Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-03][nuasmenintas sprendimas byloje][I-810-484-2018].docx
Bylos nr.: I-810-484/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 188659752 atsakovas
"BnP Finance AB 302447985 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Kiti su pelno mokesčiu susiję klausimai
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Pelno mokestis
Kiti mokesčių, įmokų ir kitų privalomųjų mokėjimų klausimai
Teismo procesiniai dokumentai

Adm

                                                                            Administracinė byla Nr. I-810-484/2018

                                                         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03726-2017-1

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.3;12.19; 55.1.3

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. sausio 30 d.

 

     Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos BnP Finance AB atstovėms: advokato padėjėjai G. S. ir V. G.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms: M. J., M. P. ir R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „BnP Finance“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja AB „BnP Finance“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –  ir atsakovė, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (18.45-31-5)-RT-39.

Pareiškėja skunde nurodo, kad bendrovė 2017 m. liepos 21 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti paaiškinimą dėl mokestinių pasekmių perleidžiant reikalavimo teisę į skolą bei netesybų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. Mokesčių administratorius 2017 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paaiškinimą Nr. (32.40-PM)RM-25565 dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo (toliau – PMĮ) ir nurodė, kad pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais netesybos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), todėl jei sutartyje šalių nusistatyti mokėjimai atitinka CK apibrėžtą sąvoką, tai tokios sumos galėtų būti priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms.

Atsižvelgdama į šį mokesčių administratoriaus paaiškinimą ir į tai, kad bendrovei iškilęs mokestinis klausimas yra itin svarbus, bei siekdama būti tikra, jog mokesčių administratorius nepakeis savo nuomonės ir pozicijos ir taikys mokesčių teisės aktų nuostatas taip, kaip nurodyta paaiškinime, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 371 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcija su prašymu pritarti PMĮ nuostatų taikymui gautų netesybų ir skolų perleidimo atvejais.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017 m. spalio 9 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (18.45-31-5)-RT-39, kuriuo atsakovė informavo, jog bendrovės prašymas perduotas Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamentui dėl atsakymo parengimo.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės nurodytu sprendimu teigia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (18.45-31-5)-RT-39 bendrovei sukelia tiesiogines teisines pasekmes, tačiau atsakovė skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų dėl kokių priežasčių pareiškėjos pateiktas klausimas yra laikomas nesudėtingu. Atsakovės priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pareiškėjos teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija prašymo neišnagrinėjo ir nepagrįstai prašymą perdavė nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamentui.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Teisės departamento pateiktą konsultaciją gavo 2017 m. spalio 4 d., t. y. anksčiau nei atsakovės sprendimą perduoti nagrinėti jos prašymą tam pačiam Teisės departamentui. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, jog mokesčių administratorius 2017 m. spalio 4 d. paaiškinime dėl PMĮ nuostatų taikymo nurodė, jog bendrovės įprastinė veikla yra vartojimo paskolų gyventojams ir kreditų verslui teikimas, lemia tai, kad mokesčių administratorius laikosi nuomonės, kad pelno mokesčio požiūriu bendrovės pagal sudarytas tipines vartojimo kredito sutartis gaunamos sumos, kurios sutartyje įvardijamos kaip netesybos, mokesčių požiūriu laikomos kompensacinėmis palūkanomis, kurios, vadovaujantis PMĮ 7 straipsniu, priskiriamos bendrovės apmokestinamosioms pajamoms kaip ir paprastosios palūkanos ir nurodė, kad mokesčių administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 19 paaiškinimą Nr. (32.40-PM)RM-25565 reikia laikyti negaliojančiu.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, jog Valstybinė mokesčių inspekcija privalo išnagrinėti  bendrovės 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (b. l. 1-3).

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja remdamasi MAĮ 371 straipsniu, 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pritarti PMĮ nuostatų taikymui gautų netesybų ir skolų perleidimo atvejais ir pateikė tipines vartojimo kredito sutarties kopijas, kuriose išdėstytos nuostatos dėl kredito gavėjo ir kredito davėjo civilinių santykių kredito gavimo atveju.

Nuolatinė darbo grupė, sudaryta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-40 (toliau – Darbo grupė), įvertinusi bendrovės prašymą ir prie jo pridėtas tipines vartojimo sutartis, 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė išvadą Nr. 18.43-31-5-401-27 „Dėl AB „BnP Finance“ prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui“, jog bendrovės prašymas neatitiko Taisyklių 11.7 papunkčio nuostatos, kuri numato, kad mokesčių mokėtojo prašyme turi būti suformuluoti klausimai dėl neaiškumų, susijusių su mokesčių teisės aktų taikymu, ir aprašyta problema.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodo, kad prašyme nebuvo pateikta probleminių klausimų, nepateikta PMĮ taikymo mokestinė problematika, su kuria susiduria pareiškėja, o jos aprašytų sandorių apmokestinimo nuostatos yra išdėstytos PMĮ. Atsakovės teigimu, pareiškėjos pateiktas klausimas buvo nesunkus, todėl pareiškėjos prašymas, Darbo grupės išvados pagrindu buvo perduotas Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamentui atsakymui parengti. Darbo grupė raštu informavo pareiškėją, jog apmokestinimo aspektai dėl gautų netesybų ir skolų perleidimo yra paaiškinti PMĮ nuostatose, todėl pareiškėjos prašymas perduotas Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamentui.

Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos teiginiu, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovės nuomone, sprendime yra pateikta visa būtina informacija – paaiškinta, jog pareiškėjos prašyme išdėstytą situaciją reglamentuoja PMĮ nuostatos, kas reiškia, kad prašyme pateikta situacija nėra sudėtinga, todėl nereikalauja įpareigojančio sprendimo priėmimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamentas, išnagrinėjęs bendrovės prašyme išdėstytas aplinkybes, raštu išsamiai pareiškėjai paaiškino dėl PMĮ nuostatų taikymo bei aiškiai išdėstė mokesčių administratoriaus poziciją pateiktais klausimais.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime atkreipia dėmesį, jog savo 2017 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime ji nurodė, kad jis parengtas atsižvelgiant į pareiškėjos išdėstytas aplinkybes ir jeigu paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, Valstybinė mokesčių inspekcija pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip. Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamentas, išnagrinėjęs bendrovės prašyme dėl įpareigojančio sprendimo priėmimo išdėstytas papildomas aplinkybes bei įvertinęs bendrovės pateiktas tipinių vartojimo kredito sutarčių nuostatas, pateikė kitokią poziciją dėl nurodytų sandorių vertinimo mokestinių pasekmių  atžvilgiu. Todėl mokesčių administratorius ir toliau laikosi nuostatos, jog bendrovės prašyme nurodyta apmokestinimo problematika yra aiški, išdėstyta teisės aktuose. Mokesčių administratorius turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar jo požiūriu, mokesčių mokėtojo pateiktas klausimas dėl apmokestinimo/ neapmokestinimo yra neaiškus ir dėl to priimti įpareigojantį sprendimą, ar klausimas dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo yra nesudėtingas, ir tokiu atveju mokesčių mokėtojui pateikti atsakymą bendra tvarka.

Atsakovės teigimu, pareiškėja prašė pritarti dėl gautų sumų už nesavalaikį kredito gavėjų įmokų mokėjimo traktavimo neapmokestinamosiomis pajamomis pagal PMĮ 12 straipsnio 8 punktą  bei dėl kredito gavėjų negrąžintų skolų perleidimo skolų išieškojimo įmonei apmokestinimo – t. y., jog iš tokios veiklos gautos pajamos bus pripažįstamos apmokestinamosiomis, o sąnaudos, tenkančios šių pajamų uždirbimui – leidžiamais atskaitymais, nenurodydama, kokie jai kyla neaiškumai dėl PMĮ nuostatų taikymo. Šie klausimai Darbo grupės buvo įvertinti kaip nesudėtingi, kadangi teisės aktai įtvirtina aiškias apmokestinimo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nebuvo priimtas įpareigojantis sprendimas, o pareiškėjai pateikta išsami konsultacija Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento raštu. Minėtame rašte pareiškėjai išaiškinta, jog, kadangi jos veikla – vartojimo paskolų gyventojams ir kreditų verslui teikimas, kurių apmokestinimui taikomos  PMĮ 7 straipsnio bendrosios nuostatos, priskiriant jas apmokestinamosioms pajamoms, kaip ir paprastas palūkanas. Be to, pareiškėjai paaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skolų perleidimo veikla nepriskiriama įprastinei vykdomai veiklai, todėl pagal PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, dėl minėtų skolų perleidimo susidarę nuostoliai, kaip neįprastinės vykdomai veiklai sąnaudos, yra priskiriami neleidžiamiems atskaitymams.

Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog Valstybinė mokesčių inspekcija privalėjo priimti mokesčių administratorių įpareigojantį sprendimą vien dėl to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė skirtingą situacijos vertinimą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai mokesčių administratorius, sužinodamas naujas aplinkybes, kurios anksčiau jam nebuvo žinomos, situaciją įvertina kitaip, nereiškia, kad susiklosčiusios aplinkybės yra probleminės ir yra pakankamas pagrindas besąlygiškai priimti įpareigojantį sprendimą.

Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, pareiškėjos skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas nelaikytinas teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiru administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodo, kad šis raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, kuriame pareiškėjai paaiškinta, jog apmokestinimo aspektai dėl gautų netesybų ir skolų perleidimo yra paaiškinti PMĮ nuostatose.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės skundą prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovės teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (Mokesčių administravimo įstatymo 371 straipsnis) atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nustatyta, kad AB „BnP Finance“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pritarti jos siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (b. l. 83-87, 87-93, 94-96, 97-99).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. (18-45-31-5)-RT-39 „Dėl pritarimo mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui“ informavo AB „BnP Finance“, jog prašymą perdavė Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamentui dėl atsakymo parengimo Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66, nustatyta tvarka (b. l. 47).

Prašymo pritarti mokesčių mokėtojo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, prašymo formą, mokesčių administratoriaus sprendimo dėl prašymo priėmimo ir sprendimo pakeitimo tvarką, atitinkamo sprendimo formą nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą (MAĮ 371 straipsnio 8 dalis).

Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo tvarką nustato Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. VA-105 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. VA-64 redakcija).

Kaip teigia pati pareiškėja, į mokesčių administratorių 2017 m. rugpjūčio 25 d. ji kreipėsi MAĮ 371 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydama pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė.

Pagal MAĮ 371 straipsnio ir Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1 punktą būsimasis sandoris – mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Kai ilgalaikis sandoris sudarytas iki prašymo pateikimo mokesčių administratoriui, būsimajam sandoriui priskiriamos ūkinės operacijos, kurios vykdomos po prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymą mokesčių mokėtojas gali pateikti tik dėl būsimųjų sandorių ir prašymas negali būti pateiktas dėl mokesčio dydžio (Taisyklių 5, 6 punktai).

Mokesčių mokėtojo pateiktame prašyme turi būti nurodytas mokesčių mokėtojo pavadinimas (jei tai fizinis asmuo – vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio pašto adresas; nurodyta, dėl kurių sandorių ir mokesčių teisės aktų taikymo kreipiamasi; tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdintas būsimasis sandoris, kiekvieną faktą pagrindžiant prie prašymo pridedamais dokumentais, nurodant sandorio šalis bei jų tarpusavio ryšius, kai tai turi įtakos apmokestinimui; detaliai aprašytos visos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą; nurodyti kiti su būsimuoju sandoriu susiję sandoriai, kurie turi įtakos sprendimo priėmimui, bei kita apmokestinimui reikšminga informacija; nurodytas laikotarpis, per kurį numatoma sudaryti ir / ar vykdyti sandorį; suformuluoti klausimai dėl neaiškumų, susijusių su mokesčių teisės aktų taikymu, ir aprašyta problema; nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, kurios, mokesčių mokėtojo nuomone, taikytinos aprašytam būsimajam sandoriui; tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas yra kreipęsis dėl paaiškinimų iš mokesčių administratoriaus gavimo, pridėti šiais klausimais gauti mokesčių administratoriaus paaiškinimai; patvirtinta, kad prašyme pateikta informacija yra teisinga, ir nurodytos visos aplinkybės, reikšmingos apmokestinimui (Taisyklių 11 punktas).

Taisyklių 12 punktas nustato, kad prie prašymo turi būti pridedami dokumentai arba jų kopijos (įrodymai), patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, sudaryta sutartis, parengtas sutarties projektas, ketinimo protokolas, oficialūs raštai su būsimomis sandorio šalimis bei kiti dokumentai).

Kaip matyti iš MAĮ 371 straipsnio 1-3 dalių, mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui, o mokesčių administratorius privalo priimti sprendimą dėl prašymo. Šis sprendimas sukelia tam tikras teises ir pareigas mokestinių teisinių santykių dalyviams. Taigi, mokesčio administratoriaus priimamas sprendimas atitinka individualius administracinio akto požymius ir turi atitikti tokiam aktui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis).

VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-206/2013). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Taisyklių 25 punktas, kuriuo vadovaudamasis mokesčių administratorius priėmė pareiškėjos ginčijamą sprendimą, nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių dėl sprendimo priėmimo nesudėtingais klausimais (mokesčio įstatymo nuostata aiški, nereikalinga detali papildomų dokumentų analizė, analogišku klausimu yra parengtas apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras) į analogiškus prašyme pateiktus klausimus ir pan.), taip pat tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių dėl tapataus klausimo, kuris nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, mokesčių administratorius nepriima sprendimo, o atsakymą į paklausimą pateikia bendra tvarka, vadovaudamasis Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66 „Dėl Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“.

Nors pareiškėjos skundžiamas sprendimas pareiškėjai tiesioginių pareigų nesukuria, tačiau, kaip matyti, šiuo atveju pareiškėja gina savo teisę užsitikrinti su mokesčių administratoriumi vienodą sudaromų būsimųjų konkrečių sandorių interpretaciją ir gauti atsakymą į pateiktą prašymą, atitinkantį teisės aktų keliamus reikalavimus.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal MAĮ 37 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais ir tai nėra laikytina mokesčių administratoriaus išankstiniu įsipareigojimu dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo pagal MAĮ 371 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo argumentu, jog skundžiamas raštas yra vien tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio. Mokesčių administratoriaus įgaliotas pareigūnas kito sprendimo pagal bendrovės 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl pritarimo jos siūlomam mokesčių  teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui nėra priėmęs.

Mokesčių administratorius, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjos prašymą, jokių argumentų ir motyvų, kuriais remdamasis atsisakė nagrinėti bendrovės prašymą 2017 m. spalio 6 d. sprendime Nr. (18.45-31-5)-RT-39 nenurodė, priimto sprendimo nemotyvavo, bendrovės prašymo turinio ir jo  atitikties Taisyklių 11 ir 12 punktų, o taip 5 ir 6 punktų reikalavimams vertinimo nepateikė.

            Atsakovės priimtas ir pareiškėjos ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis. Pareiškėjos skundo argumentas, jog skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra pagrįstas.

            Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkinamas. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (18.45-31-5)-RT-39 naikintinas ir Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti AB „BnP Finance“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos AB „BnP Finance“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (18.45-31-5)-RT-39.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti AB „BnP Finance“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                              Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

 

                                                                                                         Ina Kirkutienė

 

                                                                                            Jolita Rasiukevičienė


Paminėta tekste:
  • CK