Civilinė byla Nr. 2-2188-466/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03512-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.3..2.2.;2.3.2.9.1.;3.2.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2015 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ievai Likienei, atsakovų A. F. ir A. E. atstovui advokatui Dariui Krukoniui, atsakovei T. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovams M. R. S., S. S., P. Č., A. F., A. E., J. C., A. C., T. M., L. L., G. S. M., M. A. ir V. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
n u s t a t ė :
Ieškovai T. Š. ir N. Š. ieškiniu prašė atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios pusrūsio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų pateiktą atidalijimo projektą: T. Š. ir N. Š. nuosavybės teise priskirti 83/1000 dalių iš 142,42 kv m, t.y. 11,80 kv m negyvenamosios pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-7.
Ieškovas T. Š. 2015-07-14 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė jį vieną pripažinti byloje ieškovu, nes 2015-07-10 sudarius su N. Š. sutuoktinių turto padalijimo sutartį ji savo pusrūsio patalpų dalį perleido T. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-16 nutartimi ieškovė N. Š. buvo pakeista jos procesinių teisių perėmėju ieškovu T. Š., kuris 2015-07-13 patikslintu ieškiniu prašė nuosavybės teise priskirti 83/1000 dalių iš 142,42 kv m, t.y. 11,80 kv m negyvenamosios pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-7.
Atsakovai J. C. ir A. C. 2015-07-19 pareiškimais T. Š. ieškinį pripažino ir prašė pašalinti juos bylos. Tačiau esant J. C. ir A. C. nesutarimui su kitais pusrūsio patalpos bendraturčiais jie pagrįstai yra byloje dalyvaujančiais asmenimis.
Atsakovai A. F. ir A. E. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog T. Š. ir N. Š. dėl naujo atidalijimo projekto nesikreipė į atsakovus ir ieškovai neturi remtis ankstesniu 2008-05-25 kreipimusi, kurio pagrindu jau buvo priimtas teismo sprendimas. Ieškovai teikia pasiūlymą tik dėl dalies bendros dalinės nuosavybės padalijimo, todėl ateityje apsunkinamas sprendimo priėmimas dėl kitų patalpų atidalijimo, kas pažeidžia visų bendraturčių interesus. Ieškovai nesprendžia galimybės modernizuoti šilumos mazgą ir perkelti jį į mažesnę patalpą. Ieškovų dalis bendrojoje nuosavybėje nėra didžiausia, o į ieškinyje nurodytą P-3 patalpą, kurioje įrengtas šilumnešis ir vandentiekio mazgas, galima patekti tik per P-4 patalpą, todėl sumažėtų kitų bendraturčių dalis. Iš visų bendraturčių vieninteliai ieškovai nesikooperavo ir nebendradarbiavo sprendžiant klausimą dėl bendros nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo.
Atsakovų A. F. ir A. E. atstovas pateikė atsakovų parengtą pusrūsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektą, kuriame numatytos konkrečios pusrūsio patalpos kiekvienam pastato bendraturčiui. Atstovo teigimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir nesant pareikšto atsakovų reikalavimo turi teisę patvirtinti visų bendraturčių interesus atitinkantį atidalijimo projektą. Taip pat atsakovų atstovas prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovai M. R. S. ir S. S. pateikė panašius, kaip ir A. F. bei A. E., nesutikimo su ieškiniu argumentus. Nurodė, jog ieškovas neatliko jokių veiksmų, kad pasiekti visų bendraturčių susitarimą dėl pusrūsio patalpų atsidalijimo.
Atsakovė T. M. su ieškiniu nesutiko ir prieštaravo A. F. ir A. E. atstovo pateiktam pusrūsio patalpų atidalijimo projektui, kuriame T. M. tenkantis plotas padalintas į dvi dalis, esančias skirtingose vietose. T. M. pateikė savo siūlomą atidalijimo projektą, kuriam iš esmės pritarė atsakovų A. F. ir A. E. atstovas, tačiau jam prieštaravo ieškovo atstovė, kuri palaikė ieškovo T. Š. reikalavimą.
Atsakovas L. L. atsiliepime taip pat su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus turi siūlyti priimtiniausią visiems bendraturčiams pusrūsio atidalijimo projektą. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą neatliko jokių veiksmų siekiant suderinti kitų bendraturčių interesus, o 2008-05-25 kreipimasis į atsakovus negali būti laikomas pasiūlymu atsidalinti, nes jo pagrindu jau buvo priimtas teismo sprendimas. Atsakovo teigimu, beveik visi bendraturčiai buvo pateikę tarpusavyje suderintą alternatyvų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą. Ieškovo pateiktas projektas netinkamas, nes ateityje apsunkins sprendimo priėmimą dėl kitų pusrūsio patalpų atidalijimo taip, kad būtų išvengta neproporcingos žalos padarymo likusioms patalpoms. Ieškovo pasiūlyme dėl atidalijimo jo plotas nesumažėja dėl būtinumo turėti bendro naudojimo patalpas, ieškovas nepatirs jokių išlaidų dėl būtinų statybos darbų įrengiant tinkamus įėjimus į patalpas, atskiriant ir įrengiant bendro naudojimo patalpas, kas pažeistų visų bendraturčių interesus.
Atsakovė G.S. M. atsiliepime į ieškinį nurodė panašius argumentus, kaip ir kiti, nesutinkantys su ieškiniu, atsakovai.
2015-03-24 parengiamajame teismo posėdyje atsakovė G.S. M. palaikė nesutinkančių su ieškiniu atsakovų poziciją. Jos teigimu, atidalijus ieškovą pagal savavališkai įrengtą pertvarą bus pažeisti kitų bendraturčių interesai.
Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovui T. Š. nuosavybės teise priklauso 120/1000 idealiųjų dalių negyvenamosios pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovui P. Č. nuosavybės teise priklauso 10782/200000, atsakovams A. F. ir A. E. nuosavybės teise priklauso 15863/100000 bei 102/1000 dalys, atsakovei T. M. nuosavybės teise priklauso 97/1000 dalių, atsakovams M.R. S. ir S. S. nuosavybės teise priklauso 26435/1000000 dalių, atsakovams J. C. ir A. C. nuosavybės teise priklauso po 22725/1000000 dalių, atsakovui L. L. nuosavybės teise priklauso 4060/100000, atsakovei G.S. M. nuosavybės teise priklauso 5406/100000 dalių, atsakovei M. A. nuosavybės teise priklauso 30/1000 ir atsakovei V. Š. nuosavybės teise priklauso 34/1000 dalių pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas T. Š. pateikė UAB „MK Centras“ parengtą pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo planą, pagal kurį jis siekia, kad pusrūsyje jam būtų skirta 11,80 kv m ploto patalpa P-7, esanti šalia T. Š. priklausančios 34,27 kvm ploto patalpos P-6.
Atsakovų A. F. ir A. E. atstovas pateikė V. Š., A. F., A. E., L. L., S. S., M.R. S. ir G. S. M. pasirašytą atidalijimo schemą, kurioje ieškovui T. Š., dėl ploto, skirto šiluminiam punktui sumažinimo (iki 7,37 kv m) numatyta 14,71 kv m ploto galima atidalinti papildoma patalpa. Su šia schema nesutiko atsakovė T. M., nes toje schemoje T. M. tenkantis plotas padalintas į 15,53 kv m ploto patalpą 116 ir kitoje pusėje esančią 3,75 kv m patalpą 116. Todėl T. M. pateikė dar kitokią, nei siūlė A. F. ir A. E., atidalijimo schemą, kurioje T. M. numatyta vientisa 19,29 kv ploto patalpa 116, o toje vietoje, kur šalia 100 -sios buvo numatyta 3,75 kv m patalpa 116 iki 9,48 kv m padidintas bendro naudojimo patalpos plotas. T. M. pateikė schemą su M. A. ir L. L. parašais.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 sprendimu atmetė T. Š. ieškinį, kuriuo jis prašė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios pusrūsio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), skiriant jam asmeninės nuosavybės teise 83/1000 dalis iš 142,42 kv m patalpos, t.y. 11,80 kv m negyvenamąją pusrūsio patalpą, plane pažymėtą P-7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi T. Š. apeliacinius skundus 2014-03-21 nutartimi apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimą ir 2013-09-05 papildomą sprendimą paliko nepakeistus (civilinė byla Nr. 2-2540-432-2013, 56-58, 72-74, 138-145 b.l., VI tomas).
Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimu T. Š. yra įpareigotas savo lėšomis pertvarkyti butą (duomenys neskelbtini), sumažinant buto plotą iki 46,72 kv m. Teismo sprendimą T. Š. yra apskundęs, pagal Liteco duomenis apeliacinis skundas neišnagrinėtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. 1d. numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl bendraturčių teisių įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, yra nurodęs bendraturčių pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Taip pat kasacinis teismas bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pasisakęs, kad reikia kiek įmanoma derinti bendraturčių interesus taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti, ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus.
Pripažintina, kad ieškovo T. Š. ieškinio reikalavimas prieštarauja pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių daugumos teisėtiems interesams, todėl negali būti laikomas priimtiniausiu. Neneigiant ieškovo teisės reikalauti atidalinti jo dalį pažymėtinos tokios teismo nustatytos aplinkybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 sprendime rėmėsi argumentu, kad ieškovas reikalavo 2 kv m didesnės patalpos, nei jam galėjo atitekti paskirsčius pusrūsio patalpas, kurios galėjo būti skirtos naudotis atskirai. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-03-21 nutartyje nurodė, jog pusrūsio P-3 patalpa yra reikalinga visų bendraturčių interesams tenkinti, nes joje yra šildymo įranga. Apeliacinės instancijos teismas pritarė apylinkės teismo išvadai, kad ieškovas reikalauja atidalinti didesnį plotą, nei jam priklauso ir tai prieštarauja CK 4.37 str. 1d. nuostatoms. Šiuo atveju ieškovas, papildomai įsigijęs 31/1000 pusrūsio dalių teigė, jog jam priklauso 12,88 kv m ploto ir todėl gali būti atidalinta 11,80 kv ploto patalpa. Tačiau ieškovo teisę atsidalinti teismas turi vertinti su kitų bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, kuriuos, teigtina, ieškovas siekia ignoruoti. Iš esmės visi atsakovai, išskyrus atsakovus J. C. ir A. C. teigė, jog buvo suderinta daugumos bendraturčių valia atidalinti pusrūsio patalpas.
Nėra duomenų apie tai, kad ieškovas T. Š. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 įsiteisėjimo būtų atlikęs bent kokius veiksmus siekdamas suderinti savo valią su kitų bendraturčių daugumos valia. Ieškovas naują ieškinį iš esmės grindė aplinkybe, jog jis įsigijo papildomas patalpas, dėl ko jam gali būti atidalintas 11,80 kv m papildomas plotas. Tačiau pagal A. F. ir A. E. bei T. M. pateiktas schemas sumažinus šilumos punkto plotą T. Š. papildomai tektų 14,71 kv m ploto, t.y. daugiau, nei jis reikalauja atidalinti šiuo ieškiniu. Teigtina, kad bendraturčiams turi būti atidalintas visas dalintinas plotas. Sprendžiant ginčą pagal ieškovo reikalavimą dėl 11,80 kv m ploto atidalijimo ir neįvertinus kitų atsakovų atidalijimo schemų, liktų neatidalinto ploto, į kurį turėtų teisę pretenduoti T. Š., t.y. liktų didelė tikimybė naujam ginčui. Teismo nuomone, aplinkybių šioje byloje vertinimas yra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-15-545/2014 įsiteisėjimu, nes toje byloje T. Š. yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius – sumažinti savavališkai padidintą buto plotą. Nepaneigta, kad ieškiniu šioje byloje ieškovas siekia savo argumentų patvirtinimo civilinėje byloje Nr.2-15-545/2014, kurioje konstatuota, kad T. Š. be jokio leidimo padidino buto plotą. Pagal taisyklę, kad teisė negali atsirasti iš jos pažeidimo darytina išvada, jog atidalinant ieškovo dalį pusrūsio patalpoje turi būti įvertinti visų pusrūsio patalpos bendraturčių teisėti interesai, turi būti atsižvelgta į visą dalintiną plotą siekiant išvengti bendraturčių ginčų ateityje bei neturi būti sudaryta galimybė ieškovui T. Š. įteisinti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Ieškovas T. Š. nagrinėjant šią bylą neišreiškė sutikimo atsidalinti didesnį (14,71 kv pusrūsio patalpos plotą), nei ieškovas reikalavo atidalinti šiuo ieškiniu bei nepareiškė, kad į didesnį plotą nepretenduos ateityje, ar nereikalaus kompensacijos, kas leidžia teigti apie daugumos bendraturčių interesų ignoravimą. Atsakovų pateiktos galimos pusrūsio atidalijimo schemos susiję su namo bendrojo naudojimo objekto (šilumos punkto plotu), todėl nuo to, ar bus suderintas ieškovo tikslas atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės su daugumos bendraturčių valia dėl atidalijimo būdo priklauso galimybė naudoti šilumos punktą pagal paskirtį, nes ieškovui galioja tos pačios, kaip ir kiekvienam bendraturčiui, teisės ir pareigos, susiję su bendrojo naudojimo objekto priežiūra, išlaikymu ir pan. (CK 4.82 sr. 1, 7 d., 4.83 str. 3d.).
Atsakovų A. F. ir A. E. atstovas teigė, kad teismas turi galimybę be priešieškinio patvirtinti bendraturčių daugumos suderintą atidalijimo schemą. Tačiau tokia suderinta schema su bendraturčių daugumos parašais teismui nebuvo pateikta. A. F. ir A. E. iniciatyva parengtoje schemoje yra vienų bendraturčių parašai, o T. M. iniciatyva parengtoje schemoje – kitų, tačiau abiejose schemose nėra J. C. ir A. C. bei ieškovo T. Š. parašų. Teigtina, kad prieš tvirtinant atidalijimo schemą turi būti suderinta bendraturčių valia bei ji turi būti aiškiai išreikšta teisme, todėl esant nors kokioms abejonėms dėl vieno bendraturčio valios, atidalijimo schemos patvirtinimas negalimas. Pažymėtina ieškovo teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą (CK 4.37 str. 1d.), tačiau įgyvendinant šią teisę neturi būti pažeistos kitų bendraturčių ir teismas šiuo atveju mano, jog atidalijimas įmanomas tik įgyvendinus daugumos bendraturčių suderintą valią, kuriai pasiekti, teigtina, ieškovas iš esmės nesiėmė jokių priemonių. Dėl nurodyto nepriimtinas atsakovų J. C. ir A. C. ieškinio pripažinimas ir ieškinys netenkintinas.
Teismo nuomone, klaidingas T. Š. savo teisių į nuosavybę įgyvendinimo suvokimas nesudaro pagrindo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 str.), nes ieškovas, nors ir nepaisydamas kitų bendraturčių interesų, bet siekė ginti savo teisę savo pasirinktu būdu.
Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1d., atmetant ieškinį, iš ieškovo T. Š. priteistinos atsakovų A. F. ir A. E. atstovavimo išlaidos. Taip pat iš ieškovo priteistinos valstybės naudai išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92, 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140, 259, 263, 270, 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 774,34 eurų bylinėjimosi išlaidas atsakovų A. F., a.k(duomenys neskelbtini), ir A. E., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai,
Priteisti iš ieškovo T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pašto išlaidas – 40,78 eurų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas