Civilinė byla Nr. 2S-1665-661/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12695-2014-9

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto apylinkės teismas dėl moralinės žalos atlyginimo,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą- 50 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

2014 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2014 m. gegužės 8 d. ieškinio trūkumams pašalinti: ieškinio pagrindui (konkrečioms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas reikalavimas) nurodyti, įrodymams bei reikiamam procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų skaičiui pateikti.

2014 m. gegužės 2 d. teisme gautas ieškovo prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014 m. gegužės 19 d. 2014 m. gegužės 6 d. teisėjo rezoliucija ieškovo prašymas patenkintas ir terminas pratęstas iki 2014 m. gegužės 19 d.

2014 m. gegužės 23 d. gautas ieškovo prašymas dar kartą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė ieškovo J. S. prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo bei laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, jog 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovui, atsižvelgiantį ieškinio trūkumus, nustatytas pakankamas terminas (iki 2014 m. gegužės 8 d.) trūkumams ištaisyti. 2014 m. gegužės 6 d. teisėjo rezoliucija terminas pratęstas iki 2014 m. gegužės 19 d. Taigi, nors teisėjo rezoliucija terminas buvo pratęstas, tačiau ieškovas atitinkamai laiku neatliko procesinių veiksmų, t.y. nepašalino ieškinio trūkumų - nenurodė ieškinio pagrindo, nepateikė įrodymų bei reikiamo procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų skaičiaus. Ieškovo 2014 m. gegužės 19 d.  prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovas yra įkalinimo įstaigoje, todėl nustatytu terminu nespėjo pašalinti ieškinio trūkumų, be to, jis serga nepagydoma liga, todėl teismas vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais turėjo prašomą terminą pratęsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje ir yra privalomi kiekvienam asmeniui, paduodančiam ieškinį. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą- 50 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2014 m. gegužės 8 d. ieškinio trūkumams pašalinti: ieškinio pagrindui (konkrečioms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas reikalavimas) nurodyti, įrodymams bei reikiamam procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų skaičiui pateikti.  2014 m. gegužės 2 d. teisme gautas ieškovo prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014 m. gegužės 19 d. 2014 m. gegužės 6 d. teisėjo rezoliucija ieškovo prašymas patenkintas ir terminas pratęstas iki 2014 m. gegužės 19 d. 2014 m. gegužės 23 d. gautas ieškovo prašymas dar kartą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė ieškovo J. S. prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo bei laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, todėl nustatytu terminu nespėjo pašalinti ieškinio trūkumų, be to, jis serga nepagydoma liga, todėl teismas vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais turėjo prašomą terminą pratęsti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nuo pirmosios teismo nutarties pašalinti ieškinio trūkumus iki atsisakymo pakartotinai pratęsti terminą yra praėjo 47 dienos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks terminas laikytinas pakankamu tinkamam ieškinio parengimui ir jo priedų surinkimui bei pateikimui. Taigi, ieškovas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumas pašalinti turėjo pakankamai laiko, tačiau nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė, t. y. teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Be to, pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas. Taigi minėta teisės norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą pratęsti nustatytus procesinius terminus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bei bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, ieškovas privalo vykdyti teismo nutartį, kurioje yra nurodyti ieškinio trūkumai. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas serga nepagydoma liga ar kad ši liga užkito kelią ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje ieškovo sveikatos sutrikimai pagrįstai nebuvo pripažinti pakankamu pagrindu pakartotiniam termino pratęsimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skundžiamos nutarties priėmimas jam neužkerta kelio, tinkamai parengus ieškinį ir surinkus visus jį pagrindžiančius dokumentus, pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.             

Teisėjas                                                                                              Alvydas Barkauskas