Civilinė byla Nr. e2-711-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00314-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių V. K. ir M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovėms V. K. ir M. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: i) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutarti?; ii) taikyti restitucija? natūra ir grąžinti atsakovės V. K. nuosavybėn 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutartimi atsakovei M. R. perleista? nekilnojamąjį? turtą? – butą? (neįrengtas patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąja? patalpa? – garažą? (boksą) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? (duomenys neskelbtini); iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei M. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą? (neįrengtas patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąja? patalpa? – garažą? (boksą) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? (duomenys neskelbtini), apribojant atsakovės teisę disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu (dovanoti, įkeisti ar atlikti kitus teisnius ar kitokius veiksmus, dėl kurių keistųsi ar atsirastų šio turto savininkas ar kitaip būtų apsunkintos (suvaržytos) daiktinės teisės į šį turtą), nedraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.

3.       Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo patenkintas ieškovės reikalavimas atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo. Ieškovės teigimu, atsakovė V. K. pasielgė nesąžiningai, kadangi prieš pat civilinės bylos pagal ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimą sudarė šioje byloje ginčijamo nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, taip siekdama paslėpti savo turtą nuo priverstinio skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei M. R. nuosavybės teise priklausantį butą (neįrengtas patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas – garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nedraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.

5.       Teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja. Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Ieškinyje yra nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. 

6.       Teismas sutiko su ieškovės prašymo argumentais ir sprendė, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Bylos duomenys patvirtina atsakovių nesąžiningumą – ginčo turto perleidimą, iš kurio siekiama išieškoti kitoje civilinėje byloje priteistą skolą. Atsakovė V. K. ginčo dovanojimo sutartį sudarė būtent tada, kai buvo pirmą kartą nagrinėjamas atsakovės V. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškovei R. J. iš atsakovės V. K. priteista 14 965 Eur skola ir 692,66 Eur palūkanos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovės V. K. ir M. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį ir kausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Teismas galėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Teismas turėjo taikyti tik tokias priemones, kurios teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra būtinos. Šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsitikino, ar yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, ar tokių priemonių taikymas yra realiai galimas.

7.2.                      Ieškovės skolininkė yra atsakovė V. K., kuri prieš ieškovę, kaip kreditorę, atsako asmeniškai. Atsakovė V. K. dirba, gauna pastovias pajamas, todėl gali ieškovei įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Tačiau atsakovė M. R. skolų ieškovei neturi. Brangus nekilnojamasis turtas, kuri areštavo teismas, nuosavybės teisė priklauso būtent atsakovei M. R. Tai yra atsakovės M. R. vienintelis turtas – būstas, kuriame jį pastoviai gyvena ir neturi ketinimų šį turtą perleisti.

7.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei M. R. buvo padovanotas neįrengtas butas ir M. R. savo asmeninėmis lėšomis jį įsirengė – atliko brangų remontą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai yra reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinės padėtis ir jos perspektyvos, atsakovo elgesys. Neaišku, pagal kokius kriterijus teismas sprendė, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, kai daugiausiai lėšų į butą yra investavusi atsakovė M. R.

7.4.                      Teismas pažeidė ekonomiškumo principą, kuris draudžia atsakovui taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės M. R. labai brangus nekilnojamasis turtas, kurio vertė 130 700 Eur (neįvertinus buto remonto kainos), areštuotas tik už 17 000 Eur skolą ieškovei.

7.5.                      Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neįvertino duomenų,  kad Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovės M. R. santuoka. Teismas patvirtino A. R. ir M. R. (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, nustatydamas, kad M. R. pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise atitenka šioje byloje areštuotas butas ir garažas (boksas).

8.       Ieškovė R. J. atsiliepime prašo atsakovių atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Teismas, įvertinęs atsakovių elgesį iki ieškinio pateikimo, pagrįstai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika gali objektyviai padidėti. Nutartyje teisingai pažymėta, kad atsakovė V. K. ginčo dovanojimo sutartį sudarė būtent tada, kai buvo pirmą kartą nagrinėjamas jos apeliacinis skundas dėl skolos priteisimo. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės gali elgtis nesąžiningai bei dar kartą siekti išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo – pakartotinai perleisti nekilnojamąjį turtą.

8.2.                      Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra nustatyti didesni suvaržymai, nei būtina siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto – buto ir garažo (bokso). Ieškovė ieškiniu siekia, kad nurodytas turtas būtų grąžintas jos skolininkei atsakovei V. K. Tokioje byloje, kurioje yra ginčijama nuosavybės teisė, galima taikyti apribojimą disponuoti ginčo objektu, siekiant užtikrinti status quo (esamos padėties) nepasikeitimą iki teismo proceso pabaigos.

8.3.                      Šioje byloje ieškovė pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo ginčija atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, kad būtų taikyta restitucija ir butas bei garažas (boksas) gražintas į pirminę padėtį, t. y. atsakovė V. K. turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taigi, šioje situacijoje svarbu, kad ginčo turtas būtų išsaugotas, nes priešingu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas ir užtruktų neproporcingą ilgą laiko tarpą. Neatmestina tikimybė, kad jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, jo apskritai nebūtų įmanoma susigrąžinti, todėl ieškovei palankus teismo sprendimas prarastų ir prasmę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

10.       Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktrina, konstatavo preliminarų ieškinio pagrįstumą. Nurodyta teismo išvada apeliančių atskirajame skunde nekvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau pasisakyti šiuo klausimu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštas ieškinys, kurio reikalavimų užtikrinimui skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimu už akių, kuris įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d, patenkintas visiškai, t. y. ieškinys įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau yra pripažintas pagrįstu.

12.       Vertinant apeliančių atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą dėl poreikio šioje byloje jų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus.

14.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių / ribojimų nustatymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant (kitaip apsunkinant) jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą (juo tapusį konkretų turtą). Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo, t. y. faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutarti?, taip pat taikyti restitucija? natūra ir grąžinti apeliantės V. K. nuosavybėn šios dovanojimo sutarties pagrindu M. R. perleista? nekilnojamąjį? turtą – butą ir garažą (boksą). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti apeliantei M. R. perleistą ir jai šiuo metu nuosavybės teise priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, grįsdama savo prašymą, nurodė, kad apeliantės gali imtis nesąžiningų veiksmų ir dar kartą nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims, o tai dar labiau apsunkintų ieškovės galimybes išsiieškoti iš apeliantės V. K. priteistas pinigines sumas. 

16.       Taigi, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent prevenciniu tikslu, siekdama išsaugoti susiklosčiusią padėtį dėl ginčo objektu tapusio turto savininko nepakitusia, išvengiant naujų nuosavybės santykių atsiradimo, atsižvelgiant į nesąžiningą apeliančių elgesį, skubotai sudarant dėl šio anksčiau ieškovės skolininkei V. K. priklausiusio turto dovanojimo sandorį.  Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantės M. R. vardu šiuo metu įregistruota nuosavybės teisė į visą ginčo turtą, todėl netaikius jokių laikinų disponavimo juo ribojimų  apeliantė iš esmės be jokių suvaržymų galėtų perleisti ginčo objektą tretiesiems asmenims. Tokioje situacijoje, pavyzdžiui, pasirašiusius turto nuosavybės teisių perleidimo sutartį su sąžiningu trečiuoju asmeniu, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai būtų apsunkintas ar net taptų neįmanomas.

17.       Nors apeliantės akcentuoja, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog ir apeliantė M. R. yra nesąžininga ir turi ketinimų jai dabar priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra jos gyvenamasis būstas, slėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą bei restitucijos natūra taikymą, tačiau tai netrukdo apeliantei M. R. įgyvendinti jos turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises. Dar daugiau, tuo atveju, jei apeliantės iš tiesų  nesiekia ir neketina turto perleisti, tokia laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti nei vienos iš apeliančių interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jų teisių. 

18.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

19.       Vadinasi, apeliančių siekis panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kartu atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad jau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimu už akių buvo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, grąžinant ginčo turto nuosavybės teises V. K., tik papildomai pagrindžia ieškovės ir pirmosios instancijos teismo poziciją dėl tuo metu egzistavusios grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Minėtame teismo sprendime už akių, be kita ko, konstatuotas ir apeliančių, kurias sieja artimas giminystės ryšys, nesąžiningumas. Apeliantė V. K., būdama skolinga ieškovei ir vykstant teismo procesui dėl skolos iš jos priteisimo, savo dukrai M. R. neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą.

20.       Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-516/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-617-302/2021). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių skundo argumentais, kad teismas neturi taikyti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas nėra būtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumą principą. Tačiau nurodytas teisės principas, priešingai nei tvirtinama jų atskirajame skunde, nebuvo pažeistas.

21.       Kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurias skundžiama nutartimi pritaikė pirmosios instancijos teismas, iš esmės siekiama užtikrinti šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo taikyti restituciją ir grąžinti visą ginčo turtą – butą ir garažą (boksą) apeliantės V. K. nuosavybėn, tinkamą įvykdymą. Akivaizdu, kad tiek ieškinio reikalavimas taikyti restituciją, tiek ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nukreipti į visą apeliantei M. R. perleistą, tuo metu jai priklausiusį turtą, kurio vertė, apeliančių teigimu, yra didesnė nei 130 700 Eur. Todėl tokios aplinkybės, kad apeliantė V. K. ieškovei yra skolinga ženkliai mažesnę sumą, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje e2-7146-994/2018 iš jos priteista, kad apeliantė M. R. apskritai nėra skolinga ieškovei, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Nekilnojamojo turto areštas buvo skirtas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui (jo pagrindu priteistos skolos išieškojimui), o tam, kad ginčo turtas liktų M. R. nuosavybėje iki tol, kol šioje byloje priimto galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo pagrindu bus grąžintas V. K.

22.       Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su apeliantės M. R. asmeninėmis investicijomis į ginčo turtą, šio turto pasidalijimu po santuokos nutraukimo, taip pat nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindais, o su ginčo esme – actio Pauliana instituto taikymo sąlygomis, kurių apeliacinės instancijos šioje nutartyje nevertina ir atskirai dėl jų nepasisako.

23.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, o atskirojo skundo argumentai kitokio jos pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo nesuponuoja.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė