Civilinė byla Nr. e2-340-351/2016

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-03184-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.5; 2.5.39.2.6.1; 3.2.6.1

(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant G. V., dalyvaujant atsakovės J. V. atstovui advokatui I. B., trečiųjų asmenų atstovams G. M., P. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. V., tretiesiems asmenims A. Š., UAB „Šilutės vandenys“, daugiabučio namo savininkų bendrijai „Aušra“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 446,88 Eur žalos atlyginimo, 51,42 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir ieškinyje nurodė, kad 2013-07-23, iš Šilutės mieste (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) buto buvo aplietos vandeniu žemiau esantis 11 butas, kurių savininkas A. Š. buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl kompensuodama žalą, padarytą sugadinant patalpas, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui A. Š. 1564 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Išmokėjusi išmoką, ieškovė nurodo įgijusi reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) esantis butas nuosavybės teise priklauso J. V., kuri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. pagrindu atsakinga už žalą, padarytą dėl jos valdomų įrenginių trūkumo. Jai buvo išsiųsta pretenzija, tačiau žala nebuvo atlyginta.

Atsakovė J. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, kadangi vanduo pradėjo veržtis trūkus ventiliui, todėl visiškai nėra jokios jos kaltės. 2013 metų liepos 22 dieną UAB „Šilutės vandenys“ darbuotojai jos bute keitė vandens skaitiklį, o naktį įvyko  šalto vandens proveržis, nurodo, kad galimai UAB „Šilutės vandenys“ darbuotojai pažeidė ventilį pernelyg stipriai jį užverždami, dėl ko ir trūko ventilio srieginė dalis, nes iki skaitiklio keitimo jokių gedimų nebuvo. Be to, prašo taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui dėl draudimo teisinių santykių.

Ieškovės atstovas, atsakovė bei tretysis asmuo A. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas advokatas I. B. atsakovės poziciją palaikė, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakomybei kilti turi būti kaltė. Atsakovės kaltės šiuo atveju nėra. Nustatyta, kad butas aplietas todėl, kad trūko ventilio srieginė dalis po to, kai UAB “Šilutės vandenys” darbuotojas pakeitė vandens skaitiklį. Skaitiklis buvo pakeistas dieną, o naktį, sukilus vandens spaudimui, trūko ventilio srieginė dalis. Ryte atvykę UAB “Šilutės vandenys” atstovai savo iniciatyva pakeitė ventilį, o sugadintą išsivežė ir grąžino tik po trijų mėnesių, teigdami jog tai gamyklinis brokas. Atsakovė nėra įsitikinusi, kad jai buvo grąžintas tas pats ventilis. UAB “Šilutės vandenys” už pakeistą ventilį ir atliktus darbus nepateikė sąskaitos, kas leidžia daryti prielaidą, kad dėl bendrovės darbuotojų kaltės buvo sugadintas ventilis. Prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį.

Trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „Aušra“ atstovas P. U. paaiškino, kad atsakovės bute trūko ventilis ir dėl to buvo užlietas žemiau esantis butas. Ventilis priklauso atsakovei, nes ventilis yra ta dalis, kurią gali kontroliuoti savininkas. Bendrijai nepriklauso jo tikrinti. Mano, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio numatyti neįmanoma.

Trečiojo asmens UAB ,,Šilutės vandenys‘‘ atstovas G. M. paaiškino, kad bendrovė neatsakinga už gyvenamojo namo, kuriame įvyko avarija,  vamzdynų priežiūrą, jų eksploatavimą. UAB ,,Šilutės vandenys‘‘ atsakingi už apskaitos prietaiso įrengimą, vykdo vandens skaitiklių priežiūrą, atlieka metrologines patikras, pasibaigus metrologinės patikros terminui skaitiklis yra keičiamas. Už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atsakingas vandens tiekėjas, tačiau už inžinerinius tinklus atsakingi savininkai ir namo administratorius. Pripažįsta, kad skaitiklio pakeitimui standartiškai naudojama sklendė, tačiau tik tiek, kad sustabdyti vandens tiekimą. Skaitiklis keičiamas iki ventilio, už ventilio esanti srieginė dalis, kuri trūko, nebuvo nei keičiama, nei sukama keičiant vandens skaitiklį. Bendrovės darbuotojai geranoriškai pakeitė  trūkusį ventilį.

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų 2013-07-23 iš Šilutėje, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) buto buvo aplietos vandeniu žemiau esančios patalpos, kurių savininkas A. Š. jas buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“. Turto sugadinimo akte užfiksuotas sugadinimo pobūdis, laipsnis, sudaryta lokalinė sąmata atstatymo darbams ir išlaidoms.

Kompensuodama žalą, padarytą sugadinant patalpas, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui A. Š. 1564,00 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Šilutės m., nuosavybės teise priklauso J. V..

CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.  Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Visiems žinoma aplinkybė, kad ventiliai naudojami geriamojo vandens sistemose kaip uždaromoji armatūra, kad juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Todėl, esant bute įrengtam vandens ventiliui, kuriuo laisvai gali naudotis tik šio buto gyventojai ir jį užsukus neįtakojamas viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimas, bei nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, laikytina, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas konstatuoja, kad apdraustasis butas buvo aplietas iš atsakovei J. V. priklausančio buto, nes atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jai priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi. Atsakovė neįrodė, kad ventilis trūko dėl neteisėtų UAB “Šilutės vandenys” darbuotojų kaltės.

Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai praleistas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad  sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Tačiau sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

Kadangi dėl atsakovės padarytos žalos ieškovė išmokėjo žalą nukentėjusiam asmeniui, todėl vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl iš atsakovės J. V. priteistina 446,88 Eur žala ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 0,05 proc – 51,42 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-12-03) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-03-21).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 446,88 Eur sumos nuo  bylos iškėlimo teisme 2016-03-22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį ir  455,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 42,43 Eur kelionės išlaidų. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato  pagalbai apmokėti, teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bei Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Byloje esantis 2015-12-01 mokėjimo nurodymas ir 2015-11-30 PVM sąskaita-faktūra DP15 Nr. 162 patvirtina, kad už teisines paslaugas ieškovė advokatui T. D. sumokėjo 455,58 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei atstovavęs advokatas parengė ieškinį, advokato padėjėja dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 10 minučių. Teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka visų kriterijų, lemiančių jų teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos didesnės bei prašoma priteisti suma, nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, nesudėtinga, joje nėra gausu šalių teiktų rašytinių įrodymų ir procesinių dokumentų, kurių parengimui ir vertinimui reikėjo didelių laiko sąnaudų, byloje nebuvo nagrinėjami specifiniai klausimai, kurių vertinimui reikia specialių žinių, byloje  nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos buvo didelės, todėl teismas mano, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, neadekvačios bylos ir parengtų procesinių dokumentų (tik dėl ieškinio parengimo ir bylinėjimosi  išlaidų priteisimo) sudėtingumui. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 200 EUR (CPK 3 straipsnio 7 punktas). Šioje byloje ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d.)

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 446,88 Eur žalos atlyginimo,

51,42 Eur palūkanų,

- 5 procentus metinių palūkanų nuo 446,88 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos,

- 215 Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Virgina Pankauskienė