Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-07-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-695-1092-2024].docx
Bylos nr.: e2S-695-1092/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB „VIA Lietuva“ 188710638 atsakovas
Pagėgių savivaldybės administracija 188746659 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ



Civilinė byla Nr. e2S-695-1092/2024

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01010-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4

(S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. liepos 3 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Pagėgių savivaldybės administracija.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė V. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo valstybinės reikšmės regioninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atstatyti įvažiavimus į ieškovei priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovės sklypai), apie numatomų darbų pradžią informuojant ieškovę ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Tauragės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti duomenis apie teisėtą nuovažų įrengimą arba apie tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nuovažų įrengimo, tačiau gavusi jos netenkinantį atsakymą atitinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus). Teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytą terminą pratęsė 30 dienų, o 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi pratęsė papildomai 10 dienų.

3.       Ieškovė 2024 m. gegužės 14 d. pateikė raštą dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, jame nurodė, kad Pagėgių savivaldybės administracija raštu Nr. R2-750 informavo, jog savivaldybė savo archyvuose neturi duomenų apie nuovažų įrengimą, taip pat neturi duomenų ir apie 2003–2005 m. galiojusį detalųjį planą. Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsakyme nurodė, kad, projektuojant žemės sklypus, nuovažos nėra projektuojamos, nes, atsižvelgiant į projekto mastelį, faktiškai neįmanoma pažymėti nuovažos. Pasak NŽT, žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų su privažiuojamais keliais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nuosavybės teisę į ieškovės sklypus įgijo 2005 ir 2012 m. Ieškovė nebuvo nuovažų įrengėja ir statytoja, o ieškovės sklypai buvo įgyti su įrengtomis nuovažomis, todėl ieškovė negali suteikti teismui papildomos informacijos apie nuovažų įrengimą. Ieškovė nuovažų buvimo faktą ir jų įrengimą bylos nagrinėjimo metu įrodinės liudytojų paaiškinimais.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės:

4.1.                      Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintame Kelių techninio reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos rekomendacijose R36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ XI skyriaus Sankryžos II skirsnyje numatyta nuovažų į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio paskirties teritorijas ir transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengimo sąlygos. Šio skirsnio 167 punkte numatyta, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose.

4.2.                      Ieškovė byloje pateikė Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,410 iki 5,744 km kapitalinio remonto projektą, kuriame nėra suprojektuotų nuovažų į ieškovės sklypą. Minėtas projektas ir su juo susiję sprendimai nėra nuginčyti ar pripažinti neteisėtais, todėl teismas laikė, kad ieškovė neįvykdė teismo nutartyje nurodytų reikalavimų, nepašalino ieškinyje esančių trūkumų.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

5.       Atskiruoju skundu ieškovė V. S. prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 

5.1.                      Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovės 2024 m. gegužės 14 d. rašte nurodytų motyvų, todėl atitinkamai priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį.

5.2.                      Tiek Pagėgių savivaldybė, tiek NŽT neturi išlikusių duomenų apie nuovažų įrengimo datą ir tai, kas buvo nuovažų įrengėjas, pažymint, kad nuovažos realiai net nebūdavo projektuojamos, nes pagal projekto mastelį to padaryti nebuvo įmanoma.

5.3.                      Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos rekomendacijomis R36-01, tačiau minėti teisės aktai, sprendžiant nuovažų įrengimo teisėtumo klausimą, negali būti taikomi, nes nuovažos į ieškovės sklypus buvo įrengtos dar iki minėtų teisės aktų priėmimo, ieškovė nuosavybės teisę į minėtus sklypus įgijo dar iki šių teisės aktų įsigaliojimo.

5.4.                      Nuovažų įrengimo teisėtumo klausimas yra įrodinėjimo proceso dalis, todėl ieškovė ieškinio priėmimo stadijoje neturėtų būti įpareigotina įrodinėti ieškinio pagrįstumo aplinkybes, juolab kad įrodymai gali būti teikiami ir bylos nagrinėjimo metu.

5.5.                      Remiantis skundžiama nutartimi bei teismo motyvu, kad kelio Nr. 4230 Pagėgiai– Plaušvariai ruožo nuo 1,410 iki 5,744 km kapitalinio remonto projekte nėra suprojektuotų nuovažų į ieškovės sklypą, bei nurodant, kad tokiais atvejais nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, teismas iš esmės jau pasisakė dėl ginčo esmės ir jo sprendimo, nors ieškinio priėmimo stadijoje pareikštas ieškinys turėtų būti vertinamas tik procesiškai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Atskirasis skundas tenkinamas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

 

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

 

9.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, argumentuodamas tuo, kad ieškovė nepašalino teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, t. y., pasak teismo, ieškovė nepateikė duomenų apie teisėtą nuovažų įrengimą arba apie tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę prašymu dėl nuovažų įrengimo, tačiau gavusi jos netenkinantį atsakymą atitinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko (reikalavimų). Ieškovė nesutinka su šia teismo nutartimi, iš esmės nurodydama, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovės 2024 m. gegužės 14 d. rašte nurodytų motyvų, todėl atitinkamai priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

10.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).

11.       Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

12.       Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

13.       Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

14.       Reikalavimai ieškinio turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Dėl to, kai yra tokių ieškinio trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

15.       Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).

17.       Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje T. S. S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktą; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktą).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas). Taigi, ieškinio materialinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovę pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė nurodė (pateikė) įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

19.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovę AB „Via Lietuva“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo valstybinės reikšmės regioninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,410 iki 5,744 km atstatyti įvažiavimus į ieškovės sklypus, apie numatomų darbų pradžią informuojant ieškovę ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovei vykdant kapitalinį kelio remontą nuovažos į ieškovės sklypus nebuvo atstatytos – įrengtos, o kelią ne tik išplatinus, bet ir iškasus melioracijos griovius, ieškovė su ūkio darbams atlikti skirta technika negali įvažiuoti į jai priklausančius žemės sklypus ir jais tinkamai naudotis. Kito galimo patekimo į ieškovės sklypus nėra, nes dalis žemės sklypų ribojasi su (duomenys neskelbtini) upeliu, o kiti žemės sklypai – su melioracijos grioviais.

20.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti duomenis apie teisėtą nuovažų įrengimą arba apie tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nuovažų įrengimo, tačiau gavusi jos netenkinantį atsakymą atitinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus).

21.       Ieškovė 2024 m. gegužės 14 d. pateikė raštą dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, jame nurodė, kad Pagėgių savivaldybės administracija raštu Nr. R2-750 informavo, jog savivaldybė savo archyvuose neturi duomenų apie nuovažų įrengimą, taip pat neturi duomenų ir apie 2003–2005 m. galiojusį detalųjį planą. NŽT atsakyme nurodė, kad, projektuojant žemės sklypus, nuovažos nėra projektuojamos, nes, atsižvelgiant į projekto mastelį, faktiškai neįmanoma pažymėti nuovažos. Pasak NŽT, žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų su privažiuojamais keliais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nuosavybės teisę į ieškovės sklypus įgijo 2005 ir 2012 m. Ieškovė nebuvo nuovažų įrengėja ir statytoja, o ieškovės sklypai buvo įgyti su įrengtomis nuovažomis, todėl ieškovė negali suteikti teismui papildomos informacijos apie nuovažų įrengimą. Ieškovė nuovažų buvimo faktą ir jų įrengimą bylos nagrinėjimo metu įrodinės liudytojų paaiškinimais.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškinio turiniu, ieškovės 2024 m. gegužės 14 d. raštu ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad reikalavimas atsakovei (ieškinio dalykas) suformuluotas aiškiai, ieškinyje pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovės reiškiamu reikalavimu. Šalindama teismo įvardytus ieškinio trūkumus, ieškovė paaiškino, kodėl negali pateikti pirmosios instancijos teismo prašomų detalesnių rašytinių įrodymų, pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Pagėgių savivaldybės administracijos ir NŽT raštus) ir nurodė, kad nuovažų buvimo faktą ir jų įrengimą bylos nagrinėjimo metu įrodinės liudytojų paaiškinimais. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieškovė byloje pateikė Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,410 iki 5,744 km kapitalinio remonto projektą, kuriame nėra suprojektuotų nuovažų į ieškovės sklypą. Anot teismo, minėtas projektas ir su juo susiję sprendimai nėra nuginčyti ar pripažinti neteisėtais, todėl teismas mano, kad ieškovė neįvykdė teismo nutartyje nurodytų reikalavimų, nepašalino ieškinyje esančių trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo tiek ieškinio dalyką (reikalavimus atsakovei), tiek pagrindą, be to, negalėdama pateikti tam tikrų įrodymų, kuriais ji nedisponuoja, nurodė, kad nuovažų į ieškovės sklypus buvimo faktą ir jų įrengimą bylos nagrinėjimo metu įrodinės liudytojų paaiškinimais. Kai tiek ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas suformuluoti pakankamai aiškiai, papildomų rašytinių įrodymų, kurie, teismo vertinimu, turėjo būti pateikti, nepateikimas, įvertinus tai, kad tokiais įrodymais ieškovė nedisponuoja ir neturi galimybės jų pateikti, šią aplinkybę ieškovei pagrindžiant kitais rašytiniais įrodymais (Pagėgių savivaldybės administracijos ir NŽT raštais), taip pat nurodant, kad nuovažų buvimo faktas ir jų įrengimas bylos nagrinėjimo metu bus įrodinėjamas liudytojų paaiškinimais, negali būti laikomas kliūtimi priimti ieškinį, nes neproporcingai apriboja asmens teisę į teismą. Be to, klausimai, ar anksčiau buvusios nuovažos į ieškovės sklypus buvo įrengtos teisėtai, ar kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,410 iki 5,744 km kapitalinio remonto projektas, kuriame nėra numatytos nuovažos į ieškovės sklypus, lemia, kad ieškovė neturi teisės į ieškinio patenkinimą, neturi būti nagrinėjami ieškinio priėmimo stadijoje, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie klausimai yra materialiojo teisinio pobūdžio ir turės būti sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės.

24.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjas                                                            Aurimas Brazdeikis