Baudžiamoji byla Nr. 2K-210/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.6.1;

1.2.14.3.2.3;

2.1.7.4.1 (S)

                            

                

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 27 d.

Vilnius

 

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo  J. S. (J. S.) kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nutarties.

          Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. S. priteista 104,99 Lt V. J. turtinei žalai atlyginti.

Iš J. S. ir M. B. solidariai priteista 10 000 Lt V. J. neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. S. priteista 200 Lt, o iš M. B. – 120 Lt teisinėms paslaugoms ir atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, o dėl kaltinimų pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį – išteisintas, tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmetė.

 

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

J. S. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. B. bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (M. B. ir M. K.), taip pat su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. liepos 17 d., nuo 17.40 iki 24 val., Panevėžyje ir Panevėžio rajone, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam V. J. laisvę. J. S. taip pat nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiojo V. J. turto plėšimą, padarytą panaudojant šaunamąjį ginklą, ir jo turto prievartavimą, padarytą panaudojant fizinį smurtą.

Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis: 2008 m. liepos 17 d., apie 17.40 val., bendrininkas, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pakvietęs V. J. tariamai pasikalbėti, apgaule įviliojo jį į automobilį ,,Chrysler Town Country“ (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). V. J. įsėdus į šį automobilį, M. B., J. S. bei bendrininkas, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neleisdami nukentėjusiajam išlipti iš automobilio, neteisėtai atėmė jam laisvę. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, bendrininko, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vairuojamu automobiliu ,,Chrysler Town Country“ (duomenys neskelbtini) veždami nukentėjusįjį V. J. prieš jo valią prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. B. nukentėjusiajam V. J. įrėmė į kaklą šaunamąjį ginklą (dujinį pistoletą) ir pagrasino šauti, o J. S. rankomis apieškojo jo drabužių kišenes tikrindamas, ar šis neturi šaunamojo ginklo. Apieškojęs nukentėjusįjį V. J., J. S. pagrobė jo piniginę ir joje esančius 10 Lt, 4,99 Lt vertės „Maxima“ ir 10 Lt vertės „Norfa“ nuolaidų korteles, išduotas V. J. vardu. Taip J. S. pagrobė svetimą V. J. priklausantį 24,99 Lt vertės turtą. Po to, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš automobilio BMW 5201 (duomenys neskelbtini) persėdo į automobilį ,,Chrysler Town Country“ (duomenys neskelbtini), o J. S., atvirkščiai, iš automobilio ,,Chrysler Town Country“ (duomenys neskelbtini) persėdo į automobilį BMW 5201 (duomenys neskelbtini) ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu važiavo paskui automobilį, kuriuo M. B. ir asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vežė nukentėjusįjį prieš jo valią. Vežant nukentėjusįjį, M. B. automobilyje pistoleto rankena smogė jam į galvos  pakaušį. Nuvežus nukentėjusįjį į Panevėžio rajone esančią Žaliąją girią, M. B., J. S., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atimdami galimybę nukentėjusiajam laisvai pasišalinti ar pabėgti, apstojo jį ratu ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą. M. B. ir J. S. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, sudavė jam keletą smūgių šlepete į įvairias kūno vietas. Taip nukentėjusiajam V. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. S., pridėjęs nukentėjusiajam V. J. prie kaklo peilį ir grasindamas jam nupjauti pirštus, neturėdamas teisėto pagrindo vertė pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą bei ateityje, t. y. 2008 m. liepos 18 d., perduoti jam 500 Lt ir dujinį revolverį.

        

Kasaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį.

Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuoširdžiai prisipažino, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, paaiškino visas savo atliktų veiksmų aplinkybes ir labai dėl to gailisi (dėl to jam pripažinta lengvinanti aplinkybė). Kasatorius visiškai pripažįsta, kad jis vienas prievartavo iš nukentėjusiojo V. J. turtą, su paskirta bausme už šį nusikaltimą sutinka. Kasatorius taip pat sutinka, kad J. B. prašymu padėjo „pamokyti“ nukentėjusįjį V. J. dėl jo santykių su mergina. M. B. įrėmus V. J. pistoletą į galvą, jis apieškojo nukentėjusįjį, ar šis neturi šaunamojo ginklo ir, radęs kišenėje piniginę, ją išėmė ir padėjo prie V. J. automobilyje, po to iš automobilio išlipo. Tačiau, pasak kasatoriaus, teismas šiuos veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, nes nėra šių nusikaltimų sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Šių nusikaltimų jis nepadarė, su paskirtomis bausmėmis nesutinka. Pasak kasatoriaus, kėsintasi buvo tik į nukentėjusiojo teisę bendrauti su mergina. Nukentėjusysis susitarė su M. B. susitikti ir aiškintis dėl merginos, pats atvyko prie automobilio ir niekieno neverčiamas į jį įsėdo su kartu atvykusia mergina I. G.. Ši liudytoja teisme nurodė, kad V. J. savu noru važiavo aiškintis dėl merginos ir į automobilį jo niekas neviliojo, kad nukentėjusįjį V. J. apieškojo M. B.. Nukentėjusysis V. J., kuris teisme nebuvo apklaustas, taip pat anksčiau nurodė, kad piniginę paėmė M. B., kurią vėliau miške jam atidavė M. K.. Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neišsiaiškinta svarbi aplinkybė, kaip piniginė pateko pas M. K., kuris šią atidavė V. J..

Kasatorius taip pat nurodo, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi, nes, būdamas rusų tautybės ir ilgą laiką negyvenęs Lietuvoje, jis buvo apklausinėjamas be vertėjo, ne visuomet suprasdavo jam užduodamus klausimus, todėl atsakymai buvo užrašomi netiksliai, ne taip, kaip jis norėjo paaiškinti savo veiksmus.

 

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo J. S. kasacinį skundą prašo šį atmesti. Prokuroras teigia, kad J. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį. Abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė, kad J. S., M. B. ir bendrininkas, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš anksto susitarė apgaule įvilioti nukentėjusį į automobilį ir nuvežė jį į mišką „pamokyti“. Pirmosios instancijos teisme J. S. prisipažino, kad atėmė laisvę nukentėjusiam suprasdamas, kad šis vežamas prievarta, parodė, kad prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą - sudavė kelis smūgius, įrėmė peilį į kaklą, reikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Pasak prokuroro, tai patvirtina ir nuteistojo M. B., liudytojo G. P. parodymai. Teismai taip pat nustatė, kad J. S. pagal išankstinį susitarimą, M. B. įrėmus pistoletą nukentėjusiam į galvą, šį apieškojo, ar neturi ginklo. Kišenėje rado piniginę su 10 Lt ir banko mokėjimo kortele. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatorius neigė paėmęs nukentėjusio piniginę, tačiau teismas pagrįstai vadovavosi tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad jis pasiėmė nukentėjusio piniginę ir tik vėliau, jau miške, paliko ją automobilyje. Be to, nustatyta, kad miške kasatorius reikalavo iš nukentėjusiojo pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Iš to galima spręsti, kad J. S. plėšimo metu užvaldė nukentėjusio piniginę su buvusiais joje pinigais ir mokėjimo kortele, siekė užvaldyti pinigus, kitaip nėra jokios prasmės reikalauti banko mokėjimo kortelės PIN kodo. Prokuroras taip pat teigia, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusio piniginę būtų užvaldę kiti asmenys. Taigi kasatorius pagrįstai nuteistas ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Anot prokuroro, tai, kad nukentėjusysis nebuvo apklaustas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, suvaržęs kasatoriaus teisę į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis buvo išvykęs į užsienį, o jam laikinai grįžus į Lietuvą, jį apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis išvykęs į užsienį, jo grįžimo data nežinoma, todėl teismas pagrįstai rėmėsi posėdyje paskelbtais jo parodymais.

Prokuroras taip pat nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, nevisiškai tiksliai suprato užduodamus klausimus ir dėl to jo parodymais užrašyti netiksliai, prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus su kasatoriumi, taip pat ir jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją vertėjas dalyvavo. Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. S. pareiškė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose lietuvių kalba padaryti kasatoriaus įrašai, kad atskiri protokolai surašyti teisingai. Neteisingai užrašytų parodymų klausimo J. S. nekėlė nei ikiteisminio tyrimo, nei  teisminio nagrinėjimo metu, to nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Apklausų metu dalyvavęs gynėjas taip pat nepareiškė pastabų dėl J. S. teisės į procesą jam suprantama kalba pažeidimo.

 

Kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį

Kasatoriaus teigimu, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmai neatitinka šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Šis teiginys ir jį pagrindžiantys kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad faktinės bylos aplinkybės teismo nustatytos remiantis leistinais įrodymais, kurių visumos visiškai pakako išvadoms pagrįsti. Nustatydamas faktines bylos aplinkybes, teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų ir pačių nuteistųjų J. S. ir M. B. teisme duotais parodymais, specialisto išvada, parodymų patikrinimo ir parodymo atpažinti protokolais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo išvados išsamiai motyvuotos. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumas kruopščiai patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Pagrindo abejoti teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis nėra.

Teismas J. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nustatęs, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. B. ir kitais asmenimis (dėl dviejų iš jų – M. B. ir M. K. – ikiteisminis tyrimas atskirtas, dar vieno asmenybė nenustatyta), apgaule įviliojo nukentėjusįjį V. J.  į automobilį ir neleisdami jam išlipti prieš jo valią nuvežė jį mišką (Panevėžio rajone esančią Žaliąją girią). Šie veiksmai buvo atliekami grasinant nukentėjusiajam šaunamuoju ginklu (dujiniu pistoletu), įremiant jį į kaklą bei suduodant smūgį pistoleto rankena jam į galvą. Atvežus į mišką, nukentėjusysis buvo sumuštas. Šių veiksmų motyvas buvo siekis „pamokyti“ nukentėjusįjį dėl jo santykių su mergina. Visas šias aplinkybes pripažino ir nuteistieji. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistieji apgaule ir smurtiniais veiksmais atėmė nukentėjusiajam laisvę, vežė jį į mišką prieš jo valią, šias aplinkybes suvokė ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad J. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą (BK 146 straipsnio 2 dalis).

J. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nustačius, kad, atėmus nukentėjusiajam V. J. laisvę bei grasinant jam šaunamuoju ginklu (dujiniu pistoletu), J. S. rankomis apieškojo jo drabužių kišenes ir paėmė piniginę, kurioje buvo 10 Lt, 4,99 Lt vertės „Maxima“ ir 10 Lt vertės „Norfa“ nuolaidų korteles, išduotas V. J. vardu. Duodamas parodymus, šias aplinkybes patvirtino ir pats J. S.. Kasatoriaus argumentai, kad teismas neteisingai šiuos veiksmus įvertino kaip plėšimą, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, kruopščiai patikrinęs plėšimo aplinkybių nustatymo teisingumą, pagrįstai konstatavo, kad šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią. Pagrįstai konstatuota ir tai, kad J. S., paėmęs V. J. piniginę prieš šio valią, vėliau su ja išlipęs iš automobilio, kuriame liko nukentėjusysis, įgijo tokią galimybę, taigi nusikaltimą baigė. Tai, kad iš anksto dėl plėšimo nebuvo tariamasi ir kad vėliau piniginę (be joje esančių pinigų ir kortelių) nukentėjusiajam grąžino bendrininkas (M. K.), plėšimo požymių J. S. veikoje  nepaneigia. 

 

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nurodo, kad, būdamas rusų tautybės ir ilgą laiką negyvenęs Lietuvoje, jis buvo apklausinėjamas lietuviškai be vertėjo, ne visuomet suprasdavo jam užduodamus klausimus, todėl atsakymai buvo užrašomi netiksliai. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kasatoriaus teiginys dėl neteisingai užrašytų jo parodymų yra deklaratyvus, nes jis nenurodo, kokie konkrečiai jo parodymai ir kurioje proceso stadijoje neteisingai užrašyti. Be to, šio klausimo J. S. nekėlė savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, šis kasacinio skundo teiginys paliktinas nenagrinėtas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                              Vytautas Greičius

 

 

                                                                                                      Albinas Sirvydis

 

 

                             Olegas Fedosiukas