Administracinio nusižengimo
byla Nr. AN2-295-870/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00796-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas E. K. skundas ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administravimo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1450-2019 paliktas nepakeistas,
n u s t a t ė :
1. E. K. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2019 m. sausio 16 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad jis 2019 m. sausio 13 d., 2:05 val., Vilniuje, Pylimo – Klaipėdos g. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,34 promilių girtumo laipsnis. Konstatuota, kad šiais savo veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarimu E. K. skirta 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių.
2. Nesutikdamas su nutarimu E. K. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nutarimą pakeisti ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, sumažinti skirtą baudą, ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo. 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. K. skundas netenkintas ir minimas 2019 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1450-2019 paliktas nepakeistas.
3. Skundu Vilniaus apygardos teismui E. K. prašo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2019 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1450-2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį byloje Nr. II-241-827/2019 pakeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, sumažinti jam skirtą baudą ir panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimo 12 mėnesių.
4. Apeliantas nurodo, kad jis pagrindė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Jis su inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, gailėjosi dėl jo, bylos nagrinėjimo metu davė išsamius paaiškinimus. Dirba dviejose darbovietėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemsargiu bei „(duomenys neskelbtini)“ – troleibuso vairuotoju, todėl jam vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas. Jei jo neturės, bus atleistas iš darbo. Nurodo esantis vedęs, su žmona augina nepilnametį sūnų.
5. Apeliantas prabrėžia, kad jo šeimos finansinė padėtis yra sunki: turi vartojamųjų kreditų „BigBank“ – iki 2019 m. spalio 21 d. turi mokėti į mėnesį po 39,55 Eur (skunde nurodyta iki 2010 m. spalio 21 d., tačiau iš byloje esančios vartojimo kredito su Bigbank sutarties matyti, kad šis terminas yra iki 2019 m. spalio 21 d.; b.l. 7-8), taip pat išperkamosios nuomos (lizingo) tvarka yra įsigiję automobilį ir pagal sutartį iki 2021 m. vasario 1 d. privalo mokėti po 37,79 Eur.
6. Skunde taip pat nurodoma, kad E. K. baudą sumokėjo, suprato, kad taip daugiau daryti negalima ir taip nedarys, kad būtina laikytis įstatymų, ir tai reiškia, kad jo atžvilgiu faktiškai yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
7. Atsiliepimų negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
9. Apeliantas neginčija savo veiksmų kvalifikacijos, nesutinka tik su jam paskirta bauda bei administracinio poveikio priemone, t.y. specialiosios teisės atėmimu, prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį bei 2019 m. sausio 16 d. nutarimą, sumažinti jam skirtą baudą, o nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo – panaikinti.
10. ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
11. Prašymą švelninti teisinę padėtį, Apeliantas grindžia tuo, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl savo veiksmų, bylos nagrinėjimo metu davė išsamius paaiškinimus, be to, jo finansinė padėtis dėl turimų įsipareigojimų yra sunki, praradus vairuotojo pažymėjimą jis neteks darbo. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad iš esmės tokiais pačiais argumentais E. K. skundą grindė ir pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodomos aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos. Tai, kad asmuo dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, už analogiško teisės pažeidimo padarymą nėra baustas, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs, pripažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi dėl jo (ši aplinkybė buvo pripažinta lengvinanti pažeidėjo atsakomybę), sudarė pagrindą nutarimą priėmusiai institucijai paskirti minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą bei uždrausti vairuoti transporto priemones taip pat minimaliam terminui. Tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tokioms aplinkybėms, šiuo atveju, nepriskirtini ir apeliaciniame skunde nurodomi finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms. Nors Apeliantas nurodo auginantis nepilnametį sūnų, bylos medžiaga patvirtina, kad jis šių metų rugsėjo mėnesį sulauks pilnametystės (b.l. 22-23). Byloje nėra jokių duomenų, kad Apeliantas dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių negalėtų dirbti kitokio pobūdžio darbo, taip pat nėra duomenų ir apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas. Todėl negalima vertinti, kad Apelianto finansinė padėtis sudaro pagrindą švelninti jo teisinę padėtį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pažeidėjo interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytam nusižengimui. Vien tai, kad dėl administracinio poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudos dydis bei specialiosios teisės atėmimo terminas yra aiškiai per ilgas ir neproporcingas padarytam nusižengimui.
12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į aiškią įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už neblaivių transporto priemonių vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, atitinkamai siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė už kelių transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu galiojančioje BK redakcijoje – 2811 straipsnyje). Aptariamu atveju, E. K. buvo nustatytas 1,34 promilės girtumas. Toks girtumas ženkliai viršija leistiną 0,40 promilės ribą ir netgi yra artimas vidutiniam girtumui. Tai, kad nekilo jokių pasekmių, t.y. asmuo nesukėlė eismo įvykio, nesužalojo kitų eismo dalyvių, taip pat nenukentėjo ir pats, savaime negali švelninti atsakomybės už šio šiurkštaus pažeidimo padarymą.
13. Teismas neturi pagrindo abejoti Apelianto nuoširdžiu gailesčiu dėl aptariamo teisės pažeidimo padarymo bei tuo, kad jis supranta būtinybę laikytis teisės aktų reikalavimų. Vis dėlto, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su nusižengimo pavojingumu, nėra pagrindo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, nepaisant to, kad baudą Apeliantas nurodo sumokėjęs.
14. Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog E. K. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, nėra per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui bei pažeidėjo asmenybei. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė