Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-451-115-2011].doc
Bylos nr.: 2S-451-115/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Finansinės strategijos 300152694 išieškotojas
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                         Civilinė byla Nr. 2S-451-115/2011

Teisėjas  Margarita Stambrauskaitė                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                      128.11.; 122.5.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio,, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d.  nutarties, kuria prašymas dėl turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-7884-643/2010 pagal pareiškėjo VšĮ „Finansinės strategijos“ pareiškimą skolininkui A. U. ir suinteresuotiems asmenims V. U., antstolei V. M. dėl turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

                                                      

n u s t a t ė :

                                                                            

pareiškėjas VšĮ „Finansinės strategijos“ pareiškimu prašė nustatyti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, konstatuojant, kad „Swedbank“, AB sąskaitose V. U. vardu laikomos piniginės lėšos lygiomis dalimis priklauso sutuoktiniams A. U. – 20795,58 Lt ir V. U. – 20 795,58 Lt (b.l. 1-2).

Nurodė, kad vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-514-99/08, kurį išdavė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. U., H. V. ir I. Č., išieškotojui VšĮ „Finansinės strategijos“. Skolininkas A. U. asmeninio turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininko sutuoktinės V. U. vardu banke yra laikomi indėliai ir piniginės lėšos. Minėti indėliai ir piniginės lėšos yra įgytos santuokos metu, todėl yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktiniai vykdymo proceso metu nenurodė, kokios yra jų turto dalys. Santuokoje įgytą turtą pardavus gautos piniginės lėšos yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Įstatyme nustatyta lygių dalių prezumpcija. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, paneigiančių šią prezumpciją, todėl prašo teismo nustatyti, kad santuokoje įgytos piniginės lėšos V. U. ir A. U. priklauso lygiomis dalimis.  Nenustačius A. U. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, negalimas išieškojimas pareiškėjo naudai vykdomojoje byloje. Vadovaujantis LR CPK nuostatomis yra areštuotas abiejų sutuoktinių turtas.

Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepimu (b.l.17-19) prašė pareiškėjo VšĮ „Finansinės strategijos“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prievolės atsiradimo pagrindas lemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio rėžimo turtą. Šiuo atveju padarytos žalos atlyginimas yra asmeninė skolininko A. U. prievolė ir vykdytina iš jam priklausančios turto dalies. Prašymas nepagrįstas, nes yra prašoma padalinti ir vaiko lėšas, kurios yra vienoje iš V. U. vardu atidarytų sąskaitų. Pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad šeimoje auga mažametis vaikas ir todėl yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus prašo V. U. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje padidinti ir nustatyti, kad jai priklauso 2/3 sąskaitose esančių piniginių lėšų.

Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu su pareiškėjo prašymu sutiko (b.l.11-12). Nurodė, kad sutuoktiniai A. U. ir V. U. 1998 m. birželio 12 d. sudarė santuoką. Sutuoktiniai povedybinės sutarties nesudarė. 2007-08-28 sutuoktiniai A. U. ir V. U. pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą. V. U. vardu „Swedbank“, AB yra sudarytos terminuotų indėlių sutartys bei jos sąskaitose 2010 m. kovo 16 d. buvo 41560,36 Lt.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d.  nutartimi (b.l.59-61) pareiškėjo pareiškimą tenkino. Nustatė, kad „Swedbank“, AB sąskaitose V. U. vardu laikomos piniginės lėšos lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso sutuoktiniams A. U. ir V. U..

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė V. M. 201002-02 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-514-99/08 dėl 25954,05 Lt išieškojimo solidariai iš A. U., I. Č. ir H. V. UAB „Frėja“ naudai (vykdomoji byla Nr. 15/10/00562). Iš vykdomosios bylos Nr. 15/10/00562 medžiagos nustatė, kad vykdymo procese pradinis išieškotojas UAB „Frėja“ buvo pakeistas nauju išieškotoju VšĮ „Finansinės strategijos“. Iš vykdomojoje byloje Nr. 15/10/00562 esančių Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymų teismas nustatė, kad skolininkas A. U. 1998-06-12 sudarė santuoką su V. U.. Iš gimimo liudijimo Nr. 83 matyti, kad sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų M. U., gimusį 1999-04-05. Vykdomojoje byloje Nr. 15/10/00562 esantys 2010 vasario 9 d. bei 2010 kovo 16 d. vedybų sutarčių registrų išrašai patvirtina, kad nepateikta duomenų apie skolininko A. U. sudarytas vedybų sutartis ar turto padalinimo faktus. 2007-08-26 pirkimo – pardavimo sutartimi skolininkas A. U. ir jo sutuoktinė V. U. pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. 1096-8019-4014:0106. Iš „Swedbank“, AB pateikto rašto Nr. S-39108 matyti, kad 2010-03-16 V. U. sąskaitose buvo piniginių lėšų, kurių bendra suma 41.560,36 Lt bei sudarytos indėlių sutartys. Teismas nustatė, kad nuo sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią V. U. teigimu, patenka jų nepilnamečiam sūnui  mokamos socialinės išmokos, areštas antstolės patvarkymu yra nuimtas ir V. U. šią sąskaita gali laisvai disponuoti. Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta duomenų, kad suinteresuotam asmeniui V. U. yra pareikštas reikalavimas ar priteistos sumos iš jos turto (CPK 178 str.), todėl laikė, kad skolininko A. U. prievolė yra asmeninė. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės neginčijo ir byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 178 str.).  Teismas nustatė, kad skolininkas A. U. asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl sprendė, kad išieškojimas nukreiptinas į skolininko turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666, 667 str.). Teismas vadovavosi  CK 3.87 str. bei pažymėjo, kad pagrindų, paneigiančių minėtą prezumpciją, sąrašas nustatytas CK 3.89 str. 1 d. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Teismas sprendė, kad piniginės lėšos, esančios sutuoktinės V. U. „Swedbank“, AB sąskaitose yra įgytos santuokos metu, todėl laikytinos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87). Teismas vadovavosi CK 3.117 str. 1 d., 3.101-3.108 str. ir V. U. argumentą, kad atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas, turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir jai paskirta didesnioji dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vertino kritiškai. Teismas nustatė, kad nepilnametis M. U. auga kartu su abiem tėvais, t.y. su motina V. U. ir tėvu A. U.. Abu tėvai nepilnametį sūnų ir išlaiko, todėl teismas šiuo atveju darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str., CPK 178 str.) ir išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį suinteresuoto asmens teisių ir interesų nepažeidžia. Priešingu atveju, būtų pažeisti kreditoriaus VšĮ „Finansinės strategijos“ turtiniai interesai. Teismas vadovavosi ir LAT formuojama praktika  (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Apeliantė (suinteresuotas asmuo) V. U. pateikė  atskirąjį skundą (b.l.62-63), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti kausimą iš esmės. Nurodo, jog prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį, priverstinio vykdymo apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę –vienas sutuoktinis ar abu. Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai įpareigotas asmuo yra kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymi, jog Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį privalo išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto (LAT 2005-09-07 nutartis c.b. Nr.3K-3-383/2005). Pažymi, jog antstolis areštavo ir nepilnamečio sūnaus gaunamas lėšas (1.912,22 Lt), esančias V. U. sąskaitoje. Antstolis privalėjo šią sumą atimti iš visos sąskaitoje esančios  sumos. Nesutinka ir su teismo argumentais, kad lėšos dalijamos lygiomis dalimis, nenukrypstant nuo lygių dalių padalijimo principo, nes neatsižvelgta į apeliantės nepilnamečio sūnaus interesus. Mano, jog atsižvelgtina į LAT praktiką, formuojamą nukrypimo nuo lygių dalių padalijimo principo klausimu (LAT 2008-01-28 nutartis c.b.Nr. 3K-3-49/2008; 2007-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-301/2007), tačiau teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.

Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.66-67) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog sutuoktiniams buvo priteista po ½ dalį lėšų, esančių sutuoktinės V. U. sąskaitose. 2010-09-03 patvarkymu, kuris išsiųstas kredito įstaigai, o jo kopija 2010-09-03 įteikta V. U., iš V. U. sąskaitos leidžiama išmokėti 1912,222 Lt sumą, kuri priklauso nepilnamečiui jos sūnui, todėl apeliantės argumentas, kad antstolė privalėjo šią sumą atimti iš visos sąskaitoje esančios  sumos,  nepagrįstas. Nurodo, jog gali būti nukrypta nuo lygių dalių padalijimo principo, įrodžius, kad yra pažeidžiami nepilnamečio apeliantės sūnaus interesai, tačiau tokių įrodymų nėra pateikta, nėra nurodyta, kokie nepilnamečio apeliantės sūnaus interesai pažeidžiami. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo. Todėl apeliantės argumentas, kad teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, nepagrįstas.

 

Apeliantės (suinteresuoto asmens) V. U. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (b.l.59-61) nustatė, kad „Swedbank“, AB sąskaitose V. U. vardu laikomos piniginės lėšos lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso sutuoktiniams A. U. ir V. U..

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog kad prieš pradedant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį privalo išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto, tačiau antstolis areštavo ir nepilnamečio sūnaus gaunamas lėšas, esančias V. U. sąskaitoje; be to lėšos šiuo atveju negalėjo būti dalijamos lygiomis dalimis, nenukrypstant nuo lygių dalių padalijimo principo, neatsižvelgta į apeliantės nepilnamečio sūnaus interesus.

CPK 666 str. 1 d. įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.  Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas (CPK 666 str. 2 d.).

CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Pažymėtina, jog pareiškėjas VšĮ „Finansinės strategijos“ pareiškimu prašė nustatyti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes vykdomajame dokumente, pateiktame vykdyti antstolei V. M., skolininku buvo nurodytas tik vienas iš sutuoktinių – A. U.. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas VšĮ „Finansinės strategijos“ nesiekia, jog išieškojimas būtų nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, atvirkščiai, CPK 667 str. 3 d. numatyta, jog   įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Taip pat byloje nustatyta, skolininkas A. U. asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi (b.l.3). Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nepateikta duomenų, kad suinteresuotam asmeniui V. U. yra pareikštas reikalavimas ar priteistos sumos iš jos turto (CPK 178 str.), todėl pagrįstai laikė skolininko A. U. prievolę yra asmenine. Šios aplinkybės neginčijo ir byloje dalyvaujantys asmenys.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, kolegija sprendžia, jog  pirmosios instancijos teismui nustačius, kad skolininkas A. U. asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išieškojimas nukreiptinas į skolininko turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666, 667 str.).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos,  2010-09-03 patvarkymu, kuris išsiųstas kredito įstaigai, o jo kopija 2010-09-03 įteikta V. U., iš V. U. sąskaitos leidžiama išmokėti 1912,222 Lt sumą, kuri priklauso nepilnamečiui jos sūnui (b.l.68), todėl apeliantės argumentas, kad antstolė privalėjo šią sumą atimti iš visos sąskaitoje esančios  sumos,  atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Kolegija pažymi, jog apeliantė nenurodė, kokie nepilnamečio apeliantės sūnaus interesai pažeidžiami nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taip pat nepateikė ir tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl apeliantės argumentas, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu, nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d.  nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apeliantės (suinteresuoto asmens) V. U. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.73).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d.   nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7884-643/2010  palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (suinteresuoto asmens) V. U. valstybei 14,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Algirdas Auruškevičius

 

Teisėjai                                                                                                Romualda Janovičienė

 

Henrichas Jaglinskis