Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-753-436-2012].docx
Bylos nr.: 2A-753-436/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2A-753-436/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14070-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

35.3.6; 35.4; 121.18; 121.14; 121.21

Pirmosios instancijos teismo

teisėjas Artūras Šafronas

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. balandžio 26 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Arūno Kalvaičio individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Arūno Kalvaičio individualiai įmonei dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė:

  1. Ginčo esmė

             

Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 3989,07 Lt skolos už atliktus darbus bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad už atliktus darbus atsakovas neatsiskaito su juo pagal atliktų darbų aktą išrašytą sąskaitą-faktūrą.

Atsakovo atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies – pripažino, kad skola yra 2219,00 Lt. Taip pat atsakovo atstovai prašė ieškovui skirti baudą už nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovo atstovai nurodė, kad atsakovas su ieškovu dėl darbų atlikimo ir kainos susitarė žodžiu, suderino, kad atliktų darbų kaina, įskaitant sunaudotas medžiagas ir mokėtinus mokesčius, bus 2219,00 Lt.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu žodžiu susitarė, kad ieškovas sumontuos kondicionavimo sistemą, o atsakovas sumokės už atliktus darbus. Atsakovo teigimu sutarta darbų kaina, įskaitant sunaudotas medžiagas, buvo 2219,00 Lt, tokia suma nurodyta ir byloje pateiktame rašytiniame įrodyme apie sunaudotas medžiagas (b.l. 23). Tačiau ieškovo teigimu šiame dokumente pateikta kaina be pridėtinės vertės mokesčio. Abi šalys turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Byloje teismas laikė nustatytu, kad ieškovas, turėdamas atitinkamą kvalifikacijos atestatą, atlieka apmokamas paslaugas vykdydamas savo ekonominę veiklą ir turi tvarkyti buhalterinę apskaitą. Sunaudotų medžiagų sąraše nurodyta bendra suma 2219,00 Lt, o praėjus dvidešimt aštuonioms dienoms, išrašyta sąskaita-faktūra 3989,07 Lt. Buhalterinės apskaitos įstatyme nenumatyta, per kiek laiko po ūkinio įvykio turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Atsakovui pareiga atsiskaityti atsirado po šios PVM sąskaitos-faktūros pateikimo. Atsakovo atsikirtimus dėl išrašytos sąskaitos-faktūros teismas laikė neįrodytais, todėl atmetė.

Byloje teismas nenustatė Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 1 d. numatytų piktnaudžiavimo atvejų, todėl ieškovui baudos už nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neskyrė. 

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovas Arūno Kalvaičio individuali įmonė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. V. ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai vertino rašytinį įrodymą apie sunaudotas medžiagas. Šis įrodymas neturėtų būti vertinamas tik kaip įrodymas apie sunaudotas medžiagas, kadangi 58,6 proc. jame nurodytos sumos sudaro bendra montavimo darbų suma ir 63,1 proc. – montavimo darbų ir transporto išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, remiantis praktikoje įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, jog 2219,00 Lt suma yra apskaičiuota be privalomų mokėti mokesčių, kadangi toks sutarties aiškinimas yra negalimas, nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas su ieškovu sudarė sutartį žodžiu, kuomet abu išreiškė savo valią ir sulygo dėl sutarties objekto (kondicionavimo sistemos) bei galutinės sutarties kainos 2219,00 Lt, įskaitant ieškovo mokėtinus mokesčius. Ieškovui pateikus ranka surašytas sunaudotų medžiagų, montavimo darbų ir transporto išlaidų galutines kainas bendrai 2219,00 Lt sumai, apeliantas pareikalavo jam pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą-faktūrą galutinei 2219,00 Lt sumai. Remiantis šiomis aplinkybėmis, ieškovo veiksmai vertintini kaip siekis neįtraukti į buhalterinę apskaitą atliktų darbų vertės ir išvengti mokėtinų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad, net vertinant, jog ranka surašytame darbų akte nurodyta 2219,00 Lt suma apskaičiuota be PVM, pridėjus šį mokestį, galutinė suma būtų 2684,99 Lt, o ne 3989,07 Lt, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas. Taigi, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, atlikęs montavimo darbus, laiku nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių buhalterinės apskaitos dokumentų, o vėliau pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodė nepagrįstai padidintą 3989,07 Lt paslaugų kainą, neatitinkančią žodinės sutarties sudarymo metu išreikštos abiejų šalių valios dėl galutinės sutarties kainos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog ieškovas, montuodamas atsakovui kondicionavimo sistemą, sunaudojo savo medžiagų už 2219,00 Lt. Apeliantas klaidingai nurodo, kad galutinė darbų kaina sutarta 2219,00 Lt, kadangi prieš darbų atlikimą ieškovas jam pateikė preliminarius paskaičiavimus, kuriuose nurodyta, jog galutinė darbų su medžiagomis ir mokesčiais kaina – 3989,07 Lt. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ieškovo pateiktame atliktų darbų akte nurodytas linijinis darbuotojų darbo užmokestis yra 1296 Lt, kadangi šio akto grafoje „Darbo užmokestis“ šis užmokestis yra 96 Lt. Be to, apeliantas klaidingai vertina ieškovo surašytą darbų aktą 2219,00 Lt sumai, kadangi ši kaina neapima privalomųjų mokesčių valstybei. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atliktų darbų aktą apeliantui įteikė iš karto po montavimo darbų pabaigos, o PVM sąskaitą-faktūrą nusiuntė nurodytu adresu, gavęs apelianto rekvizitus. Be to, apeliantas pats ieškovui pateikė neteisingą PVM kodą.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu atsakovas kelia klausimus dėl sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių šioje byloje netinkamo taikymo, sudariusių prielaidas netinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius bei atsakovo pareigas ieškovui.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis žodinės sutarties pagrindu siejo rangos teisiniai santykiai, dėl to ginčo nėra (b.l. 2-3, 8, 20-22). Pagal LR Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas 2011 m. liepos mėnesį žodžiu prašė ieškovo sumontuoti oro kondicionavimo sistemą bute, naudodamas savo medžiagas ir įrankius bei už atliktą darbą, sunaudotas medžiagas ir kelionės išlaidas ieškovui turėjo būti sumokėta 3989,07 Lt (b.l. 2). Už atliktus darbus yra neapmokėta iki šiol. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2011 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Kauno miesto Centro policijos komisariatą, nurodydamas, kad už darbą buvo sutarta mokėti 2219,00 Lt (b.l. 8). Aplinkybę, kad už atliktus darbus, transporto išlaidas panaudotas medžiagas galėjo būti sutarta mokėti 2219,00 Lt, patvirtina ir ranka rašytas raštelis (b.l. 23). Ieškovas neneigia, kad šis raštelis yra surašytas jo ranka po darbų atlikimo. Ieškovas aplinkybę, kad su atsakovu už atliktus darbus susitarė mokėti 3989,07 Lt, įrodinėja 2011 m. liepos 29 d. Atliktų darbų aktu Nr. 11 07 29-2 (b.l. 7) ir 2011 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VIR 0172 (b.l. 6). Atsakovas sulygtos sumos neapmokėjo ir nurodė, kad jo individualios veiklos įmonės buhalterinei apskaitai sutvarkyti toks ieškovo ranka surašytas raštelis netinka, todėl paprašė surašyti buhalterinės apskaitos taisykles atitinkantį dokumentą. Taip pat atsakovas nurodo, kad 2011 m. liepos 29 d. Atliktų darbų aktą Nr. 11 07 29-2 gavo kartu su 2011 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VIR 0172 (b.l. 45). Pažymėtina, kad ieškovas paduodamas pareiškimą 2011 m. rugpjūčio 8 d. policijos komisariatui nieko neužsiminė apie sutartą atliktų darbų kainą 3989,07 Lt (b.l. 8), priešingai, Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarime, kuriuo atsisakyta nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, jog už sumontuotą kondicionavimo sistemą reikia sumokėti 2219,00 Lt. Tik 2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovas papildomai pranešė policijos komisariatui, kad už atliktus darbus atsakovas nesumokėjo 3989,07 Lt. Ši aplinkybė patvirtina apelianto argumentus, kad žodinio susitarimo dėl kondicionavimo sistemos sumontavimo metu galimai buvo sulygta darbų atlikimo kaina 2219,00 Lt.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog 2219,00 Lt suma yra apskaičiuota be privalomųjų mokėti mokesčių, nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Pagal CK 6.646 straipsnį įstatymai gali numatyti atvejus, kai tam tikrų rūšių darbai gali būti atliekami tik turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui suteikta teisė eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas (b.l. 5). Apeliantas nurodo, kad ieškovas nuo 2008 m. birželio 20 d. yra registruotas PVM mokėtoju ir nuo 2009 m. spalio 16 d. vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. (24.6-27)-T-1580 (b.l. 44). Tačiau rašytinių įrodymų byloje apie jo vykdomą individualią veiklą nėra.

Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, buhalterinės apskaitos taisyklės reglamentuoja nuolatinių Lietuvos gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, buhalterinės apskaitos tvarkymą (LR Finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 1K-208 „Dėl Lietuvos respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 92-3373). Pagal aukščiau minėtų taisyklių 9 punktą, gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus) naudoja tokius apskaitos dokumentus: 9.1. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą; 9.2. sąskaitą faktūrą; 9.3. PVM sąskaitą faktūrą; 9.4. kasos aparato kvitą; 9.5. kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.). Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš 9.1–9.4 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų (Taisyklių 10 p.). Reikalavimus šių taisyklių 9.2 ir 9.3 punktuose nurodytiems dokumentams ir jų naudojimui nustato Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (Žin., 2002, Nr. 55-2185; 2004, Nr. 56-1941). Pagal šių taisyklių 9 punktą, PVM sąskaitomis faktūromis prekių tiekimas (paslaugų teikimas), taip pat avanso sumokėjimas įforminamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka, kurio 2 dalyje nurodyta, jog PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas.

Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kadangi imperatyvios pareigos pirkimo-pardavimo santykius dėl tokio pobūdžio prekių (paslaugų) pardavimo įforminti vien rašytine sutartimi nėra nustatyta, tokia sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 str.), pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaitos–faktūros surašymas, pirkėjui ją pasirašius, patvirtina sutartinių pirkimo-pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų.

Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad duomenų apie ieškovo vykdomą individualią veiklą byloje nėra. Kaip jau buvo minėta, ieškovas, individualia veikla besiverčiantis gyventojas, su atsakovu, taip pat individualia veikla besiverčiantis juridinis asmuo, rašytinės rangos sutarties nesudarė, tačiau ieškovas savo reikalavimą įrodinėja 2011 m. rugpjūčio 26 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri užsakovo nėra pasirašyta. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas galimai siekė neįtraukti į buhalterinę apskaitą atliktų darbų vertės ir tuo pačiu išvengti mokėtinų mokesčių, todėl su atsakovu sutarė žodžiu, kad už sumontuotą kondicionavimo sistemą būtų apmokėta 2219,00 Lt (b.l. 23), o ne 3989,07 Lt. Apelianto argumentai, kad kondicionavimo sistemos atliktų darbų galutinė suma yra 2219,00 Lt, kurią susitarė, yra pagristi rašytinais įrodymais.

Atsižvelgus į išdėstytą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės nuostatas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimas keistinas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 2219,00 Lt skolos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

 

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

             

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinio reikalavimas patenkintas 55,63 %, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu perskirstytinos. Iš atsakovo ieškovo naudai priteista 600,00 Lt suma advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 334 Lt (600 Lt x 55,63 %/100), žyminio mokesčio priteista 120 Lt mažintina iki 67 Lt (120 Lt x 55,63 %/100). Viso iš atsakovo ieškovui priteistina 401 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies 44,37 % (apeliacinio skundo suma 3989,07 Lt, priteista iš atsakovo 2219,00 Lt, likusioje dalyje ieškinys atmestas, todėl patenkintų reikalavimų dalis sudaro 44,37 %). Atitinkamai iš ieškovo atsakovo naudai priteistina žyminio mokesčio 53 Lt (120 Lt x 44,37 % / 100). Taip pat nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 29-33) (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 532 Lt (1200 Lt x 44,37 % / 100), Viso iš ieškovo atsakovui priteistina 585 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau pritaikius įskaitymą iš ieškovo atsakovui priteistina 184,00 Lt (585 Lt -401 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88, 93 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovo R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo Arūno Kalvaičio individualios įmonės (j.a.k. 134693651, buveinė Apuolės g. 24, Kaune, a.s. (duomenys neskelbtini)) 2219,00 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniolika litų 00 ct) skolos.

Priteisti atsakovo Arūno Kalvaičio individualios įmonės (j.a.k. 134693651, buveinė Apuolės g. 24, Kaune, a.s. (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovo R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 184,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                      Arūnas Rudzinskas