovėjo antroje eismo juostoje. Jam tupint ir žymint išvažiavusį reisą, staiga pajuto stiprų smūgį  į nugarą, tai buvo laukęs sunkvežimis eilėje, kuris be jo signalo važiuodamas atbulas kliudė jį su savo kairės pusės galiniu ratu. Nuo smūgio jis krito į dešinę pusę, o kojos pasiliko toje pačioje vietoje, t. y. sunkvežimis užvažiavo ant  abiejų kojų. Tik užvažiavus jam ant kojų D. S. pradėjo šaukti, sunkvežimis tuo metu sustojo ir paskui pavažiavo vėl į priekį, kad nuvažiuoti nuo kojų.   Iškarto po įvykio atbėgo daug darbininkų, jie D. S. patraukė šiek tiek toliau ant žolės, nes pats atsistoti negalėjo, kadangi jautė didelį skausmą kojose. Sunkvežimio vairuotojas išlipęs buvo labai pasimetęs ir vis kartojo : kaip čia buvo, kas įvyko. Klausė kaip čia viskas atsitiko ir sakė, kad nematė žmogaus. D. S. sakė, kad atvažiuojančio sunkvežimio negirdėjo, nes negirdėjo jokio signalo ar užkurto variklio garso kada sunkvežimis važiuoja atbulas, nes kitiems sunkvežimiams važiuojant, visą laiką girdisi, kai kurių net už 100 metrų garsas važiuojant atbulomis. D. S. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvykusi jį po apžiūros įvykio vietoje, išvežė į Kauno klinikas. D. S. buvo išaiškinta teisė, dėl žalos atlyginimo, baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.  (b.1. 27-28);

- 2015-09-15 alkotesterio parodymais nustatyta, kad A. A. tikrinimo rezultatai yra 0,00% (b.l. 22);

Aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, t.y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. A. vairuodamas sunkvežimį  MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, antra eismo juosta kelio ruože, kuriame vykdomi kelio darbai, pažeidė Kelių eismo taisyklių  9, 114 punkto reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų asmenų saugumui, važiuodamas atbuline eiga,  neįsitikimo, kad tai daryti yra saugu, užvažiavo ant darbuotojo D. S. kojų, tuo padarydamas nukentėjusiam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. A. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp V. A. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pateikė susitarimą baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo ir baudžiamosios bylos nutraukimo, kuriame nurodyta, jo nukentėjusiajam D. S. kaltinamasis V. A. pilnai atlygino turtinę ir neturtinę žalą sumoje 650 eur, jie susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido.

Pastebėtina, jog teismo gautais duomenimis iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“, pagal nukentėjusiojo D. S. pateiktą pretenziją jam yra atlyginta 1000 eur neturtinė žala. Jokių civilinių ieškinių byloje nebuvo pareikšta.

Prokurorė dėl susitaikymo neprieštaravo.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).

Spręsdamas  V. A. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad teisme posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusio, pastarasis atsiprašymą priėmė ir jokių pretenzijų V. A. nereiškė, civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra, pateiktas rašytinis susitarimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl bylos nutraukimo, taip pat į prokurorės išreikštą prašymą teisme atleisti V. A. nuo baudžiamosios jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamasis V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, padarytą žalą nukentėjusiam atlygino, jis jam jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, administracine tvarka baustas (b.l. 67-69), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusio atsiprašė. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis ir pats teismui prisižadėjo. Anksčiau V. A. nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu –   D. S., baudžiamąją bylą nutraukiant. 

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis V. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis V. A. nesilaikė  Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 114 punktuose nustatytos nuostatos, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusio patirtais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis V. A. nebuvo teistas, jis Kelių eismo taisykles pažeidžia retai. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.

Kaltinamajam nepaskirta kardomoji priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu D. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. A., jog jeigu  jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą   ar  neatsargų  nusikaltimą, teismas gali panaikinti  sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. A. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios  atsakomybės  už  visas  padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Sigita Meškauskienė