Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00127-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.20.12; 2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2023 m. kovo 2 d. Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Alytuje, Ulonų g. 8A, atlikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 28 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-268 patvirtintomis „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklėmis“, būdamas 2023 m. kovo 10 d. 12.00 val. išleistas į parduotuves „Maxima“, esančią Alytuje, Pulko g. 98A, arba „Rimi“, esančią Alytus, Pulko g. 51A, nustatytu laiku – 13.00 val. be pateisinamos priežasties negrįžo į pataisos įstaigą, o 2023 m. kovo 13 d. 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2.       Apylinkės teismas parinkdamas bausmę nurodė, kad A. B. teisiamas devintą kartą, dar vienas nuosprendis yra neįsiteisėjęs, eilę kartų yra baustas administracine tvarka, baudų nemoka, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, todėl paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs kaltinamojo turimus teistumus, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo veikos motyvus ir tikslus, taip pat jo asmenybę, nuoširdžią atgailą, kritišką savo veiksmų vertinimą, vadovaudamasis teisingumo bei proporcingumo principais, padarė išvadas, kad bausmės tikslams pasiekti pakanka bausmės dydį nustatyti artimesnį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

3.       Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jo nuomone paskirta bausmė yra neteisinga, jis tiesiog išėjo į parduotuvę ir negrįžo, su baudžiama atsakomybe nebuvo supažindintas. Prašo įsigilinti į jo charakteristiką, pataisos namuose dirba, neturi nuobaudų.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis A. B. nesutinka tik su jam paskirta laisvės atėmimo bausme (jos trukme), laikydamas ją neteisinga. Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. 

6.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7.       Pagal BK 242 straipsnį tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. už aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam skirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Kaip jau minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta 1 metų bausmė yra neteisinga.

8.       Atsižvelgiant į skundo argumentus pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. B., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

9.       Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į A. B. nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teisiamas devintą kartą, jo atžvilgiu 2023 m. gegužės 22 d. priimtas dar vienas nuosprendis, eilę kartų yra baustas administracine tvarka, baudų nemoka, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas kaip turintis priklausomybę narkotinių medžiagų vartojimui, tačiau motyvuotas gydytis šią priklausomybę, drausmine tvarka nebaustas, nedirbo, socialinių ryšių nepalaiko. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir vertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ją vertino kontekste su nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad parenkant bausmės dydį, nors yra vertinamos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės, svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi asmuo nusikalto ne pirmą kartą. Todėl šiuo atveju nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis - negali savo reikšme nusverti sunkinančios aplinkybės svarbos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą nuteistajam skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas artimesnį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Be to, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, skirtą 1 metų bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis) ir nuteistajam paskyrė sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, tai yra mažesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. 

10.       Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad, nors skunde teigia priešingai, nuteistasis dar 2023 m. kovo 6 d. (į parduotuves išleistas kovo 10 d.) buvo pasirašytinai supažintinas su pasižadėjimu sugrįžti nustatytu laiku į laisvės atėmimo vietą (b. l. 26) ir įspėjimu dėl atsakomybės ribų ir galimų pasekmių, pažeidus grįžimo nustatytu laiku į laisvės atėmimo vietą sąlygas (b. l. 27). Vadinasi, nors ir būdamas ne kartą teistas, taigi puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, be to, supažindintas su leidimo išvykti sąlygų pažeidimo pasekmėmis, nuteistasis pasirinko šias sąlygas pažeisti. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad aptariamas A. B. nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, t. y. nuoseklus A. B. gyvenimo būdo ir elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11.       Aukščiau aptartų duomenų visumoje vertinti paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą ar neproporcingą teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. B. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Algirdas Giedraitis

                                                          Odeta Gruodienė

                                                          Jurga Vasiliauskienė